Byla 2A-117/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. P. ir draudimo kompanija Beazley Furlonge Ltd

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovams R. S. ir G. K. (G. K.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. P. ir draudimo kompanija Beazley Furlonge Ltd.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. K., J. K. sūnus ir jos teisių perėmėjas, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2009-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį ( - ), sudarytą tarp ieškovės J. K. ir atsakovo R. S. dėl buto ( - ), pardavimo, ir šio buto priėmimo-perdavimo aktą ( - ) bei taikyti restituciją: natūra grąžinti butą ieškovei J. K. nuosavybėn ir įpareigoti atsakovą G. K. grąžinti atsakovui R. S. 120 000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sandorį J. K. sudarė nesuprasdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti, aktyviai veikiant vaikaičiui G. K.. Šis sandoris jai buvo ekonomiškai nenaudingas, nes pardavė paskutinę gyvenamąją patalpą, be to, už ženkliai mažesnę kainą nei butas vertas. J. K. su vaikaičiu nuolat negyveno, pas jį būdavo tik jo motinai gydantis ligoninėje ir ne ilgiau kaip mėnesį, kaip ir šio ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pinigų už parduotą butą - 120 000 Lt - pardavėja negavo, o pirkėjas neįrodė priešingai. Ieškovo žiniomis pinigus gavo atsakovas G. K., apie ką atsakovas R. S. nurodė pirmojo atvykimo į butą metu ieškovui ir jo sutuoktinei. Šis atsakovas iki sandorio sudarymo buto neapžiūrėjo, nepasidomėjo nei kas bute gyvena, nei kur gyvens pardavėja, nors toks sandoris jam nebuvo pirmas. Taip pat neužtikrino saugaus ir patikimo pinigų perdavimo garbaus amžiaus pardavėjai, todėl negali būti laikomas sąžiningu pirkėju. J. K. nesuprato lietuvių kalbos, sandoris jai nebuvo išverstas į rusų kalbą. Pažymos butui parduoti buvo užsakytos taip pat ne pardavėjos prašymu, be to, prašymų iš vis nerasta. Pažymos buvo reikalautos trijų notarų biurų ir tik trečiasis asmuo notarė R. P. sutiko sandorį patvirtinti, neįsitikinusi J. K. gebėjimu suprasti atliekamų veiksmų reikšmę. Ieškovas nurodė, kad motina jam sakė, kad pasirašė dėl laikraščio „Izvestija“ užsakymo. Ieškovas laikė, kad sandoris ne tik sudarytas asmens, kuris nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, bet ir dėl apgaulės. Apgaulingus veiksmus atliko abu atsakovai, kurių artima 20 m. draugystė leido veikti bendrai. G. K. apgaulę įvykdė piktnaudžiaudamas senelės pasitikėjimu, jo iniciatyva buvo sudarytas sandoris ir tik su juo, bet ne su buto pardavėja, R. S. tarėsi dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Butą parduoti nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, skola už komunalinius mokesčius buvo tik už vieną mėnesį.

5Atsakovas R. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl ieškovės gebėjimo suprasti, kad parduoda butą. Ji savo ranka patvirtino, jog pinigus gavo. Be to, sandorį patvirtino notarė. Ieškovė supranta lietuvių kalbą, gyvendama Lietuvoje daugiau kaip trisdešimt metų. Atsakovas laiko save sąžiningu buto įgijėju, todėl jo atžvilgiu restitucijos prašė netaikyti.

6Atsakovas G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butą parduoti nusprendė ieškovė, nes neturėjo lėšų jį išlaikyti. Pirkėjas buto ieškojo per nekilnojamojo turto pardavimo agentūrą „Argenida“. Pinigus ieškovė gavo, bet po kelių dienų išėjusi pasivaikščioti pradingo. Dingo ir jos už butą gauti pinigai. Atsakovas mano, kad ieškovė viską gerai suprato, o bylą inicijavo jo dėdė A. K., kuris gyvena ginčo bute su savo šeima.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2009 m. rugsėjo 4 d. buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį ir šio buto 2009 m. rugsėjo 4 dienos priėmimo-perdavimo aktą, sudarytus tarp buto pardavėjos J. K. ir atsakovo R. S., negaliojančiais, taikyti restituciją, panaikinant nuosavybės teisės registraciją atsakovo R. S. vardu ir grąžinti nuosavybės teisę J. K. vardu; priteisė iš atsakovo R. S. ieškovui A. K. 200 Lt žyminio mokesčio ir 1 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 3 200 Lt žyminio mokesčio ir 64,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) buto pardavėjai J. K. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios išvadoje konstatuota, jog J. K. ir prieš, ir 2009-09-04 sandorio sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu- kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) J. K. buvo pripažinta neveiksnia bei jos globėju paskirtas A. K.. Nustatė, kad ginčijamu sandoriu J. K. perleido gyvenamąją patalpą, kuri buvo vienintelė ir nuolatinė jos gyvenamoji vieta. Pažymėjo, jog sandorio sudarymo metu J. K. apie mėnesį gyveno su G. K., jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau tik pastarojo slaugos reikalais, kas nustatyta ieškovo bei liudytojų J. K. ir T. P. parodymais, todėl šios gyvenamosios vietos laikyti jos nuolatine, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Teismas darė išvadą, kad pardavėja sudarė sau nenaudingą sandorį. Taip pat sandorį laikė nepagrįstu, nes nenustatytos aplinkybės, dėl kurių jis turėjo būti sudarytas. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovai paaiškino, kad J. K. turėjo daug skolų už butą, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Be to, sandorį pastaroji sudarė net neinformavus kartu su ja gyvenančio sūnaus A. K. ir jo šeimos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad J. K. valiai įtaka darė jos liga. Be to, pažymėjo, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad J. K. savarankiškai atliko kokius nors veiksmus sandoriui pasirengti, įgaliojimo juos atlikti pardavėja nebuvo suteikusi niekam, tačiau, teismo manymu, juos tikėtina atliko atsakovas G. K.. Teismo vertinimu, šią išvadą pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. S., D. G., T. M. parodymai. Taigi teismas konstatavo, kad ginčijamus sandorius J. K. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jie šiuo pagrindu pripažintini negaliojančiais (CK 1.89 str., CPK 178 str.).

10Teismas nustatė, kad sandoris buvo sudarytas R. S. tariantis su jau 20 metų jam pažįstamu G. K., bet ne su pardavėja. Dėl sandorio sudarymo aplinkybių atsakovai tarėsi pastarojo gyvenamojoje vietoje. G. K., nors ir ne sandorio šalis, dalyvavo sandorį tvirtinant notarų biure. Abiems atsakovams buvo žinomos aplinkybės, kad J. K. parduoda paskutinę gyvenamąją patalpą ir kad joje dar gyvena pardavėjos sūnaus šeima, tačiau sąmoningai siekdamas sandorio, atsakovas neapžiūrėjo perkamo buto iki sandorio sudarymo ir tuo neišviešindamas jo tretiesiems asmenims, kurie galėjo sutrukdyti jį sudaryti. Be to, atsakovas R. S. nebuvo sąžiningas, sudarant sandorį. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ginčijamus sandorius J. K. sudarė paveikus jos valią, kuriai įtaka ir taip darė jos liga, dėl atsakovų panaudotos apgaulės, todėl jie šiuo pagrindu pripažintini negaliojančiais (CK 1.91 str., CPK 178 str.).

11Teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, nurodė, jog visų pirma turi aiškintis, ar pagal nuginčytą sandorį turtas buvo perduotas ir koks tai yra turtas. Teismui nustačius, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šalims nebuvo perduotas, nėra pagrindo taikyti restitucijos. Nustatė, kad ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog pardavėja pareiškė, kad 120 000 Lt gavo iš pirkėjo R. S. prieš pasirašant šią sutartį. Atkreipė dėmesį, jog sutartis surašyta lietuvių kalba ir joje nėra duomenų, kad ji buvo išversta į pardavėjai suprantamą rusų kalbą. Tai, kad pardavėja rašo tik rusų kalba, galima buvo spręsti iš jos prierašo prie pastarojo punkto. Abstrakti frazė „dechni pololila“, teismo nuomone, nepatvirtina pinigų perdavimo ar gavimo fakto, juolab, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Nurodė, kad byloje esanti ekspertizės išvada patvirtina, jog sandorio sudarymo metu pardavėja negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, todėl prierašas sutartyje yra su valios defektu. Ieškovas bei jo sutuoktinė J. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirkėjas, pirmą kartą atvykęs apžiūrėti butą po sandorio sudarymo, nurodė, jog pinigus perdavė G. K.. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas UAB „Argenida“ darbuotojas D. G. parodė, kad nematė momento, kada buvo sumokėti pinigai. Tačiau kartu buvęs kitas tarpininkas T. M. parodė, kad matė, jog pardavėjas pinigus sumokėjo pirkėjai, tačiau kur ji juos padėjo nematė. Atsakovas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigus močiutė pasidėjo jo bute, stalo stalčiuje, tačiau kur jie dingo atsakovas nežino. Įrodymų visuma teismui leido daryti išvadą, kad pirkėjas J. K. pinigų už parduotą butą nesumokėjo, nes pinigų perdavimo faktas pardavėjai neginčytinais įrodymais neįrodytas (CPK 185 str.). Pažymėjo, kad teismas neturi pakankamai duomenų neginčijamai spręsti, kad pinigus atsakovas R. S. perdavė ir aktyviai sandoryje dalyvavusiam, iš esmės atstovavusiam pardavėją J. K. be įgaliojimo, pagal liudytojos R. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jos vaikaičiui G. K.. Dėl šios priežasties vertino, kad nėra pakankamo pagrindo įpareigoti pastarąjį atsakovą pinigus, restitucijos pagrindu grąžinti pirkėjui. Pripažino, jog ginčo butas nebuvo faktiškai perduotas atsakovui R. S. ir jis jame neapsigyveno. Ginčijamais sandoriais buvo tik įregistruota jo nuosavybės teisė į butą, esantį ( - ), todėl taikydamas vienašalę restituciją teismas panaikino šio atsakovo nuosavybės teisę į ginčo butą ir ją grąžino J. K. (CK 1.89 str. 2 d., 1.80 str. 2 d.).

12Teismas nurodė, jog pirkėjo negalima laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijo turtą daug mažesne negu rinkos kaina. Nustatė, kad NTR Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad net pagal masinį vertinimą ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo 189 000 Lt, tuo tarpu pagal sandorį butas parduotas tik už 120 000 Lt, kas rodo, jog butas parduotas už daug mažesnę kainą. Be to, atsakovas R. S. nepasirinko tokio pinigų perdavimo būdo, kuris nekeltų abejonių jo nesąžiningumu, dėl ko jis neįrodė pinigų perdavimo fakto.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovas R. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija, ir priimti naują sprendimą – taikyti dvišalę restituciją, t. y. ne tik panaikinti atsakovo R. S. nuosavybės teisę į ginčo butą, bet ir priteisti atsakovui iš J. K. (jos turto paveldėtojo A. K.) jo už ginčo butą sumokėtus 120 000 Lt. Taip pat prašo priteisti iš A. K. apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, nes nepagrįstai nustatė, jog pardavėja J. K. negavo 120 000 Lt pagal ginčijamą sutartį. Pažymi, jog tiek ginčijama sutartis, tiek buto perdavimo aktas yra pardavėjos pasirašyti. Pačioje sutartyje po 3.2 p. J. K. savo ranka ir laisva valia įrašė (patvirtino), kad gavo 120 000 Lt. Nurodo, kad J. K. Lietuvoje gyvena 30 metų, kas yra pakankamas laikotarpis išmokti lietuvių kalbą, t. y. suprasti ir skaityti lietuviškai. Be to, sutartį pasirašant notarų biure, notarė rusų kalba pardavėjai J. K. išaiškino sutarties turinį ir jos reikšmę bei pasekmes. Šias aplinkybes patvirtina 2010-11-08 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog liudytojai T. M., R. S., R. P. vienareikšmiškai patvirtino, jog notarė su pardavėja J. K. bendravo rusų kalba, jai buvo išaiškintos visos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu. Atkreipė dėmesį, kad į nagrinėjamą bylą J. K. pateikti procesiniai dokumentai, kurie yra jos pasirašyti, yra pateikti lietuvių kalba, kas tik patvirtina, kad J. K. supranta lietuvių kalbą ir geba ja skaityti. Nurodo, kad J. K. po sutarties sudarymo kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sandorio kainos – 120 000 Lt, kurie jai buvo perduoti pagal sutartį, vagystės. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad pardavėja pinigus pagal ginčijamą sutartį gavo. Apelianto vertinimu, ta aplinkybė, kad J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nepanaikina sutarties 3.2 p., kuris vienareikšmiškai patvirtina, jog pinigai jai buvo sumokėti prieš sudarant sutartį. Taigi apeliantas teigia, kad pritaikius vienašalę restituciją buvo pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Papildomai apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes pirmosios instancijos teismas neatidėjo teismo posėdžio, nors tiek apeliantas, tiek jo atstovas informavo teismą apie svarbias priežastis, dėl kurių jie negalėjo atvykti į posėdį, ir tuo eliminavo apelianto galimybę ginti savo teises teisme.

15Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. S. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš A. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. K. atsiliepime pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme, ir nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

16Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. S. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais. Mano, kad apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pardavėjai pinigai pagal ginčijamą sutartį nebuvo perduoti. Vertina kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog J. K. suprato lietuviškai. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad ieškovė ne tik, kad rašė rusų kalba, bet ir skaitė bei kalbėjo rusų kalba, nes ši kalba jos gimtoji – ieškovei teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo skirtas vertėjas, tai, kad ji kalba tik rusiškai, nurodyta ir 2010-02-04 ekspertizės akte Nr. ( - ), 1992 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinys buvo išverstas į rusų kalbą. Be to, apelianto argumentas, kad J. K. suprato sutarties turinį, reikšmę ir pasekmes, yra atmestinas dar ir dėl to, kad J. K. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kas yra konstatuota Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrų ekspertų komisijos išvadoje. Ieškovas mano, kad nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes liga nėra vertinama kaip svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį. Be to, apeliantas pats nepasirūpino tinkamu atstovavimu byloje ir tikėtina sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

20Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas taikė vienašalę restituciją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją, nes netinkamai nustatė, jog apeliantas R. S. nesumokėjo 120 000 Lt pardavėjai J. K. pagal nuginčytą pirkimo – pardavimo sandorį. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą neperžengdamas šių apeliaciniame skunde nurodytų ribų.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

22Apeliantas nurodo, kad pardavėja J. K. laisva valia pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir joje įrašė, kad pinigus gavo. Apelianto nuomone, J. K. įrašė į sutartį, kad pinigus gavo, nes sugebėjo skaityti ir suprasti lietuvišką sutarties tekstą. Aplinkybę, kad pardavėja suprato lietuviškai, apelianto manymu, pagrindžia tai, kad ji Lietuvoje gyvena 30 metų ir kiti pardavėjos procesiniai dokumentai byloje yra pateikti lietuvių kalba. Nesutiktina su tokia apelianto pozicija. Vien ta aplinkybė, kad pardavėja J. K. Lietuvoje gyvena 30 metų vienareikšmiškai neleidžia teigti, jog ji suprato lietuvių kalbą. Aplinkybę, kad J. K. nesuprato lietuviškai patvirtina tai, jog ieškovei teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo skirtas vertėjas, 1992 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinys buvo išverstas į rusų kalbą. Be to, tai, kad ji kalba tik rusiškai, nurodyta ir 2010-02-04 ekspertizės akte Nr. ( - ). Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo paaiškinimai, jog J. K. pirkimo – pardavimo sutarties turinį notarė išdėstė rusų kalba. Tai, kad J. K. procesiniai dokumentai byloje yra pateikti lietuvių kalba nereiškia, kad ji suprato lietuviškai, nes būtinybė minėtus dokumentus pateikti būtent lietuvių kalba yra numatyta CPK. Pažymėtina, kad šiuo atveju net sutarties turinio išdėstymas J. K. rusų kalba neleidžia teigti, jog J. K. sutarties turinį suprato ir sąmoningai įrašu sutartyje patvirtino faktą apie pinigų gavimą. Byloje yra nustatyta, kad pardavėja J. K. sirgo kraujagysline demencija su ryškiu pažinimo sutrikimu ir kad sandorio sudarymo metu pardavėja negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, t. y. sutarties pasirašymas ir įrašas sutartyje yra su valios defektu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad sutarties pasirašymas bei įrašas sutartyje apie pinigų gavimą pats savaime įrodo, jog pirkėjas R. S. pinigus sumokėjo. Apeliantas mano, kad vien ta aplinkybė, jog pardavėja nesuprato savo veiksmų nepaneigia J. K. įrašo sutartyje apie pinigų gavimą. Iš dalies sutiktina su šiuo apelianto argumentu, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad pinigų perdavimo faktą pardavėjai paneigia kitos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Visų pirma, byloje nėra pateikta kitų įrodymų, išskyrus sutartį ir įrašą joje, kad pardavėja pinigus gavo. Antra, liudytojų ir paties apelianto paaiškinimai dėl pinigų perdavimo nėra nuoseklūs. Apeliantas teigė, kad jis pinigus perdavė pardavėjai J. K. asmeniškai, vėliau pakeitė savo poziciją nurodydamas, kad pinigus sumokėjo pardavėjos anūkui G. K.. Tuo tarpu pastarasis neigia gavęs pinigus. Liudytojas T. M. paaiškino, jog pirkėjas R. S. pinigus sumokėjo pardavėjai. Trečia, apeliantas nurodo, kad pinigų perdavimo faktą pardavėjai įrodo tai, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl minėtų pinigų dingimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šį apelianto teiginį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pardavėja J. K. buvo faktiškai neveiksni, toks jos kreipimasis negalėtų būti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pinigų perdavimo faktą pardavėjai, nes egzistuoja didelė tikimybė, jog į teisėsaugos institucijas ji galėjo kreiptis dėl kitų asmenų jai padarytos įtakos. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad pinigai pagal pirkimo-pardavimo sandorį J. K. nebuvo sumokėti nei kad buvo sumokėti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, vertintina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

23Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo jam neatvykus į teismo posėdį ir tuo atėmė iš apelianto galimybę ginti savo teises, t. y. apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, kuris sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog buvo padarytas apelianto nurodomas procesinis pažeidimas, jis nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.).

24Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui A. K., tačiau jis neprašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai šios bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. K., J. K. sūnus ir jos teisių perėmėjas, patikslintu ieškiniu... 5. Atsakovas R. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad... 6. Atsakovas G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 9. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) buto pardavėjai J.... 10. Teismas nustatė, kad sandoris buvo sudarytas R. S. tariantis su jau 20 metų... 11. Teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, nurodė, jog visų pirma turi... 12. Teismas nurodė, jog pirkėjo negalima laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovas R. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011... 15. Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. S. apeliacinį skundą.... 16. Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. S. apeliacinį skundą.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 22. Apeliantas nurodo, kad pardavėja J. K. laisva valia pasirašė pirkimo –... 23. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes... 24. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 28. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....