Byla e2A-268-569/2017
Dėl nuosavybės teisės gynimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

3ieškovų atstovams E. A., advokatui V. R.,

4atsakovui A. J.,

5atsakovo atstovui advokatui V. P.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir A. A. ieškinį atsakovui A. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių rajono savivaldybė, dėl nuosavybės teisės gynimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

91. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovą A. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir pastangomis (darbais) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), padėtį: užpilti žemėmis ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, nukastą 5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane ( - ) pažymėtą tarp indeksų „7” ir „8”; užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indekso „7” iki indekso „8”; atsakovui A. J. neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per 20 dienų, suteikti teisę pačiam ieškovui A. A., atsakovo A. J. sąskaita, atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki teisės pažeidimo buvusią padėtį: užpilti žemėmis ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, nukastą 5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane ( - ) pažymėtą tarp indeksų „7” ir „8”; užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indekso „7” iki indekso „8”; įpareigoti atsakovą A. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir pastangomis (darbais) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), padėtį: užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indeksu „1” iki indekso „2”; atsakovui A. J. neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per 20 dienų, suteikti teisę pačiai ieškovei A. A., atsakovo A. J. sąskaita, atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki teisės pažeidimo buvusią padėtį: užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indeksu „1” iki indekso „2”; priteisti iš atsakovo A. J. visas ieškovų A. A. ir A. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas A. J., atlikdamas bendro naudojimo kelio įrengimo darbus, pažeidė ieškovų teises: nukasė ieškovo A. A. žemės sklypo paviršių ir visiškai ant žemės sklypo ribos iškasė griovį; visiškai ant ieškovės A. A. žemės sklypo ribos iškasė griovį; išlaužė/sunaikino šiuose žemės sklypuose augusius krūmus, kitus augalus.

102. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad kelias yra valstybinėje žemėje. Juo naudojasi atsakovas ir kiti aplinkinių sklypų savininkai. Gavęs žodinį leidimą iš seniūnijos, jog gali tą kelią tvarkyti, užsitempė virves ir kasė, sutvarkė kelią.

113. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2015 metais atsakovas A. J., siekdamas pagerinti kelio ( - ) būklę, savo iniciatyva ir lėšomis sutvarkė kelio ruožą ties A. A. ir A. A. žemės sklypais, pažymėtais unikaliais numeriais Nr. ( - ), ( - ), ( - ). Atliekant kelio ( - ) tvarkymo darbus nebuvo pažeistos ieškovų registruotų žemės sklypų ribos. Nurodo, kad buvo atlikti patikrinimai ir nenustatyti pažeidimai.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė 215 Eur iš ieškovų A. A. ir A. A., po 107,50 Eur atsakovui A. J. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

145. Teismas konstatavo, kad atsakovo atlikti kelio remonto darbai ieškovų sklypų ribų nepažeidė. Teismas sprendė, kad riboženkliai neatitinka Riboženklių standartų reikalavimų, kai kurių riboženklių iš viso nėra ir faktiškai ieškovų sklypų šiaurinės ribos yra pažymėtos tik vienu riboženkliu. Kad ieškovų sklypų ribos pažymėtos kuolais ir tai ne riboženkliai paliudijo ir liudytojas L. J.. Teismas sprendė, kad antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas negali būti priimamas kaip visiškai teisingas ir nenuginčijamas faktas, jog yra pažeista ieškovų teisė į nuosavybę. Teismas sprendė, kad atsakovas, atlikdamas paprastus kelio remonto darbus, neprivalėjo rengti jokių dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atlikti kelio remonto darbai vertinti kaip savavališki ir neteisėti.

156. Teismas pažymėjo, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015-07-29 rašte Nr. ( - ), tiek ir Telšių rajono savivaldybes administracijos 2015-12-28 rašte Nr. ( - ), nurodyta, kad ieškovo sklypą žymintys riboženkliai neatitinka sklypo plano koordinačių žiniaraščio ir buvo įpareigoti patikslinti riboženklių pastatymo vietas. Teismas vertino, kad ieškovai su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, nes minėtų raštų neskundė.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

177. Apeliaciniu skundu ieškovai A. A. ir A. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

187.1. Teismas buvo šališkas ir pažeidė dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus. Dėl išankstinio teismo nusiteikimo nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovams buvo užkirsta teisė į teisingą ir sąžiningą teismą bei bet kokia galimybė apginti savo pažeistas teises.

197.2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus – sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė įrodymų vertinimo, taip pat argumentų, dėl kurių teismas atmetė įrodymus. Teismas tik deklaratyviai pacitavo MB „Georaida“ situacijos planą bei antstolės 2016-09-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir juos atmetė vienu sakiniu – „šiuos įrodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai“. Teismas nepagrįstai vertino nereikšmingais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (ieškovų žemės sklypų koordinates). Nėra suprantama, kodėl teismas vienus savo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymus vertino, o kitus tų pačių liudytojų parodymus atmetė. Atsakovo atstovo 2016-12-20 teismo posėdžiui pateiktas penkias nuotraukas, darytas, kaip teigia atsakovo atstovas, ieškovų žemės sklypų vietoje, iš kurių nėra aišku, kokiu metu jos darytos, teismas prijungė prie bylos ir jomis vadovavosi teismo sprendime.

207.3. Teismas pažeidė nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės, absoliutumą ir įteisino galimybę privatiems asmenims pažeisti kito privataus asmens žemės sklypo ribas. Teismas sprendimu įteisino galimybę be jokių paneigiančių dokumentų/įrodymų, teismų sprendimų ir pan. trečiajam asmeniui sumažinti kito privataus asmens (ieškovų) žemės sklypų plotą, tai bandant pateisinti viešuoju interesu, nors ginčas šioje byloje vyko tarp privačių asmenų.

217.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovai E. A., advokatas V. R. ieškovų apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

228. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

238.1. Byloje nėra duomenų, kad teisėja S. S. buvo turėjusi ar turėtų, ar ją sietų su ieškovais ar atsakovu giminystės ryšiai, darbiniai santykiai, turtiniai santykiai. Todėl pagrindo ir prielaidų, sukeliančių abejonių dėl objektyviojo teisėjo nešališkumo, šioje byloje nėra. Ieškovai iki pirmosios instancijos teismo posėdžio arba jo metu turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau tokia teise nesinaudojo. Apeliantų modeliuojamas tariamas teisėjos subjektyvus šališkumas išnagrinėtoje byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadą, jog teisėjas subjektyviąja prasme galėjo būti šališkas.

248.2. Atsakovas, atlikdamas paprastus kelio remonto darbus, neprivalėjo rengti jokių dokumentų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2016-01-05 rašte Nr. ( - ) ir Telšių rajono savivaldybes administracija 2015-12-28 rašte ( - ) nustatė, kad atsakovo A. J. atlikti kelio darbai nepatenka į apeliantų žemės sklypus. Apeliantai minėtų raštų neskundė, o tai rodo, kad jie su nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Antstolės I. G. 2016-09-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas negali būti priimamas kaip visiškai teisingas ir nenuginčijamas faktas, kad yra pažeista apeliantų teisė į nuosavybę, nes taip ir neaišku, kaip galima buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, kai neaiškios sklypų ribos. Ginčas yra dėl iškasto griovio apeliantų sklypuose dėl kelių ar keliasdešimt centimetrų ribos pažeidimo. Nesant tinkamo sklypų žymėjimo riboženklais, matuojant sklypų ribų pažeidimus kelių ar keliasdešimt centimetrų (pvz. 10 cm) sklypo ribos paklaida gali lemti ribos pažeidimą. Teisės aktai, poįstatyminiai teisės aktai nenumato ribojimų 1 (vieno) metro atstumu iki svetimo sklypo ribos uždrausti kasinėjimo darbus remontuojant kelią, todėl ieškinio reikalavimas užpilti žemėmis(gruntu)/užlyginti iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypų ribos yra visiškai nepagrįstas.

258.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. J., jo atstovas advokatas V. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

269. Trečiojo asmens Telšių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą apeliacine tvarka atstovui nedalyvaujant.

27Teisėjų kolegija

28k o n s t a t u o ja :

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3010. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo.

3111. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovei A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovų žemės sklypų šiaurinė riba ribojasi su keliu, kuris pagal 2009-03-26 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. ( - ) patvirtintą vietinės reikšmės viešųjų kelių tinkle išdėstymo žemėtvarkos schemą yra priskirtas vietinės reikšmės keliui, kurio Nr. ( - ). Apeliantai byloje įrodinėja, kad atsakovas A. J., atlikdamas bendro naudojimo kelio įrengimo darbus, pažeidė ieškovų teises: nukasė ieškovo A. A. žemės sklypo paviršių ir visiškai ant žemės sklypo ribos iškasė griovį; visiškai ant ieškovės A. A. žemės sklypo ribos iškasė griovį; išlaužė/sunaikino šiuose žemės sklypuose augusius krūmus, kitus augalus. Ieškovai reikalauja įpareigoti atsakovą pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus – savo lėšomis ir pastangomis (darbais) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovų žemės sklypų padėtį, t. y. užpilti žemėmis nukastą žemės sklypo dalį, užpilti žemėmis/užlyginti iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypų šiaurinės ribos.

32Dėl dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principų pažeidimo, išankstinio teismo nusistatymo

3312. Apeliantų teigimu nagrinėjant šią bylą buvo pažeisti dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principai, dėl išankstinio teismo nusiteikimo iš viso nebuvo atskleista bylos esmė. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

3413. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų nurodomi teismo pasisakymai: „kad nesiblaškytumėme, apsispręskime dėl to, kas ten buvo“, „apsispręskite“, „man nepanašu į pievą“, „pažiūrėjus į nuotrauką niekaip negaliu pripažinti, kad tai derlinga žemė. Kaip galite paneigti nuotraukoje matomas pelkes, krūmus?“ ir kt. nenurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, iš anksto nusistačiusi. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomi teisėjos užduoti klausimai buvo tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teisėja siekė išsamiai, koncentruotai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes. Daug klausimų ir patikslinamų klausimų uždavimas ar prašymas šalių tiksliai nurodyti aplinkybes negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas ar šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principų pažeidimas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdžių protokolais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat daug ir patikslinamų klausimų uždavė ir atsakovui.

3514. Apeliantai teigia, kad žemės sklypų nuotraukos buvo teiktos teismui per EPP spalvotos, tačiau dėl neaiškių priežasčių byloje buvo atspausdintos nespalvotos nuotraukos, iš kurių buvo sudėtinga nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, o teismas vertina bylos medžiagą tokią, kokia ji yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Todėl aplinkybės, kad teismo posėdžių salėje buvo atneštos padarytos nespalvotos nuotraukos, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas minėtų nuotraukų nežiūrėjo tokių, kokios yra pateiktos į bylą per sistemą, t. y. spalvotų ir kad jų tinkamai neįvertino.

3615. Apeliantų teigimu teismas savo iniciatyva iškvietė liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš 2016-11-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja tik paklausė, ar nereikėtų byloje apklausti ( - ) seniūną, kad išsiaiškinti, kas tuo keliu naudojasi, kas turi jį tvarkyti ir pan. Atsakovas duodamas parodymus nurodė, jog faktinių aplinkybių įrodinėjimui jis gali atsivesti liudytojus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo teigti, kad teismas pats savo iniciatyva iškvietė liudytojus. Pažymėtina, kad šalis, prašanti iškviesti asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą liudyti, turi ir pati pasirūpinti tokio asmens realiu atvykimu. O teismas šiuo atveju siekė įsitikinti, ar liudytojų dalyvavimą užtikrins šalis, kuri prašo iškviesti liudytoją. Teisėjų kolegijos vertinimu ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principų.

3716. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, manydami, kad teisėja buvo šališka, bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau tokia teise nesinaudojo.

38Dėl negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų ir netinkamo įrodymų vertinimo

3917. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

4018. Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015-07-29 rašto Nr. ( - ) matyti, kad jame kalbama apie visai kitą A. A. priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), todėl sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo rėmėsi šioje byloje, kadangi jis yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015-12-21 rašto Nr. ( - ) matyti, kad rašte kalbama apie ginčo kelio ( - ) tvarkymo darbus, tačiau pasisakyta kitu aspektu – dėl ieškovei A. A. priklausančio kito žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), todėl sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo šiuo raštu remtis nagrinėjamoje byloje.

4119. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

4220. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-01-05 rašte Dėl kelio remonto darbų Nr. ( - ) nurodyta, kad dėl apeliantui priklausančių sklypų, tarp jų ir ginčo sklypo – unikalus Nr. ( - ) buvo atliktas patikrinimas dėl kelio remonto darbų, kurio metu nustatyta, jog pagal apelianto nurodytus riboženklius patikrinimo metu buvo matyti, kad kelio statybos darbai nepatenka į žemės sklypus. Kelias, kaip statinys, nėra identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kelio nuosavybės ar kita valdymo teisė, tačiau šio kelio eksploatavimas ir priežiūra yra priskirti Telšių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo išreikalauta skundo tyrimo medžiaga, kurios pagrindu 2016-01-05 buvo pateiktas atsakymas ieškovams. Iš statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2016-01-05 akto Nr. ( - ) matyti, kad skundą tyrė skyriaus ( - ) R. B., kuris buvo nuvykęs prie ginčo sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ). Akte specialistas R. B. nurodė, kad vertinant vizualiai pagal pareiškėjo nurodytus riboženklius kelio statybos darbai nebuvo atliekami skunde nurodytuose sklypuose. Apklaustas teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (2017-06-08 teismo posėdis) liudytojas R. B. patvirtino, kad jokių prietaisų skundo tyrimo metu, kad nustatyti, ar kelio remonto darbai pažeidė ieškovų žemės sklypo ribą, nenaudojo. Liudytojas nurodė, kad jo patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar galimai yra netesėtai vykdomi kelio rekonstrukcijos darbai ( - ), kas yra nurodyta ir patikrinimo akte, o ne atlikti ieškovams priklausančių žemės sklypų matavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas vien šio oficialaus įrodymo pagrindu, nevertindamas ieškovų pateiktų oficialių įrodymų.

4321. Telšių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2016-01-05 rašte Nr. ( - ) pažymėta, kad 2016-01-05 buvo atliktas vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) atkarpos, besiribojančios su A. A. ir A. A. priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs numeriai: ( - ), remonto darbų patikrinimas. Rašte nurodyta, kad po atlikto patikrinimo, Telšių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnija neprieštarauja dėl kelio Nr. ( - ) remonto darbų atlikimo ir dėl atliktų kelio taisymo darbų A. J. pretenzijų neturi. Šiame rašte nurodyta, kad seniūnija neturi pretenzijų atsakovui dėl kelio remonto, tačiau nėra konstatuota, ar atliekant kelio remonto darbus nebuvo pažeista ieškovų sklypų riba.

4422. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-03-03 rašte Nr. ( - ) pasisakyta dėl apelianto žemės sklypų, tarp jų ir dėl ginčo sklypo – unikalus Nr. ( - ), nurodyta, kad Telšių skyrius neturi dokumentais pagrįstos informacijos apie tikslią kelio griovio vietą, kuri buvo iki kelio remonto darbų pradžios, todėl nėra pagrindo teigti, kad atliktais paprastojo remonto darbais buvo pakeistos kelio griovio ribos. Tačiau, kaip nurodė liudytojas R. B., atsakymas buvo pateiktas ankstesnio skundo tyrimo pagrindu, nes į vietą jis vyko tik vieną kartą.

4523. Apeliantų pateiktame antstolės I. G. 2016-09-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad virve sujungus žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), šiaurinės ribos riboženklius, plane ( - ) pažymėtus indeksais „7” ir „8” buvo užfiksuota, jog ties minėto sklypo šiaurine riba einantis griovys yra nelygus, vingiuotas, netolygus griovio plotis ir gylis, netolygus griovio krašto paviršius. Maždaug ties sklypo šiaurinės ribos viduriu, griovio kraštas (jo vingis) įeina į žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), teritoriją, taip pažeisdamas sklypo šiaurinę ribą. Vizualiai matyti slenkantis į griovio pusę žemės sklypo šlaitas. Atlikus matavimus metru, užfiksuotas griovio gylis apie 0.43 m, griovio plotis svyruoja nuo 1.45 m. iki 1.85 m, griovio kraštas pažeidžia sklypo šiaurinę ribą apie 0,42 m. Taip pat sujungus žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), šiaurinės ribos riboženklius, plane ( - ) pažymėtus indeksais „1” ir „2” užfiksuota, jog ties minėto sklypo šiaurine riba einantis griovys yra nelygus, vizualiai netolygūs griovio plotis ir gylis, netolygus griovio krašto paviršius, griovio kraštas vietomis nežymiai pažeidžia žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), šiaurinę ribą, vizualiai matyti slenkantis į griovio pusę žemės sklypo, šlaitas. Ties sklypo riba auga krūmas, dalis krūmo išpjauta, sudžiūvusios jo dalys paliktos šalia. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo specialistas – matininkas A. J., kuris naudodamasis GPS imtuvu SAT LAB SL55, Nr. 6502894, prisijungęs prie vietinės koordinačių sistemos duomenų, atliko žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai ( - ) ir ( - ), šiaurinės ribos esančio kelio ir griovio matavimus. Konstatavus faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad kelio griovys pažeidžia žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ribą apie 0,42 m, taip pat griovio kraštas nežymiai pažeidžia žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) šiaurinę ribą. Šias aplinkybes matininkas A. J. patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Liudytojas patvirtino, kad konstatuoti pažeidimai atitinka jo sudarytą ir į bylą pateiktą MB ,,Georaida‘‘ situacijos planą, kuriuo savo ieškinio reikalavimus grindžia ieškovai.

4624. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais – atsakymais iš valstybės institucijų, kurie arba su ginčo žemės sklypais unikalūs numeriai ( - ) ir ( - ) buvo visiškai nesusiję, arba buvo susiję su atsakovo atlikto kelio remonto teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo oficialiu įrodymu – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuoti ieškovų žemės sklypų ribų pažeidimai dalyvaujant specialistui prietaiso pagalba. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl riboženklių svarbos nepaneigia ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypų pažeidimo.

4725. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. lapkričio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Ieškovai pateikė įrodymus, kad atsakovas, remontuodamas kelią, pažeidė jų žemės sklypų ribą, dėl ko, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.

4826. Apeliantų pateiktame MB „Georaida” situacijos plane ( - ) nurodyta, kad prietaisu Sat Lab SL55 Nr. 6502894 tiksliai ir pagal Lietuvos koordinačių sistemos duomenis nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), teritorija (paviršius) ties šiaurine riba, iškasant griovį, yra nukastas 30 cm. Iškasto griovio gylis svyruoja nuo 0,4 m. iki 0,5 m. Daryta išvada, kad greta žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), šiaurinės ribos tarp taškų „7“ ir „8“ atliekant kelio kasimo/statybos darbus buvo nesilaikyta dar ( - ) pažymėtų ir įregistruotų kadastro žemėlapyje žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribų. Atlikus šiuos veiksmus, buvo nukastas 5 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paviršius. Prietaisu Sat Lab SL55 Nr.6502894 tiksliai ir pagal Lietuvos koordinačių sistemos duomenis nustatyta, kad ant žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos ties taškais „1“ ir „2“ (beveik visa žemės sklypo riba tarp šių taškų), atliekant kelio kasimo/statybos darbus yra iškastas griovys, kurio gylis svyruoja nuo 0,6 m. iki 0,7 m. Paminėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad griovio kraštas vietomis pažeidžia žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) šiaurinę ribą, vizualiai matyti slenkantis į griovio pusę šio žemės sklypo šlaitas. Darytina išvada, kad dėl natūralių procesų (lietaus, žemės slinkimo ir pan.) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), šiaurinė riba ties taškais „1“ ir „2“ pasislinks ir šiuo metu slenkasi gilyn į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), taip (su)mažindama jo plotą

4927. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti (2016-05-02 Nr. ( - )), kad vietinės reikšmės kelias Nr. ( - ) kaip statinys nėra teisiškai registruotas, nėra suformuotas ir žemės sklypas. Todėl teismas negali įvertinti, koks atstumas nuo ieškovų žemės sklypo ribos iki kelio buvo suplanuotas. Kadangi remontuojant kelią atsakovo iškasto griovio gylis ties ieškovų sklypo riba siekia iki 0,7 metro, yra pagrindo daryti išvadą, kad, atstačius ieškovų žemės sklypų ribą, jų kraštai natūraliai slinks, o ieškovams priklausančių žemės sklypų plotas mažės. Todėl, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, atkuriant buvusį derlingos žemės sluoksnį vieno metro atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos (CK 4.98 straipsnis).

5028. Vadovaudamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

5229. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkina, todėl pakeičia pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinį tenkinus visiškai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai byloje patyrė tokias išlaidas: 41,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur sumokėta antstolei I. G. ir pateikti įrodymai, jog ieškovai advokatui sumokėjo 2 650,00 Eur už teisinę pagalbą.

5330. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

5431. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, tai, kad ginčas nėra sudėtingas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę – byloje realiai vyko trys teismo posėdžiai, kurie truko apie 4 val., Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas iki 1 400,00 Eur ir ieškovams iš atsakovo priteisti 1 641,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5632. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai apeliacinėje instancijoje patyrė tokias išlaidas: 62,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur advokatui už teisines paslaugas.

5733. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, tai, kad tas pats advokatas ieškovus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, tai, kad apeliacinėje instancijoje vyko vienas teismo posėdis, kuris truko apie 2,5 val., Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas iki 900,00 Eur ir ieškovams iš atsakovo priteisti 962,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5834. Byloje patirtos 22,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 22,99 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

60Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. A. (asmens kodas ( - ) ir A. A. (asmens kodas ( - ) ieškinį tenkinti visiškai:

61įpareigoti atsakovą A. J. (asmens kodas ( - ) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir pastangomis (darbais) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), padėtį: užpilti žemėmis ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, nukastą 5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane ( - ) pažymėtą tarp indeksų „7” ir „8”; užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indekso „7” iki indekso „8”; atsakovui A. J. neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per 20 dienų, suteikti teisę pačiam ieškovui A. A. atsakovo A. J. sąskaita atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki teisės pažeidimo buvusią padėtį: užpilti žemėmis ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, nukastą 5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane ( - ) pažymėtą tarp indeksų „7” ir „8”; užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovo A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indekso „7” iki indekso „8”;

62įpareigoti atsakovą A. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir pastangomis (darbais) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), padėtį: užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - ) pažymėto indeksu „1” iki indekso „2”; atsakovui A. J. neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per 20 dienų, suteikti teisę pačiai ieškovei A. A. atsakovo A. J. sąskaita atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki teisės pažeidimo buvusią padėtį: užpilti žemėmis/užlyginti ir įrengti derlingą, buvusį iki kasimo darbų, derlingos žemės sluoksnį, iškastą griovį vieno metro atstumu nuo ieškovės A. A. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribos, nuo žemės sklypo plane ( - )pažymėto indeksu „1” iki indekso „2”.

63Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovams A. A. ir A. A. 1 641,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

64Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovams A. A. ir A. A. 962,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65Priteisti iš atsakovo A. J. 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

66Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant... 3. ieškovų atstovams E. A., advokatui V. R.,... 4. atsakovui A. J.,... 5. atsakovo atstovui advokatui V. P.,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. 1. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovą A. J. per 20... 10. 2. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad... 11. 3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį... 14. 5. Teismas konstatavo, kad atsakovo atlikti kelio remonto darbai ieškovų... 15. 6. Teismas pažymėjo, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 17. 7. Apeliaciniu skundu ieškovai A. A. ir A. A. prašo panaikinti Telšių... 18. 7.1. Teismas buvo šališkas ir pažeidė dispozityvumo, rungimosi,... 19. 7.2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus – sprendimo... 20. 7.3. Teismas pažeidė nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės,... 21. 7.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovai E. A., advokatas V. R.... 22. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo apeliacinį... 23. 8.1. Byloje nėra duomenų, kad teisėja S. S. buvo turėjusi ar turėtų, ar... 24. 8.2. Atsakovas, atlikdamas paprastus kelio remonto darbus, neprivalėjo rengti... 25. 8.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. J., jo atstovas advokatas V. P. su... 26. 9. Trečiojo asmens Telšių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį... 27. Teisėjų kolegija... 28. k o n s t a t u o ja :... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 10. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo.... 31. 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. A. nuosavybės teise priklauso... 32. Dėl dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo, teismo nešališkumo... 33. 12. Apeliantų teigimu nagrinėjant šią bylą buvo pažeisti dispozityvumo,... 34. 13. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų nurodomi teismo pasisakymai:... 35. 14. Apeliantai teigia, kad žemės sklypų nuotraukos buvo teiktos teismui per... 36. 15. Apeliantų teigimu teismas savo iniciatyva iškvietė liudytojus. Teisėjų... 37. 16. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą... 38. Dėl negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų ir netinkamo įrodymų... 39. 17. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 40. 18. Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 41. 19. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės... 42. 20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos... 43. 21. Telšių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2016-01-05... 44. 22. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos... 45. 23. Apeliantų pateiktame antstolės I. G. 2016-09-02 Faktinių aplinkybių... 46. 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 47. 25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovas, pareiškęs... 48. 26. Apeliantų pateiktame MB „Georaida” situacijos plane ( - ) nurodyta,... 49. 27. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos... 50. 28. Vadovaudamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje... 52. 29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 53. 30. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar... 54. 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 56. 32. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovui jo patirtos... 57. 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko... 58. 34. Byloje patirtos 22,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 60. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir... 61. įpareigoti atsakovą A. J. (asmens kodas ( - ) per 20 dienų nuo teismo... 62. įpareigoti atsakovą A. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 63. Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovams A. A. ir A. A. 1 641,00 Eur... 64. Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovams A. A. ir A. A. 962,00 Eur (devynis... 65. Priteisti iš atsakovo A. J. 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 ct) pašto... 66. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....