Byla 2A-336/2014
Dėl periodinės kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2792-262/2013 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ dėl periodinės kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo (viešpataujančių daiktų savininko) Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ ieškovui (tarnaujančio daikto savininkui) 22 500 Lt periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį, neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), nustatytu servitutu, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus

6Nr. ( - ), esantis ( - ), sklypo plotas 3,1818 ha. Šiame žemės sklype yra atsakovui Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - įvairūs statiniai.

7Ieškovas taip pat nurodė, jog jam priklausančiam žemės sklypui 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1531-41 yra nustatytas servitutas, kuriuo nustatyta teisė „kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius“. Taigi ieškovui priklausantis žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas atsakovui priklausantiems statiniams (viešpataujantiems daiktams). Ieškovo teigimu, atsakovas jau daug metų jam nieko nemokėdamas naudojasi žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas ir ta žemės sklypo dalimi, kuriai nenustatytas servitutas, t. y. atsakovas neatlygintinai naudojasi visu žemės sklypu. Dėl šios priežasties atsakovas turi kompensuoti ieškovui jo patiriamus nuostolius, nes pats ieškovas ta žemės sklypo dalimi naudotis negali.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti. Teigė, kad pagal servituto nustatymo metu galiojusius teisės aktus (1995 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 9 p., 12 p. ir kt.) šis servitutas yra neatlygintinas ir atsakovui nekyla pareiga kompensuoti ieškovo patiriamus nuostolius.

9Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti, o prašomą periodinės kompensacijos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Teigė, kad dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nuostolių, kurie turi būti atlyginti.

10Šalims nesutarus dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės, 2012 m. balandžio 25 d. buvo atlikta ekspertizė. Jos metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo metinis rinkos nuomos mokestis yra

11161 000 Lt.

12Ieškovas, atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, Vilniaus apygardos teismui pateikė sumažintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 13 416 Lt periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį, neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu, periodinę kompensaciją pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu sumažintą ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ ieškovui G. P. 13 416 Lt periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nustatytu servitutu, periodinę kompensaciją pradedant skaičiuoti nuo ieškinio priėmimo dienos (2009 m. liepos 13 d.); priteisė iš atsakovo ieškovui 8 830 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ parengtą vertinimo ataskaitą, 1 250 Lt už UAB korporacija „Matininkai“ servitutų schemą, 2 000 Lt už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, viso - 13 580 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ S. R. PĮ „Skriemulys“ 500 Lt ekspertizės išlaidų pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. SKR0677.

15Teismas nustatė, jog ieškovui priklausančiam žemės sklypui servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41. Tuo metu galiojusio 1995 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punkte yra nurodyta, kad: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus).

16Teismas, įvertinęs šią teisės normą, sprendė, jog priešingai, nei teigia atsakovas, ši teisės norma kaip tik reikalavo, kad apskrities valdytojo sprendimuose būtų nurodyta, jog suteikiama teisė tam tikra žemės sklypo dalimi naudotis neatlygintinai. Tačiau, jei tokiame įsakyme apskritai nėra nurodoma, ar servitutas yra atlygintinas ar neatlygintinas, tai nereiškia, kad jis yra neatlygintinas. Teismas pažymėjo, jog taip yra ir šiuo atveju: Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 1531-41 nėra nurodyta, ar servitutas ginčo žemės sklypui yra atlygintinas, ar neatlygintinas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nemažai nepatogumų, nes jis negali naudotis atsakovo pastatais užstatytu žemės sklypu savo nuožiūra. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas iš ginčo žemės sklypo negauna jokių pajamų ir dar turi mokėti žemės mokesčius, o atsakovas šiame žemės sklype esančiuose pastatuose vykdo komercinę veiklą, t.y. gauna pajamas. Šių aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovas turi mokėti kompensaciją už ieškovo žemės sklypui nustatytą servitutą.

17Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, taip pat tai, kad ieškovas negali tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, o atsakovas žemės sklype esančius pastatus naudoja komercinei veiklai ir už tai gauna pajamas, sprendė, kad ieškovo prašoma 13 416 Lt už mėnesį kompensacijos suma yra pagrįsta, todėl sumažintą ieškinį tenkino visiškai.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „Vanaginė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Šioje byloje buvo pažeisti CPK 268 ir 269 straipsnių reikalavimai – ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2009 metų birželį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių byla pradėta nagrinėti tik 2011 metais, o sprendimas, kurio paskelbimas kelis sykius buvo atidėtas, buvo priimtas tik 2013 m.

222. Teismas atsakovo reikalavimu nepaskyrė pakartotinės/papildomos ekspertizės, todėl buvo neobjektyvus, nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, vadovavosi neobjektyviu ekspertizės aktu, pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 3 punktą ir toks teismo sprendimas yra naikintinas.

233. Teismas nebuvo objektyvus, visiškai nepasisakė dėl pagrindinių motyvų, t. y. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 41-4531, kuriuo J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14 ha žemės ir kuri šį sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 padalijo į atskirus sklypus ir iš jų vieną žemės sklypą (Nr. 403-1) 2005 m. liepos 11 d. nusipirko ieškovas G. P.. Atsakovo teigimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 41-4531 akivaizdžiai įrodo, jog grąžinant J. D. žemę natūra (14 ha), buvo nustatyta imperatyvi sąlyga, jog sklypas S-1 (3,75 ha) naudojamas ŽŪB „Vanaginė“ pastatų eksploatacijai servituto teise, kadangi faktiškai visas šis sklypas yra užstatytas atsakovo pastatais (pastatais užstatyta 28 905 kv. m., dar 2 179 kv. m. sudaro ŽŪB „Vanaginė“ keliai, lieka kitos žemės

24734 kv. m. (viso sklypo plotas 31 818 kv. m.). Taigi, grąžinant žemę natūra J. D., buvo nustatytas neatlygintinas servitutas, kas atitinka LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių reikalavimus. Atsakovo nuomone, teismas turėjo išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos rašytinius dokumentus, kurių pagrindu J. D. natūra buvo grąžintas žemės sklypas, taip pat išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu šis žemės sklypas buvo padalintas į kelis žemės sklypus.

254. Atsakovo teigimu, 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu

26Nr. 1531-41 ieškovo žemės sklypui nustačius servitutą, galiojo 1995 m. gruodžio 8 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1545, kuris buvo pakeistas 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 1531-41 nebuvo numatytas servituto atlygintinumas, vadovaujantis aukščiau minėtu nutarimu, atsakovas visą laiką gali neatlygintinai naudotis nustatytu servitutu, nemokėdamas jokių kompensacijų dėl nustatyto servituto.

275. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė nepagrįstai didelę periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį neterminuotai už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu. Pasak atsakovo, kompensacijos dydis turi būti lygus valstybinės žemės nuomos kainai už kurią valstybė fiziniams/juridiniams asmenims nuomoja žemės sklypus, kadangi absoliučiai toje pačioje teritorijoje žemė po atsakovo pastatais yra ir ieškovo, ir valstybės, ir šiuo atveju kompensacijos dydis negalėtų viršyti 3 000 Lt per metus.

286. Teismas nepagrįstai priteisė ir dalį bylinėjimosi išlaidų – 1 500 Lt už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitą bei 1 250 Lt UAB korporacija „Matininkai“ už servitutų schemą. Šie rašytiniai įrodymai jokių bylos aplinkybių neįrodo, jie byloje iš viso nebuvo naudojami ir nebuvo teismo vertinami.

29Atsiliepimu į atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Teigia, jog sutinka su apelianto pozicija, kad bylos nagrinėjimas truko ilgai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, buvo tikslinami ieškinio reikalavimai, į bylą buvo įtraukiami kiti dalyviai. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliaciniame skunde keliamomis prielaidomis, kad byla galėtų būti sprendžiama kitaip, jei būtų suabejota nuosavybės teisių atkūrimo J. D. proceso teisėtumu, servituto nustatymo teisėtumu. Teigia, jog šioje byloje pareikšti konkretūs reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovo nuosavybės teise valdomame sklype yra atsakovo statiniai. Taip pat nesutinka su skundo argumentais dėl papildomų dokumentų iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išreikalavimo. Mano, kad tai nėra pagrindas apeliaciniam skundui tenkinti.

30Atsiliepimu į atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ apeliacinį skundą ieškovas G. P. prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

311. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ilgo bylos nagrinėjimo ir sprendimo paskelbimo niekaip nėra susijusios su teismo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

322. Atsakovo nurodomos aplinkybės (nuosavybės teisių atkūrimas J. D., žemės sklypo priklausančio J. D. padalijimas į kelis atskirus žemės sklypus), kurias atsakovo teigimu neva privalėjo tirti teismas, bei atsakovo nurodomi dokumentai (dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypo padalijimo) niekaip nėra susiję su tarp šalių kilusiu teisminiu ginču ir neturi jokios įtakos šio ginčo sprendimui.

333. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, neva LR Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 nustačius servitutą, įsakyme nenurodžius, kad nustatytas servitutas yra atlygintinas, laikoma, kad servitutas neatlygintinas ir atsakovas visą laiką gali naudotis nustatytu servitutu neatlygintinai, yra nepagrįsti. Anot ieškovo, 2001 m. gegužės 14 d. servituto nustatymo metu ieškovo žemės sklypo paskirtis buvo ūkinė-komercinė. 2001 m. gegužės 14 d. galioję teisės aktai (taip pat ir LR Vyriausybės nutarimai) aiškiai numatė, kad visais atvejais nustačius servitutą yra atlyginami dėl servituto nustatymo patiriami nuostoliai, šiuos nuostolius privalo atlyginti servitutu suinteresuoti asmenys. Tačiau 2001 m. gegužės 14 d. galioję teisės aktai nenumatė išimtinės tvarkos, kaip yra apskaičiuojami nuostoliai, kai servitutas nustatomas ūkinės-komercinės paskirties žemės sklypui, todėl ūkinės komercinės paskirties žemės sklypui nustačius servitutą, nuostoliai dėl servituto nustatymo turėjo būti apskaičiuojami bendra įstatymų nustatyta nuostolių atlyginimo tvarka, nes teisės aktai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai nurodo, kad galioja servituto atlygintinumo prezumpcija (2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008 ir kt.).

344. Ieškovo manymu, atsakovas apeliaciniame skunde pateikia tik savo samprotavimus, kodėl, jo nuomone, ekspertizės aktas yra netinkamas ir šie jo samprotavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas teismo ekspertizę prašė pavesti atlikti teismo ekspertui profesoriui S. R., teismas atsakovo prašymą patenkino, paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti atsakovo nurodytam teismo ekspertui profesoriui S. R.. Ieškovo teigimu, atsakovas nenurodo jokių ekspertizės akto prieštaravimų teisės aktams ar vertinimo metodikoms (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, turto ir verslo vertinimo metodikai ar kt.). Anot ieškovo, ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą turi specialių mokslo žinių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ekspertizės akte buvo netinkamai pritaikytos ir/ar panaudotos specialiosios mokslo žinios.

355. Teismas pagrįstai nustatė periodinės kompensacijos dydį: teismui ištyrus visas bylos aplinkybes, buvo nustatyta, kad ieškovo žemės sklypui nustatyto servituto trukmė neribota, nustatytu servitutu atsakovas naudosis iki to laiko, kol žemės sklype bus jam priklausantys statiniai; buvo nustatyta, kad servituto apimtis, kuria naudojasi atsakovas, yra didelė; taip pat buvo nustatyta, kad dėl nustatyto servituto ieškovas negali naudotis visu žemės sklypu, žemės sklypo negali naudoti pagal tikslinę paskirtį – smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti arba šio žemės sklypo negali išnuomoti už rinkos kainą.

362013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ papildomi rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, Valstybinės žemės nuomos sutarties kopija, Valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 metus paskaičiavimo deklaracijos kopija. Apeliantas prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie apeliacinio skundo, nes jo nuomone, tai labai reikšmingi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir mano, kad nustatant servitutinį mokestį, būtina vadovautis minėtais rašytiniais įrodymais ir servituto mokestis neturėtų labai skirtis nuo žemės sklypo nuomos kainos.

37Teisėjų kolegija konstatuoja:

38Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

40Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl viešpataujančio daikto savininko pareigos mokėti atlyginimą už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu, bei dėl atlyginimo už naudojimąsi servitutu dydžio.

42Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

43Atsakovas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Valstybinės žemės nuomos sutarties bei Valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 metus paskaičiavimo deklaracijos kopijas.

44Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie apeliacinio skundo, nes, jo nuomone, tai labai reikšmingi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir mano, kad nustatant servitutinį mokestį, būtina vadovautis minėtais rašytiniais įrodymais ir servituto mokestis neturėtų labai skirtis nuo žemės sklypo nuomos kainos. Prašymo prijungti įrodymus pateikimą atsakovas argumentuoja teiginiu, kad jis šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas apeliacinėje instancijoje priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.) ir pažymi, kad šie įrodymai bus vertinami kartu su apeliacinio skundo argumentais.

45Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį, sumažintą jo ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ ieškovui G. P. 13 416 Lt periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nustatytu servitutu, periodinę kompensaciją pradedant skaičiuoti nuo ieškinio priėmimo dienos (2009 m. liepos 13 d.); priteisė iš atsakovo ieškovui 8 830 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ parengtą vertinimo ataskaitą, 1 250 Lt už UAB korporacija „Matininkai“ servitutų schemą, 2 000 Lt už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, viso - 13 580 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“

46S. R. PĮ „Skriemulys“ 500 Lt ekspertizės išlaidų pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. SKR0677.

47Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, jog šioje byloje buvo pažeisti CPK 268 ir 269 straipsnių reikalavimai – ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2009 metų birželį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių byla pradėta nagrinėti tik 2011 metais, o sprendimas, kurio paskelbimas kelis sykius buvo atidėtas, buvo priimtas tik 2013 metais.

48Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 72 straipsnio paskirtis – nustatyti pareigą teismui rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį (CPK 72 str. 1 d.), atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas (CPK 72 str. 2 d.).

49Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo G. P. ieškinys (po ieškinio trūkumų pašalinimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis, 2-3 b. l., 1 t.) pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2009 m. liepos 13 d., taigi jau šis procesinis veiksmas, priešingai nei teigia apeliantas, reiškia bylos nagrinėjimo pradžią. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2009 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ atsiliepimas į ieškovo G. P. ieškinį (89-92 b. l., 1 t.); 2009 m. rugsėjo 29 d. teisėjo rezoliucija nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu (89 b. l., 1 t.); taip pat pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo G. P. dublikas (106-110 b. l., 1 t.) bei atsakovo triplikas (113-116 b. l., 1 t.);. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d nutartimi civilinė byla pagal ieškovo ieškinį paskirta nagrinėti teismo posėdyje (120 b. l., 1 t.); bylos nagrinėjimo metu vyko ne vienas posėdis (131, 140-142, 165-166 b. l., 1 t.; 7-9, 31-35 b. l., 2 t.) – iš kurių viename (2011 m. balandžio 21 d.) protokoline teismo nutartimi nutarta pripažinti ieškovo G. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą ir tinkamam bylos išnagrinėjimui šalims nustatyti įpareigojimai (140-142 b. l., 1 t.); 2011 m. birželio 27 d. pirmosios instancijos teisme priimtas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsiliepimas į ieškinį (154-157 b. l., 1 t.); 2011 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ prašymas dėl ekspertizės paskyrimo (164 b. l., 1 t.), byloje šiuo klausimu vyko procesiniai veiksmai, susiję su klausimų ekspertui pateikimo ir eksperto kandidatūros derinimu (165-166, 167-169, 172, 174-176 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo patenkintas – civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus atlikta turto vertinimo ekspertizė (178-179 b. l., 1 t.). 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas teismo eksperto prof. Dr. S. R. pranešimas dėl ekspertizės atlikimo (187 b. l., 1 t.) bei pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, paskirtas teismo posėdis (192-193 b. l., 1 t.). Teismo sprendimas byloje paskelbtas 2013 m. vasario 13 d. (40-43 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių faktinių bylos aplinkybių visuma paneigia apelianto teiginį, jog byla buvo pradėta nagrinėti tik 2011 metais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas, siekdamas, kad bylą nagrinėjantis teismas laikytųsi CPK nustatytų terminų procesiniams veiksmams atlikti, suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę tais atvejais, kai teismas laiku neatliko konkretaus procesinio veiksmo, kurį pagal CPK privalėjo atlikti, kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl termino šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatymo. Taigi, šia procesine norma byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę remtis tais atvejais, kai teismas neatliko konkretaus procesinio veiksmo ir tam procesiniam veiksmui atlikti įstatymas numato apibrėžtą terminą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų kėlęs klausimą dėl netinkamo ar per ilgo vienokio ar kitokio procesinio veiksmo atlikimo.

50Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas, be kita ko, teigia, jog teismas atsakovo reikalavimu nepaskyrė pakartotinės/papildomos ekspertizės, todėl buvo neobjektyvus, nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, vadovavosi neobjektyviu ekspertizės aktu, pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 3 punktą ir toks teismo sprendimas yra naikintinas.

51Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

52Kaip minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo (164 b. l., 1 t.) – esant ginčui dėl žemės sklypo, esančio ( - ), vertės, kuri nustatyta byloje esančia Centro kubas Nekilnojamasis turtas 2009 m. vasario 20 d. vertinimo ataskaita, paskyrė turto vertinimo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ nurodytam teismo ekspertui S. R. (VGTU, statybos fakultetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius) (178-179 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, vadovaudamasis CPK 219 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo atmetė (35 b. l., 2 t.). Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog iš esmės jokių ekspertizės akto prieštaravimų teisės aktams ar vertinimo metodikoms atsakovas nenurodo. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo neobjektyvus, nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, vadovavosi neobjektyviu ekspertizės aktu. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 3 punktą. Priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas aprašomojoje sprendimo dalyje aiškiai nurodė bylos šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauką (40-41 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

53Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas nebuvo objektyvus, visiškai nepasisakė dėl pagrindinių motyvų, t. y. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 41-4531, kuriuo J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14 ha žemės ir kuri šį sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 padalijo į atskirus sklypus ir iš jų vieną žemės sklypą (Nr. 403-1) 2005 m. liepos 11 d. nusipirko ieškovas G. P.. Atsakovo teigimu, teismas turėjo išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos rašytinius dokumentus, kurių pagrindu J. D. natūra buvo grąžintas žemės sklypas, taip pat išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu šis žemės sklypas buvo padalintas į kelis žemės sklypus.

54Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodomos aplinkybės: nuosavybės teisių atkūrimas J. D. bei žemės sklypo, priklausančio J. D., padalijimas į kelis atskirus žemės sklypus, nėra susijusios su nagrinėjamu ginču ir neturi jokios įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas G. P. prašė priteisti iš atsakovo (viešpataujančių daiktų savininko) Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ ieškovui (tarnaujančio daikto savininkui) periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį, neterminuotai, už naudojimąsi ieškovui, o ne J. D., priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. ( - ), nustatytu servitutu, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

55Šioje byloje paduotu apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB ,,Vanaginė“ taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad jis turi mokėti kompensaciją už ieškovo žemės sklypui nustatytą servitutą.

56Pažymėtina, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.).

57CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išgryninta servituto atlygintinumo prezumpcija, grindžiama civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principais – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos, viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

58Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovui G. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), sklypo plotas 3,1818 ha (24-25 b. l., 1 t.). Šiame žemės sklype yra atsakovui Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - įvairūs pastatai (veterinarijos sanitarijos praleidėjas (unikalus Nr. ( - )); katilinė (unikalus Nr. ( - )); siurblinė - kuro saugykla (unikalus Nr. ( - )); paukštidė (unikalus Nr. ( - )); paukštidė (unikalus Nr. ( - )); paukštidė (unikalus Nr. ( - )); pašarų cechas (unikalus Nr. ( - )); inžineriniai tinklai (unikalus Nr. ( - )); kiti statiniai (unikalūs Nr. ( - )) (16-19 b. l., 1 t.).

59Pažymėtina, pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog administraciniu aktu - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 ieškovui priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas, kuriuo nustatyta teisė „kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius“ (32 b. l., 1 t.). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog daiktinių teisių registravimas atlieka išviešinimo funkciją, o tuo atveju, kai įstatymas su daiktinių teisių išviešinimu sieja ir iš tų daiktinių teisių kylančių teisių bei pareigų atsiradimą, šios teisės bei pareigos atsiranda tik nuo konkrečios daiktinės teisės išviešinimo (įregistravimo) momento. Iš byloje esančio pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre turinio matyti, jog minėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1531-41 nustatytas servitutas, kuriuo nustatyta teisė „kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius“ yra įregistruotas, t.y. išviešintas.

60Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išgrynintą servituto atlygintinumo prezumpciją, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 1531-41 nebuvo numatytas servituto atlygintinumas, atsakovas visą laiką gali neatlygintinai naudotis nustatytu servitutu, nemokėdamas jokių kompensacijų dėl nustatyto servituto. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nemažai nepatogumų, nes jis negali naudotis atsakovo pastatais užstatytu žemės sklypu savo nuožiūra (statyti pastatus, nuomoti ir kt.), ieškovas iš ginčo žemės sklypo negauna jokių pajamų (nuomos mokesčio ir kt.) ir dar turi mokėti žemės mokesčius, o atsakovas šiame žemės sklype esančiuose pastatuose vykdo komercinę veiklą, t. y. gauna pajamas. Taigi, nustatytu servitutu yra varžomos ieškovo teisės, jis patiria nepatogumų ir esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas turi mokėti kompensaciją už ieškovo žemės sklypui nustatytą servitutą.

61Apeliantas, ginčydamas priteistos periodinės kompensacijos už ieškovo žemės sklypui nustatytą servitutą dydį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jo ieškovui priteisė nepagrįstai didelę periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį neterminuotai. Pasak atsakovo, kompensacijos dydis turi būti lygus valstybinės žemės nuomos kainai, už kurią valstybė fiziniams/juridiniams asmenims nuomoja žemės sklypus, kadangi absoliučiai toje pačioje teritorijoje žemė po atsakovo pastatais yra ir ieškovo, ir valstybės, ir šiuo atveju kompensacijos dydis negalėtų viršyti 3 000 Lt per metus.

62Pažymėtina, jog remiantis gana gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, servituto atlygintinumo bei atlyginimo dydžio už servitutą klausimus tikslinga spręsti kartu su servituto nustatymu, kadangi atlyginimo dydis gali lemti ir servituto turinį bei apimtis. Kai nustatant servitutą, atlyginimas nebuvo nustatytas, tai gali būti padaryta atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, kt.).

63Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu žemės sklypu servituto pagrindu klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, jog žemės naudotojo teisių apimtys nuomos ir servituto atvejais yra skirtingos: nuomos atveju nuomininkas įgyja ne tik naudojimosi, bet ir valdymo teisę, be to, žemės nuomininkas turi teisę ne tik naudoti esamus statinius, bet ir vykdyti kitą veiklą, netgi, esant tam tikroms sąlygoms - inicijuoti naujų statinių statybą. Tuo tarpu servituto atveju servituto turėtojo teisės yra siauresnės - jis žemės sklypu gali naudotis tik ta apimtimi, kokia nustatytas servitutas (šiuo atveju - žemės sklype esantiems statiniams naudoti). Taip pat, nuomos atveju nuomotojas išnuomotu žemės sklypu negali naudotis, kai tuo tarpu žemės sklypo savininkas turi teisę naudotis žemės sklypu, kuriam nustatytas servitutas, tik neturi pažeisti servituto turėtojo teisų. Taigi, savininko teisų suvaržymai nuomos ir servituto atveju yra skirtingi, kaip ir nuomininko bei viešpataujančio daikto savininko teisių apimtys.

64Byloje nustatyta, kad dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nemažai nepatogumų, nes jis negali naudotis atsakovo pastatais užstatytu žemės sklypu savo nuožiūra: žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi atsakavo pastatai, naudotis (statyti pastatus, nuomoti ir kt.) ieškovas negali; pajamų (nuomos mokesčio ir kt.) už jam priklausančio žemės sklypo naudojimą ieškovas negauna ir neturės galimybės gauti, kol servitutas galioja. Taigi, nustatytu servitutu ieškovo teisės yra suvaržytos maksimaliai. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl žemės sklypo vertės ir kompensacijos dydžio, byloje buvo paskirta ekspertizė (178-179 b. l., 1 t.). Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos nuomos vertė (metinis rinkos nuomos mokestis) 2012 m. kovo 27 d. sudarė

65161 000 Lt, t.y. 13 416 Lt mėnesiui (189 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog ieškovas, atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, savo ieškinio reikalavimus atitinkamai sumažino (6 b.l., 2 t.). Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, yra nurodyta, jog pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal

66CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ekspertizės išvadas, taip pat tai, kad ieškovas negali tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, o atsakovas žemės sklype esančius pastatus naudoja komercinei veiklai ir už tai gauna pajamas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašoma 13 416 Lt už mėnesį kompensacijos suma yra pagrįsta.

68Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir dalį bylinėjimosi išlaidų – 1 500 Lt už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitą bei 1 250 Lt UAB korporacija „Matininkai“ už servitutų schemą. Šie rašytiniai įrodymai, pasak apelianto, jokių bylos aplinkybių neįrodo, jie byloje iš viso nebuvo naudojami ir teismas jų nevertino.

69Su tokiais apelianto teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo.

70Iš byloje esančio atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ prašymo dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo turinio (164 b. l., 1 t.) nustatyta, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovo G. P. pateiktu teismui paaiškinimu dėl servituto mokesčio paskaičiavimo, būtent šią ekspertizę prašė paskirti, teigdamas, kad byloje ieškovo pateiktoje Centro kubas Nekilnojamasis turtas Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 09-02-20-A49 nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 5 600 000 Lt ir šio žemės sklypo nuomos vertė (metinis rinkos nuomos mokestis) – 476 000 Lt yra nereali. Atsakovas prašyme taip pat teigė, jog šioje pažymoje nurodyta, kad tokia vertė nustatyta darant prielaidą, jog sklypas yra neužstatytas statiniais; atsakovas taip pat teigė, kad ginčijamu atveju ieškovas minimą žemės sklypą nusipirko 2005 metais, pastatai nuosavybės teise atsakovui ŽŪB „Vanaginė“ priklauso nuo 1992 m., t. y. ieškovui įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypą po pastatais, pastarasis žinojo, jog faktiškai šiuo žemės sklypu negalės naudotis pagal jo paskirtį, todėl būtina gauti eksperto išvadą apie šio žemės sklypo faktinę vertę šiuo metu (164 b. l., 1 t.). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis ( - ), esančio ( - ), vertės, kuri nustatyta byloje esančia Centro kubas Nekilnojamasis turtas 2009 m. vasario 20 d. vertinimo ataskaita (178-179 b. l., 1 t.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitos nevertino. Kaip ir nėra pagrindo sutikti, jog teismas nevertino ir jokių bylos aplinkybių neįrodo byloje esanti UAB korporacija „Matininkai“ servitutų schema. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog minėtas rašytinis įrodymas (kaip ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, už kurį teismas iš atsakovo priteisė 2 000 Lt) neaptartas teismo sprendime, negalima daryti išvados, jog teismas jo iš viso nevertino. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas ginčija ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos sprendimą.

71Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir teisinius aspektus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės bei proceso teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. sumažintą ieškinį dėl

7213 416 Lt periodinės kompensacijos, mokėtinos kiekvieną mėnesį neterminuotai už naudojimąsi ieškovui priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu, tenkino pagrįstai, ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro pagrindo.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio... 6. Nr. ( - ), esantis ( - ), sklypo plotas 3,1818 ha. Šiame žemės sklype yra... 7. Ieškovas taip pat nurodė, jog jam priklausančiam žemės sklypui 2001 m.... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti. Teigė, kad pagal... 9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Šalims nesutarus dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės, 2012 m. balandžio... 11. 161 000 Lt.... 12. Ieškovas, atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, Vilniaus apygardos teismui... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu sumažintą... 15. Teismas nustatė, jog ieškovui priklausančiam žemės sklypui servitutas buvo... 16. Teismas, įvertinęs šią teisės normą, sprendė, jog priešingai, nei... 17. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, taip pat tai, kad ieškovas negali... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „Vanaginė“ prašo panaikinti Vilniaus... 20. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 21. 1. Šioje byloje buvo pažeisti CPK 268 ir 269 straipsnių reikalavimai –... 22. 2. Teismas atsakovo reikalavimu nepaskyrė pakartotinės/papildomos... 23. 3. Teismas nebuvo objektyvus, visiškai nepasisakė dėl pagrindinių motyvų,... 24. 734 kv. m. (viso sklypo plotas 31 818 kv. m.). Taigi, grąžinant žemę... 25. 4. Atsakovo teigimu, 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities viršininko... 26. Nr. 1531-41 ieškovo žemės sklypui nustačius servitutą, galiojo 1995 m.... 27. 5. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė nepagrįstai didelę periodinę... 28. 6. Teismas nepagrįstai priteisė ir dalį bylinėjimosi išlaidų – 1 500 Lt... 29. Atsiliepimu į atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ apeliacinį skundą trečiasis... 30. Atsiliepimu į atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ apeliacinį skundą ieškovas G.... 31. 1. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ilgo bylos nagrinėjimo ir sprendimo... 32. 2. Atsakovo nurodomos aplinkybės (nuosavybės teisių atkūrimas J. D.,... 33. 3. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, neva LR Vilniaus... 34. 4. Ieškovo manymu, atsakovas apeliaciniame skunde pateikia tik savo... 35. 5. Teismas pagrįstai nustatė periodinės kompensacijos dydį: teismui... 36. 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo ŽŪB... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 38. Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 40. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 41. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl viešpataujančio daikto... 42. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 43. Atsakovas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto... 44. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314... 45. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo G. P.... 46. S. R. PĮ „Skriemulys“ 500 Lt ekspertizės išlaidų pagal 2012 m.... 47. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo... 48. Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 49. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo G. P. ieškinys (po... 50. Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas, be kita... 51. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.... 52. Kaip minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio... 53. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas nebuvo objektyvus,... 54. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodomos aplinkybės: nuosavybės... 55. Šioje byloje paduotu apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB ,,Vanaginė“ taip... 56. Pažymėtina, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį... 57. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 58. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovui G. P. nuosavybės teise... 59. Pažymėtina, pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas, servitutą gali... 60. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į Lietuvos... 61. Apeliantas, ginčydamas priteistos periodinės kompensacijos už ieškovo... 62. Pažymėtina, jog remiantis gana gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi... 64. Byloje nustatyta, kad dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nemažai... 65. 161 000 Lt, t.y. 13 416 Lt mėnesiui (189 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog... 66. CK 6.249 straipsnio 1 dalį.... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ekspertizės išvadas, taip pat tai,... 68. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 69. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo.... 70. Iš byloje esančio atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ prašymo dėl turto... 71. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 72. 13 416 Lt periodinės kompensacijos, mokėtinos kiekvieną mėnesį... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą....