Byla e2-119-820/2020
Dėl garbės ir orumo gynimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovui J. R. ir ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovei S. S. ir atsakovės atstovui advokatui Sauliui Avižai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei S. S. dėl garbės ir orumo gynimo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

51.

6Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

71.1.

8Įpareigoti atsakovę S. S. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB ( - ) vadovui ir darbuotojai V. Ž. raštu paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovo J. R. garbę ir orumą, o būtent tai, kad J. R. atsakovės S. S., kaip darbuotojos, atžvilgiu laikotarpiu nuo atsakovės priėmimo į darbą dienos iki 2018 m. sausio 8 d. naudojo psichologinį smurtą bei kitaip neleistinai, kaip vadovas elgėsi. Jei per nustatytą terminą atsakovė S. S. nurodyto įpareigojimo neįvykdys, atsakovei nustatyti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną šią baudą išieškant ieškovo J. R. naudai.

91.2.

10Ieškovui J. R. iš atsakovės S. S. priteisti 1 EUR neturtinei žalai atlyginti.

111.3.

12Ieškovui J. R. iš atsakovės S. S. priteisti bylinėjimosi išlaidas

132.

14Ieškovas nurodė, jog atsakovė dirba UAB „( - )“ projektų vadove. Ieškovas yra UAB „( - )“ direktorius - tiesioginis atsakovės vadovas.

153.

16Atsakovė 2018 m. sausio 8 d. parašė elektroninį laišką UAB „( - )“ generaliniam direktoriui G. J. bei direktorei ekonomikai/personalo specialistei V. Ž., kuriame pranešė ketinanti nutraukti darbo sutartį susitariant dėl moralinės ir fizinės žalos atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d., būdama penktą mėnesį nėščia, pagimdė negyvą kūdikį, kurio vystymasis pagal medikų išvadas sustojo gruodžio 11-12 dieną. Vaisiaus žūtį, atsakovės nuomone, sąlygojo tai, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 11 d. atsisakė jai suteikti papildomą poilsio dieną, kuri jai buvo reikalinga dėl „labai svarbių šeimyninių aplinkybių“ ir dėl to ji patyrė stresą, jautėsi blogai fiziškai. Atsakovės nuomone, ieškovo jai skirtos užduotys neatitinka jos „tiesioginių kompetencijų“ ir jai buvo skirtos siekiant ją „menkinti ir terorizuoti“. Atsakovė minėtame elektroniniame laiške taip pat nurodė, kad ieškovas tariamai kelis mėnesius iš jos tyčiojosi, menkino jos nuomonę, nepagrįstai kaltino pastangų stygiumi, duodavo „beprasmes, kompetencijos neatitinkančias darbo užduotis su nerealiais jų atlikimo terminais“, ji patyrė „psichologinį ir socialinį atskyrimą“, buvo tariamai „specialiai pablogintos darbo sąlygos “, „piktybiškai atimtas automobilis, taip apsunkinant kasdienį atvykimą į darbą“, kas lėmė nesėkmingą nėštumo baigtį. Analogiškas aplinkybes, kaip ieškovui tapo žinoma, atsakovė pasakojo žodžiu ir kitiems įmonės darbuotojams.

174.

18Ieškovas nurodė, kad dėl tokios įmonės vadovui bei kitiems įmonės darbuotojams apie ieškovą paskleistos melagingos informacijos ieškovas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimo jausmą, buvo sumenkintas jo autoritetas kitų jam pavaldžių darbuotojų, o ypač ieškovas buvo pažemintas prieš savo tiesioginį vadovą. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ieškovas buvo priverstas pasiaiškinti vadovui, atsakovės nurodytais veiksmais buvo nepagrįstai sukeltos abejonės ieškovo kvalifikacija, gebėjimais vadovauti kolektyvui, kilo reali grėsmė ieškovo teigiamai karjeros perspektyvai.

195.

20Ieškovo teigimu, yra visi būtini kriterijai sprendžiant dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo. Duomenys buvo paskleisti: atsakovė UAB „( - )“ vadovui, darbuotojams raštu ir žodžiu paskleidė informaciją apie tariamai ieškovo prieš atsakovę naudotą psichologinį smurtą, netinkamą vadovavimą, engimą ir pan., apkaltino, kad jis kaltas dėl to, kad atsakovė pagimdė negyvą kūdikį. Dėl tokių duomenų paskleidimo tarp darbuotojų buvo kilęs sambrūzdis, ieškovas iš tiesioginio vadovo sulaukė reikalavimų pasiaiškinti. Taigi, ieškovės skleidžiama informacija apie tariamai neigiamą ieškovo elgesį jos atžvilgiu ir dėl to tariamai kilusias pasekmes, buvo žinoma (perduota) ne tik pačiam ieškovui, bet ir kitiems asmenims (įmonės vadovui, darbuotojams), t. y. tretiesiems asmenims. Faktas, kad žinios yra apie ieškovą, akivaizdus, nes atsakovė kaltinimus tiesiogiai reiškė ieškovui, jis aiškiai buvo įvardintas atsakovės 2018 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške. Paskleistos žinios neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę ir orumą – ieškovas įvardijamas kaip asmuo, kuris „menkina“, „terorizuoja“, „tyčiojasi“ iš darbuotojų (šiuo atveju iš atsakovės, tačiau leidžiant suabejoti ieškovo, kaip vadovo kompetencija, sukeliant abejones dėl jo tinkamumo vadovauti ir darbo metodų), „psichologiškai ir socialiai atskiria“ darbuotojus, kaip nemokantis organizuoti darbo, paskirstyti užduočių, nesilaikantis susitarimų, dar daugiau – ieškovas nedviprasmiškai kaltinamas savo veiksmais sukėlęs dar negimusio kūdikio žūtį. Tokie atsakovės teiginiai neabejotinai žeidžia ir žemina ieškovą tiek kaip žmogų, tiek kaip sąžiningą ir atsakingą vadovą ir trijų mažamečių vaikų tėvą, sukėlė ieškovui ilgalaikius ir labai didelius psichologinius ir dvasinius išgyvenimus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, šiuo atveju atsakovės procesinė pareiga yra paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, kad jos paskleisti aukščiau nurodyti duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 str.). Tačiau jau dabar aišku, kad objektyvioje tikrovėje neegzistuoja aplinkybės, kurios galėtų paneigti minimą prezumpciją.

216.

22Ieškovas nurodė, jog jis buvo tiesioginis atsakovės vadovas, pagal jos pareigybę skirdavo užduotis bei kontroliuodavo šių užduočių atlikimą. Ieškovas su atsakove elgėsi lygiai taip pat, kaip ir su kitais darbuotojais, jos nežemindamas, nemenkindamas ir neatlikdamas kitų atsakovės laiške nurodytų veiksmų

237.

242017 m. rugsėjo 13 d. sužinojus, kad atsakovė laukiasi ir siekiant saugoti jos sveikatą, atsakovei buvo sudarytos žymiai palankesnės darbo sąlygos, nei iki tol – kadangi jos darbas buvo susijęs su dažnu privalomu lankymusi įvairiuose statybos objektuose, medžiagų parinkimu ir kitais aktyviais veiksmais, atsakovei buvo leista to nedaryti, o patogiai dirbti įmonės biure. Atsakovei visada buvo suteikiamos atostogos jos prašomu laiku, o taip pat mamadieniai kiekvieną mėnesį.

258.

26Atsakovės nenoras ar, galimai, nesugebėjimas atlikti jai pavestas užduotis, užduočių faktinis neatlikimas, neadekvati atsakovės reakcija į teisėtus korektiškus ieškovo reikalavimus, susijusius su darbo užduočių atlikimu negali būti vertinama kaip psichologinis spaudimas.

279.

28Ieškovas nurodė, kad dar 2017 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje atsakovei buvo duota užduotis surasti projektuotojus, kurie galėtų parengti karkasinio namo ir „pramogų namelio“ su pirtimi architektūrinį ir darbo projektą, su atrinku projektuotoju sudaryti sutartį, parinkti konkretų projektą, suformuoti projektuotojams užduotis, suderinti darbų atlikimo terminus ir pan. Daugiau jokių užduočių atlikti atsakovei tuos kelis mėnesius iki jos nedarbingumo nebuvo pavesta. Šią užduotį atsakovė vykdė vangiai, realių kokybiškų darbo rezultatų nerodė. Kadangi užduotis atsakovės buvo vykdoma jau ilgą laiką, tačiau realių rezultatų nebuvo, atsakovei buvo nustatyti konkretūs terminai – 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas elektroniniu paštu atsakovės paprašė iki gruodžio 4 dienos pateikti tris pasiūlymus iš projektuotojų, kurie gali parengti karkasinio namo ir „pramogų namelio“ su pirtimi architektūrinį ir darbo projektą. Paaiškino, kad iki gruodžio 8 d. turi būti priimtas sprendimas su kuria kompanija bus sudaroma sutartis, o iki gruodžio 15 d. turi būti sudaryta sutartis su pasirinktu projektuotoju, atrinkti projektai, iki gruodžio 22 d. pilnai turi būti suformuota užduotis projektuotojams, sutartas darbų atlikimo terminas. Jai skirtų užduočių neatlikusi, 2017 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu atsakovė ieškovui nurodė norinti „mamadienio“ trečiadienį (2017 m. gruodžio 13 d.). Į šį laišką 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovas atsakė, kad atsakovė nėra atlikusi suplanuotų užduočių, nurodė, kad apie papildomas poilsio dienas bus sprendžiama, kai bus atliktos užduotys.

2910.

30Pažymėtina, kad nebuvo atsisakyta suteikti poilsio dienos visai, o papildoma poilsio diena darbuotojai buvo suteikta to paties mėnesio eigoje - 2017 m. gruodžio 29 d., ir tuo jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Minimas atsakymas darbuotojai yra laikytinas motyvuotu atsakymu, o ne „menkinimu ir terorizavimu“.

3111.

32Ieškovo teigimu, nurodytos, pagal darbo funkcijos skirtos, užduoties neatlikimas ir vadovo reikalavimas vykdyti tiesiogines savo darbo funkcijas negali būti laikomas psichologiniu spaudimu ar kokiu nors neigiamu elgesiu atsakovės atžvilgiu. Atsakovė, būdama nėščia ir turėdama sveikatos problemų, dėl kurių manė negalinti dirbti, turėjo teisę dėl nedarbingumo nedirbti, gydytis, taigi, turėjo atsakingai įvertinti savo galimybes.

3312.

34Atsakovės 2018 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške išreikštas nusiskundimas, kad tariamai iš jos „piktybiškai buvo atimtas tarnybinis automobilis, taip apsunkinant kasdienį atvykimą į darbą“ absoliučiai nepagrįstas, nes atsakovei darbdavį informavus, kad laukiasi buvo susitarta, kad ji nevažinės po statybos objektus, o iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbs ofise, todėl, nesant būtinybės darbo funkcijoms atlikti, tarnybinis automobilis atsakovei nebuvo suteiktas. Pažymėtina, jog tarnybinis automobilis darbuotojui nėra suteikiamas jo asmeniniams poreikiams – atvykti į/iš darbo ir pan., o yra skirtas tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti – vykti į susitikimus su klientais, statybos objektus ir pan. Ieškovas, kaip įmonės darbuotojas ir kartu padalinio vadovas, turėjo užtikrinti racionalų įmonės turto naudojimą, užtikrinti, kad jis nebūtų naudojamas kitaip, kaip tik įmonės interesais, todėl atsakovės pretenzijos „dėl piktybiškai atimto“ tarnybinio automobilio visiškai nepagrįstos.

35II.

36Atsakovės atsikirtimų santrauka

3713.

38Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

3914.

40Atsakovė nurodė, jog iš karto po sužinojimo apie nėštumą, jai buvo žodžiu pasiūlyta nutraukti darbo sutartį abiejų šalių sutarimu. Ieškovui suprantamai neišaiškinus tokio pasiūlymo priežasčių, atsakovė nesutiko nutraukti darbo santykių su UAB „( - )“ bendru šalių sutarimu. Oficialaus pasiūlymo iš darbdavio dėl darbo santykių nutraukimo bendru šalių sutarimu po pranešimo apie nėštumą nebuvo gauta. Atsakovės įsitikinimu tai galimai buvo spaudimas jai nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva.

4115.

42Atsakovės teigimu, po to, kai pranešė apie nėštumą darbdaviui ir nesutiko nutraukti darbo santykių bendru šalių sutarimu, tolesnis jos darbas UAB „( - )“ tapo kitoks, kas pasireiškė aktyviais tiesioginio vadovo veiksmais, pavyzdžiui, pareiškimu, kad atsakovei be jokios pateisinamos priežasties yra atimami visi ankščiau turėti ir tinkamai vykdyti darbai (nors darbo sutarties pakeitimo dėl funkcijų keitimo/padalijimo pasiūlyta ir įforminta nebuvo). Taip pat atsakovei buvo žodžiu nurodyta, kad nuo šiol ji nebedirbs su savo pradėtais ir vykdomais projektais, nebendraus su klientais, t.y. nevažiuos į susitikimus, o komunikaciją su jos klientais ves kiti UAB „( - )“ darbuotojai.

4316.

44Atsakovė be išankstinio perspėjimo buvo priversta grąžinti jai naudotis suteiktą UAB „( - )“ automobilį visiškai neatsižvelgiant į faktą, kad su darbdaviu žodžiu buvo sutarta, kad atsakovė naudosis tarnybiniu automobiliu ne tik darbo, bet ir ne darbo metu. Paprašius paaiškinti to priežastis, tiesioginis vadovas atsakė, kad jis tokį sprendimą priėmė „iš principo”, o tarnybinį automobilį dar tą pačią dieną pasiėmė ir visą laiką naudojo R. M., kuris net nėra UAB „( - )“ darbuotojas.

4517.

46Atsakovė nurodė, kad nesuprasdama pokyčių darbo vietoje priežasčių, kiekvieną darbo dieną jautėsi labai blogai psichologiškai. Nuo pat pranešimo apie nėštumą dienos, vietoje to, kad toliau vykdytų atsakingas projektų vadovės Marketingo skyriuje pareigas, turėjo išsisukinėti nuo klientų klausimų, galvoti pasiaiškinimus kolegoms, dėl ko nuolat jautė stresą, įtampą bei nepilnavertiškumą kolegų ir klientų akivaizdoje.

4718.

48Kadangi susiklosčiusi profesinė ir emocinė situacija darbovietėje atsakovės netenkino, o tiesioginis vadovas nesiėmė jokių veiksmų nei dėl atimto darbo, nei dėl tolesnio bendravimo su klientais, atsakovė nusprendė dėl to pasitarti su bendrovės generaliniu direktoriumi G. J. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. žodžiu atsakovė išreiškė savo susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos. Atsakovės teigimu, po pokalbio su bendrovės generaliniu direktoriumi situacija darbo vietoje nepasikeitė – ji taip ir liko nušalinta nuo savo ankščiau vykdytų projektų. Vidinė patiriama įtampa ir gėdos jausmas prieš aplinkinius augo – kolegos šaipėsi, praminė atsakovę „Muziejaus darbuotoja“.

4919.

50Atsakovė nurodė, kad ieškovas, skyrė jai darbinę užduotį – surasti projektuotojus ir gauti iš jų komercinius pasiūlymus karkasinių namų projektavimo paslaugų atlikimui, t.y. visiškai su atsakovės darbo sutartyje aptartomis funkcijomis nesusijusią užduotį.

5120.

52Atsakovės teigimu, užduotį po pranešimo apie nėštumą darbdaviui, įvykdė dar 2017 m. spalio mėnesį, tačiau galutinis sprendimas, t.y. kurį projektuotoją pasirinkti sutarties sudarymui, ir kuris nepriklauso nuo atsakovės, nebuvo priimtas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, tuo klausimu nesileido su ja į kalbas iki pat 2017 m. lapkričio pabaigos.

5321.

542017 m. lapkričio 28 d. ieškovas nurodė, kad atėjo metas pasirašyti sutartį su projektuotojais, nors skirdamas užduotį jokio termino sutarties pasirašymui nebuvo nurodęs. Atsakovė nurodė, kad gavusi šią informaciją, iš karto susisiekiau su projektuotojais, kurie buvo pateikę pasiūlymus ankščiau, tačiau sulaukė atsakymo, kad sutarties su UAB „( - )“ jie pasirašyti šiuo metu neketina dėl per ilgo delsimo šiuo klausimu. Pasak potencialių tiekėjų, tokiu metu visi projektuotojai yra per daug užsiėmę apsiimti papildomais projektais, tad paprašė palaukti iki 2018 m. sausio 1 d., kol bus laisvesnis laikas.

5522.

56Atsakovė nurodė, kad apie tai informavo tiesioginį vadovą žodžiu, tačiau sulaukė priekaištų, kad „šitie argumentai jam yra neįdomūs“. Atsakovei liepta surasti kitus projektuotojus/architektus, kurie užsakymą įvykdys. Žinant teikiamų paslaugų specifiką ir išankstinio projektinių dokumentų derinimo su tiekėjais tvarkos ypatumus, tai buvo tikrai netikėtas sprendimas, todėl paaiškino tiesioginiam vadovui, kad sutartį su tais paslaugų teikėjais, su kuriais jau buvo užmezgusi kontaktą ir spalio mėnesį gavusi projektinius pasiūlymus, taip pat ir su kitais rinkos dalyviais, pasirašyti yra galimybė tik 2018 metais.

5723.

58Ieškovo elgesys, žinant, jog iki 2018 metų nėra galimybės sudaryti sutarčių su projektuotojais, buvo siekis pakenkti atsakovei ir paveikti ją psichologiškai, sudėtingu jos gyvenimo laikotarpiu.

5924.

60Atsakovė 2017 m. gruodžio 08 d. kreipėsi į ieškovą prašydama suteikti laisvą dieną gruodžio 13 d., nes augina du vaikus iki 12 metų. 2017 m. gruodžio 11 d. jai prašoma laisva diena nebuvo suteikta. Ieškovas nepagrįstai atsisakė suteikti papildomą laisvą dieną, nes šios dienos atsakovei reikėjo dėl asmeninių priežasčių bei nuimti įtampą, susidariusią darbe.

6125.

62Atsakovei 2017 m. gruodžio 29 d. atostogų metu pablogėjo sveikata ir gydymo įstaigoje atlikus tyrimus nustatyta, jog vaisiaus vystymasis sustojo 17 nėštumo savaitę, t. y. 2017 m. gruodžio 11-12 dienomis. Po medikamentinio skatinimo 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovei gimė negyvas kūdikis. Kadangi iki šiol jokių nusiskundimų sveikata nebuvo, atsakovė pagimdė du vaikus prieš tai, atsakovės nuomone, tam įtakos turėjo ieškovo sukurta atmosfera darbe.

6326.

64Ieškovo ieškinį atsakovė vertina kaip papildomą darbdavio bendrovės spaudimą, siekiant palaužti ir sugniuždyti atsakovę, jautriu gyvenimo metu ir yra papildoma priemonė siekiant nutraukti darbo santykius.

6527.

66Atsakovės teigimu, jos saugos ir sveikatos poreikių neatitinkančių darbo sąlygų ir patiriamo spaudimo atveju, ji informavo kompetentingus asmenis, todėl elgėsi sąžiningai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Informacija buvo pateikta ne pašaliniams asmenims, bet bendrovės valdymo organams, atsakingiems už tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą. Atsakovės teisė išsakyti savo nuomonę dėl netinkamų darbo sąlygų, negali būti laikomi mažesne vertybe lyginant su ieškovo, kuris užima aukštesnes pareigas. Atsakovės veiksmai nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo.

6728.

68Atsakovė su kolegomis jokių klausimų neaptarinėjo, nes darbo vietoje blogai jautėsi ir neatlikinėjo jokių darbo sutartyje sulygtų darbų. Atsakovė buvo ignoruojama, gavo pravardę – „muziejaus darbuotoja“.

6929.

70Siųsdama elektroninį laišką bendrovės administracijai atsakovė turėjo tikslą informuoti apie susiklosčiusią situaciją bendrovės vadovybę, o ne skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.

7130.

72Ieškovas nepagrįstai teigia, jog buvo atsižvelgta į atsakovės sveikatos būklę ir palengvintos darbo sąlygos, nes atsakovė buvo siunčiama į sandėlius inventorizuoti prekių, dirbo šaltomis oro sąlygomis.

73III.

74Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados Teismas konstatuoja :

7531.

76Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

7732.

78Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

7933.

80CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

8134.

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8335.

84Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

8536.

86Teismas nevertina atsakovės į bylą pateikto L. Slušnio rašto (2 t., p. 47-48), nes specialisto rašte nurodomos tikėtinos galimybės bendraisiais atvejais, nenurodant iš kokių konkrečių, nustatytų aplinkybių konkrečiai daromos išvados. Dalis išvadų, pvz. nustatyti garbės ir orumo įžeidimo faktą, yra teismo kompetencijoje, o ne raštą surašiusio asmens. Raštas grindžiamas iš esmės tik atkartojant atsakovės teiginius, be gilesnės analizės ir teikiama tik tikėtina išvada. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina šio rašto.

8737.

88Ieškovas pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę S. S. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „( - )“ vadovui ir darbuotojai V. Ž. raštu paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovo J. R. garbę ir orumą, o būtent tai, kad J. R. atsakovės S. S., kaip darbuotojos, atžvilgiu laikotarpiu nuo atsakovės priėmimo į darbą dienos iki 2018 m. sausio 8 d. naudojo psichologinį smurtą bei kitaip neleistinai, kaip vadovas elgėsi. Jei per nustatytą terminą atsakovė S. S. nurodyto įpareigojimo neįvykdys, atsakovei nustatyti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną šią baudą išieškant ieškovo J. R. naudai. Taip pat prašė ieškovui J. R. iš atsakovės S. S. priteisti 1 EUR neturtinei žalai atlyginti.

8938.

90Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškovas reiškia reikalavimus plačios apimties laike, t. y. nuo atsakovės įsidarbinimo, bei plačios apimties veikų atžvilgiu, t. y. neleistino elgesio, reikalavimą. Tačiau iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovės 2018 m. sausio 08 d. elektroninio laiško, išsiųsto V. Ž. ir G. J. (1 t. p. 7-8), kuris apima laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. sausio 08 d. Ieškovas bandė tikslinti ieškinio reikalavimus siaurindamas savo reikalavimų apimtį prieš baigiamąsias kalbas, antrą kartą išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl teismas atsisakė priimti patikslintus reikalavimus. Įstatymas nedraudžia ieškovui reikšti apimties prasme didesnius reikalavimus, nei nurodomas ieškinio faktinis pagrindas, tačiau tokiu atveju ieškovas prisiima riziką, jog jo ieškinio pagrindą reikalavimas viršijančioje dalyje gali būti atmestas.

9139.

92Ieškovas teismo posėdžio metu sukonkretino ir patikslino, jog tikrovės neatitinkančia informacija ieškovas vertina šiuos šešis teiginius:

9339.1.

94„užduotys neatitinka mano tiesioginių kompetencijų ir buvo skirtos tik tam, kad mane menkinti ir terorizuoti“;

9539.2.

96„Šis įvykis yra tik vienas epizodas iš kelis mėnesius vykusių mano tiesioginio vadovo patyčių, tačiau yra priežastis manyti, kad būtent jis privedė prie tragiškos mano nėštumo baigties“;

9739.3.

98„gaudavau beprasmes, mano kompetencijos neatitinkančias darbo užduotis su nerealiais jų atlikimo terminais“;

9939.4.

100„Patyriau psichologinį bei socialinį atskyrimą“

10139.5.

102„Buvo specialiai pablogintos mano darbo sąlygos“;

10339.6.

104„piktybiškai atimtas tarnybinis automobilis, taip apsunkinant mano kasdienį atvykimą į darbą.“

10540.

106Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš minėto atsakovės elektroninio laiško ir įrodinėjo galimą garbės ir orumo pažeidimą remdamasis minėtu laišku, ieškovo reikalavimas dalyje, išeinančioje už minėto laiško ir laiške aprašomo laikotarpio (nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. sausio 08 d.) ribų laikytinas neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 str.). Toliau teismas nagrinėja ginčą ir pasisako ginčo laiško ir ieškovo teismo posėdyje sukonkretintų teiginių ribose.

10741.

108Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. yra ginami tuo atveju, kai yra nustatoma tokių juridinių faktų visuma:

10941.1.

110duomenų paskleidimo faktas;

11141.2.

112faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą;

11341.3.

114faktas, kad paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio;

11541.4.

116faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

11742.

118Ieškovas ir atsakovė dirbo bendrovėje UAB „( - )“. Ieškovas buvo tiesioginis atsakovės vadovas bendrovėje. Ieškovė dirbo projektų vadove Marketingo tarnyboje (1 t., p. 136). Asakovė 2018 m. sausio 08 d. elektroninį laišką išsiuntė direktorei ekonomikai / personalo specialistei V. Ž. ir generaliniam direktoriui G. J.. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovė paskleidė informaciją ir kitiems asmenims. Aplinkybė, jog ieškovo vadovaujamos bendrovės kiti darbuotojai sužinojo apie paskleistą informaciją, gali būti pagrindu ieškovui kelti reikalavimus asmenims ją paskleidusiems arba neišsaugojusiems, tačiau atsakovė nėra atsakinga už kitų asmenų veiksmus. Taigi byloje yra nustatyta, jog atsakovė paskleidė informaciją dviem asmenims - V. Ž. ir G. J.. Šie asmenys yra aukštesnės grandies bendrovės administracijos darbuotojai nei ieškovas ir atsakovė. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo G. J. paaiškinimų nustatyta, jog pagal minėtą atsakovės elektroninį laišką buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir atlikus tarnybinį patikrinimą darbovietėje (ieškovas rašė apaiškinimus; 1 t., p. 9-10) atsakovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Faktas, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas rodo, jog atsakovė kreipėsi į tinkamus asmenis.

11943.

120Teismų praktikoje yra nurodoma, jog „teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Kolegija, vertindama šią konkrečią situaciją, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004)“ (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1403-459/2017).

12144.

122Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog „Atsakovė, laikydama, kad jos teisės yra pažeistos vieno iš tarnybos vadovo (ieškovo) ir kad pastarasis nepagrįstai naudoja tarnybos lėšas, turėjo teisę kreiptis pavaldumo tvarka į Aplinkos ministrą dėl ieškovo, kaip vieno iš tarnybos vadovų, veiklos. Aplinkos ministrui adresuotas skundas buvo nukreiptas jo pavaldiniams, prokuratūrai tirti (b. l. 5-7). Duodamas paaiškinimus kasacinės instancijos teisme, ieškovas parodė, jog skundą tyrė Aplinkos ministerijos, prokuratūros, policijos pareigūnai (b.l.193). Byloje nenustatyta, jog minėto skundo turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė skunde nurodytus duomenis (ar patį skundą) būtų paskleidusi tretiesiems asmenims. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 126 – 609/1999 m. ir 1999 m. kovo 8 d. nuosprendžio apie duomenis, kad atsakovė buvo galimai sumušta darbe, kad į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą buvo atvykę policijos pareigūnai, tarnybos darbuotojai žinojo, nepriklausomai nuo ieškovės valios dar iki pastarosios skundo pateikimo Aplinkos ministerijai. Nenustačius paskleidimo fakto, teismai neturėjo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti. Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Taigi, pagal teismų praktiką, nelaikoma teiginių paskleidimu kreipimasis pagal pavaldumą ar valstybės įgaliotas institucijas, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises.

12345.

124Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad ,,įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių”. Todėl teisėjas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad žinios yra paskleistos kreipimesi (pareiškime) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi spręsti, ar pareiškimas buvo sąžiningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006 ir joje nurodyta praktika). Taigi, nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo, o tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos.

12546.

126Kaip minėta, atsakovės laiškas buvo siųstas atsakovės darbdavio aukščiausios grandies vadovams, kurie yra aukštesni nei ieškovas ir atsakovė ir turi kompetenciją spręsti atsakovės keliamus klausimus, kas ir buvo padaryta atliekant tyrimą. Nors įstatyme ir teismų praktikoje kalbama apie kreipimąsi į kompetentingus valstybės pareigūnus ar institucijas, tačiau šios nuostatos taikytinos ir kitais atvejais, kai asmenys kreipiasi į kompetentingą asmenį (šiuo atveju aukštesnio rango įgaliotus tokius ginčus spręsti darbdavio atstovus) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus. Todėl šiam ginčui spręsti taikytinos minėtos teisės normos ir teismų praktika.

12747.

128Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12948.

130Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13149.

132Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio civilines bylas, yra nurodęs, kad „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006 ir joje nurodytą praktiką).

13350.

134Teismas, šioje byloje nagrinėdamas ginčo teiginius, remiasi minėta teismų praktika.

13551.

136Iš ieškovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų (1 t., p. 133-134) ir liudytojo parodymų nustatyta, jog ieškovas 2017 m. rugsėjo 12 d. pasikvietė atsakovę ir pranešė apie norą nutraukti darbo santykius su atsakove dėl ieškovą netenkinančių atsakovės darbo rezultatų. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė informaciją, jog yra nėščia. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės nėštumą, nutarė nenutraukti darbo santykių, bet nutarė pakeisti jos darbo pobūdį iš važinėjimo po objektus į darbą ofise.

13752.

138Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovės nėštumą, buvo palengvintos jos darbo sąlygos, atsakovės teigimu buvo priešingai – pasunkintos jos darbo sąlygos ir sudaryta nepalanki darbui atmosfera. Bet kuriuo atveju, byloje laikytina nustatyta, jog darbo pobūdis keitėsi ir atsakovė vietoj tiesioginių kontaktų su klientais ir kelionių po objektus visoje šalyje automobiliu turėjo atlikti inventorizacijos, projektų su projektuotojais parinkimo (1 t., p. 53) ir sutarčių pasirašymo darbus. Duomenų, jog atsakovei reikėjo atlikti kokius nors kitus ar žeminančius, visiškai nekvalifikuotus darbus, byloje nėra.

13953.

140Byloje yra nustatyta, kad darbdavio netenkino atsakovės darbo rezultatai ir ieškovas, būdamas darbdavio atstovu, pateikė pasiūlymą atsakovei nutraukti darbo santykius. Iš atsakovės elektroninių laiškų, rašytų ieškovui dėl atliktų darbų, matyti, kad atsakovė sutinka, jog nėra tinkamai atliekami darbai, tačiau nurodo jos nuomone objektyvias aplinkybes (atostogų laikotarpiai, netinkamos prekės ir pan.) neleidusias jai pasiekti tinkamų rezultatų Atsakovei pateikus duomenis apie nėštumą, ieškovas, kaip darbdavio atstovas, privalantis veikti tiek bendrovės interesais, tiek darbuotojo interesais, turėjo pagrindą keisti atsakovės darbo pobūdį. Teismo vertinimu, toks interesų derinimas geriausiai atitiko visų šalių interesus, neiškeliant vienos šalies interesų prieš kitų, susiklosčiusioje situacijoje.

14154.

142Ginčo teiginiai yra nurodyti šio sprendimo 39.1 ir 39.2 punktuose, t. y. „užduotys neatitinka mano tiesioginių kompetencijų ir buvo skirtos tik tam, kad mane menkinti ir terorizuoti“ ir „Šis įvykis yra tik vienas epizodas iš kelis mėnesius vykusių mano tiesioginio vadovo patyčių, tačiau yra priežastis manyti, kad būtent jis privedė prie tragiškos mano nėštumo baigties“ ir yra pateikti ginčo laiško vienoje pastraipoje, kurioje kalbama apie laisvadienio nesuteikimą atsakovei, kaip dviejų vaikų motinai, auginančiai du vaikus iki 12 metų.

14355.

144Pirmasis ginčo sakinys yra nurodytas šio sprendimo 39.1 punkte, t. y. - „užduotys neatitinka mano tiesioginių kompetencijų ir buvo skirtos tik tam, kad mane menkinti ir terorizuoti“. Šis sakinys susideda iš dviejų teiginių“ pirma, kad užduotys neatitinka tiesioginių atsakovės kompetencijų ir, antra, užduočių paskirtis buvo menkinti ir terorizuoti atsakovę.

14555.1.

146Iš atsakovės 2017 m. gruodžio 8 d. penktadienį 15:43 valandą elektroninio laiško, siųsto ieškovui (1 t., p. 19-20), matyti, jog atsakovė parašė ieškovui „Noriu mamadienio trečiadienį“. Apie kokias nors svarbias aplinkybes, dėl kurių prašomas laisvadienis, atsakovė ieškovui nieko nenurodė, todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti prašomo laisvadienio tikslo. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis nustato, jog laisvadienis gali būti suteikiamas mėnesio laikotarpyje, todėl atsakovė negalėjo tikėtis, jog laisvadienis bus suteiktas jos paprašytą dieną. Ieškovas į šį laišką atsakė: „Labas, esi neatlikusi suplanuotų užduočių. Kai jas atliksi, galėsim kalbėti apie papildomas poilsio dienas“. Komentuodama šį ieškovo atsisakymą suteikti laisvadienį, atsakovė ginčo laiške nurodė, kad užduotys, jos nuomone, neatitinka tiesioginių kompetencijų ir jų paskirtis yra ją sumenkinti ir terorizuoti. Tuo metu atsakovei buvo pavesta vykdyti projektą, pagal kurį turėjo būti atrinkti gyvenamųjų namų projektai, kurie siūlytini potencialiems klientams, perkantiems bendrovės produkciją. Kadangi atsakovė buvo priimta į darbą dirbti su prekių pardavimo projektais, todėl negalima teigti, jog šis projektas nebuvo jos kompetencijoje. Atsakovės teiginys ginčo laiške, jog užduotys neatitinka jos kompetencijų yra išdėstytos kaip atsakovės gautos užduoties įvertinimas, todėl teiginys laikytinas jos nuomone. Byloje nėra duomenų, jog jos nuomonė būtų teisinga, tačiau šio pobūdžio bylose nėra būtina nustatyti nuomonės teisingumo, nes nuomonė yra subjektyvus aplinkybių vertinimas. Šio pobūdžio bylose pakanka nustatyti ar nuomonė turėjo faktinį pagrindą. Aplinkybė, jog buvo pasikeitęs atsakovės darbo pobūdis po 2017 m. rugsėjo 12 d., leidžia teigti, kad atsakovės nuomonė apie galimai jos kompetencijos neatitinkančios užduoties gavimą, turėjo faktinį pagrindą, todėl ji turėjo pagrindą susiformuoti nuomonei, kurią išreiškė hiperbolizuodama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dalyje dėl pripažinimo, jog atsakovės teiginys „užduotys neatitinka mano tiesioginių kompetencijų“ žeidžia ieškovo garbę ir orumą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 2.24 straipsnis).

14755.2.

148Antra sakinio dalis yra teiginys, jog ieškovo atsakovei skiriamos užduoties tikslas buvo ją menkinti ir terorizuoti. Pastraipoje, kurioje yra šis teiginys, kalbama apie laisvadienio nepaskyrimą. Tuo metu atsakovė dirbo su viena užduotimi – architektų projektų parinkimu ir sutarčių sudarymu, siekiant bendrovės klientams pasiūlyti prekes kartu su namo projektais. Šis projektas bendrovei nebuvo betikslis, nes juo siekiama padidinti bendrovės produkcijos pardavimus, buvo siekiama jį pradėti nuo naujų metų, todėl atsakovės teiginiai, kad šiuo projektu buvo siekiama atsakovę „menkinti ir terorizuoti“ yra nepagrįsti. Ankstesniame sprendimo punkte teismas nustatė, jog atsakovė išreiškė nuomonę, jog jai skirta užduotis neatitinka jos kompetencijų. Plėtodama tą nuomonę, atsakovė išreiškė hipotezę, kad tokiu atveju (neva ne jos kompetencijos užduoties skyrimo) tikslas buvo ją menkinti ir terorizuoti. Sutiktina su ieškovo nuomone, jog šie teiginiai neteisingi, tačiau tai atsakovės nuomonė, kuriai netaikytini tiesos kriterijai ir jos nuomonė gali būti subjektyvi. Atsakovė savo nuomonę išdėstė ją hiperbolizuodama, panaudodama stiprius išsireiškimus. Tačiau tai nuomonė ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Jos nuomonė turėjo faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl pirmojo teiginio, išdėstyto šio sprendimo 39.1 punkte, pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir žeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą, yra atmestinas (CK 2.24 straipsnis).

14956.

150Atsakovės sakinys, nurodytas šio sprendimo 39.2 punkte buvo - „Šis įvykis yra tik vienas epizodas iš kelis mėnesius vykusių mano tiesioginio vadovo patyčių, tačiau yra priežastis manyti, kad būtent jis privedė prie tragiškos mano nėštumo baigties“. Šiame sakinyje yra du teiginiai, kurie yra pakankamai savarankiški, todėl gali būti nagrinėjami atskirai.

15156.1.

152Primoje sakinio dalyje atsakovė nurodė: „Šis įvykis yra tik vienas epizodas iš kelis mėnesius vykusių mano tiesioginio vadovo patyčių“. Atsakovė pateikė teiginius, jog ieškovas, kaip tiesioginis jos darbo vadovas, kelis mėnesius tyčiojosi iš atsakovės. Atsakovės teigimu, patyčios pasireiškė tuo, jog buvo pakeistas darbo pobūdis neatitinkantis jos kompetencijos ir pareigų, užduotys buvo beprasmės su neadekvačiais terminais, nebuvo suteiktas laisvadienis atsakovės prašomą dieną, buvo paimtas automobilis, tuo apsunkinant atsakovės atvykimą į darbą. Ginčo laiškas, kurį atsakovė siuntė darbdaviui yra pasiūlymas nutraukti darbo santykius. Šiuo prašymu atsakovė išdėstė motyvus, kodėl ji nori nutraukti darbo santykius ir siekė geriausių darbo santykių nutraukimo sąlygų sau, nurodydama darbdaviui, jog nebenori tęsti darbo santykių. Esminis atsakovės ginčo laiško tikslas buvo gauti geriausias darbo santykių nutraukimo sąlygas. Ginčo laiške atsakovė turėjo teisę reikšti teiginius ir nuomonę, pateikti faktus apie darbo sąlygas ir juos vertinti savaip, nurodyti priežastis kodėl siekia nutraukti darbo santykius, tačiau tai turi teisę daryti nepažeisdama kitų asmenų teisių, laisvių ir teisėtų interesų. Atsakovė ieškovo, kaip darbdavio atstovo veiksmus, darbo pobūdžio pasikeitimus, automobilio paėmimą, kitokių užduočių pavedimą, pirmą kart laisvadienio nesuteikimą prašomą dieną, įvertino, kaip kelis mėnesius vykusias patyčias. Tai ieškovo veiksmų įvertinimas, todėl tai laikytinas nuomone, o ne žinia. Byloje nenustatyta, jog atsakovės nuomonė buvo teisinga ir pagrįsta. Atsakovės nuomonė išreikšta hiperbolizuotai, pavartojant stipresnį žodį, tačiau nebuvo nesąžininga ar melaginga, todėl nėra pagrindo pripažinti pažeidžiančia ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis).

15356.2.

154Antrasis sakinio teiginys - „tačiau yra priežastis manyti, kad būtent jis (epizodas dėl „mamadienio“ nesuteikimo) privedė prie tragiškos mano nėštumo baigties“. Sakinys nėra konstruojamas kaip neabejotinas faktas, bet konstruojamas, kaip asmens nuomonė. Šio sakinio konstrukcija susideda iš atsakovės frazės rodančios, jog tai yra tik galimybė, o ne faktas, nes ji tiesiogiai ir įvardija, kad „yra priežastis manyti“. Iš atsakovės siųsto elektroninio laiško matyti, jog atsakovė, prašydama laisvadienio nurodė, ieškovui „Noriu mamadienio trečiadienį“. Priežasčių, kad laisvadienis („mamadienis“) jai reikalingas dėl kažkokių ypatingų šeimyninių aplinkybių, atsakovė ieškovui nenurodė. Ieškovas į šį laišką atsakė mandagiai, neįžeidžiančiai ir be patyčių: „Labas, esi neatlikusi suplanuotų užduočių. Kai jas atliksi, galėsim kalbėti apie papildomas poilsio dienas“. Aplinkybė, jog atsakovė jautriau sureagavo į normalų ieškovo atsakymą yra labiau atsakovės individuali savybė, nei ieškovo kaltė. Buvo metų pabaiga, iki šventinio Kalėdų laikotarpio ir projekto baigimo termino pabaigos buvo likę apie dvi savaites laiko, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo pabaigti projektą. Kita vertus, ieškovas, kaip darbdavio atstovas, neprivalo skirti laisvadienį būtent tą dieną, kai darbuotojas paprašo, nes Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis nustato, jog laisvadienis gali būti suteikiamas mėnesio laikotarpyje, todėl atsakovė negalėjo tikėtis tik teigiamo atsakymo, bet turėjo tikėtis ir neigiamo atsakymo, kokį ir gavo. Byloje nėra įrodymų, tiesiogiai nurodančių, jog dėl ieškovo kaltės įvyko tragiška nėštumo baigtis, nes visi byloje esantys duomenys siejami su teorine galimybe, jog tai galėjo įvykti dėl asmens psichologinių dalykų, bet ne šio konkretaus veiksmo. Taigi, byloje nėra nustatyta, jog laisvadienio nesuteikimas privedė prie tragiškos nėštumo baigties, o taip pat nėra duomenų, jog dėl to būtų kaltas ieškovas. Kita vertus, aplinkybė, jog medicininiuose dokumentuose nurodyta vaisiaus žūties data sutampa su laisvadienio nesuteikimo data ir atsakovės vidiniai išgyvenimai dėl to, galėjo būti pagrindu atsakovei susidaryti nuomonei, jog laisvadienio nesuteikimas galėjo įtakoti tragišką nėštumo baigtį, t. y. atsakovės nuomonė turėjo faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovė šioje sakinio dalyje sąžiningai, nepiktnaudžiaudama teise, neperžengdama teisės aktų nustatytų šios teisės ribų išreiškė savo nuomonę su tam tikro laipsnio faktų hiperbolizavimu. Byloje nenustatyta, jog kreipimasis į darbdavį buvo nesąžiningas (melagingas) ar atsakovė, įgyvendindama savo teises bei laisves, peržengė šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidė kitų asmenų teises bei laisves. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinu (CK 2.24 straipsnis).

15557.

156Teiginiai, nurodyti šio sprendimo 39.3, 39.4, 39.5 ir 39.6 punktuose, t. y. „gaudavau beprasmes, mano kompetencijos neatitinkančias darbo užduotis su nerealiais jų atlikimo terminais“; „Patyriau psichologinį bei socialinį atskyrimą“, „Buvo specialiai pablogintos mano darbo sąlygos“, „piktybiškai atimtas tarnybinis automobilis, taip apsunkinant mano kasdienį atvykimą į darbą“ yra pateikti sekančioje ginčo laiško pastraipoje, kurioje atsakovė aprašo, jos nuomone, netinkamą darbdavio veiklą. Šioje ginčo laiško pastraipoje atsakovė vertinant ją visą, o ne atskirus ieškovo teiginius matyti, kad atsakovė nurodo, jog būtent darbdavys nesukūrė jai tinkamos darbo aplinkos, darbdavys nesiėmė priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai. Šioje pastraipoje minimos ginčo frazės yra atsakovės išplėstiniai paaiškinimai, kaip jos nuomone pasireiškė darbdavio tinkamos darbo aplinkos nebuvimas ir psichologinio smurto apraiškos. Šioje pastraipoje nekalbama apie ieškovą ir nėra jokios nuorodos su ieškovo veiksmais. Iš darbo sutarties su atsakove (1 t., p. 136-137) matyti, kad darbdavys yra UAB „( - )“, atstovaujama generalinio direktoriaus G. J., o atsakovė yra darbuotojas. Aplinkybė, jog ieškovas yra darbdavio padalinio, kuriam tiesiogiai pavaldi buvo atsakovė, vadovas, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė ginčo teiginiais kalba apie darbdavį, o ne konkretų darbdavio atstovą ar ieškovą kaip fizinį asmenį. Taigi, vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės normomis ir jas išaiškinančia teismų praktika, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog šio sprendimo 39.3, 39.4, 39.5 ir 39.6 punktuose atsakovės pateikti teiginiai yra apie ieškovą, todėl reikalavimai dalyje dėl šių teiginių atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, CK 2.24 straipsnis).

15758.

158Šis teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovės pateiktus ginčo teiginius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodyti faktai, kurie buvo pagrindu jos nuomonei susidaryti, nepasitvirtino, tačiau tai negalėjo riboti atsakovės teisės turėti savo nuomonę rašant ginčo laišką.

15959.

160Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

161Dėl bylinėjimosi išlaidų

16260.

163Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

16461.

165Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

16662.

167Atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 4 447,02 EUR (2 t., p. byla nesusiformatavo dėl LITEKO trūkumų) bei 240 EUR už specialisto išvadą, iš viso 4 687,02 EUR. Išlaidos specialisto išvadai nebuvo būtinos, jos subjektyvios, apibrėžiančios bendrąsias situacijas, o ne konkretų šį atvejį ir teismo nevertintos, todėl jos nepriteistinos atsakovei iš ieškovo.

16863.

169Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertina atstovų išlaidų pagrįstumą, nes ieškovas nesutiko su atsakovės atstovės nurodomomis išlaidomis, laikydamas jas nepagrįstomis. Atsakovės atstovo pateikti papildomi paaiškinimai nebuvo sąlygoti kokiomis nors naujomis bylos aplinkybėmis, galėjo būti išdėstyti atsiliepime į ieškinį, todėl išlaidų išskaidymas į atskirus veiksmus nėra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir nėra priteistinos. Be to, atsakovės atstovas prieš kiekvieną posėdį iš naujo rengdavosi bylos nagrinėjimui ir pasirengimo terminas, lyginant su pasirengimu pirmajam nagrinėjimui žymiai pailgėjo, nesant tam jokių objektyvių duomenų. Bylos medžiagos nežymus padidėjimas, teismo vertinimu, negalėjo drastiškai padidinti laiko sąnaudas ir bylinėjimosi išlaidų apimties. Atsakovės atstovo nurodomas laikas teismo posėdžiuose ir pasirengimas bylos nagrinėjimui nėra išskiriamas, tuo apsunkinant tikslaus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą teismui ir kitai šaliai galimybes ginčyti išlaidų pagrįstumą. Iš esmės bylai pasirengė atsakovės atstovas jau pirmajam posėdžiui, prieš kitus posėdžius nebebuvo poreikio rengtis naujai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės atstovo dokumentuose nurodyti veiksmai kaip pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose vertintini tik kaip atstovavimas. Atsakovės atstovas nurodė, jog teismo posėdžiuose atstovavo 22 valandas, nors faktiškai tai užtruko dvigubai mažiau laiko. Kadangi atsakovės atstovas netinkamai įvykdė pareigą pateikti tikslias ir aiškias patirtas išlaidas ir dėl šios pareigos neįvykdymo negalima paskaičiuoti tikslios sumos, todėl teismas atsakovės patirtas išlaidas vertina, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir faktiškai sugaištą laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovės atstovo išlaidos mažintinos iki 1500 EUR (CPK 98 straipsnis).

17064.

171Teismas patyrė 12,08 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

17265.

173Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

174atmesti ieškinį. Priteisti atsakovei S. S. (kodas ( - ) iš ieškovo J. R. (kodas ( - ) 1 500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus euro) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo J. R. (kodas ( - ) 12,08 EUR (dvylika euro ir 08 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka... 5. 1.... 6. Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus... 7. 1.1.... 8. Įpareigoti atsakovę S. S. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 9. 1.2.... 10. Ieškovui J. R. iš atsakovės S. S. priteisti 1 EUR neturtinei žalai... 11. 1.3.... 12. Ieškovui J. R. iš atsakovės S. S. priteisti bylinėjimosi išlaidas... 13. 2.... 14. Ieškovas nurodė, jog atsakovė dirba UAB „( - )“ projektų vadove.... 15. 3.... 16. Atsakovė 2018 m. sausio 8 d. parašė elektroninį laišką UAB „( - )“... 17. 4.... 18. Ieškovas nurodė, kad dėl tokios įmonės vadovui bei kitiems įmonės... 19. 5.... 20. Ieškovo teigimu, yra visi būtini kriterijai sprendžiant dėl ieškovo... 21. 6.... 22. Ieškovas nurodė, jog jis buvo tiesioginis atsakovės vadovas, pagal jos... 23. 7.... 24. 2017 m. rugsėjo 13 d. sužinojus, kad atsakovė laukiasi ir siekiant saugoti... 25. 8.... 26. Atsakovės nenoras ar, galimai, nesugebėjimas atlikti jai pavestas užduotis,... 27. 9.... 28. Ieškovas nurodė, kad dar 2017 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje atsakovei... 29. 10.... 30. Pažymėtina, kad nebuvo atsisakyta suteikti poilsio dienos visai, o papildoma... 31. 11.... 32. Ieškovo teigimu, nurodytos, pagal darbo funkcijos skirtos, užduoties... 33. 12.... 34. Atsakovės 2018 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške išreikštas... 35. II.... 36. Atsakovės atsikirtimų santrauka... 37. 13.... 38. Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė... 39. 14.... 40. Atsakovė nurodė, jog iš karto po sužinojimo apie nėštumą, jai buvo... 41. 15.... 42. Atsakovės teigimu, po to, kai pranešė apie nėštumą darbdaviui ir nesutiko... 43. 16.... 44. Atsakovė be išankstinio perspėjimo buvo priversta grąžinti jai naudotis... 45. 17.... 46. Atsakovė nurodė, kad nesuprasdama pokyčių darbo vietoje priežasčių,... 47. 18.... 48. Kadangi susiklosčiusi profesinė ir emocinė situacija darbovietėje... 49. 19.... 50. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, skyrė jai darbinę užduotį – surasti... 51. 20.... 52. Atsakovės teigimu, užduotį po pranešimo apie nėštumą darbdaviui,... 53. 21.... 54. 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas nurodė, kad atėjo metas pasirašyti... 55. 22.... 56. Atsakovė nurodė, kad apie tai informavo tiesioginį vadovą žodžiu, tačiau... 57. 23.... 58. Ieškovo elgesys, žinant, jog iki 2018 metų nėra galimybės sudaryti... 59. 24.... 60. Atsakovė 2017 m. gruodžio 08 d. kreipėsi į ieškovą prašydama suteikti... 61. 25.... 62. Atsakovei 2017 m. gruodžio 29 d. atostogų metu pablogėjo sveikata ir gydymo... 63. 26.... 64. Ieškovo ieškinį atsakovė vertina kaip papildomą darbdavio bendrovės... 65. 27.... 66. Atsakovės teigimu, jos saugos ir sveikatos poreikių neatitinkančių darbo... 67. 28.... 68. Atsakovė su kolegomis jokių klausimų neaptarinėjo, nes darbo vietoje blogai... 69. 29.... 70. Siųsdama elektroninį laišką bendrovės administracijai atsakovė turėjo... 71. 30.... 72. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog buvo atsižvelgta į atsakovės sveikatos... 73. III.... 74. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 75. 31.... 76. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.).... 77. 32.... 78. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs,... 79. 33.... 80. CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka... 81. 34.... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 83. 35.... 84. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.... 85. 36.... 86. Teismas nevertina atsakovės į bylą pateikto L. Slušnio rašto (2 t., p.... 87. 37.... 88. Ieškovas pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę S. S. per 10 dienų... 89. 38.... 90. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškovas reiškia reikalavimus plačios... 91. 39.... 92. Ieškovas teismo posėdžio metu sukonkretino ir patikslino, jog tikrovės... 93. 39.1.... 94. „užduotys neatitinka mano tiesioginių kompetencijų ir buvo skirtos tik... 95. 39.2.... 96. „Šis įvykis yra tik vienas epizodas iš kelis mėnesius vykusių mano... 97. 39.3.... 98. „gaudavau beprasmes, mano kompetencijos neatitinkančias darbo užduotis su... 99. 39.4.... 100. „Patyriau psichologinį bei socialinį atskyrimą“... 101. 39.5.... 102. „Buvo specialiai pablogintos mano darbo sąlygos“;... 103. 39.6.... 104. „piktybiškai atimtas tarnybinis automobilis, taip apsunkinant mano kasdienį... 105. 40.... 106. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad ieškovas savo... 107. 41.... 108. Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. yra ginami tuo atveju, kai yra... 109. 41.1.... 110. duomenų paskleidimo faktas;... 111. 41.2.... 112. faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą;... 113. 41.3.... 114. faktas, kad paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio;... 115. 41.4.... 116. faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.... 117. 42.... 118. Ieškovas ir atsakovė dirbo bendrovėje UAB „( - )“. Ieškovas buvo... 119. 43.... 120. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog „teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje... 121. 44.... 122. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog „Atsakovė, laikydama,... 123. 45.... 124. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į... 125. 46.... 126. Kaip minėta, atsakovės laiškas buvo siųstas atsakovės darbdavio... 127. 47.... 128. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje... 129. 48.... 130. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią... 131. 49.... 132. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio civilines... 133. 50.... 134. Teismas, šioje byloje nagrinėdamas ginčo teiginius, remiasi minėta teismų... 135. 51.... 136. Iš ieškovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų (1 t., p. 133-134) ir... 137. 52.... 138. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovės nėštumą, buvo palengvintos... 139. 53.... 140. Byloje yra nustatyta, kad darbdavio netenkino atsakovės darbo rezultatai ir... 141. 54.... 142. Ginčo teiginiai yra nurodyti šio sprendimo 39.1 ir 39.2 punktuose, t. y.... 143. 55.... 144. Pirmasis ginčo sakinys yra nurodytas šio sprendimo 39.1 punkte, t. y. -... 145. 55.1.... 146. Iš atsakovės 2017 m. gruodžio 8 d. penktadienį 15:43 valandą elektroninio... 147. 55.2.... 148. Antra sakinio dalis yra teiginys, jog ieškovo atsakovei skiriamos užduoties... 149. 56.... 150. Atsakovės sakinys, nurodytas šio sprendimo 39.2 punkte buvo - „Šis įvykis... 151. 56.1.... 152. Primoje sakinio dalyje atsakovė nurodė: „Šis įvykis yra tik vienas... 153. 56.2.... 154. Antrasis sakinio teiginys - „tačiau yra priežastis manyti, kad būtent jis... 155. 57.... 156. Teiginiai, nurodyti šio sprendimo 39.3, 39.4, 39.5 ir 39.6 punktuose, t. y.... 157. 58.... 158. Šis teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovės... 159. 59.... 160. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės... 161. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 162. 60.... 163. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų... 164. 61.... 165. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.... 166. 62.... 167. Atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 4 447,02 EUR (2 t., p.... 168. 63.... 169. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertina... 170. 64.... 171. Teismas patyrė 12,08 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 172. 65.... 173. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo... 174. atmesti ieškinį. Priteisti atsakovei S. S. (kodas ( - ) iš ieškovo J. R....