Byla 2A-1085-390/2012
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujančioji) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Viliui Putkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-835/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6420,83 Lt nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-26 Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausančia transporto priemone VW Caravelle, valstybinis Nr. ( - ) buvo apgadinta transporto priemonė Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ). Šio eismo įvykio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas gavęs Ispanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą dėl transporto priemone VW Caravelle, valstybinis Nr. ( - ) padarytos žalos atlyginimo, 2009-03-02 sumokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui 1859,60 EUR (6420,83 Lt) ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kaip transporto priemonės savininko. Ieškovas 2009-07-09 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos sumos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nėra aiškios žalos atsiradimo (draudiminio įvykio) padarymo aplinkybės, paskaičiuotas žalos dydis ir kitos aplinkybės, neaišku, kodėl dėl autoįvykio yra kaltinamas asmuo, vairavęs atsakovui priklausantį automobilį, ir kuo grindžiama atsakovo kaltė. Atsakovas neigia buvus bet kokį eismo įvykį Ispanijoje. Eismo įvykio deklaracija, ne visa išversta į lietuvių kalbą, vertimas nėra patvirtintas vertėjo parašu. Vertime nurodyta, kad neįskaitomos vairuotojų pastabos, jų komentarai dėl eismo įvykio aplinkybių. Eismo įvykio deklaracijoje nėra transporto priemonę VW Caravelle vairavusio asmens vardo, pavardės, gimimo datos ir parašo, nors deklaracijoje nurodyta, kad privalo pasirašyti abu vairuotojai, neužpildytas šios deklaracijos 12 punktas, taip pat nėra įskaitomi visi transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, sugadinimai (b. l. 10-11). Teismas sprendė, jog tokia Eismo įvykio deklaracija nėra tinkamas ir kaltę patvirtinantis įrodymas. Pažymėjo, kad žalos dydžio pagrindimui ieškovo pateiktuose dokumentuose - profesinio atlyginimo faktūroje, ekspertizės ataskaitos kortelėje, ekspertizės ataskaitose, vertinimo ataskaitose (b. l. 73-88), nurodomas automobilis, kurio valstybinis Nr. ( - ), ir kuris neturi nieko bendro su ieškovo žalos atlyginimu už automobilio, valstybinis Nr. ( - ) remontą. Kitų žalos dydžio nustatymą ir draudiminio įvykio atsiradimo faktą pagrindžiančių įrodymų (pvz. policijos išvados, teismo sprendimo ar pan.) ieškovas nepateikė. Nurodė, kad ieškovas teismui pateikė prieštaringus įrodymus ir dėl tarptautinio pavedimo, iš kurių nėra aišku ar ieškovas tikrai atlygino nuostolius, kuriuos prašo priteisti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą ir priteisti iš A. G. 6 420,83 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

9Teismas nepagrįstai vadovavosi 2000/26/EB direktyvos nuostatomis, kadangi eismo įvykis įvyko Ispanijoje, jo metu dėl Lietuvos Respublikoje registruota, neapdrausta transporto priemone padarytos žalos nukentėjęs asmuo nuolat gyvena valstybėje, kurioje įvyko eismo įvykis. Dėl šių priežasčių žala buvo administruojama vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais. Teismas, taikydamas netinkamos direktyvos nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad biuras netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti.

10Sutinkamai su Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsniu, visas žalas eismo įvykių valstybės nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju Ispanijos nacionalinis draudikų biuras) administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusios draudimo, arba, prireikus atitinkamo biuro interesais. Eismo įvykio valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 4 punktą, Biuras gali pareikalauti patvirtinamųjų dokumentų, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi būti uždelstas žalos atlyginimas. Taigi, Bendradarbiavimo nuostatai įpareigoja biurą atlyginti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavime nurodytas sumas bei nenumato Biurui teisės atsisakyti tenkinti reikalavimą, jei nėra pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Teismas nesigilino kokius santykius reglamentuoja jo nurodomi teisės aktai, dėl ko bylą sprendė vadovaudamasis netinkamų teisės aktų nuostatomis bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

11Ieškovas pripažįsta, kad tam tikri eismo įvykio deklaracijos punktai nėra įskaitomi dėl prastos dokumento kokybės, tačiau minėta aplinkybė neleidžia abejoti tiek pateis eismo įvykio buvimu, tieks transporto priemonės VW Caravelle, valst. Nr. ( - ), vairuotojo kalte. Be to, minėtų dokumentų visuma leido Ispanijos nacionaliniams draudikų biurui administruoti žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Pažymi, kad net pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, eismo įvykio deklaracija yra pakankamas pagrindas mokėti draudimo išmoką.

12Nesutinka su teismo teiginiu, kad vertinimo ataskaitose nurodoma transporto priemonė, kurios valstybinis nr. ( - ), visiškai neturi nieko bendro siu biuro žalos atlyginimu už transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. ( - ), remontą. Paaiškina, jog tai yra rašybos klaida – vertėja per klaidą vietoje „9“ įrašė „8“. Be to, net ir be pataisyto vertimo yra aišku, kad kalbama apie tą pačią transporto priemonę. Tai patvirtina transporto priemonių Ford Ka, valst. Nr. ( - ) nuotraukos, eismo įvykio deklaracija. Be to, tiek vertinimo ataskaitoje, tiek eismo įvykio deklaracijoje sutampa Ford Ka vairuotojo duomenys: vardas ir pavardė, gimimo data.

13Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad buvo atliktas mokėjimas Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui.

14Atsakovas 2007-10-26 įvykusio eismo įvykio metu buvo įregistruotos transporto priemonės VW Caravelle, valst. Nr. ( - ) savininkas, kurio pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas teigia, kad transporto priemonę pardavė, tačiau minėtos aplinkybės nepagrindė įrodymais. Atsakovas net nesugebėjo nurodyti nei kada, nei kam tariamai pardavė automobilį. Be to, atsakovo teiginius paneigia ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje esanti informacija – nuo 2008.10.02 iki 2009.10.01, t.y. jau po aktualaus eismo įvykio atsakovas buvo apdraudęs jam priklausančią transporto priemonę VW Caravelle, valst. Nr. ( - ). Šiuo atveju atsakomybė prieš biurą automobilio savininku (atsakovui) atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalios, bet dėl to, kad jis neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – neapdraudė transporto priemonės.

15Būtent Lietuvoje įregistruotos ir neapdraustos transporto priemenės, kuria buvo padaryta žala, o ne eismo įvykio kaltininko identifikavimas yra esminė aplinkybė, kuri Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui leidžia pradėti žalos administravimo procesą, o biurui išmokėjus išmoką žalą atlyginusiam Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, reikšti atgręžtinį reikalavimą transporto priemonės vairuotojui ir/ar savininkui (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, atsakovas nebuvo apdraudęs jo valdomos (jam priklausančios) transporto priemonės, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarė galimybė neapdrausta transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims, tuo sukurdamas teisines pasekmes ir teisinį pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę. Šiuo atveju tarp atsakovo, kaip transporto priemonės savininko, neteisėtų veiksmų (nesilaikymas TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę) ir kilusių pasekmių (biuro patirta žala) yra priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.248 str.) – jei atsakovas nustatyta tvarka būtų apdraudęs transporto priemonę, biuras nebūtų įtrauktas į šia transporto priemone padarytos žalos administravimą bei nebūtų dėl to patyręs žalos.

162012-04-10 Kauno apygardos teisme gautas ieškovo prašymas prijungti dokumentus, kurie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas (b.l. 151-201).

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su apeliacinius skundu nesutinka dėl šių priežasčių:

18Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti eismo įvykio metu atsiradusios žalos atsiradimo faktą, jos dydį; įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog būtent atsakovo vardu registruotą transporto priemonę vairavęs asmuo C. I. yra kaltas dėl eismo įvykio. Apeliantas pateikė tik eismo įvykio deklaraciją, kurios visos išversti į lietuvių kalbą nepavyko, kadangi dalis informacijos yra neįskaitoma (taip yra nurodyta apelianto pateiktoje eismo įvykio deklaracijos išverstoje versijoje, kurios vertimo autentiškumas nėra patvirtintas jokiais atitinkamais vertėjo parašais, beje, reikiamai patvirtinti nėra ir kiti Ispanijos atitinkamų institucijų išduoti dokumentai, kuriuos apeliantas byloje pateikė). Tokia apelianto pateikta eismo įvykio deklaracija, kaip ir kiti dokumentai, nėra tinkami įrodymai. Deklaracijos vertime yra nurodyta, kad neįskaitomos vairuotojų pastabos, jų komentarai dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio deklaracijoje nėra net transporto priemonės VW Caravelle vairavusio asmens, kuris pasak apelianto yra kaltas dėl eismo įvykio, vardo, pavardės, gimimo datos, net ir parašo, nors deklaracijoje nurodyta, kad ją privalo pasirašyti abu vairuotojai; neužpildytas ir 12 eismo įvykio deklaracijos punktas, taip pat nėra įskaitomi visi transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, sugadinimai. Taigi, iš apelianto turimų įrodymų negalima nuspręsti ne tik tai, kas vairavo atsakovo vardu registruotą transporto priemonę, kas kaltas dėl eismo įvykio, kokia žala yra patirta, bet nėra aišku ar įvyko ginčo objektu esantis, eismo įvykis. Nesant abiejų eismo įvykio dalyvių patvirtinimo dėl minėtų aplinkybių, eismo įvykio aplinkybes turi išaiškinti į eismo įvykį iškviesta policija ar kita teisėsaugos institucija. Šiuo atveju nei atitinkamos teisėsaugos institucijos išvados dėl eismo įvykio, nei eismo įvykio dalyvių abipusio sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra.

19Mano, kad esant tokioms aplinkybėms Ispanijos draudikų biuras turėjo atsisakyti mokėti draudimo išmoką neva nukentėjusiam asmeniui (jei atitinkama suma iš viso buvo sumokėta - apeliantas nepateikė tai patvirtinančio įrodymo) ir apskritai užvesti draudimo bylą. Apeliantas mokėdamas Ispanijos draudikų biurui privalėjo įsitikinti aukščiau aptartomis aplinkybėmis, ir tik tada mokėti Ispanijos draudikų biurui, o to nepadaręs privalo prisiimti visas dėl to kylančias pasekmes.

20Vien transporto priemonės neapdraudimas nesukelia pareigos atlyginti atitinkamą žalą. Neapdraustos transporto priemonės valdytojas dar turi padaryti eismo įvykį ir būti dėl jo kaltas.

21Apeliantas 2012-04-10 prašymu prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos pateiktus dokumentus ( b. l. 151-200). Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 314 straipsniu laiko, kad apelianto pateikti dokumentai turi ryšį su nagrinėjama byla, todėl prijungtini.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

25Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio nurodė, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, nepareikalavo patikimų įrodymų patvirtinančių žalos dydį, o taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė padarytų nuostolių dydžio, neįrodyta, kad draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

27Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. Ispanijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė VW Caravelle, valstybinis Nr. ( - ), priklausanti atsakovui, apgadino kitą transporto priemonę Ford Ka, valstybinis Nr. ( - ). Byloje pateiktais dokumentais iš žalą administravusio Ispanijos nacionalinio draudikų biuro nustatoma, kad autoįvykis įvyko atsakovui priklausančiu automobiliu ir juo buvo padaryta žala. Nustatyta, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje ir ji nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. Ieškovas sumokėjęs Ispanijos nacionaliniam draudimų biurui padarytos žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip transporto priemonės savininko, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ( toliau – TPVCAPDĮ ) prašo priteisti 6420,83 Lt nuostolių, regresinio atlyginimo.

28Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį privalomai turi būti draudžiama kiekviena motorinė transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tol kol ji yra įregistruota. Tokia transporto priemonė turi būti draudžiama privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui ( TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Pagal nurodytame įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoka ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme pateiktos medžiagos ir apelianto prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų visuma leidžia spręsti, kad ieškovui netenkinti Ispanijos nacionalinio draudimų biuro reikalavimų ir neišmokėti draudiminės išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 5 dalis). Tokiu atveju, ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi pagrįstai reikalauja iš atsakovo neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

30Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuras vykdydamas TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas bei Bendradarbiavimo nuostatas (Vidaus Nuostatas – sutartį pasirašytą tarp Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro ir Ispanijos automobilių draudikų biuro) išmokėjo Ispanijos, kurioje įvyko eismo įvykis ,nacionaliniam draudimų biurui 1859,6 EUR. Nurodyta išmokėta suma pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai yra pakankami atsiradusiai žalai pagrįsti.

31Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo registre įregistruoto automobilio Lietuvoje savininku, tačiau teigia, kad buvo pardavęs automobilį kitam asmeniui, kurio pavardės neįvardija ir nepateikia automobilio pirkimo-pardavimo sandorio. Atsakovas mano, kad nėra atsakingas ir neturi ieškovui atlyginti žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-300/2010 aiškindama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tokio pobūdžio bylose nurodė, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku ir teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir būtų pateikti įrodymai patvirtinantys automobilio pardavimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tokios pareigos nevykdant atsakovui tenka neigiamų padarinių rizika (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, nenurodęs sandorio šalies ir neprašęs jos įtraukti į bylos nagrinėjimą, neįrodė automobilio pardavimo fakto. Atsakovo duoti paaiškinimai dėl automobilio pardavimo negali būti pakankami išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo kaip registre įregistruoto automobilio savininko ir neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu priteistina 6420.83 Lt ieškovui dėl šiuo automobiliu padarytos žalos išmokėta draudimo suma (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1 dalis).

32Vadovaujantis C K 6. 210 straipsnio 1 dalimi, CK 6. 38 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo nuo priteistos sumos priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

33Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas panaikintinas (CPK 329 straipsnio 1 d., CPK 330 straipsnis). Priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį patenkinti.

34Patenkinus ieškovo ieškinį pagal CPK 93 straipsnio taisykles iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

Nutarė

36Apeliacinį skundą patenkinti.

37Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. sausio 25d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

38Priteisti iš atsakovo A. G. (a/k ( - ) 6420,83 Lt nuostoliams atlyginti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ( į/k 125709291).

39Iš atsakovo A. G. priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6420,83 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, 2011 m. rugsėjo 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

40Iš atsakovo A. G. priteisti 634, 20 bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 10,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6420,83 Lt nuostolių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 9. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2000/26/EB direktyvos nuostatomis, kadangi... 10. Sutinkamai su Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsniu, visas žalas eismo... 11. Ieškovas pripažįsta, kad tam tikri eismo įvykio deklaracijos punktai nėra... 12. Nesutinka su teismo teiginiu, kad vertinimo ataskaitose nurodoma transporto... 13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad buvo atliktas... 14. Atsakovas 2007-10-26 įvykusio eismo įvykio metu buvo įregistruotos... 15. Būtent Lietuvoje įregistruotos ir neapdraustos transporto priemenės, kuria... 16. 2012-04-10 Kauno apygardos teisme gautas ieškovo prašymas prijungti... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo apeliacinį... 18. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų... 19. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms Ispanijos draudikų biuras turėjo... 20. Vien transporto priemonės neapdraudimas nesukelia pareigos atlyginti... 21. Apeliantas 2012-04-10 prašymu prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 26. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio nurodė, kad... 27. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. Ispanijoje,... 28. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį privalomai turi būti draudžiama kiekviena... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme pateiktos... 30. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto... 31. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo registre įregistruoto automobilio... 32. Vadovaujantis C K 6. 210 straipsnio 1 dalimi, CK 6. 38 straipsnio 2 dalimi iš... 33. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino... 34. Patenkinus ieškovo ieškinį pagal CPK 93 straipsnio taisykles iš atsakovo... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 36. Apeliacinį skundą patenkinti.... 37. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. sausio 25d. sprendimą panaikinti.... 38. Priteisti iš atsakovo A. G. (a/k ( - ) 6420,83 Lt nuostoliams atlyginti... 39. Iš atsakovo A. G. priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo... 40. Iš atsakovo A. G. priteisti 634, 20 bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 10,84...