Byla 2A-472-186/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-719-380/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje dalyvauja Iveco S. P. A., bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ dėl skolos priteisimo, išvadą byloje duodančia institucija dalyvauja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saukupa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 19 d. prikimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-72/2005, 2005 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-083/2005, 2005 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV- LT-084/2005, 2005 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-085/2005, taikyti restituciją, atsakovui grąžinant minėtomis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytas transporto priemones, o ieškovui priteisiant už transporto priemones sumokėtus 793 317,60 Lt (229 760,66 Eur), taip pat ieškovui iš atsakovo priteisti 78 184,17 Lt (22 643,70 Eur) nuostolių atlyginimo.

6Ieškovas minėtas sutartis ginčijo kaip sudarytas iš esmės suklydus dėl sutarties dalyko (ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarčių dalyko savybių). Ieškovas nurodė, kad 2005 metais ieškovas ir atsakovas sudarė ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias įsigijo vilkikus. Ieškovo siekis įsigyti vilkikus, kurių masė be krovinio siekia vos 6 500 kg, o kuro talpos būtų 1 200 litrų (toliau – l), lėmė tai, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos būtent su atsakovu. Eksploatuojant vilkikus paaiškėjo, kad vilkikų masė neatitinka dokumentuose nurodytos masės, o papildoma 400 1 kuro talpa yra primontuota nelegaliai ir nesertifikuota, todėl vilkikams važiuojant per muitinės postus kyla problemų dėl vilkikų svorio ir kuro talpyklų. Atsakovo parduoti vilkikai yra tik su 800 l sertifikuotomis gamyklinėmis kuro talpomis, atsakovas neteisėtai pats sumontavo papildomus 400 l bakus ir ieškovui nurodė, kad parduoda vilkikus su 1 200 l kuro talpomis. Atsakovas ieškovui pardavė vilkikus, kurie neatitiko nurodyto svorio bei su gamykline 800 l kuro talpa ir savavališkai neteisėtai primontuotais nesertifikuotas 400 l kuro bakais, dėl ko yra pakitęs vilkikų svoris, masės paskirstymas tarp ašių ir kiti techniniai parametrai, todėl vilkikų eksploatavimas yra negalimas. Perdribtas, nesertifikuotas ir techninių reikalavimų neatitinkančias transporto priemones draudžiama eksploatuoti. Kompetentingos institucijos nėra atlikusios tokių perdirbtų transporto priemonių atitikimo saugumo ir kitiems reikalavimams patikrinimo teisės aktuose nustatyta tvarka. Jei ieškovas būtų žinojęs šias aplinkybes, jis ginčijamų sandorių nebūtų sudaręs. Sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo informuotas, kad kuro bakas yra primontuotas nelegaliai ir kad specifikacijos prie sutarčių, tipo atitikimo sertifikato bei transporto priemonės registracijos liudijimo duomenys neatitinka faktinių vilkikų techninių parametrų. Tai, kad papildomi 400 l kuro bakai yra nelegalūs, patvirtina šios aplinkybės: papildomus bakus sumontavo atsakovas, kuris tokios teisės neturėjo; papildomai sumontuoti bakai nėra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka.

7Ieškovas, eksploatuodamas vilkikus, jau patyrė 8 850,13 Eur dydžio nuostolius, sumokėdamas baudas ir mokesčius už vežamą kurą nelegaliai primontuotose kuro bakuose, bei 47 638,42 Lt (13 797,04 Eur) nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad ieškovas Lietuvoje gali įsipilti tik 800 l dyzelinio kuro, o jam pasibaigus yra priverstas kitose Europos Sąjungos valstybėse nusipirkti kuro didesnėmis kainomis nei tai galėtų padaryti Lietuvoje (priešingu atveju ieškovas privalo mokėti baudas ir mokesčius). Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: pardavė ieškovui vilkikus, kurių naudojimas yra ribotas (netinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutarčių 1.3 punktą), be to, pardavė vilkikus, kurių ieškovas negali naudoti pagal įprastinę paskirtį, nes jie yra su nelegaliomis kuro talpomis, nors sutartimis atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti vilkikus su 1 200 l kuro talpomis (netinkamai įvykdė sutarčių 1.2 punktą).

8Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo UAB „Saukupa“ 3 719,21 Lt (1 077,16 Eur) skolą, 441,21 Lt (127,78 Eur) delspinigių ir procesines palūkanas. Skolos pagrindas – UAB „Ivetra ir ko” ir UAB „Saukupa“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11-078. Atsakovas nurodė, kad jis suteikė atsakovui automobilių techninės priežiūros paslaugas ir pardavė detales, už kurias ieškovas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, t. y. atsakovui iš ieškovo priteisė 3 719,21 Lt (1 077,16 Eur) įsiskolinimą, 441,21 Lt (127,78 Eur) delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 160,42 Lt (1 204,94 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2005 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais, pripažinimo negaliojančiomis padavė 2013 m. vasario 25 d., sprendė, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalis).

12Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ ieškovui UAB „Saukupa“ pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-72/2005 pardavė naują balninį vilkiką IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-083/2005 pardavė naują balninį vilkiką IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV- LT-084/2005 pardavė naują balninį vilkiką IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-085/2005 pardavė naują balninį vilkiką IVECO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas šias išvardytas sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis, įrodinėja, kad suklydo dėl sutarčių dalyko.

13Teismas nurodė, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė šalių atstovai ir pagal šalių sutartas sąlygas ieškovas ir atsakovas prisiėmė teises ir pareigas. Iš sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių turinio aišku, kad šalys susitarė dėl vilkikų pirkimo kainos, kokybės bei specifikacijų. Šalys suderino kiekvieno perkamo daikto komplektiškumą ir jų sąlygas aptarė atskiruose sutarčių prieduose. Iš šalių sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nenustatyta, kad ieškovas įsigijo vilkikus, kurie neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytos masės. Byloje neįrodyta, kad šalys apskritai tarėsi dėl vilkikų masės juos parduodant ar prieš sudarant sandorius. Bylos aplinkybės rodo, kad sudarant sutartis ieškovas tik pageidavo, jog parduodant vilkikus jų kuro bakai būtų 1200 l talpos, 800 l pagrindiniame bake ir 400 l papildome bake. Šios sutarčių sąlygos atsispindi sutarčių prieduose, iš kurių matyti, kad kuro bakų sistema yra „1200 l (800 l + 400 l) talpos aliumininiai kuro bakai“. Ieškovui visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos ir jų priedai buvo žinomi ir ieškovas turėjo visą aiškią informaciją apie parduodamas prekes, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl daiktų pirkimo.

14Teismas įvertino ir tai, kad ieškovo atstovų asmeninės savybės (ilgalaikė patirtis transporto versle ir naudojant vilkikus) ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti ir žinoti apie perkamų daiktų (vilkikų) technines charakteristikas, jų naudojimo sąlygas bei tinkamumą eksploatuoti Lietuvoje bei kitose užsienio valstybėse. Teismo nuomone, šios ieškovą apibudinančios faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovo patirtis eksploatuojant įsigytas transporto priemones, skirtas pervežti krovinius, leidžia jį laikyti labiau patyrusiu ir išmanančiu asmeniu nei pradedantysis ar vidutinis. Kita vertus, ieškovas turėdamas patirties naudojant vilkikus ir daug kartų vykdydamas pervežimus užsienyje, įsigydamas vilkikus pagal jo paties pageidavimą (kad vilkikai būtų su 1200 l talpos bakais), veikė ir savo rizika.

15Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas buvo susipažinęs su ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis ir jose išdėstytomis sąlygomis, sandorius pasirašė ir negalėjo būti suklaidintas dėl įsigijimų daiktų tiek, kad nesant suklydimo, ginčo sandorių nebūtų sudaręs. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal bylos duomenis papildomi bakai ginčo automobiliuose buvo sumontuoti atsakovui laikantis automobilių gamintojo keliamų reikalavimų ir naudojant tik originalias gamintojo detales. Iš byloje pateikto ginčo transporto priemonių gamintojo Iveco S P. A. 2012m. birželio 6 d. rašto matyti, kad ginčo vilkikuose buvo įrengti degalų bakai su padidinta talpa nuo 800 l iki 1200 l, užsakant parinktį 7855. Į parinktį įeina degalų bako brėžinys ir visi komponentai, reikalingi realizuoti pradžioje homologuotą Iveco versiją. Gamintojas pažymėjo, kad toks degalų bakų pakeitimas yra leidžiamas apkrovų ant transporto priemonės ašių ir pilno mašinos svorio. Kadangi kitais įrodymais tokie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo paneigti, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad aptarti darbai buvo atlikti nelegaliai. Byloje nėra įrodyta, kad tokias transporto priemones, kuriose buvo atlikti papildomi darbai primontuojant kuro baką, būtų draudžiama eksploatuoti. Teismo posėdyje dalyvavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas, duodamas išvadą byloje, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino.

16UAB „Auto ekspertas“, atlikusi ekspertizę, ekspertizės akto Nr. 2014-08-29/1 išvadose pažymėjo, kad paruoštos eksploatacijai transporto priemonės be krovinio, prieš jas parduodant, nebuvo pasvertos, todėl negalima nurodyti tikslios vilkikų masės. Teismo vertinimu, kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyti transporto priemonių masės neįmanoma, todėl ieškovo teiginius dėl to, kad parduotos transporto priemonės neatitiko jų nurodyto svorio dokumentuose atliekant registraciją, laikė neįrodytais.

17Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodė, kad šiam reikalavimui taikomass trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie jam susidarė nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio (vilkikų įsigijimo momentas). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo teisė nuo šio momento buvo pažeista ir nuo šio momento prasidėjo trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo teisme pareikšti. Ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo padavė tik 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovas prašė šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė.

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas priešieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių priteisimo, kylančius iš 2011 m. gruodžio 29 d. automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-078, pripažino visiškai, atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkino.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Apeliantas (ieškovas) UAB „Saukupa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

21Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Esminis klausimas, į kurį privaloma byloje atsakyti, tačiau į kurį teismas neatsakė, yra tai, ar papildomai primontuotas 400 l talpos kuro bakas yra legalus, ar ne. Toks įvertinimas galimas nustačius tokias aplinkybes: kas primontavo papildomą kuro baką (gamintojas ar jo įgaliotas asmuo); ar papildomo kuro banko primontavimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nustačius, kad kuro bakas yra nelegalus, būtų pagrindas tenkinti ieškinį, nes būtų įrodyta nuostolių kilimo priežastis bei tai, jog disponavimas parduotais vilkikais yra ribojamas. Ieškovas nebūtų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei šios aplinkybės jam būtų buvusios žinomos sandorio sudarymo metu, o teigti, kad ieškovas, kaip patyręs šios srities verslo subjektas, privalėjo patikrinti kuro bakų legalumą, yra neteisinga. Perkant daiktą iš oficialaus gamintojo atstovo nėra pagrindo abejoti dėl parduodamo daikto kokybės atitikties.
  2. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo įsigytų vilkikų gamintojas yra Iveco Magirus AG, o ne trečiasis asmuo, ir kad gamintojas Iveco Magirus AG neįgaliojo atsakovo atlikti papildomo kuro bako montavimo darbų. Taip pat teismas neanalizavo ir argumentų, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovo įsigytų transporto priemonių gamintojas yra Iveco Magirus AG, todėl Iveco S. P. A. negalėjo suteikti atsakovui teisės atlikti transporto priemonės modifikavimą. Net ir darant prielaidą, kad vilkikų gamintojas yra Iveco S. P. A., atsakovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog šis asmuo atsakovą įgaliojo atlikti papildomų kuro bakų montavimo darbus.
  3. Atsakovas po transporto priemonės registracijos primontavo papildomus kuro bakus, tačiau neatliko techninės ekspertizės bei transporto priemonės iš naujo neperregistravo, kaip tą reglamentavo galioję teisės aktai. Tai leidžia daryti išvadą, kad papildomas kuro bakas yra primontuotas nesilaikant nustatytos tvarkos ir yra nelegalus. Toks atsakovo elgesys lėmė, kad ieškovas iš esmės suklydo (buvo suklaidintas) dėl sutarties dalyko ir įsigijo vilkikus, kuriuos draudžiama eksploatuoti, todėl pirkimo–pardavimo sutarys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento.
  4. Teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį. Ieškovas niekada nebūtų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei aplinkybės apie nelegalius kuro bakus, dėl kurių jis ateityje patirs nuostolių, jam būtų buvusios žinomos sandorių sudarymo metu.
  5. 2012 metų pradžioje Vokietijos muitinės pareigūnai priėmė nutarimus dėl baudų skyrimo ir mokesčių sumokėjimo už papildomame bake 2011 metų pabaigoje vežtą kurą. Būtent šios baudos sudaro dalį ieškovo prašomų atlyginti nuostolių. Kitą ieškovo nuostolių dalį sudaro nuostoliai dėl kuro kainų skirtumo, t. y. kai ieškovas, siekdamas išvengti mokesčių už papildomame kuro bake vežamą dyzelinį kurą, Lietuvoje kurą pildavo tik į 800 l talpos kuro baką, o trūkstamą kuro dalį pildavo kitose Europos Sąjungos valstybėse. Dėl šios priežasties ieškovo senaties termino pradžia privalėjo būti siejama su momentu, kada jie atsirado (2011 metų pabaiga ir / ar 2012 metų pradžia). Kadangi ieškinys buvo paduotas 2012 m. lapkričio 21 d., ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikšti nebuvo praleistas.

22Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas vilkikus pardavė su nelegaliai (neteisėtai primontuotais) papildomais 400 l bakais. Sutartyse ir / ar jų prieduose Nr. 1 nėra jokių nuorodų, kad papildomas kuro bakas turi būti primontuotas vilkikų gamybos metu ar toje pačioje gamykloje, kurioje vilkikai yra gaminami (surenkami). Visose specifikacijoje prie sutarčių yra nurodyta, kad kuro sistemą sudaro 800 l talpos bankas ir papildomas 400 l talpos bakas. Papildomas bakas reiškia, kad tai yra ne gamyklos, o atsakovo sumontuotas bakas ir šios aplinkybės ieškovą tenkino. Nei sutarčių sudarymo metu, nei per protingą laikotarpį nuo jų sudarymo ieškovas nė karto nereiškė pretenzijų dėl to, kad papildomi bakai yra sumontuoti ne Iveco gamykloje.
  2. Apelianto argumentas, kad trečiasis asmuo nėra vilkikų gamintojas ir neturi galimybės atsakovui suteikti teisės atlikti bakų primontavimo darbus, yra nepagrįstas. Be to, tiek apelianto nurodomas gamintojas Iveco Magirus AG, tiek motininė įmonė Iveco S.P.A. yra išdavę dokumentus, kad atsakovo papildomai sumontuoti bakai atitinka gamyklinį pasirinkimą, jog primontavimas atliktas originaliomis detalėmis ir pagal gamintojo reikalavimus.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad papildomo kuro bako primontavimas vilkikui buvo atliktas iki pirmos registracijos, o toks primontavimas buvo Tipo patvirtinimo sertifikatuose nurodytų parametrų rėmuose.
  4. Kuro bakų skaičius ir jų primontavimo aplinkybės nesusijusios su ieškovo galimybe naudoti vilkikus pagal paskirtį. Teisės aktai nedraudžia važinėti vilkikais, kurie turi 800 l pagrindinius ir 400 l papildomus degalų bakus. Ieškovas neįrodė, kad tokios specifikacijos transporto priemonių eismas yra draudžiamas. Ieškovas ilgą laiką eksploatavo vilkikus, juos naudojo savo ūkinėje komercinėje veikloje.
  5. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovas yra savo srities profesionalas, turintis ilgalaikę patirtį transporto versle ir naudojant vilkikus, todėl jam buvo ir yra taikomi didesni elgesio standartai.
  6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovui atlikus kuro sistemos modifikavimą, transporto priemonė neatitinka tipo sertifikate nurodytos komplektacijos, nes nebuvo reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonėse sumontuotus bakus, jų talpą ir tikslų išdėstymą.
  7. Apeliantas prašė pripažinti negaliojančiomis tris sutartis, tačiau įrodymus ir argumentus teikė tik dėl aplinkybių, susijusių su vienu vilkiku, atitinkamai ir viena sutartimi.
  8. Atsakovas sutinka su teismo argumentais dėl praleisto senaties terminio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikšti. Net ir laikant, kad ieškinio senatis nebuvo praleista, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra neįrodyti.

23Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Iveco S. P. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nesuklydo.
  2. Nors apeliaciniame skunde keliamas ginčas dėl tariamo papildomų kuro bakų nelegalumo (neteisėtumo), tačiau šis klausimas nepatenka į kilusio ginčo nagrinėjimo ribas. Be to, papildomi primontuoti kuro bakai buvo ir yra legalūs (teisėti).
  3. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieškovas nepatyrė žalos. Ieškovo pateikiamas žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas.
  4. Ieškovas praleido ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar ieškovas, sudarydamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, galėjo klysti dėl sutarčių dalyko, taip pat ar ieškovas, kaip transporto priemonių pirkėjas, turi teisę iš atsakovo, kaip pardavėjo, reikalauti nuostolių, patirtų naudojant įsigytas transporto priemones.

27Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

28Ieškovas prašo pripažinti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, nes sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties dalyko savybių. Ieškovas teigia, kad nebūtų sudaręs vilkikų pirkimo–pardavimo sandorių, jei jam sandorių sudarymo metu būtų buvusios žinomos aplinkybės dėl nelegalių (neteisėtų) kuro bakų.

29Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195, 6.306 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Žvalguva“ v. UAB „Rapsoila“, bylos Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Metalplast Vilnius“ v. UAB „Sergejus ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-382/2012; kt.). Be to, reikalavimai prekei (daiktui), kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje, turi būti sistemiškai aiškinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamųjų daiktų – transporto priemonių (vilkikų), kurie, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms.

30Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimis šalys susitarė dėl naujų balninių vilkikų, kurių kokybė ir komplektiškumas atitinka sutarčių priedą Nr. 1 ir kurie yra suderinti su pirkėju, pirkimo ir pardavimo. Sutarčių prieduose Nr. 1 yra nurodyti kokybiniai ir komplektiškumo parametrai. Minėtuose prieduose, aprašant parduodamų ir perkamų vilkikų techninę specifikaciją ir komplektiškumą, nurodyta, kad kuro sistemą sudaro 1 200 l (800 l + 400 l) talpos aliuminiai kuro bakai, išskyrus pirkimo–pardavimo sutarties Nr. IV-LT-72/2005 priedą Nr. 1. Šios sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad parduodamo vilkiko kuro sistemą sudaro 800 l talpos aliuminis kuro bakas ir papildomas 400 l aliuminis kuro bakas (I t., b. l. 22-49). Pirkimo–pardavimo sutartyse ir jos prieduose nėra nurodyti jokie reikalavimai papildomam 400 l talpos kuro bakui, įskaitant ir reikalavimo, kad papildomi kuro bakai turi būti primontuoti vilkikų gamybos metu paties gamintojo. Byloje nustatyta ir to neginčija pats ieškovas, kad iš karto po pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo transporto priemonės buvo įregistruotos ieškovo vardu ir kad ieškovas jas pradėjo naudoti. Byloje nėra duomenų, kad ginčo transporto priemonių registracija būtų panaikinta (ar kad planuojama ją panaikinti) ir / ar kad transporto priemonės negalėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme. Teisės aktai nedraudžia naudoti transporto priemones, kurie turi papildomą kuro baką, transporto priemonių, turinčių ne vieną, o kelis bakus, eismas nėra draudžiamas. Tai reiškia, kad ieškovo įsigytos transporto priemonės atitinka (ir atitiko) joms keliamus privalomus techninius reikalavimus, ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytos transporto priemonės yra pripažintos tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį – žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis).

31Kaip jau minėta, sutartyje nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kad kuro bakas būtų primontuotas vilkikų gamybos metu paties gamintojo. Byloje nustatyta, kad papildomų 400 l talpos kuro bakų montavimo darbus atliko atsakovas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad papildomai prie vilkikų primontuotas kuro bakas yra nelegalus, nes: pirma, ieškovo įsigytų vilkikų gamintojas yra Iveco Magirus, kuris niekada neįgaliojo atsakovą primontuoti kuro baką; antra, kuro bako primontavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos.

32Į bylą pateikti duomenys, kad Iveco S. P. A. patvirtino, jog ieškovo įsigytose transporto priemonėse buvo įrengti degalų bakai su padidinta talpa nuo 800 l iki 1 200 l, užsakant parinktį 7855. Į parinktį įeina degalų bako brėžinys 98472352 ir visi komponentai, reikalingi realizuoti pradžioje homologuotą Iveco versiją, pakeitimas yra leidžiamas nepakeičiant apkrovų ant transporto priemonės ašių ir pilno mašinos svorio. Įrengimas buvo atliktas prekybos agento Ivetra pagal Iveco kėbulo užstatymo instrukcijas, naudojant originalias Iveco detales, prieš pirmą transporto priemonės registraciją, prieš teikiant galutiniam vartotojui (I t., b. l. 153, 154). Iveco S. P. A 2013 m. spalio 7 d. raštu patvirtino, kad Iveco S. P. A. yra įmonių grupės Iveco Group (kuri, be kitų, apimta ir Iveco Magirus AG) motininė įmonė, kuri vykdo visas būtinas centrinės įmonės funkcijas ir aptarnauja dukterines bendroves visose vykdomos veiklos srityse, įskaitant ir centrinio atitikties tvirtinimo klausimus (VIII t., b. l. 125-126). Taigi Iveco Magirus AG yra Iveco S. P. A. struktūrinis padalinys, todėl Iveco S. P. A. surašytas dokumentas, kad atsakovo papildomai sumontuoti kuro bakai atlikti pagal gamintojo reikalavimus originaliomis detalėmis, negali būti laikomas netinkamu aplinkybėms, kad atsakovas galėjo sumontuoti papildomus kuro bakus vilkikuose, pagrįsti. Be to, pati Iveco Magirus AG taip pat patvirtino, kad atsakovo atliktas kuro bako talpos įrengimas ir patobulinimas atitinka standartinį gamyklinį su kuro bako talpa susijusį parinkimą ir tokį įrengimą ir patobulinimą kaip pasirenkamą dalyką gali atlikti Iveco Magirus AG gamindama transporto priemones arba kaip modifikaciją po gamyklos – trečiasis asmuo (VIII t., b. l. 127-128).

33Teisėjų kolegijos nuomone, byloje negalima daryti išvados, kad ieškovo įsigytų vilkikų duomenys neatitinka nurodytų Nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatuose ir / ar Tipo atitikimo sertifikatuose. Vien tai, kad pagal bylos duomenis vienam iš vilkikų (vilkiko Iveco AT440S43, identifikacinis numeris ( - ) papildomo kuro bako montavimo darbai buvo pradėti 2005 m. rugpjūčio 18 d. 12:58 val. ir baigti 2005 m. rugpjūčio 19 d. 14:17 val. (IX t., b. l. 82-89), o šio vilkiko registracija VĮ „Regitra“ buvo pradėta 2005 m. rugpjūčio 19 d. 08:46 val. ir baigta 2005 m. rugpjūčio 19 d. 9 val. 35 min., priešingai nei nurodo apeliantas, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog papildomi kuro bakai vilkikuose buvo primontuoti po to, kai jie jau buvo įregistruoti. Byloje esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kokios medžiagos buvo paimtos iš sandėlio ir sudėtos į minėtą vilkiką, taip pat dokumento formavimo datą, laiką ir vartotojo vardą, kuris atliko įrašus buhalterinės apskaitos programoje, formuodamas prekių, kurios buvo panaudotos remontuojant konkretų automobilį, nurašymą iš sandėlio tam tikru laiku (konkrečiu atveju nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. 58 min iki 2005 m. rugpjūčio 19 d.14 val. 17 min). Prekių, medžiagų, panaudotų atliekant kuro bako primontavimą, įvedimo (baigimo įvesti) į buhalterinę programą ir kuro bako sumontavimo momentai gali skirtis. Iš 2014 m. gegužės 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų negalima nustatyti, ar duomenų į buhalterinę sistemą baigimo suvesti momentas (2018 m. rugpjūčio 19 d. 14:17 val.) sutampa su momentu, kai buvo baigtas montuoti papildomas kuro bakas. Neatmestina, kad duomenys, kokios medžiagos buvo paimtos iš sandėlio ir panaudotos kuro bakui sumontuoti, galėjo būti suvesti į buhalterinę sistemą ir praėjus tam tikram laikui po montavimo darbų pabaigos. Taigi pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas po vilkiko registracijos. Ieškovas dėl kitų ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytų vilkikų papildomų degalų bakų montavimo ir registracijos aplinkybių duomenų apskritai neteikė. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad vienam iš ginčijama pirkimo–pardavimo įsigytam vilkikui (Iveco AT440S43, VIN kodas (duomenys neskelbtini)) po nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikato išdavimo iki jo registracijos sumontuotas papildomas degalų bakas negalėjo daryti įtakos nacionaliniam tipo patvirtinimui pateikto informacinio aplanko duomenims, įskaitant pateiktų sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sertifikatų sąrašą. Degalų bakai nebuvo įtraukiami tarp techninių reikalavimų nacionaliniam tipui patvirtinti. Paruoštos eksploatacijai transporto priemonės masė (6 500 kg) pateko į minimalią ir maksimalią ribas kiekvienam variantui (nuo 6 470 kg iki 7 860 kg). Tam pačiam vilkikui po nacionalinio tipo patvirtinimui sertifikato išdavimo iki jo registracijos sumontuotas papildomas degalų bakas negalėjo pakeisti techninių ir eksploatacinių savybių, nurodytų nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikate. Transporto priemonė su sumontuotu papildomu degalų baku visiškai galėjo atitikti informaciniame aplanke pateiktas technines ir eksploatacines savybes. Tipo atitikimo sertifikate nurodomi konkrečios transporto priemonės duomenys (IX t., b. l. 133-135).

34Taigi, priešingai nei siekė įrodyti apeliantas skunde, atsakovas, kaip įgaliotas gamintojo atstovas, turėjo teisę sumontuoti papildomą kuro baką vilkikuose. Be to, byloje nenustatyta, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad transporto priemonės tipo pripažinimas ar patvirtinimas ir tai, kad transporto priemonės turi atitikimo sertifikatą suteikia teisę tokią transporto priemonė registruoti. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytos transporto priemonės buvo įregistruotos, registracija nėra panaikinta.

35Apskirtai, ieškovas ieškinį dėl automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė po to, kai, kaip jis teigia, 2011 metų pabaigoje ieškovui eksploatuojant vilkikus paaiškėjo, jog 400 l kuro bakas buvo sumontuotas nelegaliai, todėl vilkikams vykstant per muitinės postus už nelegaliai sumontuotuose 400 l bakuose vežamą dyzelinį kurą reikėjo sumokėti energijos mokestį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui 2012 metais Vokietijoje buvo apskaičiuoti mokesčiai už dyzelinį kurą, vežtą papildomai prie vilkikų primontuotose bakuose. Iš pranešimų turinio matyti, kad mokesčiai apskaičiuoti už tai, jog ieškovo vilkikais į Vokietiją buvo gabenamas dyzelinis kuras papildomame neserijiniame bake. Pranešime pažymėta, kad pagal Vokietijos Energetikos mokesčio įstatymą įvežant / išvežant dyzelinį kurą netaikomas mokestis degalams transporto priemonių pagrindiniuose bakuose. Pagal įstatymą, Energijos įgyvendinimo reglamento 41 straipsnio 1 punktą kartu taikant Direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnio 2 pastraipą, pagrindiniai bakai yra visose to paties tipo motorinėse transporto priemonėse gamintojo įmontuoti bakai, kurie tiesiogiai užtikrina degalų panaudojimą tam, kad motorinė transporto priemonė važiuotų ir transportavimo metu veiktų. Ieškovo krovininė transporto priemonė iš gamyklos buvo pristatyta su vienu degalų baku, vėliau sumontuotas degalų bakas su apie 400 l degalų bako talpa nėra pagrindinis bakas (II t., b. l. 51-53). Į bylą pateiktas Vokietijos Federacijos muitinės raštas taip pat patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusius Vokietijos teisės aktus pagrindiniais bakais buvo laikomi tik tie bakai, kurie buvo transporto priemonėse įmontuoti gamintojo ir kurie tiesiogiai užtikrina degalų panaudojimą tam, kad transporto priemonė važiuotų ir transportavimo metu veiktų įranga (I t., b. l. 82-88). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui 2011 metų pabaigoje – 2012 metais pradėtas taikyti mokestis už papildomai prie vilkikų primontuotose kuro bakuose vežamą dyzelinį kurą, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad kuro bakai vilkikuose buvo primontuoti nelegaliai (neteisėtai). Šis faktas patvirtina tik tai, kad pagal tuo metu galiojusius Vokietijos teisės aktus papildomame kuro bake, kurį sumontavo ne transporto priemonių gamintojas, vežamas dyzelinis kuras buvo apmokestinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teisingumo teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime nusprendė, jog 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, keičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 24 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta sąvoka „standartinė cisterna“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima nuolatinai prie komercinės paskirties transporto priemonių pritvirtintus degalų bakus, skirtus šias transporto priemones tiesiogiai degalais aprūpinti, kai šiuos bakus įrengė ne gamintojas, o kitas asmuo, jei degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonei varyti ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu (Teisingumo Teismo sprendimas H. F. Transporte GmbH & Co. KG vs Hauptzollamt Münster, C-152/13). Kaip jau minėta, ieškovui mokesčiai Vokietijoje 2012 metais buvo apskaičiuojami remiantis Energijos mokesčio įstatymu, Energijos įgyvendinimo reglamento 41 straipsnio 1 punktu kartu taikant Direktyvos 2003/96EB 24 straipsnio 2 pastraipą, kuri po minėto Teisingumo Teismo sprendimo aiškinama kitaip, nei ją mokesčio apskaičiavimo metu aiškino ir taikė Vokietijos muitinės pareigūnai. Taigi vilkikams važiuojant per Vokietijos teritoriją nebuvo nustatyta, kad dyzelinis kuras vežamas transporto priemonėse, kurios apskritai negali būti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį. Tiesiog ta aplinkybė, kad papildomus kuro bakus ieškovo įsigytiems bakams primontavo ne gamintojas, lėmė papildomą apmokestinimą (energijos mokesčio lengvatų papildomiems bakams netaikymą) pagal Vokietijos teisę. Pirkimo–pardavimo sutartyse apibūdinant sutarties dalyką, taip pat nustatant kitus sutartinius įsipareigojimus šalys neaptarė nei kas turėtų primontuoti papildomus kuro bakus, nei kad bakai turėtų būti tokie, jog ieškovo įsigytiems vilkikams kertant Vokietijos teritoriją abiejuose kuro bakuose esantis dyzelinis kuras būtų neapmokestinamas. Byloje nėra ir duomenų, kad dėl tokių aplinkybių šalys diskutavo ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovas, parduodamas transporto priemones pagal sutartyse nustatytus reikalavimus, negali būti įpareigotas domėtis kitų valstybių teisės aktais, susijusiais su jose taikomais mokesčiais. Todėl šalims konkrečiai nesusitarus dėl minėtų aplinkybių, tai, kad ieškovui Vokietijoje buvo apskaičiuoti mokesčiai už papildomai primontuotose kuro bakuose vežtą dyzelinį kurą, nepatvirtina ieškovo suklydimo dėl sandorių dalyko. Po sandorių sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudarytų sandorių neteisėtumo faktui konstatuoti.

36Ieškovui, esančiam verslo subjektu, be to, veiklą vykdančiam transporto paslaugų srityje ir turinčiam didelę patirtį joje, kaip teisingai ir nurodyta skundžiamame sprendime, teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovas, sudarydamas sandorį, turi apsvarstyti galimus atliekamų veiksmų teisinius padarinius. Ieškovui visos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos ir jų priedai buvo žinomi, jam buvo suteikta visa informacija apie parduodamas transporto priemones, todėl ieškovas negalėjo būti suklaidintas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių dalykų. Be to, byloje nebuvo įrodyta, kad papildomai primontuoti kuro bakai yra nelegalūs (neteisėti), o ieškovas būtent ir akcentuoja, kad nebūtų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei aplinkybės apie nelegalius (neteisėtus) kuro bakus jam būtų buvusios žinomos sandorio sudarymo metu.

37Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

38Kaip jau buvo minėta, be prašymo pripažinti negaliojančiomis transporto priemonių įsigijimo sutartis, ieškovas taip pat įrodinėjo, kad egzistuoja sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, t. y. priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai susideda iš išlaidų, susidariusių dėl sumokėtų mokesčių už vežamą dyzelinį kurą papildomose kuro talpose, ir išlaidų už kitose Europos Sąjungos valstybėse įsipiltą kurą, siekiant išvengti minėtų mokesčių taikymo. Ieškovas įrodinėjo, kad ieškovas pirko vilkikus pagrįstai manydamas, jog jie turi gamykloje sumontuotas ir tipo sertifikatą atitinkančias 1200 l talpos kuro talpas, be to, atsakovas nenurodė, kad visuose vilkikuose 400 l talpos kuro bakus primontavo ne vilkikų gamintojas Iveco Magirus AG, o atsakovas ir kad bakai neatitinka tipo atitikimo bei tipo pripažinimo sertifikate nurodytų duomenų, todėl jie nėra laikomi kuro bakais, nuolatinai pritvirtintais prie vilkikų to paties tipo transporto priemonių ir kurių nuolatinis pritaikymas leidžia kurą naudoti tiesiogiai, kaip tą nustato Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnis.

39Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo jam priteisti nuostolių atlyginimą, susidariusį nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio, t. y. nuo vilkikų įsigijimo momento, sprendė, jog ieškovo subjektinė teisė nuo šio momento ir buvo pažeista ir prasidėjo trejų metų ieškinio senaties terminas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo padavė tik 2012 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui dėl to, kad jis reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ieškinio senaties termino nepraleido. Mokesčius už papildomame kuro bake vežamą kurą Vokietijos muitinės pareigūnai ieškovui, 2011 metų antroje pusėje patikrinę ieškovo transporto priemones, apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti tik 2012 metais. Dėl šios priežasties senaties termino pradžia turėjo būti siejama su momentu, kada nuostoliai atsirado. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo mokesčių taikymo dienos, kuriais apeliantui galbūt padaryta žalos, taikymo. Apeliantas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. akivaizdžiai nepraleidęs ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

40Nepaisant šios aplinkybės, pagal bylai išnagrinėti pateiktus duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: pardavė ieškovui vilkikus, kurių naudojimas yra ribotas (netinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutarčių 1.3 punktą), be to, pardavė vilkikus, kurių ieškovas negali naudoti pagal įprastinę paskirtį, nes jie yra su nelegaliomis kuro talpomis, nors sutartimis atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti vilkikus su 1 200 l kuro talpomis (netinkamai įvykdė sutarčių 1.2 punktą). Kaip jau buvo konstatuota pirmiau šioje nutartyje, atsakovas pardavė ieškovui tokius vilkikus, dėl kurių pirkimo ir pardavimo šalys buvo susitarusios ginčijamomis sutartimis. Sutartyje nėra sąlygų, kad papildomas 400 l talpos kuro bakas būtų sumontuotas vilkikų gamintojo gamybos metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys ikisutartiniuose santykiuose būtų taręsi, jog sutartis bus laikoma tinkamai įvykdyta tik tuo atveju, jei atsakovas perduos ieškovui vilkikus, kuriems kertant Vokietijos teritoriją papildomuose bakuose esantis dyzelinis kuras bus neapmokestintas. Sutarties turinys taip pat nepatvirtina, kad įsigyti vilkikai bus naudojami kroviniams vežti į /per Vokietijos teritoriją ir kad esminė aplinkybė, dėl kurios jis sudaro sutartis su atsakovu, buvo tai, jog papildomuose bakuose vežamas kuras būtų neapmokestintas pagal Vokietijos teisę. Mokestis buvo skaičiuojamas ne dėl to, kad transporto priemonės neatitiko joms keliamų privalomų reikalavimų, negali būti naudojamos pagal jų paskirtį, o dėl to, jog pagal Vokietijos teisę neapmokestinamas tik tas kuras, kuris vežamas gamintojo sumontuotame bake, tačiau tai savaime nereiškia, kad papildomas kuro bakas yra nelegalus (neteisėtas) ir kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

41Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad už atsileipimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas turėjo 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius duomenis (X t., b. l. 20a, 20 b).

44Nustatant iš ieškovo atsakovui priteistinų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, remiamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), nustatančiomis maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius (atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo surašytas 2015 m. sausio 15 d. (iki Lietuvos Respu|?‘.;,lmkjnnnjblikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 įsigaliojimo). Įvertinus tai, kad atsakovo atstovas bylą nagrinėjant teisme pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punktą, taip pat į tai, kad atsakovą byloje atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kas reiškia, jog papildomas susipažinimas su byla ir joje keltinais klausimais nereikalavo ypatingų laiko ir darbo sąnaudų), teisėjų kolegija mano, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui pagrįstas ir realiai jo patirtas atstovavimo teisme išlaidas, kurias sudaro 400 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ (juridinio asmens kodas 134971823) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ (juridinio asmens kodas 170529178) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saukupa“... 6. Ieškovas minėtas sutartis ginčijo kaip sudarytas iš esmės suklydus dėl... 7. Ieškovas, eksploatuodamas vilkikus, jau patyrė 8 850,13 Eur dydžio... 8. Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriame... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį dėl... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ ieškovui UAB... 13. Teismas nurodė, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė... 14. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovo atstovų asmeninės savybės (ilgalaikė... 15. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas buvo... 16. UAB „Auto ekspertas“, atlikusi ekspertizę, ekspertizės akto Nr.... 17. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas priešieškinio reikalavimus... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Apeliantas (ieškovas) UAB „Saukupa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    22. Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 26. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar ieškovas, sudarydamas transporto... 27. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ... 28. Ieškovas prašo pripažinti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis... 29. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti... 30. Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimis šalys susitarė dėl... 31. Kaip jau minėta, sutartyje nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kad kuro bakas... 32. Į bylą pateikti duomenys, kad Iveco S. P. A. patvirtino, jog ieškovo... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje negalima daryti išvados, kad ieškovo... 34. Taigi, priešingai nei siekė įrodyti apeliantas skunde, atsakovas, kaip... 35. Apskirtai, ieškovas ieškinį dėl automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių... 36. Ieškovui, esančiam verslo subjektu, be to, veiklą vykdančiam transporto... 37. Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo... 38. Kaip jau buvo minėta, be prašymo pripažinti negaliojančiomis transporto... 39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo jam... 40. Nepaisant šios aplinkybės, pagal bylai išnagrinėti pateiktus duomenis... 41. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto turėtos išlaidos... 44. Nustatant iš ieškovo atsakovui priteistinų atlyginti atstovavimo išlaidų... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 47. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ (juridinio...