Byla 2A-158-360/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei D. J., atsakovo atstovui advokatui Olegui Drobitkai, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę pagal D. J. ieškinį atsakovui A. J. , trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir turto padalijimo bei atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu A. J.; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo palikti pavardę J.; padalyti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį ( - ), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; butą, esantį ( - ), ir keleivinį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. ( - ), priteisti atsakovui A. J.; ieškovei priteisti keleivinį automobilį ROVER, valstybinis Nr. ( - ); iš atsakovo A. J. priteisti sūnaus Ž. J. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; nustatyti, kad su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku atsiskaitys D. J. ir A. J. lygiomis dalimis po 70 000 Lt; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-22 sprendimu ieškinį tenkino: santuoką nutraukė dėl atsakovo A. J. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. J. paliko santuokinę pavardę J.; priteisė iš atsakovo A. J. po 400 Lt sūnaus Ž. J. išlaikymui pradedant juos mokėti nuo 2007-08-31 iki sūnaus pilnametystės; Ž. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove motina D. J. Santuokoje įgytą turtą padalijo taip: ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį ( - ), ir automobilį ROVER 200, valst. Nr. ( - ) atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį ( - ), ir automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. ( - ) nustatė, kad su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku pagal kredito sutartį 0450618010725-49 atsiskaito lygiomis dalimis – D. J. 70 000 Lt ir A. J. 70 000 Lt; civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė; priteisė iš atsakovo A. J. 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. J. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl vaiko išlaikymo dydžio ir gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo atsakovas neprieštaravo, todėl šiuos ieškinio reikalavimus teismas tenkino. Bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė, nes ieškovė atsisakė šio reikalavimo. Šalių turtą padalijo pagal ieškovės pateiktą turto balansą.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl ieškovės D. J. kaltės; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. J.; sūnaus išlaikymui iš ieškovės priteisti po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, dėl kurių konstatavo atsakovo žiaurų elgesį su ieškove. Apelianto nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Paaiškina, kad santuoka iširo ne dėl LR CK 3.60 str. nurodytų priežasčių, todėl ieškovė turėjo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad ieškovė ilgiau nei vienerius metus buvo išvykusi ir nesirūpino šeima bei sūnumi, nevykdė sutuoktinės pareigų, todėl dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Pažymi, kad ieškovei Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-01-14 nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal LR ATPK 50 str. Dėl šių aplinkybių bei atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principą prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu bei sūnaus išlaikymui iš ieškovės priteisti po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

6Atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

9Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. ir kt. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumas, tarpusavio pagarba ir moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima ir kt. Šių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė preziumuojama, t. y. LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta, kad kaltė yra tada, kai buvo žiauriai elgiamasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais. Pažymėtina, kad ši prezumpcija nuginčijama, todėl kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančią kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant kito sutuoktinio kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas aplinkybes.

10Pagal byloje esančią 2007-08-14 specialisto išvadą Nr. G1910/07/03 nustatyta, kad atsakovas A. J. ieškovei D. J. padarė nežymų sveikatos sutrikimą. Klaipėdos miesto 3-asis PK užregistravo D. J. pareiškimą dėl to, kad A. J. naktimis grįžta namo neblaivus, smurtauja, gąsdina ir grasina susidoroti, tačiau nesant pakankamai įrodymų atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymos nustatyta, kad ieškovei D. J. buvo suteiktas laikinas apgyvendinimas nuo 2007-08-13 iki 2007-08-16. Darytina išvada, kad atsakovas pažeidė prieš tai aptartas LR CK įtvirtintas sutuoktinio pareigas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl būtina įvertinti ir ieškovės elgesį. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovei buvo skirta administracinė nuobauda įspėjimas, ji buvo ilgą laiką išvykusi į užsienį, todėl atsakovas vienas rūpinosi šeima. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaikų interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuoja, kad ieškovė taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas neįrodė, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovės kaltės, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nurodant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas. Šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Vadovaujantis LR CK 3.174 str. 2 d., teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 p.). Šiose teisės normose įtvirtinta pareiga teismui išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, geriau bus įgyvendinti vaiko interesai. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus gyvena su motina. Teismo posėdžio metu septyniolikmetis Ž. J. išreiškė tvirtą norą gyventi su ieškove (motina). Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje, ištyrusi faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti vaikų gyvenamąją aplinką šiuo metu nėra būtina. Duomenų, kad atsakovas galėtų geriau nei ieškovė pasirūpinti vaiku, byloje nepateikta. Įvertindama tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgiant į Ž. J. išreikštą norą, gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jo interesus bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

12Teisėjų kolegijos nuomone, nustatęs vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kas mėnesį mokamas periodines išmokas nepilnamečiam sūnui išlaikyti. LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Byloje surinktų įrodymų pagrindu (LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str.) iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi būtent tokia suma užtikrins bent minimalius vaiko poreikius ir tokią sumą pagal savo turtinę padėtį atsakovė išgalės mokėti (LR CK 3.192 str., 3.196 str. 3.198 str.). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistino materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų.

13Išaiškintina, kad gyvenančiam skyrium tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant abu vaikus. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (LR CK 3.175 str. 2 d.) reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Motina, su kuria pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu. Taip pat pažymėtina, kad dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios.

14Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 252 Lt, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 50 Lt. Už teisinę advokato pagalbą atsakovas sumokėjo 1 500 Lt, todėl tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, priteistina iš ieškovės atsakovui 200 Lt.

15Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su santuokos nutraukimu dėl vieno sutuoktinio kaltės, todėl ši sprendimo dalis keistina nurodant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, laikytini nepagrįstais, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, todėl kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Nutarė

17pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 sprendimo dalį, kuria santuoka tarp A. J. ir D. S. nutraukta dėl A. J. kaltės, ir santuoką, sudarytą ( - ) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 209, nutraukti dėl abiejų kaltės.

18Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

19Iš ieškovės atsakovui priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai