Byla A-146-183-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Ušinskaitei – Filanovienei, atsakovo atstovei Linai Vairei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Archturis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilprojektas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ (toliau – ir UAB„Kapitalo vystymo kompanija“, pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 1-12) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 3 942 669,46 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. vasario 18 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. AG-395 pirko 0,1041 ha ploto žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Sklypas), taip pat jame esančius statinius: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), du ūkinius pastatus (unikalus Nr. ( - )ir Nr. ( - )), garažą (unikalus Nr. ( - )), stoginę (unikalus Nr. ( - )) bei kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )). Pareiškėjas ketino Sklype vykdyti gyvenamosios paskirties mažaaukščių namų statybą. Numatoma statyba atitiko galiojantį Žvėryno šiaurinės dalies detalųjį planą, patvirtintą 1998 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 246V (toliau – ir Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas), atskiros detaliojo planavimo procedūros nebuvo pradėtos. 2004 m. liepos 20 d. pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą mažaaukščio (trijų aukštų) daugiabučio (dvidešimties butų) gyvenamojo namo statybai Sklype. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. vasario 22 d. išdavė pareiškėjui daugiabučio gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1935 (toliau – ir Sąvadas namui Nr.RPS 1935), kuriame, be kita ko, buvo numatytas įpareigojimas pagal atskirą projektavimo sąlygų sąvadą suprojektuoti Gervių gatvę nuo Paribio gatvės. Kadangi minėtų darbų atlikimas buvo namo statybos leidimo išdavimo sąlyga, pareiškėjas 2005 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti Gervių gatvės projektavimo sąlygų sąvadą. 2005 m. kovo 22 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr.RPS 512 gatvei projektuoti (toliau – ir Sąvadas gatvei Nr.RPS 512). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. gruodžio 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. IT/1052/05-1024 Gervių gatvės statybai (toliau – ir Statybos leidimas gatvei Nr. IT/1052/05-1024). 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas taip pat pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. GN1779/05-1064, leidžiantį nurodytoje vietoje pagal patvirtintą statinio projektą statyti trijų aukštų daugiabutį (16 butų) gyvenamąjį namą (toliau – ir Statybos leidimas namui Nr. GN1779/05-1064).2005 m. gruodžio mėnesį gretimame sklype Paribio g. 28, Vilniuje, gyvenantys asmenys A. B. ir P. M. bei visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šių Sąvadų ir Statybos leidimų panaikinimo.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ Sąvadą gatvei Nr.RPS 512 ir Statybos leidimą gatvei Nr. IT/1052/05-1024. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-71/2009 panaikino Sąvadą namui Nr. RPS 1935 bei Statybos leidimą namui Nr. GN1779/05-1064 ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2004 m. liepos 20 d. UAB „Kapitalo vystymo kompanija“prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi 2004 m. liepos 20 d. pareiškėjo prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo statybai Gervių gatvėje, priėmė sprendimą projektavimo sąlygų sąvado neišduoti, nes 2006 ir 2007 metais buvo keisti statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai.

7Pareiškėjo teigimu, jis laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti statybos leidimą, įdėjo dideles nuosavas ir skolintas lėšas, tikėdamasis įgyvendinti investicinį projektą tam tikslui įsigytame Sklype, tačiau dėl atsakovo netinkamai atliktų pareigų to padaryti negalėjo. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ patyrė 3 942 669,46 Lt dydžio žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo taikant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rengdama ir išduodama Gervių gatvės projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS 512, kurio sprendiniai prieštaravo Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniams, o taip pat jį neteisėtai koreguodama, netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas statybų priežiūros srityje. Jei atsakovo vardu veikę asmenys būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir išdavę teisėtus statybos dokumentus, pareiškėjui jokie neigiami padariniai nebūtų atsiradę. Teismų sprendimais panaikinus minėtus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus, jokia statybinė veikla pareiškėjo Sklype negalima. Atsižvelgiant į ilgas, sudėtingas ir daug kainuojančias procedūras, leidimas žemės sklype vykdyti mažaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus yra ta aplinkybė, kuri iš esmės lemia tokio žemės sklypo vertę. Dėl panaikintų administracinių aktų sumažėjo pareiškėjo turto vertė. Pareiškėjas nurodė, kad jo patirtą žalą sudaro Sklypo vertės sumažėjimas ir išlaidos, kurias jis turėjo ruošdamasis įgyvendinti panaikintus statybos dokumentus, įskaitant išlaidas tikslinėms (statybai finansuoti) paskoloms aptarnauti.

8Pareiškėjas paaiškino, kad dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų jam atsirado 2 680 000 Lt žala, nes tokiu skirtumu sumažėjo nekilnojamojo turto kaina. Tokio dydžio žalos atlyginimas reikštų nuostolių, atsiradusių dėl turto nuvertėjimo, kompensavimą. UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ patyrė išlaidų Sklypo tikslinės paskirties keitimo procedūroms, dokumentų, reikalingų projektavimo sąlygų sąvadui ir statybos leidimui gauti parengimui ir statinio projektavimui, kas sudarė 116 454 Lt, bei dėl gatvės projekto keitimo pareiškėjas dar papildomai turėjo 4 000 Lt. išlaidų. Statybos dokumentų rengimo ir statybos projektavimo laikotarpiu pareiškėjas mokėjo darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas dirbusiems darbuotojams ir dėl to patyrė 657 986,66 Lt išlaidų. Visos išlaidos, skirtos daugiabučio gyvenamojo namo statybai, kurio statybos leidimas buvo panaikintas, sudarė 778 441,26 Lt. Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) projekto vystymui skolinosi iš AB SEB banko 433 084,72 Lt ir iš AB DnB NORD banko 999 999,92 Lt. Be to, papildomai skolinosi iš UAB „Sanda“ 309 700 Lt, iš A. R. ir R. J. po 250 000 Lt, iš E. K. 130 000 Lt. Nuo 2004 m. iki pareiškimo teismui surašymo dienos UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ iš viso kredito įstaigoms sumokėjo 148 297,97 Lt palūkanų. Priskaičiuota, tačiau kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams nesumokėta palūkanų suma lygi 335 930,23 Lt. Bendra pareiškėjo sumokėtų ir mokėtinų palūkanų sumą sudaro 484 228,20 Lt. Iš viso UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ patirta žala sudaro 3 942 669,46 Lt, t. y. 2 680 000,00 Lt žemės sklypo vertės sumažėjimas, 778 441,26 Lt išlaidos projektui vykdyti, 484 228,20 Lt tikslinių paskolų palūkanos.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 171-178) paaiškino, kad šiuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, apibrėžtos CK 6.271 straipsnyje. Projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo išdavimas, nors ir yra Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijos sritis, tačiau šie aktai yra sąlygojami daugelio veiksnių, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad dėl jų panaikinimo yra atsakinga tik Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat negalima sutikti su argumentais, kad, panaikinus statybos leidimą, jokia statybinė veikla sklype negalima ir dėl to sumažėjo pareiškėjo Sklypo vertė. Be to, šiuo atveju visiškai nėra aišku, ar tiktai dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo nuvertėjo Sklypas. 2008 m. atliktas turto vertinimas buvo paremtas aplinkybe, kad yra patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, tačiau vertinant Sklypą nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ar statybos leidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino žemės sklypo detaliojo plano, todėl negalima teigti, kad panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą sumažėjo Sklypo vertė. Pareiškėjas, lygindamas 2007–2008 m. buvusias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir 2010 m. esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, neįvertino tos aplinkybės, kad Sklypo vertė galimai pasikeitė dėl rinkos pokyčių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2007 m. – 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo išaugusios, o šiuo metu yra ženkliai kritusios.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. A146-71/2009 nekonstatavo, kad statyba Sklype negalima, ir įpareigojo savivaldybę iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, jeigu pareiškėjas kreipsis. Taigi, panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pareiškėjui niekas netrukdo vėl kreiptis į savivaldybę su nauju prašymu dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Pareiškėjas teigė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties kreipėsi į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau savivaldybė projektavimo sąlygų sąvado neišdavė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. spalio mėn. rašte Nr. A256-1073-(2.15.1.31-MP8) nurodė pareiškėjo atstovui, jog statytojui pateikus naują prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, bus kreiptasi į sąlygas išduodančias institucijas, kad būtų parengtas naujas projektavimo sąlygų sąvadas. Pareiškėjas, gavęs šį savivaldybės atsakymą, su nauju prašymu į savivaldybę nesikreipė bei šio savivaldybės atsakymo neskundė. Taigi pareiškėjas pats šiuo metu nerealizavo savo teisės būti statytoju, nors tokią teisę turi.

12Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog patyrė 116 454,60 Lt išlaidų, susijusių su siekiu įgyvendinti gyvenamojo namo statybą, ir kad jas patyrė dėl savivaldybės kaltės. Dauguma projektavimo darbų buvo atlikta iki statybos leidimo išdavimo. Pareiškėjas šiuos projektavimo darbus atliko veikdamas savo rizika, todėl savivaldybė niekaip negali būti laikoma atsakinga už šių galimų nuostolių atsiradimą. Kitos pateiktos PVM sąskaitos–faktūros išrašytos ir apmokėtos jau po to, kai buvo prasidėję ginčai dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo. Tai, kad pareiškėjas, nepaisydamas prasidėjusių teisminių ginčų, toliau tęsė projektavimo darbus, vertintina kaip paties pareiškėjo prisiimta rizika, todėl nėra pagrindo šių nuostolių priteisti iš savivaldybės. Atsakovo nuomone, 657 986,66 Lt darbo užmokesčio išlaidos tikrai nebuvo būtinos vystant daugiabučio namo ( - ) projektą. Pareiškėjas šiuos nuostolius įrodinėja pateikta pažyma, tačiau prie jos nėra pridėti jokie dokumentai, pagrindžiantys jos teisingumą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojai dirbo tik prie šio projekto. Savivaldybė negali būti atsakinga už tai, kad pareiškėjas, įsigydamas Sklypą, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su pardavėju. Pareiškėjas šiuo atveju kreditavimo sutartį sudarė ir prisiėmė įsipareigojimą mokėti palūkanas dar iki projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo. 2005 m. spalio 7 d. kredito linijos sutartimi pareiškėjui buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas kitam kreditui grąžinti bei apyvartinėms lėšoms papildyti. Šioje sutartyje bei vėlesniuose jos pakeitimuose, kuriais buvo padidinta pareiškėjui suteikto kredito suma iki 1 mln., nėra minima, kad suteikta paskola turėjo būti naudojama gyvenamojo namo ( - ), statybai. 2006 m. sausio 25 d. teismas sustabdė statybos leidimo galiojimą, todėl visiškai nesuprantama, kokiu tikslu pareiškėjas didino savo įsiskolinimą, sudarydamas 2006 m. gegužės 31 d. bei 2007 m. rugsėjo 14 d. susitarimus su AB DnB Nord banku. Pareiškėjas neįrodė, kiek sumokėjo palūkanų pagal su UAB „Sanda“, A. R. bei R. J. sudarytas paskolų sutartis. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad būsimus tiesioginius nuostolius sudaro ir už paskolą mokėtinos palūkanos. Teisės aktai numato, kad atlyginama tik jau patirta žala, o ne galinti atsirasti ateityje.

13Atsakovo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas yra įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto srityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuolat akcentuojama, kad verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su savo verslu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įmonės (verslininkai) turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa apsunkintas ne dėl nuo pačios įmonės priklausančių priežasčių. Verslininkai, veikdami įprastoje verslo srityje, turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius. Šiuo atveju neabejotina, kad pareiškėjas, veikdamas sau įprastoje verslo srityje, turėjo įvertinti aplinkybes, kad statant daugiabutį gyvenamąjį namą sklype, kurį nuosavybės teise valdo ar naudoja daug asmenų, neišvengiamai gali kilti konfrontacija tarp sklypo valdytojų ir statytojo. Be to, pareiškėjas po bylos iškėlimo teisme ir teismui sustabdžius statybos leidimą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sumažinti galimi nuostoliai, tačiau sąmoningai juos didino, t. y. toliau samdė darbuotojus, toliau vykdė projektavimo darbus, sudarinėjo paskolų sutartis. Tokie pareiškėjo veiksmai dar kartą įrodo, kad išlaidos, susijusios su palūkanų, darbo užmokesčio mokėjimu ar mokėjimu už projektavimo darbus, buvo patirtos tik dėl pareiškėjo kaltės.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archturis“ pateiktuose paaiškinimuose (t. VI, b. l. 117-119) nurodė, jog nesutinka su tuo, kad jis kaip daugiabučio gyvenamojo namo techninio projekto rengėjas savo veiksmais galimai prisidėjo prie žalos pareiškėjui atsiradimo. Jis parengė projektuojamojo daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių stovėjimo aikštele, taip pat šalia jo planuojamų įkurti vaikų žaidimų bei šiukšlių konteinerių aikštelių projektą, kuris visiškai atitiko Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane ir 2004 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.2-4395-04 pareiškėjo žemės sklypui nustatytą teisinį rėžimą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilprojektas“ teismui pateiktuose paaiškinimuose (t. VI, b. l. 131–132) nurodė, jog nesutinka su tuo, kad jis, kaip Gervių gatvės techninio projekto rengėjas, savo veiksmais galimai prisidėjo prie žalos pareiškėjui atsiradimo. UAB „Vilprojektas“ pagal 2005 m. gegužės 11 d. sutartį su pareiškėju rengė Gervių gatvės nuo Paribio gatvės rekonstrukcijos techninį projektą pagal 2005 m. kovo 22 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 512 sąlygas ir jų patikslinimą. UAB „Vilprojektas“ teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustačius, kad projektas atitinka išduotą sąlygų sąvadą, 2005 m. gruodžio 7 d. Gervių gatvės statybai buvo išduotas statybos leidimas.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (t. VI, b. l. 149-165) pareiškėjo skundą atmetė.

18Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, kuris nustato, kad valstybės ar savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.246 straipsnyje įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – samprata: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

19Teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 18 d. pareiškėjas pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. AG-395 įsigijo 0,1041 ha žemės sklypą ( - ) ir jame esančius gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, garažą, stoginę bei kiemo statinius (t. I, b. l. 13–18). Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 246V buvo patvirtintas Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas (t. I., b. l. 44–47, t. II, 179–199). 2004 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3058-01 pakeista pareiškėjo Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis iš „kitos paskirties žemės: individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti“ į „kitos paskirties žemės: gyvenamoji teritorija (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“ (t. I. b. l. 23, 33). 2004 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4395-01 pakeistas apskrities viršininko 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr.2.3-3058-01 1 punktas, patikslinant, kad pareiškėjo Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis pakeistas iš „kitos paskirties žemės: individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti“ į „kitos paskirties žemės: gyvenamoji teritorija (mažaaukščiams gyvenamiesiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“ (t. I. b. l. 40). Pareiškėjas 2004 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučio (dvidešimties butų) gyvenamojo namo statybai žemės sklype ( - ) (t. I., b. l. 24–26, 30–31). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. vasario 22 d. išdavė pareiškėjui daugiabučio gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1935 (t. I, b. l. 48–95). Sąvade taip pat numatytas įpareigojimas pagal atskirą projektavimo sąlygų sąvadą suprojektuoti Gervių gatvę nuo Paribio gatvės. 2005 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą Gervių gatvei (t. I, b. l. 96–97, 100–101). 2005 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 512, kuriame nustatė susisiekimo komunikacijų sąlygas Gervių gatvei (t. I., b. l. 98–118).

20Teismas nustatė, kad pareiškėjas rengė Gervių gatvės nuo Paribio gatvės rekonstrukcijos techninį projektą, 2005 m. gegužės 21 d. projektavimo darbų rangos sutarties pagrindu tai faktiškai atliko UAB „Vilprojektas“ (t. III, b. l. 107–113). Šį Bendrovė pagal nurodytos sutarties sąlygas taip pat buvo įsipareigojusi parengti techninį projektą, jį suderinti su visomis reikiamomis institucijomis ir gauti statybos leidimą. Be to, pareiškėjas 2005 m. balandžio 21 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį su UAB „Archturis“ dėl būsimo statinio ( - ) projekto parengimo (t. III, b. l. 98–103). 2005 m. balandžio 21 d. projektavimo darbų rangos sutartimi UAB „Archturis“, be kita ko, įsipareigojo gauti leidimą objekto statybai bei kitus, su objekto statyba susijusius, leidimus. 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A121-5898-(.13-EUD-0) informavo pareiškėją dėl Gervių gatvės projektavimo sąlygų pakeitimo (t. I. b. l. 140). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2005 m. gruodžio 7–8 d. nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir, patikrinusi mažaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekto sprendinių atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, posėdžio protokole Nr. 29 be pastabų pritarė daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) statybai (t. I, b. l. 143–144). 2005 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. IT/1052/05-1024 Gervių gatvės statybai (t. I, b. l. 141–142). 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. GN1779/05-1064 gyvenamajam namui ( - ) statyti (t. I, b. l. 145–146).

21Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio mėn. gretimo sklypo savininkai bei visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl gyvenamojo namo ( - ) ir Gervių gatvės statybai išduotų statybos dokumentų (Sąvado namui Nr. RPS 1935, Sąvado gatvei Nr.RPS 51, Statybos leidimo gatvei Nr. IT/1052/05-1024 ir Statybos leidimo namui Nr. GN1779/05-1064) panaikinimo (t. III, b. l. 132–133). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė pareiškėjų skundžiamų statybos leidimų galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (t. III, b. l. 132–135). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 panaikino Sąvadą gatvei Nr.RPS 51 ir Statybos leidimą gatvei Nr. IT/1052/05-1024, o bylą dalyje dėl Sąvado namui Nr. RPS 1935 ir Statybos leidimo namui Nr. GN1779/05-1064 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 155-165). 2007 m. liepos 3 d. pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti (t. I, b. l. 149–150). 2007 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybė pareiškėjui išdavė naują projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2103 Gervių gatvei (t. I, b. l. 147–148). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-71/2009 panaikino Sąvadą namui Nr. RPS 1935 bei Statybos leidimą namui Nr. GN1779/05-1064 ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2004 m. liepos 20 d. pareiškėjo prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (t. III, b. l. 145–184). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi 2004 m. liepos 20 d. pareiškėjo prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo statybai Gervių gatvėje, 2009 m. spalio mėn. priėmė sprendimą projektavimo sąlygų sąvado neišduoti, motyvuodama tuo, kad 2006 ir 2007 metais buvo keisti statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai (t. I, b. l. 177).

22Teismas nurodė, kad, pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 punktą, 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktą ir 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 59 punktą, už statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimo išdavimo procedūrų teisėtumą atsako ir projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą išdavę viešojo administravimo subjektai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-764/2003, 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-59/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. A17-499/2007).

23Teismas, įvertinęs visų projektavimo bei statybos leidimų išdavimo procese dalyvavusių subjektų veiksmus, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje byloje Nr. A2-235/2007 bei 2009 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. A146-71/2009 konstatuotomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad visų aukščiau nurodytų statybos dokumentų panaikinimą nulėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti ir nerūpestingi, pažeidžiant nustatytus reikalavimus atlikti veiksmai ruošiant namo ir gatvės projektavimo sąlygų sąvadus ir išduodant jų statybos leidimus, nes būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento valstybės tarnautojai, spręsdami projektavimo sąlygų sąvadų ir statybos leidimų išdavimo bei pakeitimo klausimus, nesilaikė Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių projektavimo sąlygų sąvado keitimo procedūrą, ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, reikalingų visapusiškai patikrinti statybos dokumentams išduoti pateiktų dokumentų teisingumą. Tokie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą kilti Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei.

24Teismas konstatavo, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, tai yra priežastinio ryšio, nustatymas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, kad neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti asmens, iš kurio prašoma atlyginti žalą, veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007), priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

25Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nurodytoje straipsnio dalyje yra minimos dvi skirtingos nuostolių sampratos: tiesioginiai nuostoliai turėtų išlaidų prasme ir nuostoliai kaip piniginė žalos išraiška. Todėl, sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, yra būtina: 1) išsiaiškinti, ar dėl minėto institucijos neveikimo pareiškėjas turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), ir, nustačius tokių išlaidų turėjimo faktą, jas priteisti žalos atlyginimui; 2) nustatyti, ar dėl minėto neveikimo pareiškėjas neteko turto, ar toks jo turtas buvo sužalotas, ir, nustačius tokio turto netekimo ar sužalojimo faktą, suteikti jai piniginę išraišką (įvertinti prarastą ar sužalotą turtą pinigais) bei priteisti šiuos pinigus žalos atlyginimui; 3) išsiaiškinti, ar minėtas neveikimas nulėmė pareiškėjo prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-428-11).

26Pareiškėjas skundė teigė, kad patyrė 2 680 000 Lt žalą dėl Sklypo vertės sumažėjimo. Pasak pareiškėjo, teismo sprendimais panaikinus projektavimo sąlygų sąvadus bei statybos leidimus, jokia statybinė veikla pareiškėjo Sklype yra negalima; statybos leidimas yra veiksnys, lemianti Sklypo vertę, todėl, panaikinus statybos leidimus, sumažėjo Sklypo vertė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teritorijoje, kuriai yra patvirtintas detalusis planas, nuosavybėn įsigijo 1041 kv. m ploto žemės sklypą ( - ), kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis buvo „kitos paskirties žemė: individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti“. Sklypas ir dabar nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, jame galioja detalusis planas, tik pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis šiek tiek pakeista į „kitos paskirties žemės: gyvenamoji teritorija (mažaaukščiams gyvenamiesiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“. Pareiškėjas Sklypo įsigijimo momentu neturėjo patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo; tokia Sklypo būklė yra ir šiuo metu. Atsakovo išduoti pareiškėjui Sąvadas namui Nr. RPS 1935, Sąvadas gatvei Nr.RPS 51, Statybos leidimas gatvei Nr. IT/1052/05-1024 ir Statybos leidimas namui Nr. GN1779/05-1064 buvo padidinę Sklypo vertę, o juos panaikinus, vertė sumažėjo. Tokias išvadas patvirtina pareiškėjo pateiktos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VA/2007/09/12-29 (t. II, b. l. 2-23), kurioje 0,1041 ha ploto kitos paskirties (mažaaukščių statinių teritorija) žemės sklypas ( - ) apžiūrėtas bei jo vertė nustatyta 2007 m. rugpjūčio 3 d., Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VA/2008/09/15-45 (t. II, b. l. 24–42), kurioje 0,1041 ha ploto kitos paskirties (mažaaukščių statinių teritorija) žemės sklypas ( - ) apžiūrėtas bei jo vertė nustatyta 2008 m. rugsėjo 11 d., bei turto vertinimo ataskaita 2010 m. balandžio 2 d. (t. II, b. l. 43–73, b. l. 1–28). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu negalima padaryti išvados, kad, panaikinus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus, jokia statybinė veikla pareiškėjo Sklype negalima, o iš pareiškėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų bei kitų įrodymų negalima daryti išvados, jog žemės sklypo vertė sumažėjo būtent dėl projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo panaikinimo, todėl reikalavimą atlyginti 2 680 000 Lt žalą dėl Sklypo vertės sumažėjimo teismas vertino kaip nepagrįstą ir jį atmetė.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti 657 986,66 Lt darbo užmokestį, motyvuodamas tuo, kad buvo pasamdęs darbuotojus ir jiems mokėjo darbo užmokestį už šio projekto įvykdymą. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia prašomos priteisti sumos, nes pareiškėjo pateikti buhalteriniai duomenys (t. III, b. l. 42–62) nėra pakankami nustatyti, kokie darbuotojai, kokiu laikotarpiu dirbo pas pareiškėją, taip pat kokias funkcijas vykdė. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 25 d. pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė atsakovo pareiškėjui išduotų 2005 m. gruodžio 7 d. statybos leidimo gatvei Nr. IT/1052/05-1024 bei 2005 m. gruodžio 15 d. išduoto statybos leidimo namui Nr. GN1779/05-1064 galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (t. III, b. l. 132–133), todėl nuo 2006 m. sausio 25 d. pareiškėjas privalėjo imtis visų priemonių, kurių pagalba būtų buvę galima išvengti nuostolių didėjimo.

28Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat teigia, kad jo patirtus nuostolius taip pat sudaro išlaidos, susijusios su siekiu įgyvendinti gyvenamojo namo statybą, t. y. išlaidos, susijusios su sklypo tikslinės paskirties keitimo procedūromis, dokumentų, reikalingų projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo rengimui bei statinio projektavimui, paruošimu, (iš viso 116 454,60 Lt bei dėl Gervių gatvės projekto keitimo dar papildomai 4 000 Lt). Teismas nustatė, kad 2005 m. balandžio 27 d. UAB „Archturis“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą buvo sumokėta 35 454,60 Lt (t. II, b. l. 74, 75), 2006 m. sausio 10 d. UAB „Archturis“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą buvo sumokėta 31 000 Lt (t. II, b. l. 76, 77) bei 2006 m. birželio 1 d. UAB „Archturis“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą buvo sumokėta 20 000 Lt (t. II, b. l. 78, 79), o 2005 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vilprojektas“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą bei darbų atidavimo-priėmimo aktą Nr.1 buvo sumokėta 30 000 Lt (t. II, b. l. 80, 81) bei 2008 m. vasario 1 d. UAB „Vilprojektas“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą bei įvykdytų darbų aktą už Gervių gatvės nuo Paribio gatvės Vilniaus mieste techninio projekto parengimo projektavimo darbus sumokėta 4 000 Lt (t. II, b. l. 85, 86, 87). Teismo vertinimu, projektavimo darbai buvo būtina sąlyga siekiant gauti statybos leidimus, tačiau net ir juos atlikus statybos leidimai galėjo būti neišduoti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas šiuos projektavimo darbus atliko savo rizika, o patirti nuostoliai negali būti laikomi priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes statybos leidimai dar nebuvo išduoti.

29Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaip nuostolius įvardija ir prašo priteisti palūkanas už paimtas paskolas – 484 228,20 Lt. pagal pateiktus į bylą dokumentus, 2004 m. vasario 17 d. kreditavimo sutartimi Nr. 1550416010078-10 AB Vilniaus bankas suteikė pareiškėjui 255 000 Lt paskolą sklypui su mažaverčiais pastatais įsigyti (t. II, b. l. 94–99). 2004 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 1 dėl 2004 m. vasario 17 d. kreditavimo sutarties Nr. 1550416010078-10 sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriame nustatyta, kad bankas suteikia pareiškėjui papildomai 150 000 Lt atsiskaitymui su UAB „Constructus“ už projektavimo darbus“ (t. II, b. l. 98–99). Šiame Susitarime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas visą paskolą įsipareigoja grąžinti iki 2005 m. vasario 5 d., o iki 2005 m. sausio 15 d. įsipareigoja pateikti leidimus statyboms, visiškai suderintą ir pasirašytą statybos darbų projektą ir kt. dokumentus, būtinus tolimesniam gyvenamųjų namų statybos projekto finansavimui (t. II, b. l. 98–99). 2005 m. spalio 7 d. pareiškėjas sudarė kreditavimo sutartį su AB DnB NORD banku, kuria dengiami įsiskolinimai AB SEB bankui (refinansuota paskola) ir suteikiama kredito suma 400 000 Lt (t. II, b. l. 109–117). 2006 m. gegužės 31 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutartis pakeista didinant suteikiamo kredito sumą iki 700 000 Lt (t. II, b. l. 118–119). 2007 m. rugsėjo 14 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutartis pakeista didinant suteikiamo kredito sumą iki 1 000 000 Lt (t. II, b. l. 120–121). 2008 m. sausio 10 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutartis pakeista konvertuojant 1 000 000 Lt kredito linijos limitą į ES eurus, nurodant kredito sumą 289 620 ES eurų ir keičiant palūkanų normą (t. II, b. l. 122–123). Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl tikslinių paskolų palūkanų priteisimo 2004 m. vasario 17 d. kreditavimo sutarties Nr. 1550416010078-10 pagrindu bei 2004 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimo Nr. 1 dėl 2004 m. vasario 17 d. kreditavimo sutarties Nr. 1550416010078-10 sąlygų pakeitimo ir papildymo pagrindu yra nepagrįstas, nes šios paskolos turėjo būti grąžintos iki atsakovo sprendimų priėmimo, be to, pareiškėjui turint pakankamai nuosavų lėšų nuosavybei įsigyti bei projektui vystyti, tokių išlaidų nebūtų atsiradę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos iki atsakovo priimtų sprendimų yra nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais.

30Teismas taip pat aiškinosi, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos paties pareiškėjo veiksmai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismo vertinimu, pareiškėjo finansinių įsipareigojimų didinimas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pripažintinas pareiškėjo dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai padidėti, nes esant iškeltai bylai dėl statybos leidimo panaikinimo, bet koks protingas ir apdairus verslininkas nesikreiptų į banką dėl papildomo finansavimo.

31Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro ne tik jau sumokėtos, bet ir mokėtinos palūkanos pagal pasirašytas kredito sutartis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojama – protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ar žalos įvertinimu bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas vertinimo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti ir galimai būsimus nuostolius yra visiškai nepagrįstas, todėl jį atmetė. Be to, pareiškėjas prašo priteisti palūkanas pagal su UAB „Sanda“, A. R. bei R. J. sudarytas paskolų sutartis (t. II., b. l. 124–146). Iš šių sutarčių turinio teismas nustatė, kad jose nenurodomas paskolos tikslas. Įrodymų, kad šios sutartys buvo išimtinai naudojamos projektui vystyti, pareiškėjas nepateikė. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas neturėjo savo apyvartinių lėšų ir buvo priverstas skolintis.

32Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu.

33III.

34Apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 176-181) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

35Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

361. Teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastinio ryšio konstatavimui pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra pakankama žalos atsiradimo priežastis (2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys, kaip atsakomybės sąlyga, gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai žalos nepadaroma, tačiau sudaromos sąlygos jai atsirasti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rengdama ir išduodama Gervių gatvės projektavimo sąlygų sąvadą, kurio sprendiniai prieštaravo Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniams, o taip pat jį neteisėtai koreguodama, ne tik netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas statybų priežiūros srityje, bet ir savo veiksmais sukūrė situaciją, kuomet pareiškėjas, įgyvendindamas projektavimo sąlygų sąvade nustatytus techninius statinio projekto sprendinius, prarado galimybę parengti normatyvinių teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, kurio pagrindu galėjo būti išduotas teisėtas ir visa apimtimi galiojantis statybos leidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaryti teisės aktų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtomis išlaidomis projektavimo darbų atlikimui.

372. Teismas nevertino aplinkybės, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus teisės aktams prieštaraujančius projektavimo sąlygų sąvadus, o pareiškėjui šių sąlygų pagrindu parengus statinių projektus, statybos leidimai negalėjo būti išduoti. Atlikęs projektavimo darbus, pareiškėjas iš esmės netgi neturėjo galimybės gauti statybos leidimą, todėl ir šių darbų atlikimo kaštai negali būti laikomi normalia ūkinės–komercinės veiklos rizika. Tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu veikę asmenys būtų tinkamai vykdę savo pareigą patikrinti, ar išduodami projektavimo sąlygų sąvadai atitinka Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano techninius parametrus ir aplinkosauginius reikalavimus, būtų išvengta projektavimo sąlygų sąvadų ir jų pagrindu išduotų statybos leidimų panaikinimo ir pareiškėjui jokie neigiami padariniai nebūtų atsiradę. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtai išduotų statybos dokumentų, jų panaikinimo ir pareiškėjo patirtos žalos.

383. Sklypą su menkaverčiais pastatais prestižiniame Vilniaus miesto rajone, pasižyminčiame patogiu susisiekimu, išvystyta infrastruktūra ir aktyvia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka, pareiškėjas įsigijo tikslu vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą ir parduoti pastatytus butus (investicinis tikslas). Pateiktos turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad pareiškėjo Sklypo su leidimu statyti mažaaukštį daugiabutį gyvenamąjį namą rinkos vertė 2007 - 2008 metais vidutiniškai siekė 3 200 000 Lt, o 2009 metais, panaikinus statybos leidimą, ženkliai sumažėjo. Juolab, kad ir pats teismas savo sprendime konstatavo, jog atsakovo priimti sprendimai dėl projektavimo sąlygų sąvadų ir statybos leidimų išdavimo buvo padidinę sklypo vertę, o pastarųjų panaikinimas ją sumažino. Pareiškėjo teigimu, jo investicinio projekto vertė sumažėjo iki 520 000 Lt, netekus galimybės būti statytoju ir toliau vystyti pradėtą investicinį projektą. Šis vertės sumažėjimas, atsiradęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, laikytinas turto dalies vertės netekimu, tai yra realiais ir pagrįstais nuostoliais.

394. Panaikinus statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai galiojimą, buvo paneigtas pareiškėjo lūkestis, kad už naudojimąsi tikslinėmis paskolomis kredito įstaigoms sumokėtos ir mokėtinos palūkanos atsipirks, realizavus investicinį projektą. Pareiškėjo finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms padidėjimas buvo sąlygotas einamųjų projekto kaštų, palūkanų įskaitymo į paskolos sumą, paskolos refinansavimo, taip pat užsitęsusio grąžos iš investuotų piniginių lėšų negavimo. Iki išsispręs klausimas dėl statybos leidimų galiojimo, pareiškėjas nesikreipė į kredito įstaigas dėl papildomo finansavimo projektui suteikimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis veikė itin neatsargiai ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pasitikėjo atsakovo kompetencija ir jos priimtus sprendimus laikė esant teisėtais ir pagrįstais, todėl neturėjo pagrindo abejoti statybos projekto įgyvendinimu. Be to, teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad žalai atsirasti tiesioginės reikšmės turėjo ir pareiškėjo veiksmai, nesiaiškino, kokiu būdu ir kokioje apimtyje jie lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, bei nepasisakė, kodėl šie veiksmai buvo vertinti kaip pagrindas atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo, o ne kaip pagrindas mažinti prašomos priteisti žalos dydį.

40Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 1-7) atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti išdėstydamas šiuos argumentus:

411. Sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad, kiekvienu atveju rengiant projektą statybos leidimui gauti, statytojas negali būti įsitikinęs, kad statybos leidimas bus išduotas, todėl, net ir išdavus statybos leidimą pagal parengtą projektą, o vėliau statybos leidimą panaikinus, negalima teigti, kad savivaldybė yra atsakinga už nuostolius, atsiradusius rengiant projektą. Projekto rengimo išlaidos yra visiškai nesusijusios su statybos leidimo teisėtumu ar neteisėtumu. Šiuo atveju dauguma projektavimo darbų, už kurių atlikimą pareiškėjas prašo priteisti nuostolius, buvo atlikti iki statybos leidimo išdavimo. Pareiškėjas šiuos projektavimo darbus atliko veikdamas savo rizika ir jokiu būdu negalėjo būti garantuotas, jog statybos leidimas bus išduotas, todėl savivaldybė niekaip negali būti laikoma atsakinga už šių nuostolių atsiradimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas projektavimo išlaidas, kurias jis laiko nuostoliais, būtų patyręs bet kokiu atveju, todėl darytina išvada, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp statybos leidimo panaikinimo bei pareiškėjo galimai patirtų projektavimo darbų išlaidų.

422. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, panaikinus statybos leidimą, jokia statybinė veikla sklype negalima ir dėl to sumažėjo pareiškėjo sklypo vertė. Pareiškėjas Sklypą įsigijo 2004 m. už 600 000 Lt, kai tam Sklypui dar nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas. 2007 m. ir 2008 m. atliktuose turto vertinimuose nurodoma, kad Sklypo vertė 3 200 000 Lt, o 2010 m. atliktame turto vertinime nurodoma, kad Sklypo vertė 520 000 Lt. Tačiau šiuo atveju visiškai nėra aišku, ar tiktai dėl projektavimo sąlygą sąvado ir statybos leidimo panaikinimo nuvertėjo Sklypas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. turto vertinimo ataskaitoje Nr. VA/2008/09/15-45 (10 1.) buvo įvertinta aplinkybė, kad Sklypui yra patvirtintas ir parengtas žemės sklypo detalusis planas, tačiau ta aplinkybė, kad buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ar statybos leidimas, neatsispindi. Taigi darytina išvada, kad Sklypo vertė negalėjo sumažėti dėl to, kad buvo panaikintas projektavimo sąlygų sąvadas ar statybos leidimas. Pareiškėjas neįvertino aplinkybės, kad Sklypo vertė galimai pasikeitė ne dėl panaikinto projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo, bet dėl rinkos pokyčių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2007 - 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo išaugusios, o šiuo metu yra ženkliai kritusios.

432008 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertė buvo nustatinėjama remiantis dviem metodais: lyginamosios vertės bei atkuriamosios vertės. Pagal lyginamosios vertės metodą Sklypo vertė buvo nustatyta 2 250 000 Lt, o pagal atkuriamosios vertės metodą – 3 200 000 Lt, tačiau turto vertintojas, nurodęs, kad atkuriamosios vertės metodas tiksliau atspindi esamą situaciją, pasirinko atkuriamosios vertės metodu nustatytą vertę. Manytina, kad šioje ataskaitoje turto vertė nebuvo nustatyta tinkamai ir pareiškėjas nebent galėtų remtis lyginamosios vertės metodu nustatyta kaina, t. y. 2 250 000 Lt. Tokia pozicija pagrįsta tuo, kad 2008 m. Sklypas negalėjo būti vertinamas atkuriamosios vertės metodu. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis metodas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai vertinami gyvenamieji namai, butai ir pan., tačiau ne žemės sklypas, kuris negali turėti atkuriamosios vertės.

443. Sklypo detalusis planas yra galiojantis ir teismuose apskritai nebuvo ginčijamas, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad, panaikinus statybos leidimą, jokia statybinė veikla žemės sklype nėra galima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. A146-71/2009 nekonstatavo, kad statyba žemės sklype yra negalima, ir įpareigojo savivaldybę iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, jeigu pareiškėjas kreipsis. Taigi, panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pareiškėjui niekas nekliudo vėl kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje byloje Nr. A756-73/2009 pažymėjo, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalies taisyklė, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančiais teismo sprendimo priėmimo dieną skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimą asmuo pasiektų restitutio in intergrum, t. y. jo turto būklė būtų tokia, lyg pažeidimo nebūtų buvę. Atsižvelgiant į tai, jog projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas buvo išduoti 2005 metais, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas savo patirtus nuostolius galėtų skaičiuoti tik lygindamas 2005 m. buvusią Sklypo vertę bei teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias kainas. Visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas remiasi turto vertinimo išvadomis, kurios buvo atliktos 2007 bei 2008 metais.

454. Pareiškėjas teigė, kad 2004 m. vasario 17 d. paėmė kreditą iš AB SEB bankas sklypo ( - )įsigijimui ir už jį yra sumokėjo palūkanas. Tačiau savivaldybė negali būti atsakinga už tai, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su pardavėju. Pareiškėjas Sklypą įsigijo, kai statybos leidimas dar nebuvo išduotas, o statybos leidimą panaikinus, pareiškėjas nuosavybės teisės į Sklypą neprarado. Todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti savivaldybę finansuoti pareiškėjo Sklypo įsigijimo. Pareiškėjas teigė, jog iš AB DnB Nord banko paėmė 999 999,92 Lt paskolą, todėl savivaldybė privalo padengti šios paskolos palūkanas. Tačiau iš 2005 m. spalio 7 d. kredito linijos sutarties matyti, kad suteikto kredito dalis buvo panaudota kitam kreditui grąžinti, o kita dalis apyvartinės lėšoms papildyti. Šioje sutartyje bei vėlesniuose jos pakeitimuose nėra minima, kad suteikta paskola turėjo būti naudojama gyvenamojo namo ( - ) statybai. Be to, 2006 m. sausio 25 d. teismas sustabdė statybos leidimo galiojimą, todėl visiškai nesuprantama, kokiu tikslu pareiškėjas didino savo įsiskolinimo dydį, sudarydamas naujus susitarimus su AB DnB Nord banku 2006 m. gegužės 31d. bei 2007 m. rugsėjo 14 d. Paskolų sutartyse, sudarytose su UAB „Sanda“, A. R. bei R. J., apskritai nėra nurodoma, kokiu tikslu paskolos bus naudojamos. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kiek yra sumokėjęs palūkanų pagal šias sutartis. Pareiškėjas prašo priteisti ne tik galimai sumokėtas palūkanas, bet ir palūkanas, kurias turėtų sumokėti ateityje. Tačiau teisės aktai nenumato, kad turi būti atlyginami ir galimi būsimi nuostoliai, todėl atitinkamas pareiškėjo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

465. Pareiškėjas yra įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto srityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuolat akcentuojama, kad verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su savo verslu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16/2001). Šiuo atveju pareiškėjas po bylos iškėlimo teisme ir teismui sustabdžius statybos leidimą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sumažinti galimi nuostoliai, tačiau sąmoningai juos didino. Tokie pareiškėjo veiksmai nelaikytini protingais susidariusioje situacijoje. Nors pareiškėjas ir galėjo tikėtis, kad statybos leidimas nebus panaikintas, tačiau, būdamas protingu ir atidžiu asmeniu, privalėjo įvertinti ir kitokią galimą administracinės bylos baigtį, tačiau to nepadarė.

47Apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 170-174) atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant teismo motyvus, kad šiuo atveju visų statybos dokumentų panaikinimą nulėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti ir nerūpestingi, pažeidžiant nustatytus reikalavimus atlikti veiksmai ruošiant namo ir gatvės projektavimo sąlygų sąvadus ir išduodant jų statybos leidimus bei kad atsakovo priimti sprendimai (2005 m. kovo 22 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 512; 2005 m. gruodžio 7 d. statybos leidimas Nr. IT/1052/05-1024, išduoti Gervių gatvės nuo Paribio gatvės statybai, ir 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 1935 ir 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimas Nr. GN1779/05-1064 namui ( - )) buvo padidinę pareiškėjo turimo žemės sklypo vertę, o pastaruosius panaikinus ta vertė sumažėjo.

48Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

491. Nurodo, kad neginčija to fakto, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus Sąvadą gatvei Nr.RPS 51 ir Statybos leidimą gatvei Nr. IT/1052/05-1024, o 2009 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Sąvadą namui Nr. RPS 1935 bei Statybos leidimą namui Nr. GN1779/05-1064, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesprendė klausimų dėl žalos atlyginimo, t. y. nevertino visų asmenų, dalyvavusių projektavimo sąlygų sąvado rengime, statybos leidimo rengime bei išdavime, veiksmų. Šioje byloje yra itin svarbu nustatyti, ar apskritai yra kokia nors Vilniaus miesto savivaldybės kaltė, t. y. neteisėti veiksmai dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo.

502. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-764/2003, 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-59/2008). Vilniaus miešto savivaldybė nėra vienintelis subjektas, tikrinantis projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo teisėtumą. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra paskutinė institucija statybos leidimo išdavimo procese, jokiu būdu negali būti vienintelis argumentas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo įvertinti ir kitų subjektų veiksmus ir, visų pirma, paties pareiškėjo atsakomybę dėl projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo panaikinimo.

513. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės civilinę atsakomybę kildina iš neteisėtu pripažinto projektavimo sąlygų sąvado bei išduoto statybos leidimo gyvenamajam namui statyti, nors Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo, projektuotojo, projekto eksperto atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, todėl privalo būti atsakingas už šiuos veiksmus. Statybos įstatymas didžiulius reikalavimus kelia ir statinio projekto vadovui, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 1 priedas įtvirtina projekto vadovo pareigas ir teises. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir projektuotojo UAB „Archtūris“ ir projekto vadovo veiksmus, tačiau to nepadarė.

524. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad statybos leidimo išdavimas gali padidinti žemės sklypo vertę. Žemės sklypo vertę gali lemti žemės sklypo paskirtis, žemės sklypo teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypo užstatymo reglamentus, tačiau jokiu būdu ne statybai žemės sklype išduotas statybos leidimas. Šiuo atveju žemės sklypo ( - ) detalusis planas yra galiojantis ir teismuose apskritai nebuvo ginčijamas, todėl net ir panaikinus statybos leidimą, galimybė statyti išlieka tokia pati. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. A146-71/2009 nekonstatavo, kad statyba žemės sklype yra negalima, ir įpareigojo savivaldybę iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, jeigu pareiškėjas kreipsis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad statybos leidimas nebuvo veiksnys, galėjęs turėti įtakos žemės sklypo vertei.

535. 2008 m. turto vertinimo ataskaitoje Nr. VA/2008/09/15-45 (10 1.) nurodoma, kad nustatant žemės sklypo vertę buvo naudojami du metodai - atkuriamosios vertės ir lyginamosios vertės metodas, o nustatant vertinamo turto vertę svarbiausi teigiami veiksniai yra šie: vertinamas objektas yra patrauklioje Vilniaus miesto dalyje, geros privažiavimo sąlygos, didelė panašių objektų paklausa, greta objekto yra inžinierinės komunikacijos, vertinamam sklypui yra parengtas ir patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Taigi atliekant turto vertinimą buvo įvertinta ta aplinkybė, kad Sklypui yra patvirtintas ir parengtas žemės sklypo detalusis planas, tačiau ta aplinkybė, kad buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ar statybos leidimas turto vertinime apskritai neatsispindi. Be to, lyginamosios vertės metodu nustatyta žemės sklypo vertė buvo 2 250 000 Lt. Vertinant žemės sklypą atkuriamosios vertės metodu buvo daroma prielaida, kad Sklypas yra užstatytas, tačiau užstatymo parametrai buvo paremti būtent žemės sklypų užstatymo reglamentu, numatytu detaliajame plane, o ne statybos leidime numatytais užstatymo parametrais. Atkuriamosios vertės metodu nustatyta žemės sklypo vertė 3 200 000 Lt. Taigi akivaizdu, kad 2008 m. atliktas turto vertinimas buvo paremtas ta aplinkybe, kad yra patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, tačiau vertinant Sklypą nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ar statybos leidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino žemės sklypo detaliojo plano, todėl negalima teigti, kad, panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą, sumažėjo Sklypo vertė. Pirmos instancijos teismas, lygindamas 2007-2008 m. buvusias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir 2010 m. esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, neįvertino tos aplinkybės, kad Sklypo vertė galimai pasikeitė dėl rinkos pokyčių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2007 - 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo išaugusios, o šiuo metu yra ženkliai kritusios.

54Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 8-11) pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

55Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

561. Sąvadas gatvei Nr.RPS 51 ir Statybos leidimas gatvei Nr. IT/1052/05-1024 buvo panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, viešojo administravimo subjektų padarytų keičiant projektavimo sąlygų sąvado sprendinius, ir neatitikimo Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano techniniams parametrams, o Sąvadas namui Nr. RPS 1935 bei Statybos leidimas namui Nr. GN1779/05-1064 buvo panaikinti dėl privalomųjų projektavimo sąlygų – susisiekimo komunikacijų (Gervių gatvės) ir aplinkosauginių (vertingų želdinių, esančių su planuojama statyba susijusioje teritorijoje, tvarkymo) – nebuvimo. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo panaikinti pareiškėjui išduoti statybos dokumentai, yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o savivaldybės tarnautojų kaltė iš viso neįrodinėtina, nes CK 6.271 straipsnis tokios savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos nenumato.

572. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 punktą, 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktą ir 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 59 punktą, už statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimo išdavimo procedūrų teisėtumą atsako ir projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą išdavę viešojo administravimo subjektai. Tokiu būdu teisės aktai įvardija konkretų subjektą, kuris yra atsakingas už statybos dokumentų teisėtumą, nepaisant to, kad atskirus veiksmus statybos dokumentų išdavimo proceso metu atlieka ir kiti asmenys. Be to, projektavimo sąlygų sąvadai yra pirminiai dokumentai, kurių pagrindu projektuotojai atlieka projektavimo darbus ir pateikia projektinę dokumentaciją leidimui gauti.

583. Pareiškėjas pateikė teismui argumentus bei įrodymus, susijusius su nekilnojamojo turto rinkos svyravimų įtaka Sklypo kainai. Žemės sklypo nuvertėjimas dėl rinkos pokyčių šiuo atveju negali būti laikomas pareiškėjo ūkine–komercine rizika, nes pareiškėjas planavo mažaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statybą baigti 2007 m. I ketvirtyje, kai vidutinės naujos statybos butų kainos Vilniaus mieste vis dar augo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo bendro pobūdžio pasvarstymus, kad žemės sklypo vertės sumažėjimui įtaką galėjo padaryti rinkos veiksniai.

59Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

60IV.

61Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

62Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad teismų procesiniais sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. A2-235/2007, 2009 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. A146-71/2009) buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2005 m. išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadai bei statybos leidimai dėl statybų pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ( - ), t.y. teismui konstatavus atitinkamus atsakovo padarytus pažeidimus buvo panaikinti 2005 m. vasario 22 d. Sąvadas namui Nr.RPS 1935, 2005 m. kovo 22 d. Sąvadas gatvei Nr.RPS 512, 2005 m. gruodžio 7 d. Statybos leidimas gatvei Nr.IT/1052/05-1024, 2005 m. gruodžio 15 d. Statybos leidimas namui Nr.GN1779/05-1064.

63Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

64CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, ką teisingai sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

65Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

66ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl pirmojo civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elemento – neteisėtų veiksmų – pagrįstai rėmėsi administracinėse bylose, kuriose teismų priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo panaikinti projektavimo sąlygų sąvadai ir statybos leidimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 ir 2009 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-71/2009, I t., b.l. 155-165, III t., b.l.145-184) nustatytais faktais. Minėtose bylose Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ buvo proceso šalys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 konstatuota, kad išduodant Sąvadą gatvei Nr.RPS 512 buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės (Aplinkos ministerijai konstatavus, kad projektavimo sąlygos dėl susisiekimo komunikacijų neatitinka Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniams, laikantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 9 dalies reikalavimų projektavimo sąlygos turėjo būti keičiamos išduodant statytojui pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau projektavimo sąlygų sąvadas nustatyta tvarka pakeistas ir patvirtintas nebuvo, o patvirtintas sąvadas prieštarauja minėto detaliojo plano sprendiniams, t.y. numatyta projektuoti gatvę neatitinkančią reikalaujamų parametrų). Teismas šioje byloje pripažino, kad Sąvadas gatvei Nr.RPS 512 yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.). Panaikinęs Sąvadą gatvei Nr.RPS 512, teismas panaikino ir Statybos leidimą gatvei Nr. IT/1052/05-1024, kadangi statybos leidimas išduodamas įvertinus statinio projektą (Statybos įstatymo 23 str.6 d.4 p.), o projektas rengiamas pagal galiojantį projektavimo sąlygų sąvadą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi byloje Nr. A146-71/2009 Sąvadas namui Nr. RPS 1935 ir Statybos leidimas namui Nr. GN1779/05-1064 buvo panaikinti nustačius, kad nebuvo nustatytos visos reikiamos specialiosios statinio projektavimo sąlygos aplinkosaugos srityje, be to, konstatavus, kad gatvės ir namo projektavimo sąlygų dokumentai yra tiesiogiai susiję (išduodant projektavimo sąlygų sąvadą namui, buvo numatyta sąlyga pagal atskirą projektavimo sąlygų sąvadą suprojektuoti gatvę), o teismui panaikinus Sąvadą gatvei Nr.RPS 512 ir Statybos leidimą gatvei Nr. IT/1052/05-1024, susidarė situacija, kad statybos leidimas namo statybai išduotas nesant teisėtų susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas Sąvadą namui Nr. RPS 1935 pripažino neteisėtu ir jį panaikino, taip pat panaikino Statybos leidimą namui Nr. GN1779/05-1064, kadangi statybos leidimas gali būti išduotas pagal statinio projektą, parengtą remiantis teisėtu projektavimo sąlygų sąvadu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir priimti sprendimą dėl šių sąlygų išdavimo.

67Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi faktai, kurie nustatyti administracinėse bylose Nr. A2-235/2007 ir Nr. A146-71/2009 dėl Sąvado namui Nr. RPS 1935, Sąvado gatvei Nr.RPS 512, Statybos leidimo gatvei Nr. IT/1052/05-1024, Statybos leidimo namui Nr. GN1779/05-1064 nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo negali būti nustatinėjami iš naujo ar kvalifikuojami kitaip nė nustatyti minėtose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu yra nustatyti ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai. Su šios civilinės atsakomybės sąlygos nustatymu yra susijęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, t.y. pašalinti motyvus, kad visų statybos dokumentų panaikinimą nulėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti ir nerūpestingi, pažeidžiant nustatytus reikalavimus atlikti veiksmai ruošiant namo ir gatvės projektavimo sąlygų sąvadus ir išduodant jų statybos leidimus bei kad atsakovo priimti sprendimai (Sąvadas namui Nr. RPS 1935, Sąvadas gatvei Nr.RPS 512, Statybos leidimas gatvei Nr. IT/1052/05-1024, Statybos leidimas namui Nr. GN1779/05-1064) buvo padidinę pareiškėjo Sklypo vertę, o šiuos sprendimus panaikinus, ta vertė sumažėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis, formuodamas administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str.2 d.) yra išaiškinęs, kad bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo III skyrius, kuris nenumato galimybės skųsti vien tik teismo sprendimo motyvų. Tokia pozicija grįstina aiškinant neįsiteisėjusių teismų sprendimų apskundimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose įtvirtini reikalavimai keliami apeliaciniam skundui. Inter alia yra nustatytas reikalavimas apeliantui nurodyti apeliacinio skundo dalyką, t. y. materialinį teisinį reikalavimą, kuris organiškai susietas su skundo reikalavimu. Pastarasis gali būti kildinamas tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtų bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kontekste. Įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės spręsti dėl viešojo administravimo sistemos subjektų priimtų teisės aktų argumentacijos kaip savarankiškų skundo reikalavimų. Pats reikalavimas turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis (skundo pagrindas), lemiančiomis teismo baigiamojo akto priėmimą, kuris ir gali būti skundžiamas proceso dalyvių, argumentuojant tam tikromis bylos aplinkybėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-25/2012, 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17–356/2007). Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl ABTĮ 130 straipsnio nuostatų aiškinimo apibrėžiant apeliacinio skundo dalyką (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą, kuris pateiktas prašant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti atsakovo išvardytus motyvus, atmeta kaip nepagrįstą.

68Nustačius, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai konstatuoti pirmiau minėtose administracinėse bylose ir turi prejudicinę galią šioje byloje, svarstytina, ar pareiškėjas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė žalą, o jei patyrė, ar patirtą žalą ir neteisėtus veiksmus sieja priežastinis ryšys. Žala nėra preziumuojama, žalos faktą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas.

69CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi,jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjas nebūtų patyręs kai kurių finansinių nuostolių, jei atsakovo atstovas būtų tinkamai laikęsis teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius. Paminėtina ir tai, kad conditio sine qua non testo taikymas nėra absoliutus: priežastinio ryšio grandinė gali būti suskaidyta dėl kitų subjektų veiksmų (neveikimo) arba įvykių.

70Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos priteisimo už pareiškėjo Sklypo vertės galimą sumažėjimą (2 680 000 Lt), uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ darbuotojams mokėtą darbo užmokestį vykdant investicinį projektą (657 986, 66 Lt), taip pat dėl palūkanų už bankų paskolas (484 228, 20 Lt). Šias pareiškėjų nurodytas sumas nėra jokio pagrindo CK 6.271 straipsnio prasme laikyti žala, kurią UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ patyrė dėl pirmiau konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų.

71Pareiškėjo sumanymas imti iš banko paskolą ir pirkti Sklypą, kuriame jis planavo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, buvo jo apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Pareiškėjas, kaip matyti iš jo pateiktų argumentų, pirko Sklypą turėdamas konkrečiai apibrėžtą tikslą - planavo jame statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir projektavimo sąlygų sąvadus bei statybos leidimus buvo gavęs siekdamas šio savo tikslo. Panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pareiškėjas kaip Sklypo savininkas grįžo į tą pačią padėtį kaip ir Sklypo pirkimo metu, kadangi perkant sklypą šių dokumentų nebuvo. Projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas gali turėti įtakos sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, tačiau pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, įsigijo sklypą statybai, o ne pardavimui. Sieti pareiškėjo Sklypo vertės galimus pokyčius su nagrinėjamoje byloje nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad visose trijose pareiškėjo pateiktose į bylą turto vertinimo ataskaitose nurodyta, kad šie vertinimai buvo atlikti tiksline paskirtimi – dėl Sklypo įkeitimo bankui. Taigi šie vertinimai buvo atlikti su nagrinėjamu ginču nesusijusia paskirtimi. 2007 ir 2008 metais atliktų vertinimų ataskaitose akcentuota, kad užsakovo prašymu Sklype esantys menkaverčiai pastatai nebuvo vertinami, pagrindiniu žemės sklypo vertės nustatymo kriterijumi buvo laikoma jo užstatymo galimybė. 2010 m. ataskaitoje, Sklypas vertintas jau be užstatymo perspektyvos su jame esančiais statiniais, kurie liko nenugriauti po to, kai pareiškėjas pirko Sklypą. Taigi akivaizdu, kad Sklypo vertinimas kiekvieną kartą buvo atliktas, atsižvelgiant į užsakovo suformuotą užduotį dėl vertinimo apimties. Teismui panaikinus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus, statybos galimybė Sklype nebuvo paneigta. Priešingai, 2009 m. birželio 29 d. nutartimi panaikindamas Sąvadą namui Nr. RPS 1935 ir Statybos leidimą namui Nr. GN1779/05-1064, teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir priimti sprendimą.

72Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus visiškai pagrįstai konstatavo, kad 657 986 Lt, kuriuos UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ išleido darbuotojų darbo užmokesčiui, taip pat pareiškėjo nurodyta 484 228 Lt palūkanų už paskolas suma CK 6.271 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės prašo priteisti iš atsakovo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ darbuotojams (generaliniam direktoriui, direktoriaus ir kt.) per laikotarpį nuo 2004 m. balandžio iki 2009 metų sausio mėnesio išmokėtą darbo užmokestį. Statinių projektams rengti pagal gautus sąvadus, pareiškėjas sudarė projektavimo darbų rangos sutartis su UAB „Archtūris“ ir UAB „Vilprojektas“. Apmokėjimas minėtoms bendrovėms už atliktus darbus į 657 986 Lt sumą neįeina. Byloje nustatyti aplinkybė, kad atsakovas, išduodamas pareiškėjui pirmiau minėtus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus, pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir tai teismui buvo pagrindas šiuos aktus pripažinti neteisėtais, negali būti pagrindas pareiškėjui reikalauti iš atsakovo atlyginti visos UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ veiklos išlaidas ir nuostolius.

73Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai pagal kuriuos jis turi sumokėti 484 228, 20 Lt palūkanų CK 6.271 straipsnio taikymo prasme negali būti traktuojama kaip žala, kurią pareiškėjui turi atlyginti atsakovas. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas skolinosi net ir tada, kai buvo akivaizdu, jog dėl statybų iškilo teisinių problemų, t.y. prasidėjo ginčai teisme ir 2006 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Statybos leidimo gatvei Nr. IT/1052/05-1024 ir Statybos leidimo namui Nr. GN1779/05-1064 galiojimą. Gautų paskolų panaudojimo ataskaitoje UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ nurodyta, kad vien darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms pareiškėjas išleido 657 986 Lt pasiskolintų lėšų. Iš pateiktų į bylą įrodymų, matyti, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“, be kita ko, skolinosi ir asmenų, kurie dirbo šioje bendrovėje (E. K., A. R., R. J.). Paskolos sutartis, kurias UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ sudarė su UAB „Sanda“, iš paskolų davėjo pusės pasirašė ties patys asmenys (A. R., R. J.). Pagal šias sutartis UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ taip pat mokėjo palūkanas. Gautų paskolų panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad be jau minėtų išlaidų įmonės darbuotojų darbo užmokesčiui, pareiškėjas skolintas lėšas leido įvairiems poreikiams (pav., numojo automobilį, pirko kompiuterius ir kt.). Savo neatsakingo skolinimosi pasekmes turi prisiimti pats pareiškėjas.

74Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nustatė, kad yra pagrindas atitinkamą dalį pareiškėjo nurodytos išlaidų sumos (116 454, 60 Lt), remiantis pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, pripažinti pareiškėjo nuostoliais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo priimtais neteisėtais aktais. Atsakovas buvo atsakingas už tai, kad jo išduoti dokumentai statybų srityje atitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 11 d. UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį UAB „Vilprojektas“ projektavimo darbams už 30 000 Lt atlikti pagal 2005 m. kovo 22 d. Sąvadą gatvei Nr.RPS 512. UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ už atliktus 2005 m. rugpjūčio 31 d. aktais priimtus darbus sumokėjo UAB „Vilprojektas“ 30 000 Lt (2005 m. gegužės 24 d. avansinis mokėjimo pavedimas 9000 Lt., 2005 m. spalio 28 d. mokėjimo pavedimas 15 000 Lt ir 2005 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimas 6000 Lt, II t., b.l.80-84). Pagal administracinėse bylose Nr. A2-235/2007 ir Nr. A146-71/2009 teismo nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad būtent Sąvado gatvei Nr.RPS 512 išdavimas, kurį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, lėmė tai, kad kiti susiję nagrinėjamam ginčui aktualūs atsakovo priimti aktai taip pat buvo pripažinti neteisėtais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad statytojas, būdamas apdairus ir rūpestingas, siekdamas išvengti galimų su statybomis susijusių nuostolių, turi ir pats rūpintis, kad su jo vykdomomis statybomis išduoti dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 išdėstytų motyvų ir pateiktų į bylą įrodymų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą gatvės atkarpai įrengti ir jį gavus užsakant projektavimo darbus neatitiko rūpestingo ir apdairaus verslininko elgesio standartų. Prašyme projektavimo sąlygų sąvadui pareiškėjas nurodė gatvės parametrus, neatitinkančius Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniuose nustatytų reikalavimų, nors šis šiuo teritorijos planavimo dokumentu privalėjo vadovautis. Viešojo administravimo subjektui, kuriam teisės aktų suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl projektavimo sąlygų išdavimo, statytojo prašyme nurodyti parametrai yra tik kaip pageidavimas, kurio pagrįstumas turi būti patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo funkcijų šioje srityje tinkamai neatliko. Užsakydamas projektavimo darbus pareiškėjas preliminarioje projektavimo sutartyje pagrindiniais reikalavimais projekto sprendiniams nurodė rangovui planuojamos gatvės parametrus, kurie neatitinka detaliojo plano sprendinių. Susisiekimo komunikacijų techninių sąlygų Nr.1323, išduotų 2005 m. kovo 16 d., neatitikimą Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniams, nustačiusi Aplinkos ministerija 2005 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr.(1-19)-D8-6870 juos nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 teismas nustatė, kad atsakovui gavus šį Aplinkos ministerijos raštą, projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo pakeistas ir nebuvo patvirtintos projektavimo sąlygos pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad dėl nuostolių, kuriuos pareiškėjas patyrė užsakęs darbus pagal 2005 m. kovo 22 d. Sąvadą gatvei Nr.RPS 512, yra dalis ir paties pareiškėjo kaltės (CK 6.282 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui šiuo aspektu patirtai žalai atlyginti gali būti priteista minėtos (30 000 Lt) sumos 1/3 dalis, t.y. 10 000 Lt. Likusioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta.

75Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su kai kurių pirmiau minėtų įrodymų vertinimu, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo 10 000 (dešimt tūkstančių) litų žalai atlyginti.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

77pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ skundą patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 10 000 (dešimt tūkstančių) litų žalos atlyginimą.

78Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. vasario 18 d. sudaryta pirkimo –... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d.... 7. Pareiškėjo teigimu, jis laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 10. Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 171-178) paaiškino, kad šiuo atveju... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje... 12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog patyrė 116 454,60 Lt išlaidų,... 13. Atsakovo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas yra įmonė,... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archturis“ pateiktuose paaiškinimuose... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilprojektas“ teismui pateiktuose... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu... 18. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, kuris nustato, kad valstybės ar... 19. Teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 18 d. pareiškėjas pirkimo–pardavimo... 20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas rengė Gervių gatvės nuo Paribio gatvės... 21. Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio mėn. gretimo sklypo savininkai bei... 22. Teismas nurodė, kad, pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 punktą, 2002... 23. Teismas, įvertinęs visų projektavimo bei statybos leidimų išdavimo procese... 24. Teismas konstatavo, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia... 25. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala... 26. Pareiškėjas skundė teigė, kad patyrė 2 680 000 Lt žalą dėl Sklypo... 27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti 657 986,66 Lt... 28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat teigia, kad jo patirtus nuostolius... 29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaip nuostolius įvardija ir prašo... 30. Teismas taip pat aiškinosi, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos paties... 31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti nuostolius,... 32. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu,... 33. III.... 34. Apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 176-181) pareiškėjas prašo panaikinti... 35. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 36. 1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastinio ryšio konstatavimui... 37. 2. Teismas nevertino aplinkybės, kad, Vilniaus miesto savivaldybės... 38. 3. Sklypą su menkaverčiais pastatais prestižiniame Vilniaus miesto rajone,... 39. 4. Panaikinus statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai... 40. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 1-7) atsakovas... 41. 1. Sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad, kiekvienu atveju rengiant... 42. 2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, panaikinus statybos leidimą,... 43. 2008 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertė buvo... 44. 3. Sklypo detalusis planas yra galiojantis ir teismuose apskritai nebuvo... 45. 4. Pareiškėjas teigė, kad 2004 m. vasario 17 d. paėmė kreditą iš AB SEB... 46. 5. Pareiškėjas yra įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto... 47. Apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 170-174) atsakovas Vilniaus miesto... 48. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 49. 1. Nurodo, kad neginčija to fakto, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 50. 2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismai,... 51. 3. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės civilinę atsakomybę kildina... 52. 4. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad statybos leidimo... 53. 5. 2008 m. turto vertinimo ataskaitoje Nr. VA/2008/09/15-45 (10 1.) nurodoma,... 54. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. VII, b. l. 8-11) pareiškėjas... 55. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:... 56. 1. Sąvadas gatvei Nr.RPS 51 ir Statybos leidimas gatvei Nr. IT/1052/05-1024... 57. 2. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 punktą, 2002 m. balandžio 30 d.... 58. 3. Pareiškėjas pateikė teismui argumentus bei įrodymus, susijusius su... 59. Teisėjų kolegija,... 60. IV.... 61. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Atsakovo apeliacinis... 62. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl žalos... 63. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio... 64. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 65. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 66. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu... 67. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi faktai, kurie nustatyti... 68. Nustačius, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai konstatuoti pirmiau... 69. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 70. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 71. Pareiškėjo sumanymas imti iš banko paskolą ir pirkti Sklypą, kuriame jis... 72. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus visiškai... 73. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo... 74. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nustatė, kad yra pagrindas atitinkamą... 75. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 77. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“... 78. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto... 79. Nutartis neskundžiama....