Byla 2A-1730/2013
Dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybės turto fondui, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, A. B., dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 0,2144 ha ploto žemės sklypo, esančio Bangų g. 5, Palangoje, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto savivaldybės privatizavimo viešo aukciono protokolu Nr. 2. Nurodė, kad viešo aukciono metu buvo privatizuojamas Palangos miesto savivaldybei priklausantis poilsio pastatas, esantis 0,2144 ha ploto žemės sklype. Ieškovas buvo pripažintas laimėtoju, 2007 m. kovo 19 d. sudarė pastatų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-PTN. Ieškovas nebegalėjo įvykdyti aukciono metu prisiimto įsipareigojimo sumokėti už žemę 730 000 Lt, nes kreditorius UAB „Lodena“ nesuteikė žemei pirkti reikalingų lėšų. Kreditorius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, dėl to 2007 m. kovo 30 d. vykdant priverstinį turto pardavimą iš varžytynių pastatą įsigijo UAB „Lodena“, o iš jos pastatą įsigijo UAB „SP Project“. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui 730 000 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu pastatą nuosavybės teisėmis valdo trečiasis asmuo, o žemės sklypą – atsakovas. Ieškovas, neturėdamas galimybės įsigyti nuosavybės teisių į žemės sklypą aukciono nustatytomis sąlygomis, nevaldo pastatų, tačiau turi sumokėti didžiulę sumą. Savo įsipareigojimų jis negali įvykdyti dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, iš esmės yra nemokus, todėl prašo sutartį nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tiek dalyvaudamas aukcione (sudarydamas sandorį), tiek vėliau neatskleidė savo santykių su UAB „Lodena“, neturėdamas visos už perkamus pastatą ir žemės sklypą pasiūlytos 1 455 000 Lt sumos, iš esmės siekė įsigyti tik pastatą, o kito aukcione įsigyto turto – žemės sklypo – neketino įforminti atskira pirkimo-pardavimo sutartimi ir neketino už šią sandorio dalį mokėti aukciono sąlygose numatytos sumos. Netrukus po pastato įregistravimo savo nuosavybę jis perleido kreditoriui UAB „Lodena“, nepasirūpindamas, kad pirkėjui būtų perkelti ir kitos sandorio dalies padariniai. Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, kurio dalį prašo nutraukti, nesielgė apdairiai, protingai ir sąžiningai, pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį bei CK 6.158 straipsnį. Ieškovas pats sukūrė situaciją, kai jo nupirktas pastatas priklauso kitam asmeniui, o jam tenka pareiga sumokėti už nupirktą žemės sklypą. Ieškovas nuo 2007 m. už nupirktą žemės sklypą nemoka, turi turto, kurį nuomoja, dalį turto neatlygintinai perleido savo sūnui ir tuo siekia išvengti prievolės sumokėti už žemės sklypą įvykdymo. Teismo nuomone, nėra pagrindo taikant CK 6.204 straipsnį nutraukti sudaryto sandorio dalį, kiek tai liečia žemės sklypo įsigijimą ir teismo sprendimu įtvirtintą ieškovo pareigą sumokėti už šį žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip sandorio šalis, piktnaudžiauja savo subjektine teise, todėl pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį ši jo teisė negintina.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės; netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį; pažeidė procesinės teisės normas (CPK 2, 3,184, 185, 186 str.), neužtikrino tinkamo teisminio proceso.

102. Kai yra pareikštas reikalavimas nutraukti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turėtų būti sprendžiama, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šio straipsnio taikymui. Teismo išvada, kad netrukus po pastato įregistravimo savo nuosavybę ieškovas perleido UAB „Lodena“, nepasirūpindamas, kad pirkėjai būtų perkelti ir kitos sandorio dalies padariniai, neatitinka tikrovės, nes tokia išvada padaryta nenustačius ir neištyrus reikšmingos aplinkybės. Priešingai nei nurodo teismas, nuosavybės teises į nupirktą pastatą ieškovas prarado ne savo valia, o priverstinio vykdymo procese. Priverstinis vykdymo procesas prasidėjo ne nuo ieškovo valinių veiksmų, todėl ne nuo ieškovo valios priklausė žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų perkėlimas, pastatą įsigijusiam asmeniui.

113. Įvykusios varžytynės ir atsiradęs ieškovo nemokumas buvo nurodyti kaip aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, kurios turėjo būti nustatytos bei įvertinta jų įtaka žemės pirkimo-pardavimo sandorio vykdymo suvaržymui, kuris ir sudaro CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindus.

124. Teismas netyrė ir nevertino kitos reikšmingos aplinkybės – susidariusios faktinės situacijos po varžytynių, kai: žemės sklype, kurio paskirtis yra kita, o naudojimo būdas pastatų eksploatavimui, stovi pastatas, priklausantis trečiajam asmeniui. Susidariusi situacija keičia aukciono programos sąlygas, kuriuose nebuvo numatyta, kad parduodami du objektai, o žemės pirkimo sandoris pažeistų trečiojo asmens teises bei materialiosios teisės imperatyvą.

135. Dėl susidariusios situacijos ieškovas negalėtų įvykdyti žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nustatytos naujai atsiradusios žemės pardavimo sąlygos, nebeatitinkančios aukciono sąlygų, todėl ieškovas negali būti verčiamas vykdyti sandorį, kurio įvykdymas realiai nėra galimas sutartomis sąlygomis. Susidariusi situacija atitinka CK 6.204 pagrindus sandorio vykdymo sąlygų pakeitimui arba sandorio nutraukimui, tačiau teismas šių reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino, dėl ko laikytina, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

146. Teismo išvados yra deklaratyvaus pobūdžio apie bendruosius sutarčių sudarymo ir vykdymo reikalavimus, neargumentuotos ir nepagrįstos byloje tirtais įrodymais ir nesusijusios su aplinkybių, atitinkančių CK 6.204 straipsnio, taikymo pagrindų nustatymu. Dėl nurodytų motyvų, laikytina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnį, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui (CPK 330 str.).

157. Teismo pozicija neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 185 straipsnyje. Teismas ne tik nevertino nustatytų aplinkybių, bet nenustatė ir netyrė reikšmingų bylai aplinkybių. Nei viena iš teismo išvadų nėra motyvuota, patvirtinta realiai egzistuojančiomis, nustatytomis byloje aplinkybėmis, ar paremta ištirtais įrodymais.

168. Teismas nurodo, kad ieškovas, kaip sandorio šalis, piktnaudžiauja savo subjektine teise, todėl pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį ši jo teisė negintina. Minėtos išvados teismas nepagrindžia nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymais, nenurodo, kuo pasireiškia ieškovo piktnaudžiavimas subjektine teise. Tokia nemotyvuota teismo išvada parodo šališką teismo poziciją ieškovo atžvilgiu, atimančią galimybę teismui objektyviai ir teisingai išspręsti teisminį ginčą.

179. Teismo šališką poziciją patvirtina ir tai, kad teismas netenkino nei vieno ieškovo prašymo, susijusio su įrodinėjimo laisvės principu. Teismas, atsisakydamas apklausti AB „Lodena“ direktorių D. J., apribojo ieškovo procesines teises naudotis liudytojų parodymais, kaip įrodinėjimo priemone. Atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti reikšmingus bylai rašytinius įrodymus iš Palangos miesto savivaldybės ir netenkindamas ieškovo prašymo nepereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės skiriant šį posėdį, kitame teismo posėdyje ir sudarant galimybę ieškovui pačiam gauti iš savivaldybės įrodymus, teismas neužtikrino tinkamo teisminio proceso ir tinkamo pasiruošimo bylos nagrinėjimui, kas turėjo esminės reikšmės teisingo ginčo išsprendimui.

18Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, neturėdamas visos aukciono metu pasiūlytos pastato, kiemo statinių ir jiems priskirto žemės sklypo kainos, siekė įsigyti tik pastatą su kiemo statiniais, o kito turto įsigyti neketino. Šią išvadą teismas padarė remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, nustatytais prejudiciniais faktais, paties ieškovo paaiškinimais ir šioje civilinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

202. Civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 priimtu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovas I. P. iš trečiojo asmens UAB „Lodena“ pasiskolino lėšų tik pastatams pirkti, o paskolos negrąžinus, skola buvo priteista ir pastatai per antstolį parduoti jo pasirinktam pirkėjui UAB „Lodena“ už 748 625 Lt (praėjus 11 dienų po nuosavybės teisės į pastatus perdavimo ieškovui). Teismas taip pat konstatavo, kad I. P. elgėsi nesąžiningai, nes laimėjęs viešą aukcioną ir įsipareigojęs sumokėti už žemės sklypą to daryti net neketino. Minėtoje byloje dalyvavo tie patys asmenys, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatuotos aplinkybės turi prejudicinių faktų reikšmę šioje civilinėje byloje, todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl teismo išvados, susijusios su ieškovo nesąžiningais veiksmais, nepagrįstumo ir neatitikimo tikrovei.

213. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad pastatus UAB „Lodena“ perleido ne savo iniciatyva varžytynių metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovas, perėmęs savo nuosavybėn iš Palangos miesto savivaldybės įsigytus statinius, nedelsdamas perdavė juos UAB „Lodena“, pasinaudojęs CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka (ši bendrovė iš karto kreipėsi į atsakovą dėl statiniams priskirto žemės sklypo nuomos). Taigi ieškovas savo aktyviais veiksmais sukūrė situaciją, kai nuosavybės teise nevaldydamas pastato su kiemo statiniais, vis dar privalo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu sumokėti už aukcione įsigytą žemės sklypą.

22Trečiasis asmuo A. B. prašo ieškovo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

231. Teismas neteisingai priėjo išvados, kad ieškovas neturėdamas visos už perkamus pastatą ir žemės sklypą pasiūlytos 1 455 000 Lt sumos, siekė įsigyti tik pastatą, o kito aukcione įsigyto turto neketino įforminti atskira pirkimo-pardavimo sutartimi ir neketino už šią sandorio dalį mokėti aukciono sąlygose numatytos sumos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo siekis šitame sandoryje buvo būtent toks. Priešingai, ieškovas byloje aiškiai nurodė, kad sandorį kredituoti buvo įsipareigojusi UAB „Lodena“ ir tuo pagrindu ieškovas dalyvavo aukcione bei pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį.

242. Byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių UAB „Lodena“ nutraukė įsipareigojimą kredituoti aukščiau minimą sandorį. Tačiau tai nesuteikia pagrindo prielaidai, kad ieškovas neketino už likusią sandorio dalį mokėti aukciono sąlygose numatytos sumos.

253. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas įgytą šiuo sandorių nuosavybę perleido savo kreditorei UAB „Lodena“. Bylos duomenys patvirtina, kad minimas turtas buvo priverstinai parduotas per antstolį skolininko nurodytam pirkėjui. Kad tai būtų iš anksto suplanuotas sandoris byloje duomenų nėra.

264. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, kurio dalį prašo nutraukti, nesielgė apdairiai, protingai ir sąžiningai ir pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalies bei CK 6.158 straipsnio nuostatas. Priverstinis aukcione įgyto ieškovo turto pardavimas per antstolį suponuoja, kad šis turtas buvo parduotas neatsižvelgiant į ieškovo valią, o pagal kreditoriaus UAB „Lodena“ reikalavimą, todėl taikyti šiuo atveju CK 1.5 straipsnio 1 dalį bei CK 6.158 straipsnį negalima.

275. Jei nutraukus sandorį valstybė ar savivaldybė patiria dėl to nuostolių, tai turto pardavimo organizatorius (šiuo atveju Palangos miesto savivaldybė ar Valstybės turto fondas) turėtų įvardinti kokio dydžio nuostolis ir iš ko jis susideda bei išsireikalauti iš pirkėjo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 priimto Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria I. P. pripažintas žemės sklypo savininku, todėl kaip ir anksčiau patikėjimo teise žemę valdo Valstybės turto fondas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas besąlygiškai vykdyti pirkimo-padavimo sutartį, nors ieškovas neturi finansinių galimybių vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

30Prie nagrinėjamos bylos prijungtos Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos ir 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu baigtos civilinės bylos pagal VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį (bylos Nr. 2-717-125/2008) duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. Palangos miesto savivaldybėje įvyko viešas aukcionas, kurio metu pagal privatizavimo programą už pradinę 1 455 000 Lt kainą buvo privatizuojamas savivaldybei priklausantis pastatas su priklausiniais ir šiam privatizavimo objektui priskirtas valstybės žemės sklypas, esantys Bangų g. 5, Palangoje (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 13-19, 93-94, 97-101 b. l.). Aukciono laimėtoju 2006 m. gruodžio 11 d. protokolu Nr. 2 buvo pripažintas ieškovas ir 2007 m. kovo 13 d. su juo buvo sudaryta privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 14-PTN, pagal kurią už 1 455 000 Lt ieškovas įsigijo poilsio pastatą su priklausiniais ir jam priskirtu valstybinės žemės sklypu, esančius Bangų g. 5, Palangoje (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 20-24 b. l.). Sutarties 2, 4.2 punktais susitarta, kad privatizavimo objektui priskirto 0,2144 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma pagal atskirą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią VĮ Valstybės turto fondui ieškovas turės sumokėti 730 000 Lt. Už aukciono būdu įsigytam pastatui priskirtą žemės sklypą ieškovas nesumokėjo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu nesudarė. Civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 priimtu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteisti už žemės sklypą mokėtini 730 000 Lt, 5 procentų procesinės palūkanos, pripažinta galiojančia tarp I. P. ir VĮ Valstybės turto fondo sudaryta valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 124-126 b. l.), šios sprendimo dalys Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliktos nepakeistos, tik panaikinta sprendimo dalis pripažinti I. P. žemės sklypo savininku (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 2 t., 23-28 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 2 t., 89-98 b. l.). 2008 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu iš I. P. VĮ Valstybės turto fondui priteistų sumų mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atidėtas iki 2011 m. spalio 20 d. ir išdėstytas iki 2012 m. liepos 2 d (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 2 t., 124-125 b. l.). Ieškovas už žemės sklypą atsakovui iki šiol nėra sumokėjęs. 2007 m. kovo 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 74-11203 vykdymo procese ieškovo įsigytas pastatas su priklausiniu už 748 625 Lt parduotas ieškovo kreditoriui – UAB „Lodena“ (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 25 b. l.).

31Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu I. P. prašė nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Šį reikalavimą ieškovas grindė CK 6.204 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, nustatytais pagrindais.

32CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.204 straipsnio taikymą, yra nurodęs, kad sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms visoms esant konkrečiu atveju, pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi pakeisti arba nutraukti šalių sutartinius santykius nurodyto straipsnio pagrindu galima tuo atveju, kai nustatomos CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos. Tai reiškia, kad svarbu nustatyti ne tik iš esmės pasikeitusią šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, tačiau nustatytos aplinkybės turi atitikti išvardintus kriterijus.

33Ieškovas savo reikalavimą grindė įvykusiomis varžytynėmis, t. y. tuo, kad jis prarado nuosavybės teises į aukcione įsigytą pastatą, ir savo nemokumu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės (nuosavybės teisių į pastatą praradimas ir ieškovo nemokumas) atitiktų CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytas sąlygas, kurios leistų teismui taikyti sutarties suvaržymo teisines pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, dalyvaudamas aukcione, tačiau neturėdamas visos už pastatą ir žemės sklypą mokėtinos sumos, siekė įgyti tik pastatą. Tokią išvadą teismas darė remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, nustatytomis aplinkybėmis, kurios šiai bylai turi prejudicinės reikšmės, kadangi joje dalyvavo tos pačios šalys (CPK 182 str. 2 p.) (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 124-126 b. l.). Nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas pripažino, kad jis iš UAB „Lodena“ pasiskolino lėšų pastatui įsigyti, o teismas konstatavo, kad jis elgėsi nesąžiningai ir laimėjęs viešąjį aukcioną, įsipareigojęs sumokėti už žemės sklypą, to daryti neketino (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 125 b. l.). Iš civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 I. P. duotų paaiškinimų yra aišku, kad jis iš UAB „Lodena“ pasiskolino pinigų sumą, reikalingą sumokėti už įsigytą pastatą, tačiau pinigų sumos, reikalingos sumokėti už žemės sklypą, neturėjo; byloje nenustatyti duomenys, kad už žemės sklypą reikalingą sumokėti pinigų sumą jis siekė pasiskolinti. Išdėstytos civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir ieškovo paaiškinimų joje vertinimas paneigia apelianto argumentų, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nustatė, jog jis neketino įsigyti žemės sklypo ir sudaryti jo pirkimo-pardavimo sutartį, teisingumą.

34Ieškovas, dalyvaudamas aukcione ir sudarydamas jame įsigyto pastato ir žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, žinojo, kokią bendrą pinigų sumą privalės sumokėti už privatizuojamus objektus, žinojo savo finansinę padėtį ir apie piniginį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Lodena“, kuris gali išieškojimą nukreipti į aukcione įsigytą turtą. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. kovo 13 d., o šios sutarties pagrindu ieškovo įgytas pastatas su priklausiniais jau 2007 m. kovo 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas ieškovo kreditoriui UAB Lodena“. Taigi jau sutarties pasirašymo metu ieškovas turėjo kreditorių, todėl galėjo numatyti jo įsigyto turto savininko pasikeitimo galimybę. Teismas pagrįstai nepripažino ieškovo nemokumo kaip žemės prikimo-pardavimo sutarties suvaržymo, nes jau dalyvaudamas aukcione ir sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas žinojo savo finansines galimybes ir turėjo bei galėjo numatyti sutarties sąlygų nevykdymo pasekmes. Taigi ieškovo nemokumas nėra aplinkybė, kuri nebuvo žinoma ieškovui, ir kad jos ieškovas negalėjo numatyti, ar nebuvo prisiėmęs tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Šių aplinkybių negalima pripažinti paaiškėjusiomis po sutarties sudarymo, kadangi ieškovas jas galėjo ir privalėjo numatyti bei prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Apeliantas taip pat neteisus, nurodydamas, kad negalėjo kontroliuoti vykdymo proceso. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas patvirtina, kad pats ieškovas aukcione įsigytą pastatą pasiūlė parduoti jo paties nurodytam pirkėjui, t. y. UAB Lodena“. Vykdymo proceso metu ieškovas galėjo siūlyti antstoliui parduoti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, taip išvengdamas nuosavybės teisių į pastatą praradimo (civilinės bylos Nr. 2-717-125/2008 1 t., 25 b. l.). Taigi aplinkybė, kad vykdymo proceso metu ieškovo pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas aukcione įsigytas pastatas, priklausė nuo paties ieškovo valios.

35Tai, kad ieškovas dalyvavo aukcione ir tikėjosi, kad už įsigytą turtą atsiskaitys pagal žodinį susitarimą iš UAB „Lodena“ gautais pinigais nepaneigia ieškovo įsipareigojimų, kilusių tapus viešo aukciono laimėtoju, vykdymo. Įsiskolinimą bendrovei „Lodena“ lėmė ieškovo veiksmai. Ieškovas galėjo ir turėjo įvertinti savo mokumą, galimybes sumokėti aukcione pasiūlytą kainą, todėl prisiėmė šių sąlygų vykdymo riziką. Tai, kad už įsiskolinimus tretiesiems asmenims ieškovas parado aukcione įsigytą pastatą, yra aplinkybė, kurią ieškovas galėjo protingai numatyti.

36Ieškovo teigimu, susidarė tokia situacija, kad žemės sklypą nuosavybės teise valdo atsakovas, sklype esantį poilsio pastatą - trečiasis asmuo, o iš ieškovo vykdomas priverstinis išieškojimas už aukcione pirktą žemės sklypą ir ieškovas yra priverstas mokėti didžiulę pinigų sumą, neturėdamas nuosavybės teisių į pastatą ir galimybės jas įgyti aukcione nustatytomis sąlygomis. Susiklosčiusios situacijos negalima vertinti taip, kad ieškovas negalėjo užkirsti kelio jos atsiradimui. Daikto įsigijimas aukcione paremtas tuo, kad jis parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Ieškovas asmeniškai dalyvavo aukcione ir pats pasiūlė objektų kainą. Taip pat jam buvo žinoma, kad reikės atsiskaityti ne tik už pastatą, bet ir už pastatui priskirtą žemės sklypą. Jeigu ieškovas dalyvavo aukcione neturėdamas už privatizuojamus objektus mokėtinos sumos ar turėdamas tik jos dalį, tai susiklosčiusią situaciją lėmė paties ieškovo veiksmai, kurių atsiradimo rizika priskirta būtent jam.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių negali vykdyti sutarties ir kai dėl to nėra jos kaltės, teisinį pagrindą reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta palankesnėmis nei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Išvadai, kad dėl susiklosčiusios situacijos nėra ieškovo kaltės, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, laikytis bendro pobūdžio taisyklių veikti protingai, apdairiai ir rūpestingai. Ieškovas, dalyvaudamas aukcione ir pasiūlęs privatizuojamų objektų didžiausią kainą, nors tokios pinigų sumos neturėjo, negali remtis CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta galimybe nutraukti sutartį dėl iš esmės pasikeitusios šalių interesų pusiausvyros.

38Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojantį CK 6.204 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytų sąlygų buvimo, o apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms pritaria, be to, pažymi, kad ieškovo nurodyta susiklosčiusi situacija kilo dėl paties ieškovo veiksmų, todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

39Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą dėl ieškovo piktnaudžiavimo subjektine teise. Pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį iš ieškovo yra priteista sutarties kaina, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo vykdymas ieškovo prašymu yra išdėstytas, jokių mokėjimų atsakovui ieškovas nevykdo, tačiau inicijavo teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo, kuris išspręstas nepalankiai ieškovui, pripažinus ieškinio reikalavimą nepagrįstu. Toks ieškovo elgesys leidžia spręsti apie vengimą vykdyti teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai dėl ieškovo piktnaudžiavimo subjektine teise. Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu apelianto ieškinys atmestas ne dėl to, kad ieškovo teisė neginama dėl piktnaudžiavimo, bet dėl to, kad nenustatytas CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintų sąlygų buvimas.

40Ieškovas be pagrindo teigia, kad jis negalės tapti žemės sklypo savininku. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi privatizavimo objekto sutarties sudarymo metu) nurodyta, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Taigi nuosavybės teisių pasikeitimui šalys turės įvykdyti CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.

41Apeliantas kelia bylą nagrinėjusio teismo šališkumo klausimą. Byloje atlikti teismo veiksmai šių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nušalinimų teismui nereiškė. Aplinkybė, kad teismas atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą dėl įrodymų pateikimo, nelaikytina teismo šališkumu, kadangi pagal CPK 158 straipsnio 2 dalį teismo posėdžiui vadovauja jo pirmininkas, todėl jis sprendžia dėl bylos eigos, įrodymų sąsajumo su bylos medžiaga. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam pateikti naujus įrodymus ir nesutiko apklausti liudytojų, tokių prašymų apeliacinės instancijos teisme nepareiškė, todėl darytina išvada, kad pats ieškovas nėra suinteresuotas šiomis įrodinėjimo priemonėmis ir jų svarba bylai.

42Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl sutarties nutraukimo ieškovo pareikštu CK 6.204 straipsnyje reglamentuotu pagrindu, ir jas įvertinęs pagrįstai sprendė apie CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nagrinėjamu atveju nebuvimą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas nenustatė ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

43Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo įrodinėjamos aplinkybės neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išvardytų kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas proceso ir nagrinėtam klausimui aktualiais materialiosios teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai ir naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

44Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi (116 b. l.) ieškovui buvo atidėtas 10 800 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės bylą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovo priteistinas 10 800 Lt žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 2 d.).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti valstybei iš ieškovo I. P. (I. P.), a. k. ( - ) 10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 0,2144 ha ploto žemės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 9. 1. Teismas nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, todėl... 10. 2. Kai yra pareikštas reikalavimas nutraukti sutarties sąlygas CK 6.204... 11. 3. Įvykusios varžytynės ir atsiradęs ieškovo nemokumas buvo nurodyti kaip... 12. 4. Teismas netyrė ir nevertino kitos reikšmingos aplinkybės –... 13. 5. Dėl susidariusios situacijos ieškovas negalėtų įvykdyti žemės... 14. 6. Teismo išvados yra deklaratyvaus pobūdžio apie bendruosius sutarčių... 15. 7. Teismo pozicija neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK... 16. 8. Teismas nurodo, kad ieškovas, kaip sandorio šalis, piktnaudžiauja savo... 17. 9. Teismo šališką poziciją patvirtina ir tai, kad teismas netenkino nei... 18. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti... 19. 1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, neturėdamas visos aukciono metu... 20. 2. Civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 priimtu Klaipėdos apygardos teismo... 21. 3. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad pastatus UAB „Lodena“... 22. Trečiasis asmuo A. B. prašo ieškovo skundžiamą... 23. 1. Teismas neteisingai priėjo išvados, kad ieškovas neturėdamas visos už... 24. 2. Byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių UAB „Lodena“ nutraukė... 25. 3. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas įgytą šiuo sandorių... 26. 4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, kurio... 27. 5. Jei nutraukus sandorį valstybė ar savivaldybė patiria dėl to nuostolių,... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 30. Prie nagrinėjamos bylos prijungtos Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos... 31. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu I. P. prašė... 32. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu... 33. Ieškovas savo reikalavimą grindė įvykusiomis varžytynėmis, t. y. tuo, kad... 34. Ieškovas, dalyvaudamas aukcione ir sudarydamas jame įsigyto pastato ir... 35. Tai, kad ieškovas dalyvavo aukcione ir tikėjosi, kad už įsigytą turtą... 36. Ieškovo teigimu, susidarė tokia situacija, kad žemės sklypą nuosavybės... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.204 straipsnyje... 38. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai aiškino ir... 39. Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą dėl ieškovo piktnaudžiavimo... 40. Ieškovas be pagrindo teigia, kad jis negalės tapti žemės sklypo savininku.... 41. Apeliantas kelia bylą nagrinėjusio teismo šališkumo klausimą. Byloje... 42. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 43. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi (116 b. l.)... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti valstybei iš ieškovo I. P. (