Byla e2A-1490-803/2019
Dėl padidėjusios žemės sklypo mokestinės vertės ir susidariusių nuostolių atlyginimo

1

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SANCTA ELENA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SANCTA ELENA“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ dėl padidėjusios žemės sklypo mokestinės vertės ir susidariusių nuostolių atlyginimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SANCTA ELENA“ kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Vanaginė“ 3 753,72 Eur susidariusių nuostolių nuo 2018 m. sausio 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nustatyti atsakovei ieškovės naudai mokėti periodinę kompensaciją už patiriamus nuostolius – 417,08 Eur per mėnesį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypui, unikalaus Nr. ( - ), esančiam ( - ) (toliau – Žemės sklypas), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 nustatytas servitutas tam, kad atsakovė galėtų naudotis jai priklausančiais statiniais, esančiais šiame sklype. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 įtvirtino atsakovės pareigą mokėti žemės sklypo savininkui periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą, prilyginamą žemės nuomos mokesčiui, kuri turi būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-307 1.1., 1.1.3 punktus, pagal kuriuos valstybinės žemės nuomos mokesčio metinis tarifas juridinių asmenų kitų paskirčių žemei zonose 58.17-58.21 – 0,2 procentai žemės vertės bei žemės sklypo savininkui priteistinos kompensacijos dydis turėtų būti perskaičiuojamas kasmet, atsižvelgiant į Žemės sklypo rinkos vertės dydį.

82.

9Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 priėmimo pasikeitė Žemės sklypo mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas ieškovės mokamas žemės mokesčio tarifas. Po apeliacinio teismo nutarties tuometinis Žemės sklypo savininkas G. P., taikant 0,3 proc. žemės mokesčio tarifą už 2015 m. sumokėjo 1 565,00 Eur dydžio žemės mokestį, jį skaičiuojant nuo apmokestinamo sklypo mokestinės vertės, kuri tuo laikotarpiu siekė 521 728,00 Eur. Atsakovė, kaip servituto turėtoja, už 2015 m. Žemės sklypo savininkui sumokėjo 1 726,136 Eur dydžio kompensaciją, ją apskaičiuojant nuo žemės sklypo 863 068,00 Eur dydžio vertės ir taikant 2013 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-307 numatytą 0,2 proc. žemės nuomos mokesčio metinį tarifą.

103.

11Už 2016 m. tuometinis Žemės sklypo savininkas G. P. taikant 0,3 proc. žemės mokesčio tarifą sumokėjo 2 044,18 Eur dydžio žemės mokestį, jį skaičiuojant nuo apmokestinamo sklypo mokestinės vertės, kuri tuo laikotarpiu siekė jau 692 398,24 Eur. Už 2016 m. atsakovė, kaip servituto turėtoja, žemės sklypo savininkui sumokėjo 1 726,136 Eur dydžio kompensaciją, ją apskaičiuojant nuo žemės sklypo 863 068,00 Eur dydžio vertės ir taikant 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-273 numatytą 0,2 proc. žemės nuomos mokesčio metinį tarifą.

124.

13Už 2017 m. tuometinis Žemės sklypo savininkas G. P. taikant 0,3 proc. žemės mokesčio tarifą sumokėjo 2 589,00 Eur dydžio žemės mokestį, jį skaičiuojant nuo apmokestinamo sklypo mokestinės vertės, kuri tuo laikotarpiu siekė 863 068,00 Eur. Savo ruožtu atsakovė, kaip servituto turėtoja, už 2017 m. Žemės sklypo savininkui vėl sumokėjo 1 726,136 Eur kompensaciją, ją apskaičiuojant nuo žemės sklypo 863 068,00 Eur dydžio vertės ir taikant 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-273 numatytą 0,2 proc. žemės nuomos mokesčio metinį tarifą. Tokiu būdu, atsakovės sumokėta kompensacija nepadengė Žemės sklypo savininko mokamo žemės mokesčio, t. y. Žemės sklypo savininkas patyrė 862,86 Eur dydžio nuostolių.

145.

15Žemės sklypas nuo 2018 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB ,,Sancta Elena“. Padidėjus apmokestinamo Žemės sklypo mokestinei vertei, susidarė situacija, kai už Žemės sklype nustatytą servitutą mokama servituto turėtojos – atsakovės – kompensacija, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą prilyginama žemės nuomos mokesčiui, nepadengia Žemės sklypo savininkės – ieškovės – mokamo žemės mokesčio. Tokioje situacijoje yra pažeidžiamos ieškovės, kurios žemės sklype yra nustatytas servitutas, teisės. Visa tai lemia tarnaujančiojo daikto savininko nuostolius.

166.

17Kadangi tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai, ieškovė mano, kad atsakovė turi jai mokėti žemės nuomininkui priklausantį nuomos mokestį, kaip kompensaciją už ieškovės patiriamus nuostolius dėl Žemės sklype atsakovės naudai nustatyto servituto ir toks mokestis turi būti apskaičiuojamas sekančiai: nuo Žemės sklypo nuosavybės teisės perėjimo ieškovei datos, t. y. 2018 m. sausio 11 d. Žemės sklypo savininkei – ieškovei – mokėti žemės nuomininkui priklausantį nuomos mokestį, kaip kompensaciją, ją skaičiuojant nuo apmokestinamo žemės sklypo rinkos vertės, t. y. 1 001 000,00 Eur, ir taikant 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-273 numatytą 0,2 proc. žemės nuomos mokesčio metinį tarifą, t. y. 166,83 Eur per mėnesį, taip pat ir visiškai padengti ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, mokamą žemės mokestį, jį skaičiuojant nuo padidėjusios apmokestinamo sklypo galiojančios mokestinės vertės, t. y. 1 001 000,00 Eur ir taikant žemės mokesčio tarifą 0,3 proc., t. y. 250,25 Eur per mėnesį.

187.

19Atsižvelgiant į tai, kad servituto turėtoja turi kompensuoti tarnaujančiojo daikto savininkei dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, kurie esant pasikeitusiai žemės sklypo mokestinei vertei nėra padengiami, iš viso atsakove turi mokėti ieškovei 417,08 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovė turi sumokėti ieškovei už nuostolius, susidariusius nuo Žemės sklypo nuosavybės perėjimo ieškovei, t. y. nuo 2018 m. sausio 11 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui datos, iš viso 3 753,72 Eur (417,08 Eur x 9 mėn.).

208.

21Atsakovė ŽŪB „Vanaginė“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Byla tarp atsakovės, kaip servituto turėtojos, ir ankstesnio žemės sklypo savininko G. P., dėl atlygio už servitutą nustatymo buvo 2 kartus nagrinėjama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, t. y. 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015. Naujasis žemės sklypo savininkas UAB „Sancta Elena“ neįgijo daugiau teisių nei ankstesnis žemės sklypo savininkas G. P..

229.

23Mokėtina kompensacija už servituto nustatymą ieškovės naudai apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-307 1.1., 1.1.3 punktus. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T3-307 pakeitė 2015 m. birželio 26 d. Nr. T3-273, kurio 1.1.3. p. numato, kad juridinių asmenų kitų paskirčių žemei zonose: 58.1 – 58.4, 58.6, 58.17 – 58.21, 58.24, 58.41, 58.44, 58.49, 58.50, 58.77, 58.82 – 0,2 proc. žemės vertės, o pagal 1.1 p. žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius.

2410.

25Atsakovė mokestį už servitutą apskaičiuoja ir moka nuo 920 000,00 Eur Žemės sklypo rinkos vertės, apskaičiuotos pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę. Atitinkamai 0,2 proc. sudaro 1 840 Eur per metus arba 153,3333 Eur per vieną mėnesį. Kol Nekilnojamojo turto registre nurodyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 920 000,00 Eur, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo skaičiuoti ir mokėti atlygį už servitutą nuo ieškinyje nurodomos 1 001 000,00 Eur sumos. Ankstesniam žemės sklypo savininkui G. P., atitinkamai ir naujai savininkei, kuri neįgijo daugiau teisių, nei prieš tai turėjo ankstesnis savininkas, yra mokamas 0,2 proc. žemės vertės atlygio už servituto nustatymą mokestis, apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę.

2611.

27Ieškovė, būdama sąžininga, apdairi ir protinga, įsigydama Žemės sklypą jau žinojo apie įgyjamos nuosavybės teisės ribas, kurios ir sudaro šios teisės esmę, žinojo visus teisėtai nustatytus Žemės sklypo suvaržymus ir esamą faktinę būklę (tai, kad ant 3,1818 ha Žemės sklypo ploto stovi atsakovei nuo 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teise priklausantys pastatai, užimantys 53,95 arų, o nustatyto servituto apimtis yra 26,70 arų ploto), atitinkamai žinojo apie priimtus ir įsiteisėjusius teismų priimtus sprendimus, kuriais yra nustatytas atlygis už servitutą, paskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį. Naujoji savininkė ieškovė UAB „Sancta Elena“ negali reikalauti teisių daugiau, nei jų įgijo pirkdama Žemės sklypą bei už nustatytą servitutą reikalauti tokio dydžio kompensacijos, kuri būtų neteisinga atsakovės atžvilgiu.

2812.

29Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ieškovės naudai priteisti konkretaus dydžio jos prašomą 417,08 Eur (=166,83 Eur + 250,25 Eur) dydžio kompensaciją. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytas mokamo atlygio už servitutą dydis pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kuris priklauso nuo Registrų centro nustatyto turto vidutinės rinkos vertės ir Vilniaus rajono savivaldybės nustatyto žemės nuomos mokesčio tarifo. Nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo revizuoti galiojančius teismų sprendimus ir priteisinėti konkretaus dydžio kompensacijas.

3013.

31Žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis, kurį ieškovė siekia, kad kompensuotų atsakovė, kaip servituto turėtoja, nėra susijęs su nustatytu servitutu, nėra jokio priežastinio ryšio tarp servituto nustatymo ir ieškovės, kaip Žemės sklypo savininkės, mokamo žemės mokesčio. Pagal Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žemės mokestis mokamas už turimą nuosavybę – nekilnojamąjį turtą – žemę. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ieškovės mokamą žemės mokestį laikyti nuostoliu, patiriamu dėl servituto nustatymo.

32II.

33Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3414.

35Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Sancta Elena“ kitos paskirties ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), nuosavybės teise įsigijo 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DB-9838 pagrindu iš buvusio savininko G. P.. Šiame Žemės sklype yra atsakovei ŽŪB „Vanaginė“ priklausantys įvairūs pastatai ir statiniai. G. P. Žemės sklypą nuosavybės teise buvo įsigijęs 2005 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AG-1864 iš K. S., o pastarasis – pagal 2002 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-8553 iš J. D.. Tuo tarpu, J. D. Žemės sklypą įgijo 1998 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-4531 jai atkūrus nuosavybės teisę į 14 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 ginčo žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), nustatė servitutą – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius.

3615.

37Teismas nustatė, kad ginčas dėl kompensacijos dydžio už servitutą nustatymo šiai dienai yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o atsakovės ŽŪB „Vanaginė“ mokamos kompensacijos už servitutą dydį nustato galiojantys teisės aktai. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2792-262/2013 nusprendė priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ ieškovui G. P. 13 416 Lt periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nustatytu servitutu, periodinę kompensaciją pradedant skaičiuoti nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2009 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-336/2014 nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 nusprendė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir nusprendė priteisti G. P. iš atsakovo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ periodinę 154,33 Eur kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nustatytu ieškovei priklausančiame Žemės sklype, esančiame Vilniaus rajono savivaldybėje, Vanaginės kaime (unikalus Nr. ( - )), mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos, perskaičiuojamą kasmet pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015 nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą – tik patikslino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad kompensacija už naudojimąsi servitutu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos perskaičiuojama kasmet pagal VĮ Registrų centras nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, ir nurodė, kad kompensacija taip pat perskaičiuojama ir pagal tiems metams nustatytą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos žemės mokesčio tarifą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė kompensacijos už servitutą apskaičiavimo formulę ir metinę periodinės kompensacijos sumą apskaičiavo vidutinę sklypo rinkos vertę (nustatomą kasmet) padauginęs iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto metinio nuomos mokesčio už valstybinę žemę metinio tarifo.

3816.

39Teismas konstatavo, kad pakartotinai spręsti ginčą dėl kompensacijos už servitutą dydžio žemės savininkui nėra jokio teisinio pagrindo net ir tuo atveju, kai pasikeičia žemės savininkas, kuris neįgyja daugiau teisių negu prieš tai buvęs.

4017.

41Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės 2015 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T3-273 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ pakeitė tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvusį sprendimą Nr. T3-307 ir jo 1.1.3 punkte numatyta, kad mokesčio už valstybinę žemę tarifas juridinių asmenų kitų paskirčių žemei zonose: 58.1 – 58.4, 58.6, 58.17 – 58.21, 58.24, 58.41, 58.44, 58.49, 58.50, 58.77, 58.82 yra 0,2 proc. žemės vertės, o pagal 1.1. punktą – žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius. Teismas, vadovaudamasis CK 4.262 straipsniu, sprendė, kad atsakovė skaičiuodama ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį, pagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytais vidutinės rinkos vertės duomenimis – 920 000,00 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės ŽŪB „Vanaginė“ mokama kompensacija naujajai Žemės sklypo savininkei UAB „Sancta Elena“ teisingai apskaičiuojama 0,2 proc. tarifu nuo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos vidutinės rinkos vertės – 920 000,00 Eur, nors pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį internete (( - )) Žemės sklypo vertė šiai dienai nurodoma 1 001 000,00 Eur.

4218.

43Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Žemės sklypo savininkės mokamas žemės mokestis, kurį ieškovė prašo, kad kompensuotų atsakovė, kaip servituto turėtoja, nėra susijęs su nustatytu servitutu. Teismas nurodė, kad žemės mokestis yra mokamas už turimą nekilnojamąjį turtą – žemę, ir servituto (ne)nustatymas įtakos privalomumui jį mokėti ar dydžiu neturi, todėl sprendė kad šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp servituto nustatymo ir ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, mokamo žemės mokesčio.

44III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4519.

46Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo. Prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,SANCTA ELENA“ ieškinį atsakovei ŽŪB ,,Vanaginė“ tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 3753,72 Eur susidariusių nuostolių nuo 2018 m. sausio 11 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. spalio 12 d.) bei periodinę mėnesinę 417,08 Eur kompensaciją už ieškovės patiriamus nuostolius ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4719.1.

48teismui atmetus apeliantės ieškinį, susiklostė visiško teisinio neapibrėžtumo situacija, kuomet liko neišspręstas ne nuostolių atlyginimo, bet net ir privalomos kompensacijos dydžio už naudojimąsi servitutu priteisimo apeliantei klausimas. Nors teismas ir pažymėjo, kad daiktinė teisė seka paskui daiktą, kas savo ruožtu suponuoja, kad apeliantei nuosavybės teise įgijus Žemės sklypą, pastarajai taip pat priklauso ir kompensacija iš atsakovės už naudojimąsi servitutu, tačiau šio klausimo teismas neišsprendė ir nepriteisė iš atsakovės apeliantės naudai nei susidariusios skolos, atitinkančios už 2018 metus paskaičiuotą privalomą periodinės kompensacijos dydį, nei įpareigojo atsakovę už naudojimąsi servitutu apeliantės naudai mokėti privalomą periodinę kompensaciją ateityje iki servituto pabaigos.;

4919.2.

50teismui neišsprendus klausimų dėl atsakovės mokėtinos privalomos kompensacijos ir susidariusios skolos klausimų ir dėl apeliantės, kaip naujojos Žemės sklypo savininkės, teisių į privalomą periodinę kompensaciją, buvo visiškai nepaisoma ankstesnių teismų sprendimų ir išaiškinimų, nes skundžiamu sprendimu apeliantei buvo panaikinta teisė net ir į atsakovės privalomą periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, į kurią apeliantė teises įgijo tapdama naująja Žemės sklypo savininke;

5119.3.

52teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė bei nesivadovavo apeliantės pateiktame VĮ Registrų centro internetinės duomenų bazės išraše nurodyta oficialia ir aktualia Žemės sklypo vidutine rinkos verte, paskaičiuota 2018 metams. Dėl šios priežasties skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo CK 4.262 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos. Teismas vadovavosi Žemės sklypo vidutine rinkos verte, kuri galiojo registruotinų veiksmų atlikimo momentu ir kurios nustatymo data buvo 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės sklypo vidutinės rinkos vertė yra kintama ir įstatymų nustatyta tvarka perskaičiuojama ir tvirtinama kasmet. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškoje pagal unikalų numerį (adresu:

53( - )), yra skelbiami oficialūs, atnaujinti bei aktualūs einamųjų metų duomenys apie žemės sklypų vidutinę rinkos vertę. Apeliantės pateiktame išraše nurodyti vieši ir oficialūs Registrų centro nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenys už 2018 metus yra teisingi ir išsamūs, todėl būtent nuo minėtos 1 001 000,00 Eur Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės turi būti skaičiuojama atsakovės mokėtina kompensacija už naudojimąsi servitutu už 2018 metus bei atitinkamai nuo šios vertės turi būti apskaičiuojamas atsakovės susidariusios skolos dydis. Atsakovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos vidutinės Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo diena buvo – 2017 m. gruodžio 27 d. Duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, yra keičiami ar atnaujinami tik atliekant tam tikrus registruotinus veiksmus ir atspindi šių veiksmų atlikimo dieną esančius duomenis. Tačiau tuo atveju, jeigu jokių registruotinų veiksmų nėra atliekama, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikiami duomenys per se Nekilnojamojo turto registro iniciatyva nėra keičiami ar atnaujinami. Todėl tokiame išraše nurodomi duomenys atspindi tik atitinkamų registruotinų veiksmų atlikimo momentu buvusią informaciją;

5419.4.

55faktą, jog Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018 metais buvo 1 001 000,00 Eur, patvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent nuo tos pačios Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apeliantei buvo apskaičiuotas žemės mokestis už 2018 metus, kadangi Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė atitinka mokestinę žemės vertę;

5619.5.

57įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytas atsakovės kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo mechanizmas. Apeliantė jo nekvestionuoja ir neprašo keisti teisės normų. Ieškiniu buvo prašoma išspręsti atsakovei tenkančios mokėti kompensacijos ir dėl jos nemokėjimo už 2018 metus susidariusios skolos priteisimo naujajai Žemės sklypo savininkei – apeliantei klausimus;

5819.6.

59atskiru reikalavimu buvo taip pat prašoma išspręsti ir apeliantės, kaip Žemės sklypo, kuriame nustatytas servitutas, savininkės patiriamų nuostolių atlyginimo klausimą, kuris iki šiol spręstas nebuvo. Nuostoliai apeliantei atsirado dėl to, kad pasikeitus mokestinei Žemės sklypo vertei, atsakovei tenkanti mokėti kompensacija už naudojimąsi servitutu nepadengia apeliantės mokamo žemės mokesčio už žemę, kuria pastaroji, esant nustatytam servitutui, objektyviai negali naudotis. Tokiu būdu susiklosto situacija, kuomet apeliantė, kaip tarnaujančio daikto savininkė, atsiduria ženkliai blogesnėje padėtyje nei atsakovė, kurios naudai nustatytas servitutas;

6019.7.

61Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015, sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi servitutu dydžio, teismai, atsižvelgdami į susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi. Teismai sprendė, kad kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui (valstybei). Minėtais teismų procesiniais sprendimais atitinkamai buvo išspręsti klausimai dėl kompensacijos, kuri buvo tiesiogiai orientuota kompensuoti konkrečius dėl nustatyto servituto Žemės sklypo savininko patiriamus teisių ribojimus, t. y. pastarajam atlyginti už teisės naudotis Žemės sklypu, kuriam nustatytas servitutas, netekimą. Už naudojimąsi servitutu priteista kompensacija buvo skirta atlyginti tik dėl Žemės sklypo naudojimosi netekimo kylantiems teisių suvaržymams. Visos kitos išlaidos bei praradimai, tenkantys Žemės sklypo, kaip tarnaujančiojo, savininkui, dėl kurių pastarasis atsiduria ženkliai blogesnėje situacijoje bei kurių nepadengia bei nėra skirta padengti vien tik už apeliantės naudojimosi netekimą priteista kompensacija, turi būti atlyginami bendra tvarka, t. y. vadovaujantis CK 4.129 straipsnio nuostatomis. Apeliantės patiriami nuostoliai susidaro dėl to, kad pasikeitus mokestinei Žemės sklypo vertei, apeliantės, kaip Žemės sklypo savininkės, mokamo privalomo žemės mokesčio nepadengia iš atsakovės priteista kompensacija už naudojimąsi servitutu. Dėl šios priežasties apeliantei didėja jo turto pasyvas ir susidaro nuostoliai. Tokioje situacijoje yra pažeidžiamos ieškovės, kurios žemės sklype yra nustatytas servitutas, teisės, kadangi tokiu būdu viešpataujančiojo daikto savininkas tampa privilegijuotas. Tokia padėtis prieštarauja ekvivalentinės naudos kriterijui, kuriuo turi pasižymėti viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų tarpusavio santykiai;

6219.8.

63teismas nepagrįstai sprendė, kad turi būti nustatytos visos CK 6.245 straipsnyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Nuostolių atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl nuostolių, padarytų teisėtais veiksmais, gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp apribojimų nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jų nustatymo padarinių. Tuo tarpu nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Todėl, sprendžiant dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl apribojimų savininko žemės sklypo nustatymo, yra svarbus nuostolių faktas ir jų ryšys su savininko nuosavybės teisės suvaržymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2016). Dėl šios priežasties nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės sąlygos nėra aktualios ir neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo yra svarbūs du elementai, t. y. nuostolių faktas ir jų ryšys su savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Apeliantės nuostoliai susidaro dėl to, kad atsakovės kompensacija nepadengia apeliantės, kaip Žemės sklypo savininkės, mokamo privalomo žemės mokesčio už žemę, kurioje, dėl nustatytu servitutu patiriamų suvaržymų, apeliantei yra užkirstas kelias realizuoti savininkės teises bei ja naudotis pagal tikslinę paskirtį. Tokiu būdu apeliantės patiriami nuostoliai atitinka žemės mokesčio, mokamo už Žemės sklypą, dydį. Tarp servituto nustatymo ir apeliantės mokamo žemės mokesčio priežastinis ryšys yra ir jis turėtų būti aiškinamas plečiamai, kadangi būtent dėl nustatyto servituto apeliantei kylantys suvaržymai eliminuoja pastarosios galimybes Žemės sklype realizuoti savininkės teises. Susiklosto situacija, kuomet dėl nustatyto servituto negalėdama daryti iš esmės jokios įtakos Žemės sklypui ir jo eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį, dėl ko yra užkertamas kelias gauti bent minimalią grąžą iš nuosavybės teise priklausančio turto, apeliantė vis tiek privalo mokėti žemės mokestį, kurio atsakovės kompensacija nedengia, nors būtent atsakovė, kaip viešpataujančio daikto savininkė, įgyja teisę naudotis svetimu daiktu ir iš jo gauti naudą. Tiek nuostolių faktas, tiek ir priežastinis ryšys šios bylos atveju yra akivaizdūs, todėl apeliantės naudai turi būti priteistas nuostolių atlyginimas, kuriuo ginčo šalys būtų grąžintos į ekvivalentę padėtį bei tokiu būdu išlygintas jų naudos bei praradimų balansas.

642.

65Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

6620.1.

67ieškovė, įgydama nuosavybės teisę į Žemės sklypą, negalėjo nežinoti, kad Žemės sklypui dar 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu yra nustatytas servitutas, t.y. Žemės sklypui yra nustatyti apribojimai, žinojo ir tai, kokia yra nustatyta kompensacija už servitutą. Vadinasi, aiškiai suvokė, kokią naudą ji gaus iš įgyto Žemės sklypo;

6820.2.

69atsakovės mokamos kompensacijos dydis ieškovei už servituto nustatymą yra įtvirtintas teisės aktuose ir teismų priimtuose įsiteisėjusiais sprendimais. Tarp atsakovės, kaip servituto turėtojos, ir ankstesnio žemės sklypo savininko G. P. buvo nagrinėjamas teisminis ginčas dėl mokėtinos kompensacijos apskaičiavimo už naudojimąsi servituto teise žemės sklypu, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teisminė byla dėl atlygio už servitutą nustatymo buvo 2 kartus nagrinėjama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, t. y. 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015. Kasacinės instancijos teismas pirmą kartą nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-86/2015 konstatavo, kad sprendžiant dėl ginčo servituto atlyginimo dydžio būtina įvertinti tai, jog servitutas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų pagrindu, todėl minimos kompensacijos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui (valstybei) pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį. Pažymėjo, kad ši taisyklė taikytina ir nagrinėjamu atveju, kai žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo perleistas kitiems asmenims ir ieškinį dėl kompensacijos už servitutą priteisimo reiškia naujasis jo savininkas, nes šis asmuo neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo ankstesnis jo savininkas. Vadinasi, ir šiuo atveju naujoji žemės sklypo savininkė UAB „Sancta Elena“ neįgijo daugiau teisių nei ankstesnis žemės sklypo savininkas G. P.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 aiškiai konstatavo, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis, t. y. tinkamam teisės normų taikymui ir ieškovui priteistinos kompensacijos dydžiui apskaičiuoti būtina nustatyti aplinkybes dėl žemės nuomos mokesčio dydžio pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą nagrinėdamas civilinę bylą (Nr. 3K-3-636-706/2015) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, nusprendė patikslinti tik apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad kompensacija už naudojimąsi servitutu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos perskaičiuojama kasmet pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, ir nurodyti, kad kompensacija taip pat perskaičiuojama ir pagal tiems metams nustatytą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos žemės (pastaba: nuomos) mokesčio tarifą, nes tarifas yra keičiamas;

7020.3.

71ginčo kompensacijos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui (valstybei) (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Mokėtina kompensacija už servituto nustatymą ieškovės naudai apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-307 1.1., 1.1.3 punktus. Šiuo metu Vilniaus rajono savavaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T3-307 pakeitė 2015 m. birželio 26 d. Nr. T3-273, kurio 1.1.3. p. numato, kad juridinių asmenų kitų paskirčių žemei zonose: 58.1 – 58.4, 58.6, 58.17 – 58.21, 58.24, 58.41, 58.44, 58.49, 58.50, 58.77, 58.82 – 0,2 proc. žemės vertės, o pagal 1.1 p. žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius;

7220.4.

73už servituto naudojimą mokama kompensacija, nustatyta teisės aktu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priklauso nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nėra susieta su konkrečia Žemės sklypo verte. Ieškiniu pareikštu reikalavimu ieškovė siekia pakeisti tiek teismų sprendimus, tiek ir galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad konkretų mokesčio už servitutą dydį, t. y. nuomos mokestį 0,2 % nuo 1001 000,00 Eur žemės sklypo rinkos vertės. Toks ieškovės reikalavimas – nustatyti konkretų tarifą ir žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis už servitutą – prieštarauja ir nėra suderintas tiek su galiojančiu aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, tiek ir su įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais nustatytas mokamas mokestis už servitutą;

7420.5.

75jokio teisinio ir faktinio pagrindo, tenkinti ieškovės reikalavimą ir nustatyti konkretų procentą (0,2 %) ir konkrečią Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (1 001 000,00 Eur), nuo kurios yra skaičiuojamas mokamas mokestis už servitutą, nėra. Servituto teisiniai santykiai yra ilgalaikiai, tad siekiant išvengti nereikalingų ginčų ir nėra nustatyta konkrečių dydžių, t. y. atlygis už servitutą susietas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos žemės nuomos mokesčio tarifu ir VĮ Registrų centras nustatyta turto vidutine rinkos verte;

7620.6.

77nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ieškovės mokamą žemės mokestį laikyti nuostoliu, patiriamu dėl servituto nustatymo. Tiek pagal įstatyminį reguliavimą (CK 4.129 straipnis), tiek ir pagal teismų praktiką atlyginami tie nuostoliai, kurie patiriami dėl servituto nustatymo. Žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis, kurį ieškovė siekia, kad kompensuotų atsakovė, kaip servituto turėtoja, nėra susijęs su nustatytu servitutu, nėra jokio priežastinio ryšio tarp servituto nustatymo ir ieškovės, kaip Žemės sklypo savininkės, mokamo žemės mokesčio. Žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis nėra jo nuostolis, kuris būtų patiriamas dėl servituto nustatymo. Nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatytas servitutas, ar ne, ieškovė, Žemės sklypo savininkė, turėtų mokėti žemės mokestį;

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

803.

81Byloje kilo ginčas dėl tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš viešpataujančio daikto savininko dėl padidėjusios žemės sklypo mokestinės vertės.

824.

83Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo dėl apribotų valdymo ir naudojimo daiktinių teisių, kadangi sklypui (unikalus Nr. ( - )) Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu nustatytos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos ir servitutai (tarnaujantysis daiktas). Ieškovei priklausančiame sklype stovi vienuolika Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ priklausančių pastatų ir statinių, kurių įsigijimo pagrindas – 1992 m. birželio 11 d. Nuosavybės teisės liudijimas. Pažymėtina, kad vienuolika šioje byloje atsakovei (trečiajam asmeniui pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 vertintas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 3 dalis)) priklausančių pastatų užima beveik visą ieškovei priklausančio žemės sklypo teritoriją – 28 905 kv. m yra užstatyta teritorija, be to, 2179 kv. m užima keliai, t. y. laisvos žemės plotas yra tik 734 kv. m.

845.

85Taigi aplinkybės dėl ieškovės (apeliantės) teisių pažeidimo masto yra nustatytos kasacinėje instancijoje. Be kita ko, apeliantės nurodomas faktinis reikalavimo pagrindas yra panašus iki tol nagrinėtose bylose, motyvuojant nustatyto servituto turiniu. Taigi 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr.1531-41, kuriuo J. D. tuo metu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus, tame tarpe ir buvo suformuotas atskiras atsakovui šiuo metu priklausantis Žemės sklypas ir nustatytas servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius. Po įsakymo priėmimo vykusiuose teismo procesuose buvo išsamiai išanalizuotas servituto turinys, reglamentuotas administraciniu aktu.

866.

87Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 nurodė, kad sprendžiant dėl ginčo servituto atlyginimo dydžio būtina įvertinti nagrinėjamų santykių specifiką – tai, kad servitutas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų pagrindu. Kasacinis teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai); naujų sąlygų, kurios taikomos atkuriant nuosavybės teises, nustatymas taip pat yra įstatymų leidėjo kompetencija (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. spalio 27 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).

887.

89Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija, galiojusi iki 1999 m. birželio 2 d.), reglamentuojančios žemės sklypo, reikalingo pastatų eksploatacijai, naudojimą servituto pagrindu, tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies (redakcijos galiojusios nuo 1999 m. birželio 2 d.), reglamentuojančios tokio žemės sklypo naudojimą žemės nuomos sutarties pagrindu, paskirtis yra ta pati – garantuoti pastatų, esančių žemėje, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, savininkų teisių įgyvendinimą, suderinti žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese, kad šios teisinio reguliavimo priemonės yra lygiavertės ir neprieštarauja Konstitucijai, vadovaudamasi asmenų lygybės prieš įstatymą principu, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad kompensacijos už naudojimąsi tokio pobūdžio servitutu dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį.

908.

91Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šie teismų sprendimai reiškia, kad: a) apeliantės teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimui yra taikoma ribotos restitucijos taisyklė (CK 4.48 straipsnio 2 dalis; b) santykiai tarp privačių asmenų yra reguliuojami viešosios teisės aktais. Be to, apeliantės subjektinių teisių įgyvendinimo galimybės jau yra apibrėžtos įsiteisėjusių teismų sprendimais, kurie negali būti kvestionuojami (CPK 4, 18 straipsniai).

929.

93Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 (tomas I, b.l.11-22), remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi, numatė atsakovui pareigą mokėti tuometiniam žemės sklypo savininkui periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nustatytu savininkui priklausančiame Žemės sklype, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos ir perskaičiuojamą kasmet, pagal Valstybinės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę. Peržiūrėdamas minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, kasacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015, iš esmės sutiko su aukščiau aptartais apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais dėl kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarkos ir rezoliucinėje dalyje tik patikslino, kad: „<...> kompensacija už naudojimąsi servitutu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos perskaičiuojama kasmet pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę ir <...> pagal tiems metams nustatytą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos žemės nuomos mokesčio tarifą“.

9410.

95Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, nebuvo išspręstas privalomo kompensacijos dydžio už naudojimąsi servitutu priteisimo klausimas.

9611.

97Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes apeliantė neprašė priteisti privalomo kompensacijos dydžio už naudojimąsi servitutu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015 nustatytą metodiką, patikslintą kasacinio teismo, o įrodinėjo teisę skaičiuoti kompensacijos sumą nuo 2018 metais galiojusios vidutinės rinkos vertės, t. y. būtent nuo apeliantės nurodytos 1.001.000,00 Eur sumos, reikšmingos žemės mokesčiui apskaičiuoti.

9812.

99Taigi apeliantė įrodinėja, kad jai kompensacija už servitutą turi būti skaičiuojama nuo sklypo vertės, kai užbaigiamas masinis žemės vertinimas ir VĮ „Registrų centras“ apie vertę viešai paskelbia internete ( - )) (tomas I, b.l. 39). Pagal apeliantę, būtent nuo minėtos 1.001.000,00 Eur žemės sklypo vidutinės rinkos vertės turi būti skaičiuojama atsakovės mokėtina kompensacija už naudojimąsi servitutu už 2018 metus bei atitinkamai nuo šios vertės turi būti apskaičiuojamas susidariusios skolos dydis. Kitaip tariant, pagal apeliantę kompensacija už servitutą turėtų būti mokama pagal Nekilnojamojo turto registro skelbiamą mokestinę žemės sklypo vertę.

10013.

101Tuo tarpu atsakovė pareigą mokėti kompensaciją sieja su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutinės žemės sklypo rinkos vertės nustatymo diena, kuri yra 2017 m. gruodžio 27 d.

10214.

103Byloje nustatyta, kad mokėtina kompensacija už servituto nustatymą ieškovės naudai apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-307 1.1., 1.1.3 punktus. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015 konstatuota, kad „iš atsakovės priteisiama periodinė 154,33 Eur kompensacija, mokama kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki servituto pabaigos, perskaičiuojant kasmet pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, ir papildomai nurodyti, jog kompensacija perskaičiuojama ne tik pagal vidutinę rinkos vertę, bet ir pagal tiems metams nustatytą savivaldybės tarybos žemės mokesčio tarifą“.

10415.

105Pagal 2018 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 920 000 EUR. Šiuo metu atsakovė mokestį už servitutą apskaičiuoja ir moka nuo 920.000 EUR žemės sklypo rinkos vertės, nurodytos ir apskaičiuotos valstybės įmonės „Registrų centras“. Atitinkamai 0,2 % sudaro 1.840 EUR per metus arba 153,3333 EUR per vieną mėnesį. Kol Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 920 000 EUR, atsakovei nekyla pareiga mokėti atlygį už servitutą nuo ieškovės ieškinyje nurodomos 1.001.000 EUR sumos.

10616.

107Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės argumentas dėl skolos už nustatytą servitutą priteisimo, nes nustatyta turto vidutinė rinkos vertė skelbiama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, ir ši vertė tampa pagrindu kompensacijai už naudojimąsi servitutu skaičiuoti. Apeliantė negali kvestionuoti mokestinei žemės sklypo vertei nustatyti atliekamu žemės vertinimu nustatyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015 atlygio, kuris buvo susietas su nuomos mokesčių, apskaičiuotinu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą.

10817.

109Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo atsakovės už naudojimąsi servitutu apeliantės naudai mokėti privalomą periodinę kompensaciją ateityje iki servituto pabaigos. Minėta, kad kompensacijos už servitutą klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Jei apeliantė patiria nuostolių dėl to, kad pasikeitus mokestinei žemės sklypo vertei, atsakovei tenkanti mokėti kompensacija už naudojimąsi servitutu nepadengia apeliantės mokamo žemės mokesčio už žemę, kuria pastaroji, esant nustatytam servitutui, objektyviai negali naudotis, tai šis klausimas nagrinėtas kvestionuojant teisės aktų reguliavimo teisingumą ir suderinamumą. Minėta, kad šioje byloje dėl teisinių santykių specifikos, atlyginimo klausimas už servitutą išspręstas pagal viešosios teisės aktų nuostatas. Jei dėl tokio reguliavimo kyla žala, apeliantė turėtų reikšti reikalavimą ne atsakovei. Ieškovės mokėtinas žemės mokestis nelaikytinas nuostoliu už servituto nustatymą, todėl atsakovė neturi pareigos kompensuoti ieškovės už turimą žemę (nekilnojamąjį turtą) mokėtiną žemės mokestį (CK 4.129 straipsnis).

11018.

111Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis nėra jo nuostolis, o valstybės numatyta rinkliava. Pagal Lietuvos respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnį mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

11219.

113Teisėjų kolegija apibendrindama nurodytus argumentus konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo apeliantės mokamą žemės mokestį laikyti nuostoliu, patiriamu dėl servituto nustatymo (CK 4.129 straipsnis), nes ieškovė bet kuriuo atveju privalėtų mokėti žemės mokestį.

11420.

115Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp servituto nustatymo ir apeliantės, kaip žemės sklypo savininko, mokamo žemės mokesčio, yra teisinga. Nagrinėjamoje byloje už servituto naudojimą mokama kompensacija yra nustatyta teisės aktu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priklauso nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nėra susieta su konkrečia žemės sklypo verte. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Apeliantės mokamas žemės mokestis, kurį ji siekia, kad kompensuotų atsakovė, kaip servituto turėtoja, nėra susijęs su nustatytu servitutu, nėra jokio priežastinio ryšio tarp servituto nustatymo ir ieškovės, kaip žemės sklypo savininko, mokamo žemės mokesčio.

11621.

117Nors apeliantė įrodinėja, kad nuosavybės teisių turinys ir su juo susijusių pareigų spektras yra kur kas platesnis bei neapsiriboja vien tik žemės sklypo naudojimu, ir, jei tarnaujančiojo daikto savininkas atsiduria žymiai blogesnėje situacijoje, tai jis įgyja teisę prašyti kompensacijos, tačiau visi argumentai dėl nuostolių yra nukreipti į Metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotos nuostolių kompensacijos dydžio kritiką. Taigi sugrįžtama prie servituto kompensacijos klausimo.

11822.

119Tokiu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 417, 08 EUR (=166,83 EUR + 250.25 EUR) dydžio kompensaciją. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui, todėl Teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

12023.

121Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų paveikti neteisėto sprendimo priėmimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo (( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12224.

123CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12425.

125Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 889,27 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

12626.

127Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsiliepimo į apeliacinį skundą rašymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 970,30 EUR, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma už teisines paslaugas 1261,39 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti dydį, iš apeliantės priteisiama 889,27 EUR teisinės pagalbos išlaidų atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

12827.

129Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

130Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

131apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „SANCTA ELENA“ apeliacinį skundą atmesti.

132Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

133Priteisti atsakovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) naudai 889,27 EUR teisinės pagalbos išlaidų iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Sancta Elena“ (juridinio asmens kodas 300005071).

134Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SANCTA ELENA“... 8. 2.... 9. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje... 10. 3.... 11. Už 2016 m. tuometinis Žemės sklypo savininkas G. P. taikant 0,3 proc.... 12. 4.... 13. Už 2017 m. tuometinis Žemės sklypo savininkas G. P. taikant 0,3 proc.... 14. 5.... 15. Žemės sklypas nuo 2018 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei... 16. 6.... 17. Kadangi tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl... 18. 7.... 19. Atsižvelgiant į tai, kad servituto turėtoja turi kompensuoti tarnaujančiojo... 20. 8.... 21. Atsakovė ŽŪB „Vanaginė“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį... 22. 9.... 23. Mokėtina kompensacija už servituto nustatymą ieškovės naudai... 24. 10.... 25. Atsakovė mokestį už servitutą apskaičiuoja ir moka nuo 920 000,00 Eur... 26. 11.... 27. Ieškovė, būdama sąžininga, apdairi ir protinga, įsigydama Žemės sklypą... 28. 12.... 29. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ieškovės naudai priteisti... 30. 13.... 31. Žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis, kurį ieškovė siekia, kad... 32. II.... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 14.... 35. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 36. 15.... 37. Teismas nustatė, kad ginčas dėl kompensacijos dydžio už servitutą... 38. 16.... 39. Teismas konstatavo, kad pakartotinai spręsti ginčą dėl kompensacijos už... 40. 17.... 41. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės 2015 m. birželio 26 d.... 42. 18.... 43. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Žemės sklypo savininkės mokamas... 44. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 45. 19.... 46. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo... 47. 19.1.... 48. teismui atmetus apeliantės ieškinį, susiklostė visiško teisinio... 49. 19.2.... 50. teismui neišsprendus klausimų dėl atsakovės mokėtinos privalomos... 51. 19.3.... 52. teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė bei nesivadovavo apeliantės... 53. ( - )), yra skelbiami oficialūs, atnaujinti bei aktualūs einamųjų metų... 54. 19.4.... 55. faktą, jog Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018 metais buvo 1 001... 56. 19.5.... 57. įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytas atsakovės kompensacijos... 58. 19.6.... 59. atskiru reikalavimu buvo taip pat prašoma išspręsti ir apeliantės, kaip... 60. 19.7.... 61. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje... 62. 19.8.... 63. teismas nepagrįstai sprendė, kad turi būti nustatytos visos CK 6.245... 64. 2.... 65. Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus regiono... 66. 20.1.... 67. ieškovė, įgydama nuosavybės teisę į Žemės sklypą, negalėjo nežinoti,... 68. 20.2.... 69. atsakovės mokamos kompensacijos dydis ieškovei už servituto nustatymą yra... 70. 20.3.... 71. ginčo kompensacijos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio... 72. 20.4.... 73. už servituto naudojimą mokama kompensacija, nustatyta teisės aktu ir... 74. 20.5.... 75. jokio teisinio ir faktinio pagrindo, tenkinti ieškovės reikalavimą ir... 76. 20.6.... 77. nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ieškovės mokamą žemės mokestį... 78. Teisėjų kolegija... 79. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 80. 3.... 81. Byloje kilo ginčas dėl tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti... 82. 4.... 83. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad ieškovė reikalauja nuostolių... 84. 5.... 85. Taigi aplinkybės dėl ieškovės (apeliantės) teisių pažeidimo masto yra... 86. 6.... 87. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 88. 7.... 89. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. sausio 16 d.... 90. 8.... 91. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šie teismų sprendimai reiškia,... 92. 9.... 93. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d.... 94. 10.... 95. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį,... 96. 11.... 97. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes apeliantė neprašė priteisti... 98. 12.... 99. Taigi apeliantė įrodinėja, kad jai kompensacija už servitutą turi būti... 100. 13.... 101. Tuo tarpu atsakovė pareigą mokėti kompensaciją sieja su Nekilnojamojo turto... 102. 14.... 103. Byloje nustatyta, kad mokėtina kompensacija už servituto nustatymą... 104. 15.... 105. Pagal 2018 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro... 106. 16.... 107. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės argumentas dėl skolos už... 108. 17.... 109. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios... 110. 18.... 111. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo savininko mokamas žemės mokestis... 112. 19.... 113. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodytus argumentus konstatuoja, kad nėra... 114. 20.... 115. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Teisėjų kolegija sprendžia,... 116. 21.... 117. Nors apeliantė įrodinėja, kad nuosavybės teisių turinys ir su juo... 118. 22.... 119. Tokiu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 120. 23.... 121. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 122. 24.... 123. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 124. 25.... 125. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 889,27 EUR dydžio bylinėjimosi... 126. 26.... 127. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į... 128. 27.... 129. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 130. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 131. apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „SANCTA ELENA“... 132. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti... 133. Priteisti atsakovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“... 134. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....