Byla 2A-142-163/2013
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4942-793/2012 pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė V. A. 2012-03-02 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. sudaryti su ieškove V. A. buto, esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį pagal buto pardavimo kainą, ne didesnę, nei buvo nustatyta Butų privatizavimo įstatymu, suskaičiuotą iki 1998-07-01 (b. l. 3–6). Paaiškėjus, kad ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, ieškovė 2012-05-23 pateikė teismui patikslintą ieškinį, analogišką pradiniam, tik pakeitusi pradiniame ieškinyje nurodytą atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją kita atsakove – Klaipėdos miesto savivaldybe. Ieškovė nurodė, kad iki 1995 m. gyveno ( - ). Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-07 sprendimu Nr. 617 buvo iškeldinta iš prieš tai nurodytų patalpų dėl numatomo biologinio valymo įrengimo statybos. Prieš tai minėtu sprendimu buvo nuspręsta ieškovei, kaip asmeniui, įrašytam į II socialiai remtinų asmenų eilę, išnuomoti valstybinį gyvenamąjį plotą adresu ( - ), 1995-12-11 buvo išduotas šių gyvenamųjų patalpų orderis. Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 buvo nuspręsta, kad butų monolitiniame name, esančiame ( - ), pastatytame iš savivaldybės lėšų, nebus leidžiama privatizuoti ir juos keisti. Vėliau minėtas sprendimo punktas Klaipėdos miesto valdybos 1997-05-22 sprendimu Nr. 286 buvo pakeistas – buvo panaikinta sąlyga, neleidusi šio namo gyventojams keisti butų. Teigia, kad 2000-01-13 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 4 buvo nutarta leisti ieškovei, tuo metu gyvenusiai bute, esančiame adresu ( - ), keistis butais su A. P., gyvenusia bute adresu ( - ). Į minėtą butą ieškovė įsikėlė 2000-01-17. Nurodė, jog ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo subjektinių teisių ir lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nekilnojamąjį turtą, kaip tai numatė 1991-2000 m. galiojęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas ir jį lydintys teisės aktai. Pažymėjo, kad galimybė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nekilnojamąjį turtą jai atsirado jau nustojus galioti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui. Nurodė, kad 2010-03-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas adresu ( - ), tačiau atsakovė ieškovės prašymo netenkino. Prašė teismo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo lengvatine tvarka sutartį, t. y. leisti iš savivaldybės įsigyti minėtas gyvenamąsias patalpas pagal buto pardavimo kainą, ne didesnę nei buvo nustatyta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, apskaičiuotą iki 1998 m. liepos l d., ir tuo būdu sudaryti sąlygas ieškovės teisių, kylančių tiek iš Butų privatizavimo įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkto, įgyvendinimui (b. l. 42–45).

4A. K. miesto savivaldybė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra praleistas 1964 m. galiojusio CK 84 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, ir tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki 1992 m. gruodžio l d. būtų kreipusis dėl gyvenamųjų patalpų ( - ), privatizavimo, arba po Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-17 sprendimu Nr. 617 suteikus butą, esantį ( - ), dėl šio buto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į Seimo sudarytą Valstybinę komisiją, ir, kad ji būtų leidusi pateikti prašymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas praleidus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu nustatytą terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms mano, kad ieškovė prarado teisę nusipirkti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, nes praleido pareiškimo dėl patalpų privatizavimo padavimo terminą ir negavo Seimo sudarytos komisijos leidimo. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį atmesti. Teismui netenkinus prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, prašė patikslintą ieškinį atmesti, nes ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (b. l. 55–58).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-06 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai; nusprendė pripažinti ieškovei V. A. teisę privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnį. Nurodė, jog terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius nebuvo taikomi tiems nuomininkams, kurie norėjo privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių jų gyvenamųjų patalpų, šias paėmus valstybės reikmėms, todėl atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo privatizuoti buto, tuometiniame ( - ) priklausiusiame pastate, faktiškai ji buvo iškeldinta iš buto, kadangi tai buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – Klaipėdos vandens valymo įrenginiams statyti, negalėjo privatizuoti ir buto adresu ( - ), nes butas buvo pripažintas neprivatizuotinu. Konstatavo, jog ne dėl nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovę iškeldinti ir jai, vietoje patalpų, iš kurių ji buvo iškeldinta, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos ( - ), kurios buvo neprivatizuotinos ir leista pasikeisti į šiuo metu nuomojamą butą ( - ), pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Pabrėžė, kad ieškovė nėra pasinaudojusi teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jos nuomojamas butas( - ), yra privatizavimo objektas, ieškovė išreiškė savo valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą jo galiojimo metu, ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių ši valia nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta forma. Ši ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jos nuomojamą butą, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

6Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, jog teismas, pripažindamas ieškovei teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, neišsiaiškino įstatymo nuostatų paskirties ir nepagrįstai išplėtė leistinas jų taikymo ribas. Nesutinka ir su tuo, kad teismas pripažino teisę privatizuoti butą ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, nes skundžiamame sprendime išdėstyta, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis t. y. jeigu jie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų, ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų patalpų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, o aiškinant šią įstatymo normą, ji numato patalpų privatizavimą, kai dabar nuomojamų patalpų nuomininkas yra iškeldintas iš anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Teigia, kad ieškovė butą ( - ), išsinuomojo keitimosi būdu siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas (buto plotas po keitimosi butais padidėjo 16,35 kv. m). Mano, kad ieškovė būdama atidi, apdairi, rūpestinga ir suinteresuota privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti pasibaigus Butų privatizavimo įstatymą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, tačiau ji į Savivaldybę kreipėsi tik 2010 m. kovo 16 d., t. y. po 15 metų nuo iškeldinimo iš ( - ) bei jau po gyvenimo sąlygų pasigerinimo t. y. gavus didesnį 2 kambarių butą ( - ). Mano, kad nėra teisinio pagrindo leisti ieškovei privatizuoti butą ( - ), lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovei butas ( - ), išnuomotas 1995 m. gruodžio 11 d., buto plotas (38,04 kv. m), o butą ( - ) (buto plotas 54,79 kv. m) pasigerindama gyvenimo sąlygas, ieškovė išsinuomojo keitimosi su kita nuomininke būdu.

7Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ne dėl jos valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovę iškeldinti ir jai vietoje patalpų, iš kurių buvo iškeldinta, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos adresu ( - ), kurios buvo neprivatizuotinos, ir vėliau leista pasikeisti į butą, esantį adresu ( - ), pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Mano, jog apeliantės teiginys, kad butų keitimosi būdu ieškovė įgijo didesnio ploto butą ir tokiu būdu yra pažeidžiamas proporcingumo ir lygybės principas, yra neteisingas. Butais ieškovė apsikeitė jau negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau teisėtai bei vadovaudamasi Klaipėdos miesto valdybos 2000-01-13 sprendimu Nr. 4, kuris pakeitė prieš tai galiojusį Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-07 sprendimą Nr. 617, draudusį iškeldinus iš patalpų į kitas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausiusias patalpas jas privatizuoti bei jas keisti.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis ( - ), nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – pirkimo–pardavimo aktas, 2002-12-24) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 9). Iš pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoją Z. V. 1991-03-27 protokolo matyti, kad buvo pritarta Klaipėdos rajono valdybos pasiūlymui iškeldinti gyventojus iš namo Nr. 188, esančio ( - ). Tuo pagrindu ieškovė V. A. buvo iškeldinta iš buto, esančio prieš tai minėtame name (b. l. 11–15). Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 dėl iš savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų paskirstymo socialiai remtiniems asmenims tvarkos nustatymo nuspręsta nustatyti butų, nuomojamų iš savivaldybės socialiai remtiniems asmenims tvarką, nustatant, kad butus monolitiniame name, esančiame ( - ), pastatytame iš savivaldybės lėšų, neleidžiama privatizuoti ir keisti (b. l. 17). Prieš tai minėto sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto valdyba 1995-12-07 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovei V. A. išnuomoti valstybinį gyvenamąjį plotą – butą, esantį ( - ) ir 1995-12-11 išdavė ieškovei minėtos gyvenamosios patalpos orderį (b. l. 19–22). Klaipėdos miesto valdyba 1997-05-22 sprendimu nusprendė iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimą Nr. 570 (b. l. 18). Klaipėdos miesto valdybos 2000-01-13 sprendimu Nr. 4 leista keistis butais A. P., gyvenančiai nuomojamame iš savivaldybės bute adresu ( - ), su V. A., gyvenančia nuomojamame iš savivaldybės bute adresu ( - ). Tuo pagrindu ieškovei V. A. 2000-01-17 išduotas gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), orderis (b. l. 23–24). Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2012-05-15 pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad ieškovė 2000-01-25 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ) (b. l. 46). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-04-26 rašto Nr. (31.1.)-RS2-277 matyti, kad ieškovė 2010-03-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu privatizuoti gyvenamąsias patalpas ( - ), tačiau atsakovė minėtų gyvenamųjų patalpų privatizuoti neleido, teigdama neturinti teisinio pagrindo, bei nurodydama, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), tačiau laiku to nepadarė (b. l. 25). Iš valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-05-14 pažymos nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b. l. 47).

111991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo klausimus, buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuris yra disponavimo valstybiniu turtu aktas ir kuriuo valstybė išsprendė valstybinio ir visuomeninio turto įsigijimo asmeninei nuosavybei tvarką. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė; ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Būtent Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo derinami ir ginami asmenų, gyvenusių valstybinėse gyvenamosiose patalpose, interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, galėjo tai padaryti galiojant šiam įstatymui, tačiau valstybė, suteikusi asmenims teisę privatizuoti valstybinį turtą atitinkamo teisės akto pagrindu, turėjo ginti ir tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, interesus, t. y. asmenų, negalėjusių tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti visuomenines gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

12Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d.

13V. A. buto, esančio ( - ) privatizuoti negalėjo, nes 1991-03-27 vyriausybė pritarė Klaipėdos rajono valdybos pasiūlymui iškeldinti gyventojus iš namo Nr. 188 dėl numatomo biologinio valymo įrengimo statybos. Ryšium su tuo ieškovei buvo suteiktas butas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame name, esančiame ( - ), kuris Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 buvo pripažintas neprivatizuojamu. Jeigu butas, kuriame apsigyveno V. A., nebūtų Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimu įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą, ieškovė galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją dėl leidimo paduoti pareiškimą gyvenamosioms patalpoms privatizuoti ir jas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo suteiktą jai teisę, t. y. lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn suteiktas gyvenamąsias patalpas. Tačiau įtraukus namą į neprivatizuojamų namų sąrašą, ieškovė ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti. Ieškovės ne dėl jos valios priklausančių priežasčių iškeldinta iš namo Nr. 188, ( - ) ir jai suteiktas butas name ( - ) todėl ir ne nuo jos valios priklausančių priežasčių ji negalėjo laiku kreiptis dėl buto privatizavimo. Orderis ieškovei apsigyventi gyvenamojoje patalpoje ( - ) buvo išduotas 2000-01-17, t. y. gyvenamoji patalpa, kurią ieškovė galėjo privatizuoti, jai suteikta pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šio įstatymo pagrindu ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą gyvenamąją patalpą, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes ji yra iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl to, kad vieno pastato vietoje buvo statomi biologinio valymo įrenginiai, o kitas pastatas buvo įtrauktas į neprivatizuojamų pastatų sąrašą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius netaikomi tiems nuomininkams, kurie nori privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių gyvenamųjų patalpų jas paėmus visuomenės poreikiams, įrašius į griaunamų namų sąrašus ar iškeldinus iš avarinių pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2007).

15Kolegijos nuomone nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovei suteikto buto ( - ), plotas buvo 38,04 kv. m., o butas ( - ) yra 54,79 kv. m., todėl leidžiant jį privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis būtų pažeistas proporcingumo ir lygybės principas, nes asmeniui būtų suteikta galimybė privatizuoti didesnį plotą, nei jam būtų priklausę galiojant Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Kaip minėta, butas ( - ) ieškovei buvo suteiktas name, įtrauktame į neprivatizuojamų namų sąrašą, jo privatizuoti ji negalėjo, todėl nėra pagrindo teigti kokio dydžio butą ieškovė galėjo ir gali privatizuoti. Be to, tiek namas ( - ), tiek namas ( - ) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, keitimasis butais buvo atliktas savivaldybei leidus.

16Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo sąlygas, kurioms esant galima privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė ne nuo jos valios priklausančių priežasčių nurodyta tvarka ir terminais nebuvo išreiškusi savo valios privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamą butą, todėl ji įgijo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šiuo metu nuomojamą butą, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

17Esant išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurios atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai