Byla eA-529-502/2020
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Trakų vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Trakų rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trakų vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-719 „Dėl Europos Sąjungos finansinės pramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-001 vykdytojui UAB „Trakų vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu netinkama finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma 746 278,82 Eur (iš jų 667 723,16 Eur – Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšos, 78 555,66 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) ir pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos pervesti šią sumą į nurodytą sąskaitą. Įsakymas priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA) 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-001/IT16 (pažeidimo unikalus kodas R1828/APVA/VP3-3.1-AM-01-V/0228) (toliau – ir Išvada) pagrindu. Bendrovė kartu su partnere Trakų rajono savivaldybe (toliau – ir Savivaldybė), ir Agentūra 2009 m. birželio 19 d. sudarė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/01 (toliau – ir Sutartis). Projekto finansavimo pabaiga – 2011 m. vasario 28 d. Sutartyje buvo nustatyti šie stebėsenos rodikliai: gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota / pastatyta vandens tiekimo ir / ar nuotekų sistema – 3, gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų – 3 127. 2010 m. spalio 11 d. susitarimu Nr. 3 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 3), buvo pakeista Projekto veiklų įgyvendinimo ir finansavimo pabaiga – 2011 m. gegužės 30 d. Susitarimu Nr. 4 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 4), buvo pakeista Projekto veiklų įgyvendinimo ir finansavimo pabaiga pabaigą – 2012 m. vasario 29 d. 2011 m. liepos 21 d. susitarime Nr. 5 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 5) buvo pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1–2.3. punktai, sumažinta Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma nuo 59 800 000,00 Lt iki 51 376 058,02 Lt. 2011 m. lapkričio 21 d. susitarime Nr. 6 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 6), buvo pakeistas Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktas, išdėstant jį nauja redakcija (Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2013 m. balandžio 1 d., taip pat pakeistas Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktas, nustatant Projekto finansavimo pabaigą 2013 m. liepos 1 d. 2012 m. lapkričio 22 d. susitarime Nr. 7 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 7), buvo pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1–2.3 punktai, kuriais padidinta Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma nuo 51 376 058,02 Lt iki 54 247 400,35 Lt, taip pat pakeisti specialiųjų Sutarties sąlygų 3.2 ir 3.4 punktai, išdėstant juos nauja redakcija, pagal kuri Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2014 m. gegužės 14 d., Projekto finansavimo pabaiga nustatyta 2014 m. rugpjūčio 14 d.; pakeisti specialių Sutarties sąlygų priedai Nr. 1 ir Nr. 2: Sutarties priedo Nr. 1 „Projekto aprašymas“ 5 punktas „Projekto loginis pagrindimas“ buvo papildytas 1.4 punktu, padidinant gyventojų skaičių. 2014 m. gegužės 9 d. susitarime Nr. 8 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 8(1)) buvo pakeistas Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 6 punktas „Projekto veiklų įgyvendinimo grafikai“, Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktas, nustatant veiklų įgyvendinimo pabaigą 2014 m. liepos 10 d., o Projekto finansavimo pabaigą – 2014 m. spalio 10 d. 2014 m. rugpjūčio 28 d. susitarime Nr. 8 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001 (toliau – ir Susitarimas 8(2)) buvo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad iš viso bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio tinklų 609 būstams, prie nuotekų tinklų – 1 425 būstams, taip pat pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad prie vandentiekio tinklų prisijungs 1 500 gyventojų, prie nuotekų tinklų – 3 540 gyventojų. 2014 m. spalio 10 d. susitarime Nr. 9 (toliau – ir Susitarimas 9) ir 2014 m. lapkričio 21 d. susitarime Nr. 10 (toliau – ir Susitarimas 10) buvo pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktai, atitinkamai pratęsiant Projekto finansavimo pabaigą susitarime Nr. 9 iki 2014 m. lapkričio 21 d., susitarime Nr. 10 – iki 2014 m. gruodžio 18 d.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra Išvadoje nurodė, jog Susitarime 8(2) keičiant Sutarties 1 priedo 7 lentelėje nustatytus stebėsenos rodiklius, klaidingai naudotas 2012 m. koeficientas. Projekto vykdytojas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklių „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (skaičius) ir „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra” projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas, Aprašas) 34 punktą (pareiškėjas turi užtikrinti, kad paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir Sutarties 1 priedo 7 punktus. Išvadoje Agentūra rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. 1K--173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263 2 punktu ir nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 procentai (toliau – ir proc.). Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 785 556,65 Eur (15 711 133,09 Eur x 5 proc.).

114.

12Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės, PAFT) 191, 1911, 198 punktais, kad jeigu Projekto stebėsenos rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, tai yra teisinis pagrindas apskritai nekonstatuoti tariamo pažeidimo ir netaikyti finansinių korekcijų. Įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti motyvai, kodėl yra laikoma, kad pareiškėjas dėl stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir rodiklio ,,Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (toliau kartu – ir Rodikliai) nepasiekimo pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo bei Sutarties nuostatas. Nustatant korekcijos dydį, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo (jeigu jis buvo padarytas) pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu. Įsakyme pritaikyta korekcija yra neproporcinga.

135.

14Pareiškėjas teigė, kad nepagrįstai nepripažinta, jog stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti dėl veiksnių, kurių įtakos šių rodiklių reikšmės pasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, dėl to nepagrįstai netaikyti Rekomendacijų 262 4 punktas, pagal kurį šiuo atveju pažeidimo tyrimas neturėjo būti atliekamas, ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, pagal kurį pažeidimas turėjo būti nenustatytas. Gyventojų skaičiaus sumažėjimas, pagrįstas oficialiais statistiniais duomenimis, Išvadoje pripažintas veiksniu, kurių įtakos rodiklių reikšmių nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, tačiau nepagrįstai tokiais veiksniais nepripažinti atvejai kaip būstų negalėjimas prisijungti dėl gyventojų materialinės ir socialinės padėties, pačių gyventojų atsisakymas jungtis prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų struktūros, gyvenamųjų namų dislokacija žemės sklypų atžvilgiu ir tai, kad būstai patenka į Trakų miesto senamiesčio kultūros paveldo vietovę, dėl ko nespėta suderinti su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija projektų ir gauti leidimų. Pareiškėjas negalėjo daryti įtakos 2008 m. ekonominei krizei, dėl to Trakų rajono gyventojų neteko darbo ir galimybių jungtis prie naujai įrengtų tinklų. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (2014 m. birželio 12 d. redakcija) 16 straipsnio 13 dalį pareiškėjas turi pareigą įrengti vandens tiekimo tinklus tik iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos ir tik iki šios ribos nutiestų vandentiekio įvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo paslaugų kainą. Atsakovas rengė Įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) pakeitimo įstatymo projektą, pagal kurį turėjo būti apribotos galimybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Todėl pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, turėjo pagrindo tikėtis, kad bus nustatyta individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį ir (ar) individualiai tvarkančių nuotekas asmenų pareiga prisijungti prie paramos lėšomis kuriamos viešosios infrastruktūros. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo redakcija tokios imperatyvios pareigos nenumatė.

156.

16Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, pripažinusi, kad pareiškėjas Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekė dėl veiksnių, kurių įtakos negalėjo sumažinti, t. y. nustatė, kad tenkinama Rekomendacijų 262.4 punkto sąlyga, kai pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, vis tiek nusprendė taikyti finansinę korekciją dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo daryti įtaką Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių pasiekimui, taip pat įrodančių kaltus jos veiksmus dėl Rodiklių nepasiekimo, ir Agentūrai nustačius svarbias priežastis, dėl kurių Sutartyje nustatyti Rodikliai nebuvo pasiekti per nustatytą terminą, dėl Rodiklių turėjo būti taikomi Rekomendacijų 262.2 ir 262.4 punktai, kai pažeidimo tyrimas nėra atliekamas.

177.

18Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 196 punktu, Rekomendacijų 4 ir 18 punktais, ir nurodė, kad visos išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog yra visos Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjui turėjo būti suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodiklių pasiekimui. Buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos teisės aktų nuostatos, nustatant tariamą pažeidimą bei vertinant stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Projekto vykdytojas tinkamai įvykdė visas Projekto veiklas, pasiekė Projekto apraše ir Sutartyje nustatytus tikslus ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuojama, kad pareiškėjas, nepasiekęs stebėsenos rodiklių, įvykdė pažeidimą, Agentūra pirmiausiai privalėjo nustatyti ne tik tariamą pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio tariamo pažeidimo, rodiklių nepasiekimo, atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijos biudžeto nuostolių, tačiau Agentūra to visiškai netyrė. Be to, Įsakyme pritaikyta sankcija prieštarauja viešajam interesui ir proporcingumo principui.

198.

20Pareiškėjas akcentavo aplinkybes, nulėmusias stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pirmiausia pasikeitusią teisinę bazę nuo administravimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo momento, kuri projektų įgyvendinimo metu buvo pabloginta. Daugelis vandentvarkos įmonių, kurioms pritaikytos finansinės korekcijos, nepasiekė būtent gyventojų prisijungimo rodiklių. Po administravimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo buvo keičiamos ir kitos esminės sąlygos: Ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. D1-900 pakeistas Priemonės ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas: Perskaičiavus administravimo ir finansavimo sutartyse nustatytą gyventojų skaičių į būstus, išaugo prijungtų būstų skaičius, lyginant su gyventojų skaičiumi.

219.

22Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2310.

24Atsakovas nurodė, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai vertintini kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada. Išvadoje nurodyta, kad Projekto vykdytojas UAB „Trakų vandenys“, vykdydamas Projektą, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, todėl pripažinta bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta Projekto vykdytojui, yra 785 556,65 Eur, įskaičiuojant 39 277,83 Projekto vykdytojo įnašą. Netinkamų finansuoti išlaidų suma Agentūroje apskaičiuota pagal Rekomendacijų 263.2 punktą. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu, todėl pareiškėjo argumentai dėl pritaikytos finansinės korekcijos skaičiavimo kitokiu būdu, negu nustatyta Rekomendacijose, atmestini. Teiginiai, kad neįrodyta, jog kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai (ES ar nacionaliniam biudžetui buvo padaryta žala) jokiu būdu nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jeigu nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės, nei 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu: parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

2511.

26Atsakovas sutiko, jog rodiklių nepasiekimas per se nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo iniciavimo (pradėjimo), tačiau įgyvendinus projekto veiklas, bet nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas neatliekamas tik tais atvejais, jeigu tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte nustatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Projekte nustatyti rodikliai nepasiekti iki Finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovas vertino, kokios aplinkybės lėmė konkretaus rodiklio nepasiekimą. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojos priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas, atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Šios aplinkybės žinomomis turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis (pvz., parengti galimybių studijas, gyventojų apklausas ir pan.). Pareiškėjas duomenų, jog tai buvo atlikta, nepateikia. Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjai pasiekus šiuo rodiklius mažiau kaip 90 proc., buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Pagal Rekomendacijas pažeidimo ištaisymui turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, o nagrinėjamu atveju sąlygų visumos nėra, nes Projektas yra pasibaigęs, visi mokėjimai pagal Projekto sutartis yra atlikti, Agentūros Išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis. Vertinamu atveju nėra tenkinama Rekomendacijų 5.1 punkto sąlyga, be to, netenkinama ir Rekomendacijų 5.3 punkto sąlyga. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl nesuteikto papildomo termino pažeidimui ištaisyti yra nepagrįsti ir atmestini.

2712.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2913.

30Agentūra nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pažeidimo tyrimu. Agentūra pabrėžė, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, koks buvo nustatytas, numatytos galimos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Visai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta viena didžiausia finansinė korekcija – 5 proc. Pažeidimo tyrimo išvada ir Įsakymas turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada. Agentūra sudarė visas galimybes pareiškėjai būti išklausytai, pateikti savo argumentus ir įrodymus. Agentūra, vadovaudamasi teisės aktais ir vidaus procedūras reglamentuojančiais dokumentais, turi teisę inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą (žr. Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakyme Nr. T1-190 patvirtinto Agentūros procedūrų vadovo (toliau – ir Procedūrų vadovas) 9.1 p.). Nors teisės aktuose nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos suteikia diskrecijos teisę tokį sąrašą parengti Aplinkos ministerijai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie Bedrovės nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytoja negalėjo sumažinti, yra pagrįsti, o kokie – ne. Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl žinodamas šią aplinkybę, pareiškėjas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų. Šios aplinkybės žinomomis turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis (galimybių studijos, gyventojų apklausos ir pan.). Stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasties – teisinio reglamentavimo kitimo, kad teisinė bazė nuo Sutarties pasirašymo buvo pabloginta, pareiškėjas nenurodė, kai buvo atliekamas pažeidimo tyrimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo (toliau – ir Priedas) ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priedo pakeitimus, 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas Susitarimas 8(2), kuriame atlikti Sutarties pakeitimai. Visi reikalavimai, keliami vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, pareiškėjui buvo žinomi, todėl argumentai, kad teisinio reguliavimo pokyčiai lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, yra nepagrįsti. Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu. Pareiškėjui pasiekus rodiklius mažiau kaip 90 proc. (įvertinant ir veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti), buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Agentūra sutiko ir Išvadoje nurodė, jog dalį pareiškėjo nurodytų veiksnių ji pripažino tokiais, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės neapsiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, tačiau šiais veiksniais pareiškėjas pagrindė tik dalies gyventojų neprijungimą. Atsižvelgiant į tai, kad prie nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičiaus ir pagrįstai neprijungtų gyventojų skaičiaus suma buvo mažesnė negu 90 proc. nuo Sutartyje nurodytos reikšmės, taikyti Rekomendacijų 262.4 punktą nebuvo pagrindo. Papildomam terminui pažeidimui ištaisyti nėra Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose įtvirtintų sąlygų visumos. 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, ir jis yra naikinamasis. Pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, tai netiesiogiai vertintina kaip papildomas terminas pažeidimui ištaisyti.

3114.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą su juo sutiko, prašė skundą tenkinti ir Įsakymą panaikinti.

3315.

34Administracija nurodė, kad su pareiškėju 2009 m. gegužės 8 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. Įsakymas yra neteisėtas, nes jame tik formaliai išvardytos teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į Išvadą, jos tinkamai neištyrus ir neišanalizavus, nepriėmus savarankiškos nuomonės ir jos nemotyvavus. Ministerija pati privalo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodama ES lėšų panaudojimą (delsimą panaudoti) konkretiems projektams ir priimti atitinkamus sprendimus, o Agentūros pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nustatant korekcijos dydį neatsižvelgta į pažeidimo (jeigu jis buvo padarytas) pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu. Įsakyme pritaikyta korekcija neproporcinga ir dėl to, kad 10 proc. dydžio korekcija taikyta nuo visos Sutarties sumos, neatsižvelgiant į visas esmines aplinkybes, kurių atsiradimui Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos ir negalėjo šių aplinkybių kontroliuoti. Rodikliai „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ laiku nepasiekti dėl nuo Bendrovės nepriklausančių aplinkybių, todėl tai yra teisinis pagrindas apskritai nekonstatuoti tariamo pažeidimo ir netaikyti finansinių korekcijų (Taisyklių 1911 p.). Agentūra ir ministras nepagrįstai nepripažino, jog Sutartyje įtvirtinti Rodikliai nepasiekti dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmės pasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, dėl to nepagrįstai netaikytas Rekomendacijų 262.4 punktas. Sutarties nuostata, kad projektų vykdytojas įsipareigoja pasiekti Sutartyje nustatytus rodiklius dėl gyventojų pajungimo, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes negalima reikalauti to, kas neįmanoma (impossibilium nulla obligatio est). Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija iš esmės užkirto kelią pareiškėjui teisinėmis priemonėmis reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prijungtų jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie Projekto įgyvendinimo metu sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nutiestos iki jų turto ribos. Taigi, gyventojų atsisakymas jungtis prie vandens tiekimo tinklų dėl to, kad jie neturi lėšų ir (ar) naudojasi šachtiniais šuliniais, turėjo būti pripažintas veiksniu, kurio įtakos šio rodiklio reikšmės pasiekimui Pareiškėja negalėjo sumažinti. Agentūra, apskaičiuodama dėl tam tikro veiksnio neprijungtų gyventojų skaičių, atskirais atvejais naudojo skirtingus koeficientus, kurie iš esmės nulėmė rodiklių nepasiekimo įvertinimą. Rekomendacijų 261.1, 261.2, 262 punktai patvirtina, jog Agentūra pirmiausiai turėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju, nėra aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas neatliekamas, ir tik tuo atveju, jeigu būtų nenustačiusi nė vienos iš tokių aplinkybių, taikyti Rekomendacijų 261 punktą, tačiau Agentūra, pripažinusi, kad pareiškėjas Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių nepasiekė dėl veiksnių, kurių įtakos negalėjo sumažinti, t. y. nustatė, kad yra tenkinama 262.4 punkto sąlyga, kai pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, vis tiek nusprendė taikyti finansinę korekciją dėl rodiklių nepasiekimo. Išvadoje nebuvo tinkamai įvertinta, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su Agentūra, Sutarties galiojimo laikotarpiu ir iki šiol nuolat aktyviai agitavo gyventojus jungtis prie Projekto įgyvendinimo metu sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, skatino gyventojus jungtis prie tinklų, siūlė išdėstyti dalimis mokėjimą už atliktus darbus. Pagal Taisyklių 196 punktą Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų pažeidimai, neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių, patiriant nepagrįstas išlaidas), taip pat nusikalstamos veikos ar sistemiškumo požymių, gali būti ištaisomi, neatliekant pažeidimo tyrimo.

35II.

3616.

37Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Trakų vandenys“ skundą atmetė.

3817.

39Teismas nustatė, kad Bendrovė, veikianti kartu su partnere Trakų rajono savivaldybe, ir Agentūra 2009 m. birželio 19 d. sudarė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/01, kurioje nustatyta Projekto, kurio aprašymas ir biudžetas pateikti Sutarties 1 ir 2 prieduose ir kuriam įgyvendinti 2009 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-336 skirtos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (toliau – ir Projekto finansavimo lėšos), finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Pagal Sutartį: Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 59 800 000,00 Lt, Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 56 810 000,00 Lt šių specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti, kurios suma susideda iš: ES fondų lėšų – iki 50 830 000,00 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 5 980 000 Lt, Projekto vykdytoja (arba partnerė) įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau kaip 2 990 000,00 Lt specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti (2.1–2.3 punktai); Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2008 m. liepos 2 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, – 2010 m. lapkričio 30 d. (esant nenumatytoms aplinkybėms, kurių Projekto vykdytoja negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei Sutarties sudarymo metu, Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas 6 mėnesiams, tokiu atveju Projekto vykdytoja turi kreiptis į Įgyvendinančiąją instituciją ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki Projekto veiklų pabaigos termino), Projekto finansavimo pradžia – Sutarties įsigaliojimo data, Projekto finansavimo pabaiga – 2011 m. vasario 28 d. (3 punktas); nustatyti šie stebėsenos rodikliai: gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota / pastatyta vandens tiekimo ir / ar nuotekų sistema – 3, gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų – 3 127 (1 priedo 7 punktas).

4018.

412010 m. spalio 11 d. Susitarime 3 buvo pakeista Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – nustatyta 2011 m. gegužės 30 d., Projekto finansavimo pabaiga – 2011 m. rugpjūčio 30 d. Susitarime 4 Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga nustatyta 2012 m. vasario 29 d., Projekto finansavimo pabaiga – 2012 m. vasario 29 d. 2011 m. liepos 21 d. Susitarime 5 sumažinta Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma iki 51 376 058,02 Lt, nustatyta, kad iš ES fondų lėšų skiriama 43 669 649,32 Lt, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 5 137 605,80 Lt, Projekto vykdytojas įsipareigojo skirti Projektui ne mažiau kaip 2 568 802,90 Lt. 2011 m. lapkričio 21 d. Susitarime 6 Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga nustatyta 2013 m. balandžio 1 d., Projekto finansavimo pabaiga – 2013 m. liepos 1 d. 2012 m. lapkričio 22 d. Susitarime 7 nustatyta, kad Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 51 535 030,33 Lt, iš ES fondų lėšos – 46 110 290,30 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 5 424 740,03 Lt, Projekto vykdytojo lėšos – ne mažiau kaip 2 712 370,02 Lt; Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga nustatyta 2014 m. gegužės 14 d., Projekto finansavimo pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 14 d.; susitarimo 7 lentelėje nustatyti tokie stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 3 659, gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema – 3. 2014 m. gegužės 9 d. Susitarime 8 nustatyta Projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga 2014 m. liepos 10 d., Projekto finansavimo pabaiga – 2014 m. spalio 10 d. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Susitarime 8 buvo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad iš viso bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio tinklų 609 būstams, prie nuotekų tinklų – 1 425 būstams, taip pat pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad prie vandentiekio tinklų prisijungs 1 500 gyventojų, prie nuotekų tinklų – 3 540 gyventojų. 2014 m. spalio 10 d. Susitarime 9 Projekto finansavimo pabaiga nustatyta 2014 m. lapkričio 21 d. 2014 m. lapkričio 21 d. Susitarime 10 Projekto finansavimo pabaiga nustatyta 2014 m. gruodžio 18 d.

4219.

43Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2017 m. spalio 31 d. ataskaitą po projekto užbaigimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas pateikė Agentūrai 2017 m. kovo 9 d. raštą Nr. SR-159, 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-185 ir 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. SR-212, kuriuose nurodė detalius neprijungtų būstų sąrašus, paaiškino stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, nurodė, kad Trakų rajone būstų ir gyventojų santykio koeficientas buvo keistas keletą kartų, nesuderinus su Bendrove, šis keitimas darė didelę įtaką prijungtų gyventojų skaičiui, jų skaičius sumažėjo maždaug 24 proc., prašė Agentūrą atsižvelgti į visas nurodytas pastangas ir neinicijuoti pažeidimo tyrimo, nurodė, kad Bendrovė ateityje numačiusi tęsti prevencijos priemones, kad per maksimaliai trumpą laiką įvykdytų visus Projektų stebėsenos įsipareigojimus.

4420.

45Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 pateikė Ministerijai sąrašą veiksnių, kuriuos aptarė 2017 m. kovo 21 d. darbinio susitikimo metu, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytoja negalėjo sumažinti, nurodė, kad Agentūra planuoja vadovautis šiuo veiksnių sąrašu, vertindama rodiklių pasiekimą ir priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neiniciavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau kaip 90 proc., kad vertinant projekto vykdytojos pateiktas rodiklių nepasiekimo priežastis, bus atsižvelgiama į tai, kokiam konkrečiam neprisijungusių gyventojų skaičiui jos darė įtaką. Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (15-1)-D8-2727 suderino sąrašą su sąlyga, kad 7 punktas bus derinamas taip: „Paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių (pvz., būstas tapo negyvenamas, būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys), jei projekto vykdytojas pateikia informaciją, patvirtinančią, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), taip pat, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti“.

4621.

47Agentūra, remdamasi Ministerijos rašte suderintų veiksnių sąrašu, įvertinusi Ataskaitą ir veiksnius, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių, Ataskaitos po projekto užbaigimo patikros lape (2017 m. gegužės 9 d.), be kita ko, nurodė: Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai nepasiekti: stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ pasiektas 71,64 proc. (2 536 gyventojai iš 3 540 gyventojų, 1 019 būstų iš 1 416 būstų), stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiektas 69,67 proc. (1 045 gyventojai iš 1 500 gyventoju, 423 būstai iš 600 būstų); nuo 2012 m. iki 2016 m. gyventojų skaičius Trakų rajono savivaldybėje sumažėjo 1 210 gyventojais arba 3,5 proc., atsižvelgiant į tai, 124 gyventojų (3 540 x 3,5 / 100 = 124) neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 53 gyventojų (1 500 x 3,5 / 100 = 53) neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio (gyventojų skaičiaus sumažėjimo), kurio projekto vykdytojas negalėjo sumažinti; pagal nurodytas priežastis, dėl kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, laikytina, kad prie nuotekų tinklų būtų prijungusi papildomi 301 gyventoją, prie vandentiekio tinklų – papildomai 281 gyventoją, tai sudarytų atitinkamai 80,14 proc. ir 88,40 proc.; stebėsenos rezultatų pasiekimas yra mažiau kaip 90 proc., todėl siūloma inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą.

4822.

49Agentūra pateikė Ministerijai 2017 m. gegužės 12 d. pranešimą apie įtariamą pažeidimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nepasiekti Sutarties 1 priedo 7 lentelėje nustatyti stebėsenos rodikliai, nurodė rodiklių pasiekimo duomenis. Agentūra 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 7-05-19 rašte Nr. (29-2-7)-APVA-0199 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, taip pat nurodė aplinkybes, kurios galėtų būti pripažįstamos kaip veiksniai, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytoja negalėjo sumažinti, nurodė paaiškinimus pateikti per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo. Pareiškėjas atsakymo į šį raštą nepateikė.

5023.

51Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas, 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1580 paprašė UAB „Trakų vandenys“ pateikti, jeigu nebuvo pateikta anksčiau, arba pateikti pakartotinai duomenis apie veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytoja negalėjo sumažinti, o siekiant tinkamai įrodyti, kada gyventojai įrengė vandens gręžinius ir / ar nuotekų valymo įrenginius, gali būti pateikti šių įrenginių įsigijimo dokumentai arba kitų kompetentingų institucijų duomenys, kada šie įrenginiai buvo pastatyti. Bendrovė su 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SR-351 pateikė Agentūrai papildomus dokumentus dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo – 5 seniūnijų raštus.

5224.

53Agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1752 „Dėl įtariamų pažeidimų“ informavo pareiškėją apie atliekamą pažeidimo tyrimą dėl Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimo, pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. Išvados projektą, nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Išvados projektu, gali pateikti papildomos medžiagos ar papildomus paaiškinimus. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. SR-359 nesutiko su Išvados projekto argumentais, pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų.

5425.

55Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir 1 priedo 7 punkto (pakeisto Susitarime 8(2)) pažeidimą (pažeidimo padarymo laikotarpis – 2009 m. birželio 19 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) ir atsižvelgdama į tai, kad pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, nusprendė pripažinti 785 556,65 Eur Projekto išlaidas netinkamomis finansuoti, o atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos yra išmokėtos, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pasiūlė Ministerijai priimti sprendimą dėl 785 556,65 Eur (ES lėšos – 667 723,16 Eur, bendrojo finansavimo lėšos – 78 555,66 Eur, Projekto vykdytojos lėšos – 39 277,83 Eur) susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą. Išvadoje, be kita ko, nurodyta: atliekant pažeidimo tyrimą nustatyta, jog Susitarimo 8(2) sudarymo metu, remiantis galiojusio Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nustatyta tvarka apskaičiuotas Savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (toliau – ir Koeficientas) buvo „2,4“, tačiau Susitarime 8(2) klaidingai naudotas Koeficientas „2,5“, vadinasi, Sutartyje buvo nustatyti per dideli stebėsenos rodikliai. Taikant Koeficientą „2,4“, stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ turėjo būti 3 398 (1 416 būstai, padauginti iš Koeficiento „2,4“); stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ turėjo būti 1 440 (600 būstai, padauginti iš Koeficiento „2,4“). Vertinant Projekto vykdytojos įsipareigojimų nepasiekimo mastą, remiamasi paminėtais perskaičiuotais rodikliais. Vykdydamas Sutartį Projekto vykdytojas per 2009 m.–2016 m. prie nuotekų tinklų prijungė 1 019 būstų, vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodyta rodiklių skaičiavimo metodika, tai atitinka 2 535 gyventoją, prisijungusį prie nuotekų tinklų, vadinasi, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 25,40 proc. ((3 398 – 2 535)/ 3 398 x 100 proc.). Per 2009 m.–2016 m. prie vandentiekio tinklų prijungti 422 būstai, vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodyta rodiklių skaičiavimo metodika, tai atitinka 1 042 gyventojus, prisijungusius prie vandentiekio tinklų, vadinasi, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas yra 27,64 proc. ((1 440 – 1 042)/440 x 100 proc.). 52 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Trakų rajone, 72 gyventojų neprijungimas yra dėl būstų tapimo negyvenamais po Projekto įgyvendinimo pradžios, 10 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad šie gyventojai individualiai apsirūpino nuotekų tvarkymu (nuotekų tvarkymo įrenginiu) po Projekto inicijavimo pradžios, 74 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir jų savininkai neturi lėšų jam įsirengti, taigi, iš viso 208 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti. Vertinama, kad Bendrovės pasiektas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ yra: 2 743 (2 535 + 208) gyventojų, o šio rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, yra 19,28 proc. ((3 398 – 2 535 – 208)/3 398 x 100 proc. 20 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Trakų rajone, 72 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra dėl būstų tapimo negyvenamais po Projekto Įgyvendinimo pradžios, 58 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad šie gyventojai individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (Įsirengė gręžinį) po Projekto inicijavimo pradžios, 74 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir jų savininkai neturi lėšų jam įsirengti. Vertinama, kad Bendrovės pasiektas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie Įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ yra: 1 266 (1 042 + 224) gyventojai ir šio rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, yra 12,08 proc. ((1 440 – 1 042 – 224) / 1 440 x 100 proc.).

5626.

57Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir Ministerijai Išvada pateikta su Agentūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1847. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, atsižvelgdamas į Išvadą, 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. D1-719 „Dėl Europos Sąjungos finansinės pramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-001 vykdytojui UAB „Trakų vandenys“ grąžinimo“ nustatė, kad: lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta Projekto vykdytojai išmokėta lėšų suma yra 746 278,82 Eur, iš jų 667 723,16 Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, 78 555,66 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (1 p.); Projekto vykdytojas šio įsakymo 1.1 punkte nurodytas grąžintinas lėšas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į nurodytą Ministerijos banko sąskaitą (2 p.); tuo atveju, jeigu Projekto vykdytojat vėluoja grąžinti šio įsakymo 1.1 punkte nurodytas lėšas per šio įsakymo 1.2 punkte nustatytą terminą, moka delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurių dydį kas ketvirtį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (3 p.); Šis įsakymas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Teisės aktų registre (4 p.).

5827.

59Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartimi, kuri vėliau buvo tikslinama, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kad būtų pasiekti rezultatų rodikliai (t. y. „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų –“, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų –“) ir, kad pareiškėjas Projekto veiklas įgyvendino, t. y. Projekto vykdymo apimtis nesumažėjo, tačiau Sutartyje nustatytų rezultato rodiklių (gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų) jis nepasiekė. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas, nes stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti dėl aplinkybių, kurioms jis negalėjo daryti įtakos.

6028.

61Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog apie tai, kad Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai apima konkretaus gyventojų skaičiaus prijungimą prie tiesiamų tinklų, nustatyta Paraiškoje, tai, jog fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai ir stebėsenos rodikliai apima prie Projekto metu naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų naujai prisijungusių gyventojų skaičių nustatyta Sutartyje, o galutinai stebėsenos rodikliai patikslinti Sutarties pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo dėl aplinkybių, kurios pareiškėjui buvo nežinomos, ir su šiuo teiginiu tiesiogiai susiję argumentai, atmestini kaip prieštaraujantys surinktiems rašytiniams įrodymams.

6229.

63Teismas nurodė, kad stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika pateikta Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“, kuriame įtvirtinti du rezultato rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Skaičiuojamas gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius, t. y. projekto vykdytojo nurodytas prijungtų būstų skaičius dauginamas iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būsto skaičiaus santykio.

6430.

65Teismas pažymėjo, kad atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė, jog Susitarimo 8(2) sudarymo metu, remiantis galiojusio Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nustatyta tvarka apskaičiuotas Savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (toliau – ir Koeficientas) buvo „2,4“, tačiau Susitarime 8(2) klaidingai naudotas Koeficientas „2,5“, vadinasi, Sutartyje buvo nustatyti per dideli stebėsenos rodikliai. Taikant Koeficientą „2,4“, stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ turėjo būti 3 398 (1 416 būstai, padauginti iš Koeficiento „2,4“); stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ turėjo būti 1 440 (600 būstai, padauginti iš Koeficiento „2,4“). Vertinant Projekto vykdytojo įsipareigojimų nepasiekimo mastą, remiamasi paminėtais perskaičiuotais rodikliais.

6631.

67Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia nesutikimą su Agentūros nustatytais stebėsenos rodiklių dydžiais, nesutikimą grindžia teismo eksperto D. L. 2018 m. sausio 26 d. Pažeidimo tyrimo ekspertinio vertinimo ekspertizės aktu Nr. 18/0126, kuris šioje byloje yra pateiktas kaip rašytinis įrodymas (teismas nėra paskyręs ekspertizės). Teismas, susipažinęs su šiuo ekspertizės aktu, darė išvadą, kad juo nėra pagrindo vadovautis šioje byloje. Iš ekspertizės akto priedų matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertinį vertinimą vadovavosi Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo Rodiklių duomenų bazėje skelbiamais duomenimis už laikotarpį nuo 2008 metų iki 2016 metų. Tačiau Projekto stebėsenos rodiklių dydžiai Agentūros buvo nustatyti vadovaujantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis Sutarties (su pakeitimais) pasirašymo dieną. Objektyvių įrodymų, paneigiančių Agentūros pakoreguotų stebėsenos rodiklių teisingumą, pareiškėjas nepateikė.

6832.

69Teismas pabrėžė, kad pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių, t. y. , rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 25,40 proc. ((3 398 – 2 535)/ 3 398 x 100 proc.). Per 2009 m.–2016 m. prie vandentiekio tinklų prijungti 422 būstai, vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodyta rodiklių skaičiavimo metodika, tai atitinka 1 042 gyventojus, prisijungusius prie vandentiekio tinklų, vadinasi, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas yra 27,64 proc. ((1 440 – 1 042)/440 x 100 proc.).

7033.

71Teismas iš Išvados nustatė, kad Agentūra palankiai pareiškėjo atžvilgiu vertino šiuos veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti: 52 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Trakų rajone, 72 gyventojų neprijungimas yra dėl būstų tapimo negyvenamais po Projekto įgyvendinimo pradžios, 10 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad šie gyventojai individualiai apsirūpino nuotekų tvarkymu (nuotekų tvarkymo įrenginiu) po Projekto inicijavimo pradžios, 74 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir jų savininkai neturi lėšų jam įsirengti, taigi, iš viso 208 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 15.3 punktą). Be to, 20 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Trakų rajone, 72 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra dėl būstų tapimo negyvenamais po Projekto Įgyvendinimo pradžios, 58 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad šie gyventojai individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (įsirengė gręžinį) po Projekto inicijavimo pradžios, 74 gyventojų neprijungimas yra dėl to, kad būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir jų savininkai neturi tam lėšų. Tokiu būdu Agentūra laikė, kad Bendrovės pasiektas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ yra: 2 743 (2 535 + 208) gyventojų, o šio rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, yra 19,28 proc. ((3 398 – 2 535 – 208)/3 398 x 100 proc.). Taip pat Agentūra laikė, kad Bendrovės pasiektas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie Įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ yra: 1 266 (1 042 + 224) gyventojai ir šio rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Bendrovė negalėjo sumažinti, yra 12,08 proc. ((1 440 – 1 042 – 224)/ 1 440 x 100 proc.).

7234.

73Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, atsižvelgdama į su Ministerija suderintą sąrašą veiksnių, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Gyventojų skaičiaus sumažėjimas, būstų tapimas negyvenamais, atsisakymas jungtis prie tinklų tų būstų savininkų, kurie individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu po projekto iniciavimo pradžios, neturi įrengtų sanitarinių mazgų ir neturi lėšų jam įsirengti Agentūra laikė veiksniais, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo numatyti. Teismas vertino, kad Projekto vykdytojo nurodyta stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis – žemės sklypų dislokacija (būtini Trakų istorinio nacionalinio parko ir kitų institucijų leidimai atlikti tinklų tiesimo darbus) nelaikytina tokia, kurios įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

7435.

75Teismas pabrėžė, kad tik teismui po skundžiamo Įsakymo priėmimo pateikti gyventojų liudijimai negalėjo turėti įtakos skundžiamo Įsakymo priėmimui: jų pareiškėjas, kaip neatidus Projekto vykdytojas, laiku Agentūrai nepateikė. Veiksnių, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti nustatymo aplinkybės detaliai pateiktos ir įvertintos Išvadoje. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigia.

7636.

77Teismas darė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Teismas vertino, kad pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių Agentūra neįvertino kaip sudarančių pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu.

7837.

79Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo suteikta galimybė per papildomą terminą ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumų. Projekto vykdytojas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, be kita ko, ir dėl rodiklių pasiekimo. Sutarties pasirašymo metu galiojo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, pagal kurią pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 buvo pakeistas Aprašo 34 punktas ir terminas rodiklių pasiekimui pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Projekto vykdytojas turėjo papildomus vienerius metus rodiklių pasiekimui. Jokių papildomų galimybių nustatyti naujus terminus stebėsenos rodikliams pasiekti teisės aktai nenustato. Minėtas terminas yra naikinamasis.

8038.

81Teismas konstatavo, kad Išvadoje nustatytų rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Todėl APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ 12,08 proc. ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ 19,28 proc. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunkčio ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

8239.

83Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindų atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Taigi, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Agentūra pažeidimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

8440.

85Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 263.2. papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo pritaikytas netinkamai. Konstatavus Sutarties stebėsenos rodiklių nepasiekimą (12,08 proc. ir 19,28 proc.), vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikyta finansinė korekcija (5 proc.) būtent nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

8641.

87Teismas vertino, kad nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą, visų pirma, pagrindžia aplinkybė, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti du stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (12,08 proc. ir 19,28 proc.), be to, nors pareiškėjas nurodo, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, nėra aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos. Pareiškėjui, kaip viešąsias paslaugas teikiančiam ūkio subjektui, savo srities profesionalui, kilo pareiga įvertinti galinčias kilti rizikas (be kita ko, riziką, kad kuriamos vertės kaštai gali padidėti dėl mažesnio nei planuojama naudos gavėjų skaičiaus), ir įvertinti tiek sėkmingo visų Projekto sąlygų įgyvendinimo galimybę, tiek ir Projekto tikslų pasiekimo / nepasiekimo galimą įtaką pareiškėjos tolimesnės veiklos vykdymui. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą ir yra teisingas.

8842.

89Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo įgyvendinti rodiklių buvo išsamiai įvertintos, taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Panaikinti šį įsakymą remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė ir nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

90III.

9143.

92Pareiškėjas UAB ,,Trakų vandenys“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą užduodant prejudicinį klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis ES teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, IT priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, kad esant nagrinėjamos bylos faktinėmas aplinkybėms, 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. redakcija) pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą, toje apimtyje, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar: 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų „Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų" (redakcija 2016 m. birželio 16 d.) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, bei teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principams. Nustačius prieštaravimus, pripažinti nurodytą administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. Dl-237, galiojusi nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 21 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-480, galiojusi 2011 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. Dl-900, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (punkto redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d. ir galioja iki šiol) neprieštarauja 2014 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 redakcijos 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

9344.

94Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Sutartį tinkamai įgyvendino visus Projekto produkto rodiklius – nutiesė naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus, tuo sudarydama galimybę prisijungti gyventojams prie naujos infrastruktūros. Pareiškėjui negali būti perkeliama rizika už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų, tai sąlygojo daugybė įvairių aplinkybių, įskaitant gyventojų lėšų neturėjimą. Byloje nėra būtinųjų tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios teisės pažeidimo sudėties elementų, t. y. pareiškėjo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kaltės, todėl atsakomybė pareiškėjui negali atsirasti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įvertinti aplinkybes, jog Sutarties vykdymo metu pareiškėjo nenaudai keitėsi teisinis reglamentavimas bei Sutarties vykdymo sąlygos ir šių pakeitimų pareiškėjas niekaip negalėjo numatyti ir įtakoti. Todėl Sutartis šiame kontekste negali būti vertinama ir laikoma kaip dviejų lygiateisių Sutarties partnerių susitarimas, tačiau teismas priimdamas sprendimą to visiškai nevertino.

9545.

96Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pmaterialiosios teisės normas (PAFT 1911 p., Finansavimo sąlygų aprašo 34 p.), netinkamai vertino stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis. Nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir po Projekto pabaigos dėjo maksimalias pastangas tam, kad, užtikrintų tinkamą ir laiku atliekamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų tinklų, Projekto vykdytojas buvo suinteresuotas prijungti kuo daugiau gyventojų (būstų) prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėjas sudarė visas sąlygas, ėmėsi visų galimų aktyvių veiksmų, kad gyventojai jungtųsi prie naujos infrastruktūros, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, o iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepasiekė stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ ir „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ tik dėl nuo Projekto vykdytojo valios nepriklausančių priežasčių, išdėstytų skunde, į kurias neatsižvelgė, neanalizavo ir netyrė pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą. Rodiklio nepasiekimo priežastys sudaro neginčijamą pagrindą nenustatyti pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą (Lietuvos Resbublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str.), netinkamai aiškino ir taikė PAFT ir Rekomendacijų nuostatas (ABTĮ 147 str.), nepagrįstai konstatavo, kad stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – panaikinti skundžiamą Įsakymą (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

9746.

98Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti, motyvuoti ir pagrįsti, kodėl nevertino teismo eksperto išvados (ne tik dėl rodiklių skaičiavimo, bet ir dėl Sutarties pakeitimų, naujo stebėsenos rodiklio įvedimo ir kt.). Pareiškėjo nuomone, šios teismo nemotyvuotos aplinkybės turėjo esminės reikšmės bylos baigčiai (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str., 87 str. 1 ir 4 d.). Tai reiškia, kad teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų netyrė (ABTĮ 80 str. 1 d.). Byloje yra aktualu ir tai, kad ji yra susijusi su viešuoju interesu (svarbiausių žmogaus sveikatos ir gyvybės poreikių užtikrinimu, aplinkos apsauga), todėl teismas byloje turėjo būti aktyvus (ABTĮ 80 str. 2 d.), tačiau teismas aktyvaus vaidmens nesiėmė, nors pats sprendime pripažino, kad nagrinėjamoje byloje viešais interesas egzistuoja. Jei būtų pritaikyta finansinė korekcija pareiškėjas, kaip viešasis vandens tiekėjas, bankrutuotų ir dėl to nukentėtų visi Trakų rajono gyventojai, t. y. visi asmenys, esantys pareiškėjo veiklos teritorijoje.

9947.

100Pareiškėjas pažymi, kad jam tinkamai ir laiku įvykdžius visas Projekto veiklas ir pasiekus Projekto tikslus – sukūrus naują vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūrą, užtikrinant gyventojams galimybes prisijungti prie šios infrastruktūros, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo Projekto vykdytojos priklausančių priežasčių sukėlė ar, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo sukelti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad dėl pažeidimo galėjo atsirasti nuostoliai nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžetams, neįvertino, jog Sutartis sudaryta ir finansavimas skirtas, galiojant Finansavimo sąlygų aprašo redakcijai, patvirtintai Aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401, kuri nenustatė jokio termino, iki kurio paraiškoje planuojami nauji vartotojai turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis, o Projekto įgyvendinimui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Tačiau teismas netyrė ir nepasisakė sprendime dėl šių aplinkybių, taip pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 ir 2 dalis. Stebėsenos rodiklių nepasiekimas nesukėlė ir negalėjo sukelti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, todėl, vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklių 3 punktu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Projekto vykdytojas įvykdė pažeidimą, dėl kurio turėtų grąžinti išmokėtas paramos lėšas. Agentūra, rengdama Išvadą, bei atsakovas, priimdamas Įsakymą ir taip patvirtindamas Agentūros Išvados teisėtumą, netinkamai aiškino ir taikė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, PAFT 1911 punktą, neteisėtai ir nepagrįstai nesivadovavo Lėšų administravimo taisyklių 3 punkto, PAFT 196.2 punkto, Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3 punkto nuostatomis, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamą pažeidimo egzistavimą dėl Projekto stebėsenos rodiklio nepasiekimo bei įpareigojo Projekto vykdytoją grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų.

10148.

102Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija, priešingai, nei nepagrįstai konstatuota pirmos instancijos teismo sprendime, prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), finansinių korekcijų tikslui. Agentūra ir atsakovas, nesuteikę papildomo termino bei papildomų priemonių paskatinti gyventojus prisijungti prie vandentiekio surinkimo tinklų, pažeidė Rekomendacijų 1 punkto (b) papunktį, Rekomendacijų (Metodikos) 4, 5 ir 18 punktus, PAFT 196 punktą, o Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja tiek finansinių korekcijų taikymo tikslui, tiek viešajam interesui, tiek proporcingumo principui (VAĮ 3 str.), todėl turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas įrodė Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą, o pirmos instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (ABTĮ 87 str. 1 ir 4 d.), priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.), todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – panaikinti Įsakymą.

10349.

104Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias šios administracinės bylos aplinkybes, pateiktus pareiškėjo rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje duotus žodinius paaiškinimus bei prašymus, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą. Todėl pareiškėjas prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

10550.

106Pareiškėjo nuomone, Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktas, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, kartu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams. Įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika apriboja finansinės korekcijos dydį apskaičiuoti proporcingai nepasiektai Projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl visa apimtimi prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu.

10751.

108Pareiškėjo nuomone, būtina ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumo klausimą, nes šio aprašo reglamentavimas yra nesuderintas su Įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir būtent ši aplinkybė nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Projekto vykdytojo pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal galiojančią Finansavimo sąlygų aprašo 34 p. redakciją) visa apimtimi negali būti įvykdyta dėl Įstatyme įtvirtintos asmenų teisės individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, todėl konstatuotinas impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) principo pažeidimas. Ministerija, vadovaudamasi Finansavimo sąlygo aprašo nuostatomis, nepagrįstai perkėlė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. plėtros strategijos įgyvendinimą vandentvarkos įmonėms, nesuderinus aprašo nuostatu su Įstatyme įtvirtinta teise individualiai šgauti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Todėl laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Pareiškėja neprisiėmė rizikos už Ministerijos neveikimą.

10952.

110Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11153.

112Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančią medžiagą sprendė dėl pareiškėjo argumentų nepagrįstumo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, o sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas tiek sudarydamas Sutartį, tiek pasirašydamas susitarimą dėl sutarties pakeitimo, išreiškė valią dėl juose nustatytų sąlygų taikymo, suvokė, kad nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 numatyti pakeitimai sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą, o Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas taip pat sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino ir sprendė dėl APVA atlikto aplinkybių vertinimo pagrįstumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindų atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Teismas pagrįstai vertino, kad nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus sutartyje įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo Sutarties nuostatų aiškinimu. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 p.), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo pakeitimais, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ką galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatytas terminas, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d., per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis – nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir/arba atnaujinti. Nustačius ilgesnius terminus stebėsenos rodiklių pasiekimui, valstybė netektų dalies ES finasavimo, skirto vandentvarkos projektam, pasibaigus 2007–2013 projektų finansavimo laikotarpio terminui. Vadovaujantis Rekomendacijomis, pažeidimo ištaisymo atveju, turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, šiuo atveju sąlygų visumos nėra, nes Projektas yra pasibaigęs, visi mokėjimai yra atlikti, Agentūros Išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis, taigi, Rekomendacijų 5.1. sąlyga netenkinama. Rekomendacijų 5.3 punkto sąlyga pareiškėjo atveju taip pat neišpildoma. Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų viseto, pažeidimo ištaisymas yra negalimas. Pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą ir yra teisingas.

11354.

114Atsakovas dėl teisės aktų teisėtumo patikros pažymėjo, kad Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungtiprie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį, o kartu ir įvykdyti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą įpareigojimą prijungti visus suplanuotus asmenis, nepaisant Įstatyme įtvirtinto reglamentavimo. Atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011, konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams).

11555.

116Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11756.

118Agentūra nurodo, kad projekto vykdytojas UAB „Trakų vandenys“ pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos. Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-D-D8-2727 (AM raštu) suderino sąrašą veiksniu, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kuriu yra nepasiekiami projektu rezultatu rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kuriu įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagristi. Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Agentūra Išvadoje aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai įtraukiami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie ne. Šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi (nurodyti Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte). Stebėsenos rodikliu nepasiekimo priežastį – teisinio reglamentavimo kitimą, pareiškėjas nurodė tik kreipdamasis į teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą, šios priežasties neminėjo. Teisinis reguliavimas suteikė papildomą metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės. Tiek Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą bei parinkdama taikytinos finansinės pataisos dydi, tiek Ministerija, priimdama įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualiu teisės aktų nuostatomis. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, tad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Tokio pobūdžio pažeidimai – projektų finansavimo ir administravimo sutartyse nustatytų projektų stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių nepasiekimas – yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti, Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams. Agentūra vienodai atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui, o teismas skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai įvertino pritaikytos korekcijos proporcingumą.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120IV.

12157.

122Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-719 „Dėl Europos Sąjungos finansinės pramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-001 vykdytojui UAB „Trakų vandenys“ grąžinimo“, kuriuo netinkama finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma 746 278,82 Eur (iš jų 667 723,16 Eur – ES fondų lėšos, 78 555,66 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

12358.

124Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

12559.

126Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

12760.

128Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

12961.

130Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-132-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

13162.

132Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su partnere Trakų rajono savivaldybe ir Agentūra 2009 m. birželio 19 d. sudarė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-001, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/01. Sutarties nuostatos ne kartą buvo keičiamos, įskaitant nuostatas Projekto vykdymo terminų ir stebėsenos rodiklių.

13363.

134Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. birželio 19 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

13564.

136Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

13765.

138Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant Paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

13966.

140Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

14167.

142Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

14368.

144Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

14569.

146Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

14770.

1482017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 93-98) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 889 gyventojų iš planuotų 1 500, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 2 387 gyventojų iš planuotų 3 540. Šiame kontekste pažymėtina, kad Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad Susitarimo Nr. 8 sudarymo metu (2014m. rugpjūčio 28 d.) remiantis galiojusio Aprašo 4 priede nustatyta tvarka (kai prijungtų būstų skaičius dauginamas iš gyventojų ir būstų skaičiaus santykio) apskaičiuotas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) buvo ,,2,4“, tačiau Susitarimu 8 keičiant Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius klaidingai buvo naudojamas 2012 m. koeficientas ,,2,5“, taigi nustatyti per dideli stebėsenos rodikliai Agentūra pritaikė teisingą Susitarimo 8 sudarymo geliojusį koeficientą ,,2,4“ ir taikė tokius stebėsenos rodiklius: ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 3 398, ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 1 441. Agentūra nustatė, kad atsižvelgus į koeficientų pokytį rodiklis ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) atitinka 2 535 gyventojus ir šio rodiklio nepasiekimas yra 25,40 poc. Stebėsenos rodiklis ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ atitinka 1 042 gyventojus ir šio rodiklio nepasiekimas yra 27,64 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

14971.

150Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti tyrimą dėl minėtų Finansavimo sąlygų aprašo 30 (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1 237 redakcija) ir 34 (aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcijos) punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms.

15172.

152Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

15373.

154Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad 208 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 19,28 proc. pareiškėjas įrodė, kad 224 gyventojų neprijungimas prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 12,08 proc. Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinami šie: nesudaromos paslaugų teikimo sutartys, nes būstai tapo negyvenamais po Projekto inicijavimo pradžios, atsisakymas jungtis prie tinklų tų būstų savininkų, kurie individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (įsirengė grčžinį) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų tvarkymo įrenginiu) po Projekto inicjavimo pradžios, būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir neturi lėšų jam įsirengti. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

15574.

156Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

15775.

158Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Projektų administravimo taisyklių 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

15976.

160Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

16177.

162Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

16378.

164Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

16579.

166Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

16780.

168Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

16981.

170Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

17182.

172Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C?418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

17383.

174Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

17584.

176Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K 451 redakcija) numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

17785.

178Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

17986.

180Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtas Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

18187.

182Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

18388.

184Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

18589.

186Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu dėl atlikto įrodymų vertinimo pareiškėjui į bylą pateikus eksperto išvadą, pažymi, kad esant atvejui, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.). ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė byloje nebuvo skirta, o pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir pasisakė dėl pareiškįjo pateikto ekspertizės akto, kaip vieno iš įrodymų, vertinimo.

18790.

188Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas pateiktuose proceniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,50 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 193, V t., b. l. 73) (pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi 7,50 Eur žyminio mokesčio grąžinta), todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos.

189Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

190Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

191Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir ptiimti naują sprendimą.

192Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

193Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-719 „Dėl Europos Sąjungos finansinės pramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-001 vykdytojui UAB „Trakų vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

194Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ naudai 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

195Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trakų... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu netinkama finansuoti pripažinta... 9. 3.... 10. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra Išvadoje nurodė, jog Susitarime 8(2)... 11. 4.... 12. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19... 13. 5.... 14. Pareiškėjas teigė, kad nepagrįstai nepripažinta, jog stebėsenos rodikliai... 15. 6.... 16. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, pripažinusi, kad pareiškėjas Sutartyje... 17. 7.... 18. Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 196 punktu, Rekomendacijų 4 ir 18 punktais,... 19. 8.... 20. Pareiškėjas akcentavo aplinkybes, nulėmusias stebėsenos rodiklių... 21. 9.... 22. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą... 23. 10.... 24. Atsakovas nurodė, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai... 25. 11.... 26. Atsakovas sutiko, jog rodiklių nepasiekimas per se nelemia ne tik pažeidimo... 27. 12.... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį... 29. 13.... 30. Agentūra nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pažeidimo tyrimu.... 31. 14.... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija... 33. 15.... 34. Administracija nurodė, kad su pareiškėju 2009 m. gegužės 8 d. pasirašė... 35. II.... 36. 16.... 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad Bendrovė, veikianti kartu su partnere Trakų rajono... 40. 18.... 41. 2010 m. spalio 11 d. Susitarime 3 buvo pakeista Projekto veiklų įgyvendinimo... 42. 19.... 43. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2017 m. spalio 31 d.... 44. 20.... 45. Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 pateikė Ministerijai... 46. 21.... 47. Agentūra, remdamasi Ministerijos rašte suderintų veiksnių sąrašu,... 48. 22.... 49. Agentūra pateikė Ministerijai 2017 m. gegužės 12 d. pranešimą apie... 50. 23.... 51. Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas, 2017 m.... 52. 24.... 53. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1752 „Dėl... 54. 25.... 55. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo... 56. 26.... 57. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir Ministerijai Išvada pateikta su... 58. 27.... 59. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartimi, kuri... 60. 28.... 61. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog apie tai, kad Projekto fiziniai veiklos... 62. 29.... 63. Teismas nurodė, kad stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika pateikta... 64. 30.... 65. Teismas pažymėjo, kad atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė, jog... 66. 31.... 67. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia nesutikimą su Agentūros... 68. 32.... 69. Teismas pabrėžė, kad pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra nustatė, jog... 70. 33.... 71. Teismas iš Išvados nustatė, kad Agentūra palankiai pareiškėjo atžvilgiu... 72. 34.... 73. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, atsižvelgdama į su Ministerija... 74. 35.... 75. Teismas pabrėžė, kad tik teismui po skundžiamo Įsakymo priėmimo pateikti... 76. 36.... 77. Teismas darė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo... 78. 37.... 79. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo suteikta galimybė per... 80. 38.... 81. Teismas konstatavo, kad Išvadoje nustatytų rodiklių nepasiekimas viršija... 82. 39.... 83. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu,... 84. 40.... 85. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju... 86. 41.... 87. Teismas vertino, kad nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo... 88. 42.... 89. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir... 90. III.... 91. 43.... 92. Pareiškėjas UAB ,,Trakų vandenys“ apeliaciniame skunde prašo: 1)... 93. 44.... 94. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos... 95. 45.... 96. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 97. 46.... 98. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti,... 99. 47.... 100. Pareiškėjas pažymi, kad jam tinkamai ir laiku įvykdžius visas Projekto... 101. 48.... 102. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija,... 103. 49.... 104. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio... 105. 50.... 106. Pareiškėjo nuomone, Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2... 107. 51.... 108. Pareiškėjo nuomone, būtina ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų... 109. 52.... 110. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 111. 53.... 112. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai... 113. 54.... 114. Atsakovas dėl teisės aktų teisėtumo patikros pažymėjo, kad Finansavimo... 115. 55.... 116. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą... 117. 56.... 118. Agentūra nurodo, kad projekto vykdytojas UAB „Trakų vandenys“ pažeidė... 119. Teisėjų kolegija... 120. IV.... 121. 57.... 122. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m.... 123. 58.... 124. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 125. 59.... 126. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne... 127. 60.... 128. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas... 129. 61.... 130. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 131. 62.... 132. Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su partnere Trakų rajono savivaldybe ir... 133. 63.... 134. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus,... 135. 64.... 136. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus... 137. 65.... 138. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų... 139. 66.... 140. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš... 141. 67.... 142. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų... 143. 68.... 144. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo... 145. 69.... 146. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo... 147. 70.... 148. 2017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 93-98)... 149. 71.... 150. Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti tyrimą dėl minėtų Finansavimo... 151. 72.... 152. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo)... 153. 73.... 154. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė... 155. 74.... 156. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra... 157. 75.... 158. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos... 159. 76.... 160. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos,... 161. 77.... 162. Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento... 163. 78.... 164. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad... 165. 79.... 166. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė... 167. 80.... 168. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo... 169. 81.... 170. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis... 171. 82.... 172. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti... 173. 83.... 174. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte... 175. 84.... 176. Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo... 177. 85.... 178. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas,... 179. 86.... 180. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl... 181. 87.... 182. Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos... 183. 88.... 184. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio,... 185. 89.... 186. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo... 187. 90.... 188. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas... 189. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 190. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ apeliacinį... 191. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą... 192. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų vandenys“ skundą... 193. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d.... 194. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo... 195. Nutartis neskundžiama....