Byla e2S-1576-430/2018
Dėl garbės ir orumo gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo tvarka paneigti atsakovų D. K., A. P. ir V. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą. Teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.
  1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys tapatus anksčiau pateiktiems ieškiniams civilinėse bylose Nr. e2-51565-910/2015 ir Nr. e2-34171-820/2017. Šių ieškinių priėmimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, atsisakius ieškinius priimti, dėl to tapatų ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies pagrindais.
  1. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl teismo nutarties motyvuose pateiktų teisėjų kolegijos argumentų. Teismo nutarties motyvai negali būti kvestionuojami inicijuojant naują procesą, nes procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas instancine tvarka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnyje įtvirtintos teisėjų veiklos garantijos, kurios užtikrina teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei imunitetus. Dėl teisėjų kaltės padarytą žalą atlygina valstybė, todėl teisėjui einant pareigas, jis negali būti patrauktas atsakomybėn, o dėl jo kaltės padarytą žalą atlygina valstybė.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė A. O. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
  1. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškinys pareikštas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), dėl to turėjo būti priimtas, nes nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nenumato teisėjams teisės nutartyse šmeižti kitus asmenis ir būti nebaudžiamiems.
  1. Apeliantė teigia, kad teismo nutartyje nurodyti atsisakymo priimti ieškinį motyvai yra neteisėti ir neteisingi, nes jais siekiama tik nuslėpti atsakovų jos atžvilgiu įvykdytą šmeižimą.
  1. Apeliantės manymu, ieškinį negalima atsisakyti priimti dėl tapatumo, nes nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas jos ieškinys atsakovams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  1. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018, kuria pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P., V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.
  1. Nagrinėjamoje byloje vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, kurį taikė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal šią normą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-51565-910/2015, Nr. e2-34171-820/2017, kuriuose teismas atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinius, pareikštus atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo.
  1. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios teismo išvada dėl šių ieškinių tapatumo. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamos bylos ieškinys atsakovams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo kitose bylose nebuvo išnagrinėtas, dėl to jis negali būti laikomas tapačiu.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių pagrindai ir dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tomis pačiomis ginamos teisės ar intereso pažeidimą apibūdinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
  1. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-51565-910/2015 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-253-565/2016, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-34171-820/2017 atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-825-585/2018, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Šiose bylose ieškinio faktiniu pagrindu nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, teigiant, jog teismo nutartyje paskelbti tikrovės neatitinkantis teiginiai, žeminantis ieškovės garbę ir orumą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad aptartų aplinkybių ir išaiškinimų kontekste šioje byloje ieškovė A. O. M. reiškia tapatų ieškinį kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse byloje Nr. e2-51565-910/2015, Nr. e2-34171-820/2017. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtam ieškiniui, bet apima ir tuos atvejus, kai išspręstas tapataus bylos iškėlimą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje įtvitinta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitinka teisėtą tikslą ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
  1. Ieškinys nagrinėjamu atveju pareikštas atsakovams Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams D. K., A. P. ir V. V. dėl garbės ir orumo gynimo. Ieškovė prašo paneigti teisėjų kolegijos priimto teismo procesinio sprendimo dalies motyvus ir pripažinti juos kaip pažeidžiančius jos garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog teismų sprendimų (sprendime pateiktų motyvų) teisėtumas ir pagrįstumas, gali būti tikrinamas tik instancine tvarka, bet negali būti nagrinėjamas iš naujo teikiant ieškinius dėl motyvų paneigimo. Teisėjas negali būti verčiamas aiškintis dėl savo priimtų sprendimų motyvų, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo (Teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), toks imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalių, nustatančių, kad teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo. Todėl teisėjas dėl savo priimto sprendimo negali būti patrauktas atsakovu byloje. Dėl teisėjų kaltės (einant pareigas) padarytą žalą atlygina valstybė. Teismas, gavęs atitinkamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie nurodomu atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į teisinį reguliavimą, ieškovės ieškinys dėl teisėjų teismo nutartyje nustatytų aplinkybių paneigimo negali būti nagrinėjamas teisme, todėl tokį ieškinį, kai jis pareiškiamas, teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  1. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis jau yra patvirtinta, kad toks ieškovės ieškinys teisėjams negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, dėl to iš naujo tokio ieškinio priėmimo klausimas kitaip negali būti išspręstas.
  1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

11Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12718-820/2018 palikti nepakeistą.

Ryšiai