Byla 2S-139-345/2015

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties pašalinti atsakovus iš civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teisėjoms V. P. bei J. V. dėl teismuose vykdomos diskriminacijos ieškovo atžvilgiu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. 2-5-737/2011 nagrinėjimo metu, vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėjos V. P. bei J. V. civilinėse bylose Nr. 2-9329-811/2012 ir Nr. 2-3581-541/2014 dengė pirmiau nurodytus teisėjus nuo civilinės atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pašalino atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą ir teisėjų A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėją J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teisėjas V. P. bei J. V. iš civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus. Teismas konstatavo, kad eismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu ieškovas atsakovais patraukia ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo nutartį panaikinti ir nušalinus teismą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apylinkės teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas negalėjo priimti nutarties pašalinti atsakovus iš civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus, o privalėjo nusišalinti ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, nes priimta paties teismo už savo ir savo teisėjus. Teismas neturėjo teisės pašalinti atsakovų be ieškovo sutikimo, todėl CPK 45 str. pritaikytas neteisingai. CK 6.272 str. nenustato civilinės atsakomybės imuniteto nei teismams, nei teisėjams.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, o privalėjo nusišalinti ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, nes negalės nešališkai vertinti savo kolegos veiksmų. Pažymėtina tai, jog visais atvejais teisėjas (arba teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Vien tik nurodoma aplinkybė, jog kituose teismuose teisėjai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo nereiškia teisėjo ar teismo šališkumo nagrinėjamu atveju. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų), ir teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė savo teiginių apie skundžiamą nutartį priėmusio teismo ar teisėjo šališkumą. Pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismo pirmininkė 2015-02-17 nutartimi netenkino A. B. pareiškimo dėl teisėjos L. R. bei viso Vilniaus apylinkės teismo nušalinimo, konstatavęs, jog nėra nušalinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 64 str. ir 65 str., taip pat, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos ir viso teismo nešališkumu.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pašalinęs atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą ir teisėjų A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėją J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teisėjas V. P. bei J. V. iš civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus, netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas, kadangi CK 6.272 str. nenustato civilinės atsakomybės imuniteto nei teismams, nei teisėjams. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, jog pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.), tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Kadangi ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė Lietuvos apeliacinį teismą ir teisėjus A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėjus J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teisėjas V. P. bei J. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso.

14Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai