Byla 2-4942-793/2012
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovui advokatui R. N., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo,

Nustatė

2ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t .y. sudaryti su ieškove – V. A. buto, esančio adresu ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį pagal buto pardavimo kainą, ne didesnę, nei buvo nustatyta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, apskaičiuotą iki 1998-07-01 (b. l. 3-6). Paaiškėjus, kad ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, ieškovė 2012-05-23 pateikė teismui patikslintą ieškinį, analogišką pradiniam, tik pakeitusi pradiniame ieškinyje nurodytą atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją kita atsakove – Klaipėdos miesto savivaldybe. Ieškovė nurodo, kad iki 1995 m. gyveno ( - ),, tuometiniame ( - ), kolūkiui priklausiusiame pastate. Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-07 sprendimu Nr. 617 buvo iškeldinta iš prieš tai nurodytų patalpų dėl numatomo biologinio valymo įrengimo statybos. Prieš tai minėtu sprendimu buvo nuspręsta ieškovei, kaip asmeniui, įrašytam į II socialiai remtinų asmenų eilę, išnuomoti valstybinį gyvenamąjį plotą adresu ( - ), 1995-12-11 buvo išduotas šių gyvenamųjų patalpų orderis. Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 buvo nuspręsta, kad butų monolitiniame name, esančiame ( - ), pastatytame iš savivaldybės lėšų, nebus leidžiama privatizuoti ir juos keisti. Vėliau minėtas sprendimo punktas Klaipėdos miesto valdybos 1997-05-22 sprendimu Nr. 286 buvo pakeistas – buvo panaikinta sąlyga, neleidusi šio namo gyventojams keisti butų. Teigia, kad 2000-01-13 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 4 buvo nutarta leisti ieškovei, tuo metu gyvenusiai bute, esančiame adresu Vingio g. 35-98, Klaipėda keistis butais su A. P., gyvenusia bute adresu ( - ). Į minėtą butą ieškovė įsikėlė 2000-01-17. Nurodo, jog ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo subjektinių teisių ir lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nekilnojamąjį turtą, kaip tai numatė 1991-2000 m. galiojęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas ir jį lydintys teisės aktai. Pažymi, kad galimybė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nekilnojamąjį turtą jai atsirado jau nustojus galioti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui. Nurodo, kad 2010-03-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas adresu ( - ), tačiau atsakovė ieškovės prašymo netenkino. Prašo teismo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo lengvatine tvarka sutartį, t.y. leisti iš savivaldybės įsigyti minėtas gyvenamąsias patalpas pagal buto pardavimo kainą, ne didesnę nei buvo nustatyta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, apskaičiuotą iki 1998 m. liepos l d. ir tuo būdu sudaryti sąlygas ieškovės teisių, kylančių tiek iš Butų privatizavimo įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkto, įgyvendinimui (b. l. 42-45).

3Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad yra praleistas 1964 m. galiojusio CK 84 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Nurodo, kad ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki 1992 m. gruodžio l d. būtų kreipusis dėl gyvenamųjų patalpų ( - ), privatizavimo, arba po Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-17 sprendimu Nr. 617 suteikus butą, esantį ( - ), dėl šio buto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Taip pat, nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į Seimo sudarytą Valstybinę komisiją, ir, kad ji būtų leidusi pateikti prašymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas praleidus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu nustatytą terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms mano, kad ieškovė prarado teisę nusipirkti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, nes praleido pareiškimo dėl patalpų privatizavimo padavimo terminą ir negavo Seimo sudarytos komisijos leidimo. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį atmesti. Teismui netenkinus prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, prašo patikslintą ieškinį atmesti, nes ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (b. l. 55-58).

4Ieškovė V. A. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko.

5Ieškovės atstovas advokatas R. N. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko.

6Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė O. G. teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutinka.

7Ieškovė V. A. teismo posėdyje patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad 1995 m. iškeldinimo metu jos niekas neįspėjo, kad bus suteiktas butas, kurio ieškovė negalės privatizuoti ar iškeisti. Teigė, jog tuo metu rašė atsakovei prašymą leisti privatizuoti butą, tačiau jos prašymo nepriėmė. Nurodė, kad dėl buto, esančio ( - ), keitimo 1999 m. parašė prašymą atsakovei, tačiau leidimas iškeisti butą buvo išduotas tik 2000 m. Pažymėjo, kad iš buto name, esančiame ( - ), buvo iškeldinta dėl to, jog buvo statomi geležinkelio stotis ir valymo įrenginiai. Pažymėjo, kad trys šeimos prieš tai minėtame name butus privatizavo. Teigė, kad apie tai jog butą, esantį ( - ), negalės privatizuoti, nežinojo. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

8Ieškovės atstovas advokatas R. N. teismo posėdyje patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą nesutinka. Teigė, kad kreiptis į atsakovę ar Seimo sudarytą komisiją dėl butų privatizavimo nebuvo prasmės, nes tie butai buvo įtraukti į neprivatizuojamų butų sąrašą. Pažymėjo, kad tuo metu, kai ieškovei atsirado galimybė privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas nebegaliojo. Pažymėjo, kad ieškovė kelis kartus žodžiu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti jai privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas, tačiau ieškovės prašymas patenkintas nebuvo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.

9Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė O. G. teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, išreikšti savo valią įsigyti minėtą butą ir butą, esantį ( - ), tačiau laiku to nepadarė. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.

10Ieškinys tenkintinas.

11Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise (Įregistravimo pagrindas – pirkimo - pardavimo aktas, 2002-12-24) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 9). Iš Pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoją Z. V. 1991-03-27 protokolo matyti, kad buvo pritarta Klaipėdos rajono valdybos pasiūlymui iškeldinti gyventojus iš namo Nr. 188, esančio ( - ) Tuo pagrindu ieškovė V. A. buvo iškeldinta iš buto, esančio prieš tai minėtame name (b. l. 11-15). Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 dėl iš savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų paskirstymo socialiai remtiniems asmenims tvarkos nustatymo nuspręsta nustatyti butų, nuomojamų iš savivaldybės socialiai remtiniems asmenims tvarką, nustatant, kad butus monolitiniame name, esančiame ( - ), pastatytame iš savivaldybės lėšų, neleidžiama privatizuoti ir keisti (b. l. 17). Prieš tai minėto sprendimo pagrindu, Klaipėdos miesto valdyba 1995-12-07 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovei V. A. išnuomoti valstybinį gyvenamąjį plotą – butą, esantį ( - ), ir 1995-12-11 išdavė ieškovei minėtos gyvenamosios patalpos orderį (b. l. 19-22). Klaipėdos miesto valdyba 1997-05-22 sprendimu nusprendė iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimą Nr. 570 ir leisti neprivatizuojamus butus, esančius monolitiniame name, esančiame ( - ), keisti (b. l. 18). Klaipėdos miesto valdybos 2000-01-13 sprendimu Nr. 4 leista keistis butais A. P., gyvenančiai nuomojamame iš savivaldybės bute adresu ( - ), su V. A., gyvenančia nuomojamame iš savivaldybės bute adresu ( - ). Tuo pagrindu ieškovei V. A. 2000-01-17 išduotas gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), orderis (b. l. 23-24). Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2012-05-15 pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad ieškovė 2000-01-25 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ) (b. l. 46). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-04-26 rašto Nr. (31.1.)-RS2-277 matyti, kad ieškovė 2010-03-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu privatizuoti gyvenamąsias patalpas ( - ), tačiau atsakovė minėtų gyvenamųjų patalpų privatizuoti neleido, teigdama neturinti teisinio pagrindo, bei nurodydama, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), tačiau laiku to nepadarė (b. l. 25). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-05-14 pažymos nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b. l. 47).

12Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustatančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo teisės apskritai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2001, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009).

13Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, jog savivaldybėms butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

15Nagrinėjamu atveju atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teigė, jog ieškovė pati nurodė tikslią datą, t.y. 1995-12-07, Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 617 priėmimo datą, kada ji sužinojo apie jos manymu pažeistas teises lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris tuo metu buvo trys metai. Kadangi atsakovės manymu ieškovė per minėtą terminą savo pažeistų teisių negynė, todėl daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

16Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad 1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų privatizavimo įstatymo paskirtis buvo užtikrinti sklandų valstybės turto (gyvenamųjų patalpų) perleidimo lengvatine tvarka privačių asmenų nuosavybėn tvarką, asmenys, atitikę šio įstatymo reikalavimus, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais galėjo įgyvendinti teisę privatizuoti (išsipirkti) jų nuomotą būstą, atitinkantį įstatyme nustatytus pirkimo–pardavimo objekto kriterijus. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyti terminai, per kuriuos asmenys, siekę sukurti privatizavimo teisinius santykius, turėjo pateikti paraiškas; jei asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, ne dėl savo kaltės šia teise paduoti paraišką nepasinaudojo, tokiems asmenims įstatymas pratęsė kreipimosi terminą, tačiau terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius nebuvo taikomi tiems nuomininkams, kurie norėjo privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių jų gyvenamųjų patalų, šias paėmus valstybės reikmėms, t. y. tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte suteikta teise privatizuoti jam suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2007). Esant nustatytos faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kad terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius nebuvo taikomi tiems nuomininkams, kurie norėjo privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių jų gyvenamųjų patalų, šias paėmus valstybės reikmėms, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

17Dėl teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas.

18Ieškovė iš esmės prašo pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą ir teisiniu pagrindu nurodo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aiškinant šią įstatymo normą, ji numato patalpų privatizavimą, kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iškeldintas iš anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Šios įstatymo normos pagrindu teismine tvarka galima apginti Butų privatizavimo metu įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos, tai yra šių asmenų įgyta teisė privatizuoti gyvenamasis patalpas nebuvo realizuota Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nė dėl nuo šių asmenų valios priklausančių aplinkybių.

19Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis).

20Nagrinėjamoje byloje rašytine bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad iki 1995 m. ieškovė gyveno ( - ), tuometiniame ( - ) kolūkiui priklausiusiame pastate. Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-07 sprendimu Nr. 617 buvo iškeldinta iš prieš tai nurodytų patalpų dėl numatomo biologinio valymo įrengimo statybos. Prieš tai minėtu sprendimu buvo nuspręsta ieškovei, kaip asmeniui, įrašytam į II socialiai remtinų asmenų eilę, išnuomoti valstybinį gyvenamąjį plotą adresu ( - ), 1995-12-11 buvo išduotas šių gyvenamųjų patalpų orderis. Klaipėdos miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 570 buvo nuspręsta, kad butų monolitiniame name, esančiame ( - ), pastatytame iš savivaldybės lėšų, nebus leidžiama privatizuoti ir juos keisti. Vėliau minėtas sprendimo punktas Klaipėdos miesto valdybos 1997-05-22 sprendimu Nr. 286 buvo pakeistas – buvo panaikinta sąlyga, neleidusi šio namo gyventojams keisti butų. 2000-01-13 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 4 buvo nutarta leisti ieškovei, tuo metu gyvenusiai bute, esančiame adresu ( - )keistis butais su A. P., gyvenusia bute adresu ( - ).

21Vertinant šias nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovė negalėjo privatizuoti buto ( - ), tuometiniame ( - ) kolūkiui priklausiusiame pastate, faktiškai ji buvo iškeldinta iš buto, kadangi tai buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – Klaipėdos vandens valymo įrenginiams statyti, negalėjo privatizuoti ir buto adresu ( - ), nes butas buvo pripažintas neprivatizuotinu. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog dėl ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovę iškeldinti ir jai vietoje patalpų, iš kurių ji buvo iškeldinta, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos ( - ), kurios buvo neprivatizuotinos ir leista pasikeisti į šiuo metu nuomojamą butą ( - ), pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.

22Prieš tai minėtos nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, pagrindžia ir ieškovės paaiškinimus, jog, jai kreipiantis į atsakovę, kaip pagal Butų privatizavimo įstatymą įgaliotą asmenį priimti pareiškimus butams privatizuoti (įstatymo 1 straipsnio dalis, 5 straipsnio 2 dalis), 1995 metais leisti privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas buto adresu Vingio g. 35-98, Klaipėdoje, vėliau 2000 metais dėl buto adresu ( - ), privatizavimo, tai yra išreiškiant savo valią privatizuoti, nebuvo priimami jos rašytiniai pareiškimai privatizuoti gyvenamąsias patalpas, paaiškinant, kad ji negali privatizuoti, nes butas neprivatizuotinas.

23Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieškovė nėra pasinaudojusi teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jos nuomojamas butas ( - ), yra privatizavimo objektas, ieškovė išreiškė savo valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą jo galiojimo metu, ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių ši valia nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta forma.

24Aiškinant ir taikant šioje byloje Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.). Minėta įstatymo norma numato patalpų privatizavimą, kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iškeldintas iš anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Esant įvairių institucijų raštams, kurių pagrindu matyti, kad butas ( - ), tuometiniame ( - ) kolūkiui priklausiusiame pastate bei butas adresu ( - ), negalėjo būti privatizacijos objektu, o dėl patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ir taip užkirtusiems kelią ieškovei privatizuoti nuomojamas patalpas, atsakovei iki 1998-01-01 ieškovei nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, kurias ji būtų galėjusi privatizuoti lengvatine tvarka, darytina išvada, jog būtent ir yra tos sąlygos, kurios leidžia taikyti minėtą įstatymo normą šioje byloje.

25Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas pagrindu, ieškovė turi teisę, teismui laikant, jog tokią valią ji buvo išreiškusi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą gyvenamąją patalpą, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes ji yra iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl to, kad pastatas, kuriame buvo tos patalpos, faktiškai buvo susijusios su visuomenės poreikių tenkinimu, statant Klaipėdos biologinio valymo įrenginius, o valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iškeldinamiems gyventojams kitą gyvenamąją patalpą, ieškovė ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas patalpas.

26Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dabar galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą) nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos.

27Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ši ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jos nuomojamą butą, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

28Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams ieškinys tenkintinas, ieškovei V. A. pripažintina teisė lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį privatizuoti butą, esantį adresu ( - ).

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį. Pažymėtina, kad ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

Nutarė

31patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

32Pripažinti ieškovei V. A., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnį.

33Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovei Klaipėdos... 3. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 4. Ieškovė V. A. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko.... 5. Ieškovės atstovas advokatas R. N. teismo posėdyje patikslintą ieškinį... 6. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė O. G. teismo posėdyje su... 7. Ieškovė V. A. teismo posėdyje patvirtino patikslintame ieškinyje... 8. Ieškovės atstovas advokatas R. N. teismo posėdyje patvirtino patikslintame... 9. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė O. G. teismo posėdyje... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės... 12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismo... 13. Dėl ieškinio senaties termino taikymo.... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, jog... 15. Nagrinėjamu atveju atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo taikyti... 16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad 1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų... 17. Dėl teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas.... 18. Ieškovė iš esmės prašo pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis... 19. Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų... 20. Nagrinėjamoje byloje rašytine bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų... 21. Vertinant šias nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai... 22. Prieš tai minėtos nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, pagrindžia... 23. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog... 24. Aiškinant ir taikant šioje byloje Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 25. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Valstybės paramos... 26. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13... 27. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ši ieškovės įgyta... 28. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 31. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.... 32. Pripažinti ieškovei V. A., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą,... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...