Byla eA-1462-442/2018
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja D. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BRK-2813(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2813) ir įpareigoti NMA pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį – 28 855,87 Eur; 2) panaikinti NMA 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7525(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 7525) ir įpareigoti NMA pagal pareiškėjos 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį – 14 697,66 Eur. Be to, pareiškėja prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 5 d. ji su atsakovu pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 21M-KK-12-1-011336-PR001 įgyvendinimo (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 320 580 Lt (92 846,39 Eur) visų tinkamų projekto išlaidų. Įvykdžiusi dalį darbų 2014 m. gruodžio 18 d. ji pateikė atsakovui mokėjimo prašymą 62 870,71 Eur (217 080 Lt) dydžio išlaidoms kompensuoti, tačiau NMA, vadovaudamasi ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis, kad transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, medinių užtvarų, medinių rekreacinių takų įrengimo bei skulptūrų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnės už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą, Sprendimu Nr. 2813 paramos sumą sumažino 28 855,87 Eur ir išmokėjo pareiškėjai tik 34 014,84 Eur dydžio sumą. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovui antrąjį mokėjimo prašymą 29 975,65 Eur dydžio išlaidoms kompensuoti, tačiau NMA Sprendimu Nr. 7525 pareiškėjai išmokėjo tik 15 277,99 Eur dydžio sumą. Pareiškėjos teigimu, mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos ekspertizės metu, negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pareiškėjos nuomone, NMA sprendimai skirti sankciją ir sumažinti paramos dydį yra nepagrįsti, kadangi visi pareiškėjos vykdyti pirkimai buvo atlikti laikantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), numatytų reikalavimų, o itin didelių pastangų reikalavimas iš asmens tam, kad būtų surasta šiek tiek mažesnė pirkimo kaina, yra neprotingas, pažeidžiantis asmens interesus bei prieštaraujantis paramos skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad NMA dėl ginčo prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir skundžiamuose sprendimuose nenurodė. Be to, pareiškėjai kyla abejonių dėl ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Paramos sutarties sudarymas patvirtina, jog tiek NMA, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jos paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. NMA savo poziciją, jog mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, grindžia tik išvardindama teisės aktų nuostatas, jų nesusiedama su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžė, jog atsakovas skundžiamuose sprendimuose nenurodo, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos nebuvo būtinos (nors buvo pripažintos tinkamomis patvirtinus paraišką), kodėl laiko, kad išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla. Pažymėjo, kad projekto sėkmingo įgyvendinimo pradžią patvirtina ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog buvo atlikti realūs darbai, kurie ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Taigi projektas yra įgyvendinamas sėkmingai, programos tikslai yra pasiekiami, todėl išlaidos turi būti laikomos būtinomis. Pabrėžė, jog išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos sąskaitomis faktūromis, be to, pareiškėjos nuomone, jos atlikti veiksmai dėl miškotvarkos projekto pirkimo buvo pertekliniai, kadangi pagal Pirkimo taisyklių nuostatas ji apskritai neturėjo pareigos apklausti ne mažiau kaip 3 asmenis, todėl sankcija dėl miškotvarkos projekto rengimo apskritai neturėtų būti skirta. Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ir todėl, kad NMA pažeidė pareiškėjos teisę pateikti papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus. Pažymėjo, kad 5 darbo dienų terminas papildomiems paaiškinimams pateikti yra neprotingas, nes per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma protingomis pastangomis atlikti investicijų vertės vertinimo (ekspertizės) savo lėšomis ar surinkti kitų pareiškėjos investicijų kainą pagrindžiančių duomenų. Be to, pareiškėjai buvo pateikta tik ekspertinio konsultavimo ataskaitos dalis, kurioje nenurodytas kainų nustatymo būdas ir ekspertizės atlikimo metodika, nėra detalių paskaičiavimų, todėl iš pareiškėjos buvo atimta galimybė pagrįsti savo išlaidų tinkamumą. NMA nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais principais, kadangi nedėjo jokių pastangų, kad ginčas būtų išspręstas abipusiu bendradarbiavimu, o ne teisminiu būdu. NMA ne tik neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą pateikti ataskaitą ir pratęsti terminą papildomiems paaiškinimams pateikti, bet ir paskyrė sankciją, nors buvo informuota, kad jos sprendimas bus apskųstas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri turi teisę priimti NMA privalomą sprendimą šiuo klausimu. Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi yra neaiškūs, o tai apsunkina pareiškėjos galimybes ginti savo pažeistus interesus. Atkreipė dėmesį, jog sprendimuose nurodomos skirtingos teisės aktų normos, tačiau nepasisakoma kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, NMA remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis, kurios, pareiškėjai neturinčiai teisinio išsilavinimo, yra neaiškios. Pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškino jos vartojamų sąvokų apibrėžimo ir paaiškinimo, nepateikta jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendimuose nurodytos normos yra taikomos.
  3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos teiginys, jog jos mokėjimo prašymuose nurodytos investicijos buvo įsigytos už rinkos kainą, dar savaime nereiškia, kad investicijos įsigytos už mažiausią rinkos kainą. Iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 3 punkte įtvirtinto apibrėžimo matyti, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Pabrėžė, jog pareiškėjos paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad jos prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos sutarties 4.2 punkte numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus, todėl pareiškėja turėjo dėti visas pastangas, jog atliktų pirkimų kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį, patvirtino, jog paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei. Dėl paramos miškotvarkos projekto rengimui atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos argumentas dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo yra nepagrįstas ir tuo labiau nesuteikia pareiškėjai teisės nesilaikyti paramos skyrimo sąlygų, su kuriomis pareiškėja yra susipažinusi ir šį faktą patvirtino paraiškos XII skyriuje. Paaiškino, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir patvirtintas 2012 m., t. y. anksčiau, nei sudaryta miškotvarkos projekto paruošimo ir suderinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi pirkimas vykdytas nesiekiant pirkimo tikslo, pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes pirkimas vykdytas dėl objekto, kurį pareiškėja jau buvo įsigijusi. Tokiu būdu pareiškėja siekė ne realaus pirkimo tikslo, o tik formalios atitikties galiojančioms pirkimų procedūroms, įformindama jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus nauja sutartimi. NMA teigimu, pareiškėjos prašoma informacija, susijusi su kainų ekspertize, pareiškėjai negali būti pateikta dėl ekspertinių paslaugų teikimo sutarties konfidencialumo nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi NMA gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus. Pabrėžė, jog Administravimo taisyklių 5.10 punktas įtvirtina neginčijamą NMA teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, be to, minėta teisės norma įtvirtina pareigą NMA, remiantis atliktu ekspertiniu tyrimu, savarankiškai nustatyti išlaidų tinkamumą finansuoti, nustatyti paramos sumą ir tinkamumą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Pareiškėjos atveju NMA pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Pasak atsakovo, ekspertinio tyrimo ataskaitos yra skirtos išimtinai NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą). Atkreipė dėmesį, jog ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos skundžiamuose sprendimuose, todėl jie laikytini pagrįstais, teisėtais ir neginčijamais. Taip pat pažymėjo, kad su pareiškėja buvo bendrauta ir elektroniniu būdu, jai buvo sudarytos visos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tačiau, nors ir galėjo bei turėjo pakankamai laiko tai padaryti, pareiškėja to nepadarė. Pareiškėjos teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, iš kurių būtų aišku, kurie iš NMA atliktų veiksmų, pareiškėjos nuomone, nepriskiriami NMA funkcijoms arba kokiais tikslais NMA atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Sprendimuose pareiškėjos padarytas pažeidimas yra detaliai aprašomas ir prie jo nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias yra apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Skundžiamų sprendimų pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Šie sprendimai pagrįsti objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtuose sprendimuose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti antspaudu.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BRK-2813(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7525(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl NMA sprendimų, kuriais dalis pareiškėjos patirtų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjai išmokėta mažesnė nei prašyta paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 25 d. NMA gavo pareiškėjos paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pareiškėja prašė paramos lėšų projektui „Miško parko poilsio aikštelės ( - ) (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Paraiškoje buvo nurodyta, jog bendra Projekto vertė – 356 200 Lt, prašoma paramos suma – 320 580 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. 2014 m. gruodžio 5 d. NMA su pareiškėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė paramos sutartį Nr. 2IM-KK-12-1-011336-PR001, pagal kurią Projektui finansuoti numatyta iki 320 580 Lt Projekto išlaidų dalis.
  4. 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėja pagal Paramos sutartį pateikė atsakovui mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP001, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas rekreaciniams mediniams takams, transporto priemonių parkavimo vietoms, skulptūroms, informaciniam stendui, stacionariems stendams, kūdroms, užtvarams įrengti, miškotvarkos projektui parengti, aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams atlikti – iš viso 217 080 Lt (62 871 Eur). Tikrindamas pareiškėjos mokėjimo prašymą, atsakovas užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertizę atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. vasario 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-67 (toliau – ir Ataskaita Nr. C-67) konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 427,29 Eur, medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 13 683,67 Eur, skulptūrų (14 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 15 432,11 Eur, užtvarų (6 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 461,09 Eur. NMA informavo pareiškėją apie nustatytą išlaidų ir rinkos kainų neatitikimą bei nustatė pareiškėjai 5 darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti. Atsakovas, įvertinęs 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. kovo 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2813, kuriuo, atsižvelgdamas į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 32 004,16 Eur išlaidas, be to, pritaikė 100 proc. sankciją (52,13 Eur) už miškotvarkos projekto parengimą bei nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 28 855,87 Eur sumos ir išmokėti 37 014,84 Eur vietoj prašytos 62 870,71 Eur paramos sumos.
  5. 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovui mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP002, kuriame prašė kompensuoti išlaidas apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, pavėsinių, stalų, suolų, medinių atrakcionų, laužaviečių, šiukšlių dėžių įrengimo investicijoms – iš viso 29 975,65 Eur. Tikrindamas antrąjį pareiškėjos mokėjimo prašymą, atsakovas taip pat užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertizę atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. liepos 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 31 (toliau – ir Ataskaita Nr. 31) konstatavo, kad apžvalgos aikštelės įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 3 083,16 Eur, persirengimo kabinų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 197,15 Eur, rodyklių (25 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 5 092,59 Eur, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 833,43 Eur, stalų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 206,92 Eur, suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 171,58 Eur, medinių atrakcionų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 393,29 Eur, laužaviečių (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 615,36 Eur, šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 737,28 Eur. NMA nustatė pareiškėjai 5 darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau pareiškėja papildomų paaiškinimų nepateikė. Atsakovas, įvertinęs 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 7525, kuriuo, atsižvelgdamas į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 165 330,73 Eur išlaidas ir nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 14 697,66 Eur sumos ir išmokėti 15 277,99 Eur vietoj prašytos 29 975,65 Eur paramos sumos.
  6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administravimo taisyklių 3 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21, 92 punktais.
  7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimo Nr. 2813 išvada nekompensuoti jai miškotvarkos projekto parengimo išlaidų. Teismas nustatė, kad miškotvarkos projektas buvo parengtas dar 2012 m. liepos 19 d., projekto rengėjas – G. G., tačiau šios paslaugos pirkimo procedūros vykdytos tik 2013 m. ir sutartis dėl miškotvarkos projekto parengimo su pirkimus laimėjusiu G. G. sudaryta tik 2013 m. gegužės 10 d. Taigi pareiškėja šios paslaugos pirkimą vykdė tik siekdama formaliai įforminti jau įsigyto objekto pirkimą, todėl teismas sutiko su atsakovu, kad tokie veiksmai neatitinka Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Už tokio pobūdžio pažeidimą NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtinta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika nustato 100 proc. dydžio sankciją, skaičiuojamą nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos, taigi išlaidos už miškotvarkos projekto parengimą pareiškėjai nekompensuotos pagrįstai.
  8. Teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 5.9. 5.10 punktais, nurodė, kad atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą atsakovas, vertindamas pareiškėjos prašymus, turėjo teisę atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Teismas, atsižvelgdamas į paramos paraiškos XII dalies 6 punkto ir Paramos sutarties 4 punkto nuostatas, sutiko su atsakovu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Ginčijamų sprendimų išvados dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padarytos, vadovaujantis Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 duomenimis. Teismo vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruojama suma ginčijamoms investicijoms pagal abu mokėjimo prašymus sudarė 84 424,20 Eur, o Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 duomenimis, jų vertė rinkoje – 36 089,31 Eur, taigi toks skirtumas negali būti laikomas mažareikšmiu ir nesvarbiu.
  9. Kadangi pareiškėja nesutiko su atsakovo samdytos UAB „Civitta“ ekspertų pateiktomis išvadomis, pareiškėjos prašymu byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą. Teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte taip pat nustatė pareiškėjos prašymuose nurodytų ginčijamų investicijų kainų ir rinkos vertės neatitikimus. Teismo ekspertas nepateikė įrengtų skulptūrų ir medinių atrakcionų vertinimo nurodydamas, jog skulptūros ir vienas iš medinių atrakcionų yra autoriniai kūriniai ir jų kainą gali pasakyti tik autorius, todėl pateikdamas galutinį vertinimą darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę. Teismas pažymėjo, kad NMA užsakytas ekspertizes atliko A. Š., A. Š., A. V. (A. V.) ir D. V. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėti asmenys turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, galiojančius kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę eiti statybos vadovų pareigas, tačiau teismo ekspertizę atlikęs dr. D. K. 2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Taigi teismo vertinimu, D. K. kvalifikacija tinkamesnė šioje byloje ginčijamiems klausimams įvertinti. Be to, teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis už UAB „Civitta“ parengtas ataskaitas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad eksperto D. K. tyrimo metu naudoti darbų įkainiai labiau atspindi vidutines rinkos kainas, todėl pripažino, jog automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m), medinių rekreacinių takų (700 kv. m), užtvarų (6 vnt.), apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų (3 vnt.), rodyklių (25 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), stalų (4 vnt.), suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 479,58 Eur, laužaviečių (3 vnt.), šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Atsižvelgiant į tai, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o skundžiami sprendimai toje dalyje laikytini nepagristais. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad tiek Ataskaitose Nr. C-67 ir Nr. 31, tiek teismo ekspertizės akte rodyklių, užtvarų, stalų, suolų ir šiukšlių dėžių investicijų skaičiavimai netikslūs, nes šios investicijos buvo įsigytos kaip prekės, o ne kaip darbai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos sudarytų sutarčių, kurių pagrindu ji įsigijo minėtus objektus, nuostatas, nurodė, jog minėtos sutarčių nuostatos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pirko prekes, įsigytas iš trečiųjų asmenų, tuo labiau, kai sutartyse minima ir įsigyjamų objektų gamyba.
  10. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina (nėra, nei analogiškų, nei panašių investicijų viešųjų ofertų ar komercinių pasiūlymų), todėl nėra galimybės nustatyti kaip konkrečiai buvo pritaikytas palyginamasis metodas ir gauta Ataskaitoje Nr. C-67 nurodoma skulptūrų vidutinė rinkos kaina. Taip pat nėra duomenų, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Turto vertinimo metodika), atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Ataskaitą Nr. 31 parengę ekspertai vieno iš medinių atrakcionų nevertino kaip meno kūrinio (skulptūros), todėl Ataskaitoje Nr. C-67 nurodomi skulptūrų vertės skaičiavimai bei Ataskaitoje Nr. 31 nurodomi medinių atrakcionų vertės skaičiavimai laikytini nepagrįstais.
  11. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl automobilių stovėjimo aikštelės, medinių rekreacinių takų, užtvarų, apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, stalų, suolų, laužaviečių, šiukšlių dėžių, skulptūrų ir medinių atrakcionų) nepagrįstomis. Be to, atsakovas nesilaikė ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nors NMA rėmėsi minėtų ataskaitų išvadomis, tačiau pareiškėjai šių ataskaitų susipažinti nepateikė. Todėl Sprendimai Nr. 2813 ir Nr. 7525 yra neteisėti ir nepagrįsti. Tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto, t. y. NMA, įgaliojimų ir pats perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinos paramos sumą, todėl atsakovas įpareigotas iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus, vadovaujantis šiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu.
  12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas niekuo nepagrindė, todėl teismas šio prašymo nagrinėjamu atveju nesprendė, palikdamas jai teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

8III.

9

  1. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, pagal kurią NMA įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendime pateiktu išaiškinimu; įpareigoti NMA pagal pareiškėjos pateiktą 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 28 855,87 Eur; įpareigoti NMA pagal pareiškėjos pateiktą 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 14 697,66 Eur; priteisti pareiškėjos naudai iš NMA bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1017.1. Teismo sprendimo dalis, pagal kurią pripažinta, jog dalies pareiškėjos atliktų investicijų (t. y. dėl automobilių stovėjimo aikštelės, medinių rekreacinių takų, užtvarų, apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, stalų, suolų, laužaviečių, šiukšlių dėžių) įrengimo kaina viršijo rinkos vertę, o kitos investicijų dalies (t. y. skulptūrų ir medinių atrakcionų) rinkos vertė turi būti nustatyta iš naujo NMA, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas bei neatsižvelgta į visas bylai svarbias aplinkybes.

1117.2. Pareiškėja sutinka su teismo išvada, jog NMA tinkamai nepagrindė ir neįrodė, jog pareiškėjos įsigytų skulptūrų ir medinių atrakcionų rinkos vertė neatitinka rinkos kainos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu įpareigoti NMA iš naujo įvertinti skulptūrų ir medinių atrakcionų rinkos vertę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė NMA dokumentus, kurie patvirtina skulptūrų ir medinių atrakcionų vertę bei įrodė, jog išlaidos skulptūroms bei mediniams atrakcionams yra pagrįstos. Todėl teismas turėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl skulptūrų ir medinių atrakcionų vertės pagrįstumo ir nurodyti, kad pareiškėja įrodė, jog jos išlaidos skulptūroms ir mediniams atrakcionams atitiko Administravimo taisyklių bei Įgyvendinimo taisyklių keliamus reikalavimus. Teismo sprendimu suteikiant NMA vienašališkai atlikti skulptūrų ir medinių atrakcionų rinkos vertės nustatymą iš naujo, NMA yra suteikiamas neproporcingas ir nepagrįstas pranašumas pareiškėjos atžvilgiu, t. y. NMA subjektyviai (sau priimtinu būdu) gali formaliai ištaisyti savo procedūrines klaidas. Pakartotinė NMA klaida nustatant minėtų skulptūrų rinkos vertę, lemtų būtinybę pareiškėjai kreiptis į teismą dar kartą.

1217.3. Bylą nagrinėjant teisme buvo atlikta pareiškėjos investicijų teismo ekspertizė. Teismo ekspertas D. K. pažymėjo, jog skulptūrų kaina negali būti nustatinėjama pagal sunaudotų medžiagų kiekį, kadangi skulptūros yra vienetinis autorinis kūrinys (kartu pateikė pavyzdį, jog jo atlikta ekspertizė yra išreikšta popieriaus lapuose, tačiau negalima laikyti, jog atliktos ekspertizės ir popieriaus lapų vertė yra tokia pati) (teismo posėdžio įrašo laikas: 47 min. 10 sek. – 47 min. 45 sek., 49 min. 00 sek. – 49 min. 50 sek.). Teismo eksperto parodymai posėdžio metu turi tokią pačią teisinę galią kaip ir eksperto išvados teismo ekspertizės akte. Todėl teismas į šiuos teismo eksperto paaiškinimus turėjo taip pat atsižvelgti. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino pareiškėjos rungtyniškumo. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė sutartis dėl skulptūrų bei medinių atrakcionų, sąskaitas-faktūras, K. P. bei L. K. rašytinius paaiškinimus, trečiųjų asmenų (Lietuvos liaudies meistrų) paaiškinimus, savo vertinimą pateikė ir teismo ekspertas dr. D. K. Tačiau teismas jų neanalizavo arba vertino formaliai. Nagrinėjamu atveju šioje dalyje palikus galioti teismo sprendimą, būtų formuojama ydinga administracinių teismų praktika, pagal kurią viešojo administravimo subjektai nebūtų skatinami veikti rūpestingai, atidžiai bei remiantis teisės aktų reikalavimais, kadangi savo klaidas galėtų ištaisyti sau priimtinu būdu be jokių neigiamų pasekmių.

1317.4. Pareiškėja sutinka, kad teismo ekspertizėje pateikiamos išvados yra išsamesnės ir tikslesnės nei Ataskaitose Nr. C-67 ir Nr. 31 pateikti duomenys. Tačiau teismo ekspertizėje taip pat neatsispindi visi reikšmingi faktoriai lemiantys pareiškėjos investicijų vertę (ką patvirtino ir pats teismo ekspertas teismo posėdžio metu). Todėl, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir teismo eksperto paaiškinimus, pareiškėjos investicijų vertė teismo turėjo būti vertinama kaip visiškai atitinkanti keliamus reikalavimus.

14Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizės metu naudota programa Sistela nėra pritaikyta smulkiems statybos projektams įvertinti, bei į tai, jog teismo eksperto pasirinktos darbų ir medžiagų kainos bei pelno dydis (procentine išraiška) priskirtinos stambiems statybos darbams, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog pareiškėjos atliktos investicijos (t. y. automobilių stovėjimo aikštelė, medinių rekreacinių takai, užtvarai, apžvalgos aikštelė, persirengimo kabinos, rodyklės, lauko tualetai, stalai, suolai, laužavietės, šiukšlių dėžės) turėtų būti skaičiuojamos pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Priešingai, pareiškėjos investicijų vertė turėtų būti skaičiuojama pagal pareiškėjos pateiktą mokėjimo prašymuose.

1517.5. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad investicijų įsigijimo sutarčių nuostatos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pirko prekes, įsigytas iš trečiųjų asmenų, kadangi šiose sutartyse minima įsigyjamų objektų gamyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kaip atskiriamos rangos ir pirkimo – pardavimo sutartys, kai atliekami tam tikri darbai, susiję su parduodamu daiktu – kai atliekamų darbų vertė yra nedidelė, palyginus su perkamo daikto verte, tai sutartis pripažįstama pirkimo – pardavimo sutartimi (2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Nagrinėjamu atveju L. K. ir K. P. stalus, suolus, rodykles, užtvarus, šiukšlių dėžes įsigijo iš trečiųjų asmenų, o ne pagamino pareiškėjai rangos būdu, t. y. minėtus objektus paminėti asmenys tik pristatė į pareiškėjos projekto įgyvendinimo vietą bei įtvirtino (pastatė), tačiau jų negamino. Remiantis tuo, stalai, suolai, rodyklės, užtvarai, šiukšlių dėžės buvo įsigytos kaip prekės (pirkimo – pardavimo būdu), o ne darbai. Taigi šiuo atveju L. K. ir K. P. atliktų darbų pobūdis ir vertė palyginti su įrengtų objektų verte yra nedideli, todėl sutartiniai santykiai susiklostę tarp pareiškėjos bei L. K. ir K. P. (dėl stalų, suolų, rodyklių, užtvarų, šiukšlių dėžių) pripažintini pirkimo – pardavimo, o ne rangos. Pareiškėjos įrengtų stalų, suolų, rodyklių, užtvarų, šiukšlių dėžių kaina atitinka tokių prekių rinkos vertę, todėl atsižvelgiant į tai, jog prekės, kaip ir darbai, yra tinkamos finansuoti išlaidos, pareiškėjai turi būti kompensuota visa šių prekių įsigijimo kaina.

1617.6. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 punkto nuostata, darytina išvada, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, atitinkančios didžiausią rinkos kainą, o ne vidutinę ar mažiausią, kaip nurodė NMA. Taigi NMA ir teismas nepagrįstai nukrypo nuo Administravimo taisyklėse įtvirtintos teisės normos bei rėmėsi kitokiu teisės normos interpretavimu, nesant tam pagrindo. Pirkimo taisyklėse nėra įtvirtintos pareigos, jog asmuo atlikdamas pirkimus bet kokiu atveju turėtų siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje.

1717.7. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 4S-1216 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18, 24 ir 32 straipsniais tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, privalo nurodyti visus sutarties vykdymui pasitelkiamus subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Nei A. V., nei A. Š., nei D. V. nebuvo nurodyta Sutarties 2 priede. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog A. V. ir A. Š. neturėjo teisės atlikti pareiškėjos investicijų rinkos kainos nustatymo bei sudaryti lokalinių sąmatų, o D. V. parengti ir pasirašyti Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31. Taigi Ataskaitos Nr. C-67 ir Nr. 31 (kuriomis remiantis priimti NMA sprendimai) parengtos pažeidžiant Sutarties sąlygas.

1817.8. Pareiškėjos patirtos išlaidos investicijoms yra tinkamos ir būtinos finansuoti. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovui apklausiant teismo ekspertą teismas nesuteikė pareiškėjos atstovui galimybės užduoti visų norimų klausimų (teismo posėdžio įrašo laikas: 56 min. 17 sek. – 57 min. 05 sek.). Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo pateikti klausimai dėl projekto vykdytojo pelno nebuvo reikšmingi šios bylos nagrinėjimui. Tačiau projekto vykdytojo gaunamas pelno dydis yra reikšminga investicijų vertės sudedamoji dalis (ypač vykdant smulkius projektus, kaip nagrinėjamos bylos atveju). Eksperto išvada teismui neprivaloma, taigi teismo ekspertui teismo posėdyje pateikus detalesnius paaiškinimus dėl atliktos teismo ekspertizės, teismas gali ir nukrypti nuo teismo ekspertizės akte (išvadoje) pateiktų investicijų kainos. Atsižvelgiant į tai, teismas tinkamai neištyrė visų bylai išspręsti svarbių aplinkybių.

1917.9. Pareiškėja rengdama paraišką tarp visų kitų planuojamų savo išlaidų kartu nurodė ir miškotvarkos projekto sudarymo išlaidas. Šis miškotvarkos projektas tiekėjo (G. G.) buvo parengtas ir pateiktas pareiškėjai susipažinti 2012 m. liepos 17 d., o paraiška NMA pateikta 2012 m. liepos 25 d. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad išlaidos susijusios su miškotvarkos projektu yra tinkamos finansuoti pagal priemonę, kadangi minėtos išlaidos atliktos tik 8 dienomis anksčiau nei buvo pateikta paraiška. Dėl didelės teisės aktų apimties, teisinio išsilavinimo neturėjimo pareiškėja tinkamai negalėjo susipažinti su minėtų teisės aktų nuostatomis, todėl vykdydama miškotvarkos projekto pirkimą neatsižvelgė į Įgyvendinimo taisyklių 19 punktą, jog gali būti finansuojamos išlaidos patirtos ne anksčiau kaip prieš du metus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apskritai neturėjo pareigos apklausti 3 asmenų, kadangi miškotvarkos projekto parengimo kaina siekė tik 57,92 Eur.

  1. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą; pridėti papildomus dokumentus ir juos įvertinti nagrinėjant administracinę bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2018.1. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principais.

2118.2. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos buvo įsigytos pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitose nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais. Ekspertinio tyrimo ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės ekspertams spręsti šio klausimo. Teismas neatsižvelgė į Agentūros paaiškinimus, jog UAB „Civitta“ neatliko turto vertinimo, todėl negalima reikalauti, kad Ataskaitos turėtų visus privalomuosius turto vertinimo ataskaitos požymius, ir būtų parengta griežtai laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų. Tiek Ataskaitose, tiek teismo ekspertizės akte nustatyta, kad įsigytos investicijos viršijo vidutines rinkos kainas. Agentūros pasitelkti ekspertai investicijų rinkos vertes nustatė naudodamiesi statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (programa Sistela). Teismo sprendimo dalis dėl skulptūrų ir medinių atrakcionų grįsta teismo eksperto prielaidomis, todėl teismas pažeidė ABTĮ 57, 86, 87 straipsnius.

2218.3. Agentūros sprendimai visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

2318.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 konstatavo, jog analogiškomis aplinkybėmis pasitelktų ekspertų nustatytos rinkos kainos apskaičiuotos atsižvelgiant į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros ekspertinio konsultavimo išvadomis.

  1. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą; tenkinti Agentūros apeliacinį skundą.
  2. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
  3. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjos naudai iš NMA bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
  4. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime išdėstė argumentus, kodėl teismo ekspertizės aktas laikytinas patikimesniu įrodymu byloje nei NMA užsakymu atliktas pareiškėjos investicijų vertės nustatymas. Dėl šiukšlių dėžių, rodyklių, skulptūrų, stalų bei suolų NMA apskritai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos nurodyta vertė neatitinka rinkos vertės. Šiuo atveju NMA pateikė tik deklaratyvius teiginius apie vertės viršijimą Ataskaitose. Taigi šių investicijų atžvilgiu (t. y. šiukšlių dėžių, rodyklių, skulptūrų, stalų bei suolų) teismas neturėjo galimybių iš viso ką nors vertinti. Dėl šios priežasties NMA argumentai, kad teismas nevertino Ataskaitos, lokalinių sąmatų bei kitų aplinkybių, yra nepagrįsti. Teismo ekspertas dr. D. K. nurodė, jog investicijų vertę vertino pagal vidutinę rinkos kainą. NMA nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos įrengtų skulptūrų ir atrakcionų vertė viršijo rinkos vertę, išskyrus abstrakčius teiginius, pateiktus Ataskaitose. NMA tam tikras abstrakčias tiekėjų apklausos pažymas dėl skulptūrų vertės pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa su duomenimis nurodytais sprendime bei Ataskaitoje. Šie papildomi dokumentai negali būti laikomi tinkamai pagrindžiantys sprendime bei Ataskaitoje nurodytą medinių skulptūrų vertę. NMA, siekdama nustatyti skulptūrų vertę, rėmėsi tik skulptūros pagaminimo kaštais, t. y. vertindama tik sunaudotos medienos kiekį, medienos kainą bei gamintojo sugaištą laiką skulptūroms pagaminti. Tačiau NMA visiškai neatsižvelgė, jog skulptūra nėra įprastinis gaminys kaip, pavyzdžiui, suolas ar stalas. Dar daugiau, iš NMA pateikiamų argumentų, pavyzdžiui, jog nustatant pareiškėjos skulptūrų vertę telefonu buvo apklausti skulptūrų gamintojai, darytina išvada, jog minėti skulptūrų gamintojai galimą skulptūrų vertę nurodė net nematę pareiškėjos įrengtų skulptūrų. Nagrinėjamu atveju NMA nepateikė jokių pagrįstų ir aiškių argumentų, kodėl šie papildomi dokumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs NMA pateikti su ekspertizės medžiaga (Ataskaitomis) susijusius dokumentus. Tačiau NMA tuo metu šių papildomų dokumentų nepateikė, nors tokią galimybę ir net pareigą turėjo. Pareiškėja pažymi, kad atliekant NMA užsakytą pareiškėjos investicijų vertės nustatymą buvo vadovaujamasi Turto vertinimo metodika, o kartu ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, jog NMA teiginiai, kad šiuo atveju Ataskaitos buvo tik pagalbinė priemonė sprendimams priimti, yra nepagrįsti. Sprendimai yra paremti išskirtinai tik Ataskaitomis ir jose pateiktais duomenimis. NMA elgesys bei priimt sprendimai negali būti laikomi atitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2015 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BRK-2813(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. BRK-7525(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriais dalis pareiškėjos patirtų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjai išmokėta mažesnė nei prašyta paramos suma, teisėtumo bei pagrįstumo.
  2. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė.
  4. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011). Taigi apeliacinis procesas administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1321/2013).
  5. 2014 m. gruodžio 5 d. NMA su pareiškėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė paramos sutartį Nr. 2IM-KK-12-1-011336-PR001, pagal kurią jos parengtam projektui finansuoti numatyta iki 320 580 Lt projekto išlaidų dalis.
  6. 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėja pagal paramos sutartį pateikė atsakovui mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP001, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas rekreaciniams mediniams takams, transporto priemonių parkavimo vietoms, skulptūroms, informaciniam stendui, stacionariems stendams, kūdroms, užtvarams įrengti, miškotvarkos projektui parengti, aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams atlikti – iš viso 217 080 Lt (62 871,00 Eur).
  7. Tikrindamas pareiškėjos mokėjimo prašymą atsakovas užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertinį tyrimą, kurio metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinį tyrimą atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. vasario 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-67 konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 427,29 Eur, medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 13 683,67 Eur, skulptūrų (14 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 15 432,11 Eur, užtvarų (6 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 461,09 Eur.
  8. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2813, kuriuo, atsižvelgdamas į minėtą ekspertinio konsultavimo ataskaitą, netinkamomis finansuoti pripažino 32 004,16 Eur išlaidas, be to, pritaikė 100 proc. sankciją (52,13 Eur) už miškotvarkos projekto parengimą bei nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 28 855,87 Eur sumos ir išmokėti 37 014,84 Eur vietoj prašytos 62 870,71 Eur paramos sumos.
  9. 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovui mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP002, kuriame prašė kompensuoti išlaidas apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, pavėsinių, stalų, suolų, medinių atrakcionų, laužaviečių, šiukšlių dėžių įrengimo investicijoms – iš viso 29 975,65 Eur.
  10. Tikrindamas šį pareiškėjos mokėjimo prašymą atsakovas taip pat užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertinį tyrimą, kurio metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinį tyrimą atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. liepos 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 31 konstatavo, kad apžvalgos aikštelės įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 3 083,16 Eur, persirengimo kabinų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 197,15 Eur, rodyklių (25 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 5 092,59 Eur, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 833,43 Eur, stalų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 206,92 Eur, suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 171,58 Eur, medinių atrakcionų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 393,29 Eur, laužaviečių (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 615,36 Eur, šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 737,28 Eur.
  11. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 7525, kuriuo, atsižvelgdamas į minėtą ekspertinio konsultavimo ataskaitą, netinkamomis finansuoti pripažino 16 330,73 Eur išlaidas ir nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 14 697,66 Eur sumos ir išmokėti 15 277,99 Eur vietoj prašytos 29 975,65 Eur paramos sumos (III t., b. l. 3–6).
  12. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
  13. Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai yra grindžiami minėtose UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytais duomenimis.
  14. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą, paskyrė ekspertizę, kurią atlikus ekspertas pateikė išvadą, jog dalis pareiškėjos pagal paramos sutartį patirtų išlaidų yra nepagrįstos. Be to, eksperto išvadoje nurodyta, kad skulptūros bei vienas iš medinių atrakcionų yra autoriniai kūriniai, todėl gali būti įvertintas tik paties autoriaus (VI t., b. l. 130–197).
  15. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išdavoje gauta išvada (LVAT 2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1304/2009).
  16. ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu.
  17. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti, lemia, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1077/2009).
  18. Taigi minėtos UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turėtų būti vertinamos ne kaip eksperto išvados, bet kaip rašytiniai įrodymai, todėl vien tai, kad šiose ekspertinio konsultavimo ataskaitose yra nurodytos kitokios pareiškėjos investicijų sumos viršijančios rinkos kainą, negu sumos nurodytos pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte, nėra pagrindas paneigti eksperto išvadą.
  19. Ekspertizė nagrinėjamoje byloje yra paskirta laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, ją atliko kompetentingas ekspertas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Tyrimo išvados yra pagrįstos tyrimo eigoje gautais duomenimis.
  20. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad eksperto tyrime naudota programa „Sistela“, kurioje pateikiamos vidutinės rinkos kainos, nėra pritaikyta smulkiems statybos projektams įvertinti, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Todėl vien jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti tokie pareiškėjos paaiškinimai nėra pagrindas pripažinti, kad ekspertas tyrime naudojo neteisingus išeities duomenis.
  21. Kadangi duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti minėtos eksperto išvados teisėtumu bei pagrįstumu, nenustatyta, todėl, sprendžiant šį ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada.
  22. Nustačius, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra pagrįsti neteisingais duomenimis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos netinkamos finansuoti pareiškėjos išlaidos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikinto ginčijamus administracinius aktus bei įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus.
  23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos bei atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Pareiškėjos D. N. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5.
  1. Pareiškėja D. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu,... 6. II.... 7.
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m.... 8. III.... 9.
      1. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo... 10. 17.1. Teismo sprendimo dalis, pagal kurią pripažinta, jog dalies... 11. 17.2. Pareiškėja sutinka su teismo išvada, jog NMA tinkamai nepagrindė ir... 12. 17.3. Bylą nagrinėjant teisme buvo atlikta pareiškėjos investicijų teismo... 13. 17.4. Pareiškėja sutinka, kad teismo ekspertizėje pateikiamos išvados yra... 14. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizės metu naudota programa Sistela... 15. 17.5. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad investicijų įsigijimo... 16. 17.6. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 punkto nuostata, darytina... 17. 17.7. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 18 d.... 18. 17.8. Pareiškėjos patirtos išlaidos investicijoms yra tinkamos ir būtinos... 19. 17.9. Pareiškėja rengdama paraišką tarp visų kitų planuojamų savo... 20. 18.1. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už... 21. 18.2. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos... 22. 18.3. Agentūros sprendimai visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra... 23. 18.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26.
        1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 28. Pareiškėjos D. N. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama....