Byla 2S-433-254/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB “Sumeda“ atstovo advokato Gintaro Černiausko atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, ieškinio priėmimo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sumeda“ ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, UAB “Projektų gama“, tretieji asmenys B UAB “PG Valda“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, pagal kurią UAB “Projektų gama“ laidavo už UAB “PG Valda“ prievoles bankui AB “Swedbank“ nuo jos sudarymo dienos. Nurodė, kad 2005-12-20 atsakovė UAB “Projektų gama“ pasirašė vienašalio laidavimo raštą, kuriuo neatlygintinai įsipareigojo atsakyti UAB “Sumeda“ už UAB “PG Valda“ prievoles pagal statybos darbų sutartį, su vėlesniais susitarimai, pakeitimais, papildymais. 2009 m. spalio mėn. viduryje, UAB „Sumeda" sužinojo apie jos teises pažeidžiantį UAB „Projektų gama" laidavimą už BUAB „PG Valda" įsipareigojimus AB „Swedbank", dėl kurio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į teismą pareikšdama actio Pauliana ieškinį.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl UAB „Projektų gama" prievolių įvykdymo ieškovės atžvilgiu, o ne dėl sutartinių santykių modifikavimo. Aptariamo reikalavimo patenkinimo atveju atsakovė AB „Swedbank" prarastų sutartimis sulygtas teises į vertingą įvairiais aspektais objektą. Todėl ieškinio suma dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia turi būti nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 9 p. įtvirtintą taisyklę ir kaip ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina laidavimo sutartyje aptarta pinigų suma, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog laidavimo sutarties apimtis yra didesnė nei 100 000 Lt., ieškovė pagal teismingumą gali kreiptis į Kauno apygardos teismą.

5Atskiruoju skundu ieškovės atstovas G.Černiauskas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

6Nurodė, kad ieškinio turinys patvirtina, jog ieškovė UAB „Sumeda" pareiškė actio Pauliana, t.y. ginčija atsakovės sudarytą sandorį, kurio ji neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str.) bei neprašo taikyti restitucijos, kadangi pagal jai žinomą informaciją atsakovė AB „Swedbank" iš UAB „Projektų gama" pagal ginčijamą laidavimo sutartį nėra nieko gavusi. Tai reiškia, kad laidavimo sutartis nepradėta vykdyti ir neatlikti pagal ją mokėjimai (dėl to dabar tik vyksta ginčas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1693-26/2009), todėl restitucija ieškovės pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima. Vadinasi tiek patenkinus, tiek atmetus ieškinį, ieškovė nepraturtėtų. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl UAB „Projektų gama" prievolių įvykdymo ieškovės atžvilgiu. Pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas aiškiai rodo, kad reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio, todėl pagal procesinę formą laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų AB “Swedbank“ ir UAB “Projektų gama“ sudarytą laidavimo sutartį yra turtinis ar neturtinis reikalavimas. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju.

10Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi, iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, todėl ginčijant laidavimo sutartis, reikalavimai yra turtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 99.1.3 (S). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį UAB „Projektų gama“ dėl 6 451 119,10 Lt skolos priteisimo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovas AB „Swedbank“ ieškinį grindžia 2006 m. kovo 9 d. „Swedbank" AB ir UAB „Projektų gama" pasirašyta Laidavimo sutartimi Nr.06-010364/06-010366-LA1 (su visais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria UAB „Projektų gama" laidavo, kad UAB „PG Valda" įvykdys visus savo įsipareigojimus „Swedbank", AB pagal 2006 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. 06-010364-AK/06-010366-AK (su visais pakeitimais ir papildymais). Ieškovas UAB „Sumeda“ pareiškė ieškinį dėl 2006 m. kovo 9 d. „Swedbank" AB ir UAB „Projektų gama" pasirašytos Laidavimo sutarties Nr.06-010364/06-010366-LA1 nuginčijimo, todėl apeliantas nepagrįstai nurodė, kad nėra prasidėjęs išieškojimas pagal ginčijamą laidavimo sutartį.

11Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Iš ieškinio aplinkybių dėl ieškovės UAB „Sumeta“ 2006-02-24 sutarties su B UAB „PG Valda“ dėl statybos objekto kainos ( 2 235 031 Lt) bei UAB „Projektų gama“ 2005-12-20 vienašalio laidavimo už UAB „PG Valda“ prievoles pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovo ieškinio suma yra didesnė negu 100 000 Lt., todėl pagrįstai atsisakė jį priimti kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį tinkamai įvykdė pareigą nurodyti ieškovui, kad su ieškiniu jis gali kreiptis į Kauno apygardos teismą (CPK 137 str. 3 d., 27 str. 1 d.).

12Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

14Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3690-358//2009 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai