Byla 2A-906-823/2015

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys A. Ž. ir AB DNB bankas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1997 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 311, dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 900 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatant nelygias sutuoktinių turto dalis, atsižvelgiant į nepilnamečio A. Ž. interesus: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto ir garažo, esančių ( - ), ir priteisti jai šį turtą natūra, o atsakovui priteisti natūra likusią 1/3 dalį nurodyto nekilnojamojo turto, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Peugeot 107, v./n. ( - ) (6 500 Lt vertės), nepriteisiant atsakovui jokios piniginės kompensacijos, visus sutartinius įsipareigojimus DNB bankui pagal 2004 m. kovo 10 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 0614-04IV palikti ieškovei ir atsakovui solidariai.

4Atsakovas D. Ž. prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Ž., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti natūra tarp sutuoktinių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise po 1/2 nekilnojamojo turto dalį, priteisti ieškovei automobilį Peugeot 107, v./n. ( - ) atsakovui priteisti automobilį AUDI 80, v./n. ( - ); visus sutartinius įsipareigojimus DNB bankui pagal 2004 m. kovo 10 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 0614-04IV pripažinti ieškovės ir atsakovo solidariaisiais įsipareigojimais.

5Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad tarp AB DNB banko ir kredito gavėjų A. Ž. ir D. Ž. 2004 m. kovo 10 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 0614-04IV su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 48 013 USD būsto kreditas iki 2024 m. sausio 31 d. Kredito grąžinimas yra užtikrintas buto, esančio ( - ), hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nėra prašoma pakeisti 2004 m. kovo 10 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0614-041V sąlygų, bankas neprieštarauja dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį bankui vykdymo po šalių santuokos nutraukimo.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškinio reikalavimai dalyje dėl nepilnamečio A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir yra tenkintini.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės A. Ž. ir D. Ž., santuoką įregistruotą 1997 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.311, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nepakeitė; nustatė nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina A. Ž.; priteisė iš atsakovo D. Ž. išlaikymą nepilnamečiui A. Ž., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 800 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 11 d.) iki A. Ž. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę A. Ž. priteisto iš atsakovo D. Ž. nepilnamečiui A. Ž. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; pripažino ieškovei A. Ž. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto su terasa, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 1/2 dalį negyvenamos patalpos – garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių rinkos vertė 344 500 Lt; pripažino atsakovui D. Ž. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto su terasa, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 1/2 dalį negyvenamos patalpos – garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių rinkos 344 500 Lt; pripažino ieškovei A. Ž. nuosavybės teisę į automobilį Peugeot 107, v./n. ( - ) kurio vertė 6 500 Lt; pripažino atsakovui D. Ž. nuosavybės teisę į automobilį Audi 80, v./ n. ( - ) kurio vertė 500 Lt; pripažino prievoles kreditoriui AB DNB bankui po šalių santuokos nutraukimo pagal 2004 m. kovo 10 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 0614-041V su vėlesniais pakeitimais ir papildymais solidariomis ieškovės A. Ž. ir atsakovo D. Ž. prievolėmis kreditoriui iki šių prievolių visiško įvykdymo; priteisė ieškovei A. Ž. iš atsakovo D. Ž. žyminį mokestį – 1400 Lt; priteisė atsakovui D. Ž. iš ieškovės A. Ž. išlaidas ekspertizei apmokėti – 484 Lt; priteisė iš atsakovo D. Ž. į valstybės biudžetą 2 228 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės A. Ž. į valstybės biudžetą 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas pažymėjo, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kuriu nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, pagrindas nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės - teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju padalijus sutuoktinių turtą lygiomis dalimis, bus užtikrintos tinkamos nepilnamečio šalių vaiko gyvenimo sąlygos, nes ginčo buto įregistruotas bendras plotas yra 106,70 kv. m, gyvenamas plotas 100,38 kv. m, butą sudaro bendras kambarys ir trys kambariai, todėl, padalijus butą tarp šalių natūra, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, nepilnametis vaikas turės atskirą kambarį, kaip ir šiuo metu turi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė gauna daugiau nei du kartus šalies mastu nustatytą vidutinį darbo užmokestį viršijančias darbo pajamas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiui A. Ž. didesnis nei teismų praktikoje nustatytas būtinasis vaiko išlaikymas, atsakovas aktyviai dalyvauja sūnaus gyvenime, rūpinasi jo poreikiais, todėl teismui nėra pagrindo, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo.

9Teismas nurodė, kad ir tuo atveju, jeigu šalys butą nuspręstų parduoti, sugrąžinus bankui AB DNB paskolos likutį, sutuoktiniams liktų apie 630 000 Lt piniginių lėšų, iš kurių ieškovei atitektų apie 315 000 Lt. Šių lėšų, teismo vertinimu, visiškai pakaktų kito gyvenamojo būsto, tenkinančio ir nepilnamečio vaiko interesus, įsigijimui. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad šalims pardavus nekilnojamąjį turtą, vaiko interesais būtina įsigyti kitą butą, kuris turi būti naujos statybos, trijų kambarių ir Antakalnio rajone. Teismo vertinimu, Antakalnio rajone yra pakankamai trijų kambarių nekilnojamojo turto, kurį ieškovė galėtų įsigyti, teismui padalijus sutuoktiniams priklausantį turtą lygiomis dalimis. Teismas įvertino ir šalių sūnaus A. Ž. amžių (15 metų), ir sprendė, kad tokio amžiaus jaunuolis turi visas galimybes, pasinaudodamas viešojo transporto priemonėmis, nesunkiai pasiekti tiek jo mokyklą, tiek ir kitas jo pomėgių bei laisvalaikio praleidimo vietas ir nebūtinai tik iš Antakalnio rajono.

10Teismas pažymėjo, kad automobilis Peugeotl07, v./n. ( - ) kurio vidutinė rinkos vertė – 6 500 Lt, nuosavybės teise priteisiamas ieškovei, o automobilis Audi, 80, v./n. ( - ) kurio vertė 500 Lt, nuosavybės teise priteisiamas atsakovui, todėl atsakovui iš ieškovės nepriteistina piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį daiktą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo iš šioje dalyje primti naują sprendimą: pripažinti ieškovei A. Ž., nuosavybės teisę į 2/3 dalį buto su terasa, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 2/3 dalį negyvenamos patalpos garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); pripažinti atsakovui D. Ž. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto su terasa, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 1/3 dalį negyvenamos patalpos – garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių rinkos vertė sudaro 344 500 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats atsakovas sutiko, kad, apsaugant nepilnamečio vaiko interesus, reikia nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, buvo nesutariama tik dėl nukrypimo dydžio. Būtent dėl nukrypimo masto byloje ir kilo pagrindinis ginčas. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, ignoravo faktą, kad nukrypimo nuo lygių dalių principo būtinumą pripažino abi šalys.

132) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė dvi esmines klaidas: nustatė, kad šalims pardavus butą apeliantė su sūnumi galės įsigyti lygiavertį būstą; nustatė, kad šalims ir toliau gyvenant ginčo bute ir jį padalinus lygiomis dalimis nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Teismas, nesigilindamas į nepilnamečio vaiko interesus, konstatavo, kad padalinus turtą lygiomis dalimis, vaiko interesai bus užtikrinti, tačiau neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes t. y., kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus nepakanka nustatyti, jog jam pakanka 11,74 kv. m. ploto kambarėlio ir jį turėdamas vaikas galės tinkamai vystytis, augti ir lavintis. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo tam, kad sūnus turėtų ne prastesnes gyvenimo sąlygas nei šalims gyvenant santuokoje. Nukrypimas yra būtinas ne tik žvelgiant į vaiko privačią erdvę, tačiau ir į jo laisvalaikio leidimo, maisto gaminimo, valgymo ir pan. erdvę, kuri santuokos metu buvo virtuvėje/svetainėje. Nukrypimas nuo lygių dalių principo orientuojamas į tai, kad, dalijant santuokoje įgytą butą, jo dalys būtų paskirstytos atitinkamai vaiko naudojamo ploto naudai, t. y. atsakovei atitektų jos (19,91 kv.m.) ir vaiko kambarys (11,74 kv.m.) bei 2/3 dalis svetainės/virtuvės kambario (36,42 kv.m.), atitinkamai kaip dabar ir naudojamasi šiuo kambariu. Tuo tarpu atsakovui atitektų jo naudojamas kambarys (14,10 kv.m.) bei 1/3 dalis svetainės/virtuvės (18,21 kv.m.). Buto padalijimu nėra sprendžiami nepilnamečio vaiko turtiniai interesai, o siekiama apsaugoti neturtinius, prigimtinius nepilnamečio vaiko interesus į saugią, jaukią ir tinkamą jam augti aplinką. Remiantis teismo nustatytomis dalimis, susidarė tokia situacija, kad nepilnametis vaikas be savo mažo kambario daugiau erdvės neturi. Atsakovui panorėjus, jis gali išnuomoti jam atitekusią buto dalį, t. y. savo kambarį ir didžiąją dalį virtuvės/svetainės, tokiu būdu vaikui tiek laisvalaikį leisti, tiek gamintis maistą, tiek valgyti tektų savo kambaryje. Atsakovas daug metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis taip pat turi ir šios šalies pilietybę, todėl labai tikėtina, kad gali vėl išvykti į šią šalį, o savo buto dalį išnuomoti tretiesiems asmenims. Ieškovei nepriteisus 2/3 dalies bendros erdvės, t.y. virtuvės/svetainės (nenukrypus nuo lygių dalių), o atsakovui išnuomojus savo buto dalį, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

143) Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi vaikai, turtas yra skirtas ne tik tenkinti sutuoktinių interesus, tačiau užtikrina ir tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui: turtinę padėtį (materialinę gerovę), maitinimąsi, higieną bei švarą, lavinimąsi bei laisvalaikį, tvarkingą aplinką ir pan. Sutuoktinis, su kuriuo liks gyventi nepilnametis vaikas, privalės tiesiogiai rūpintis bei sukurti būtiną buitį ne tik sau, bet ir nepilnamečiam vaikui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, turtą padalijus lygiomis dalimis, ieškovė neišgalėtų nusipirkti vaiko interesus atitinkančio būsto Antakalnio rajone. Iš pateiktų skelbimų matyti, kad trijų kambarių butas vidutiniškai kainuoja apie 500 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu šalys gyvena naujos statybos name. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad senos statybos, sovietinio tipo, namai yra daug kartų blogesni ir juose gyvenimo sąlygos yra kur kas prastesnės nei naujuose namuose. Ieškovei įsigijus ne naują, o senos statybos trijų kambarių butą, jos išlaidos komunaliniams mokesčiams išaugtų keturis kartus, o per šildymo sezoną ir dar daugiau. Taip pat senos statybos butai reikalauja nuolatinio remonto, renovacijos ir pan. Šalys, gyvendamos santuokoje, būtent dėl geresnių gyvenimo sąlygų savo sūnui ir įsigijo erdvų butą naujame name. Dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo nepilnametis vaikas neturi patirti esminių gyvenimo sąlygų pasikeitimo, t. y. persikelti gyventi į kitame rajone esantį butą, kuris yra toli nuo vaiko lankomos mokyklos, turimų draugų ir pan., ar į seną nesuremontuotą butą tame pačiame rajone.

154) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovei tenkančio turto dalis sudarys 344 500 Lt arba 72,5 proc. jos ieškinyje nurodytos (deklaruotos) turto vertės ir dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo yra nepagrįstas. Nukrypimas nuo lygių dalių principo motyvuojamas ne dalinamo nekilnojamojo turto verte, o būsto plotu, reikalingu nepilnamečiam vaikui. Ar dalijamo būsto vertė yra 400 000 Lt ar 800 000 Lt nėra jokio skirtumo, nes vaiko interesas turėti tinkamą gyvenamąją erdvę nesikeičia. Nukrypimas nuo lygių dalių principo yra tiesiogiai apskaičiuotas pagal nepilnamečiui vaikui reikiamą buto plotą. Vaiko plotas yra jo kambarys ir 1/3 dalis virtuvės/svetainės, atsakovo – jo kambarys ir 1/3 dalis virtuvės/svetainės, ieškovės – jos kambarys ir 1/3 dalis virtuvės/svetainės. Viso ieškovei tenka 2/3 dalys buto, o atsakovui 1/3 dalis buto. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, apeliantę pastatė į kur kas blogesnę padėtį, t. y. jai atiteko pareiga užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau ji negavo didesnio gyvenamojo ploto. Savaime suprantama, kad šalių lygybė pažeidžiama ir pardavus esamą butą bei įsigijus naują, nes apeliantė negalės įsigyti didesnio būsto nei atsakovas, nors ji privalės užtikrinti gyvenamąją vietą ne tik sau, tačiau ir sūnui. Sūnui sulaukus pilnametystės jis toliau mokysis ir bent jau iki 24 metų gyvens su apeliante, kuri ir sūnui sulaukus pilnametystės privalės užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu atsakovas tokių rūpesčių nepatirs ir galės vienas patogiai gyventi geresnėmis sąlygomis nei jo nepilnametis, o vėliau ir pilnametis, sūnus.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. Ž. prašo ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą; priteisti iš apeliantės (ieškovės) atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

171) Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Sutinkamai su teismo išvada, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Teismas tinkamai sprendė, kad padalijus butą tarp šalių natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nepilnametis vaikas turės atskirą kambarį, kaip ir šiuo metu turi. Teismas teisingai konstatavo, kad CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąjį būstą nebus pažeisti.

182) Ieškovės pozicija dėl šalims priskirtino turto dalių dydžio (proporcijų) nepasikeitė, nors, kaip minėta, turto vertinimo ekspertizės metu buvo nustatyta žymiai didesnė turto vertė, o tai sąlygoja žymiai didesnes galimybes abiem šalims, pardavus turimą turtą, įsigyti ženkliai didesnės vertės ir patrauklumo nekilnojamąjį turtą. Teismas ginčijamame sprendime pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad šalims pardavus nekilnojamąjį turtą, vaiko interesais būtina įsigyti kitą butą, kuris būtinai turėtų būti naujos statybos, trijų kambarių ir būtinai Antakalnio rajone. Teismas pagrįstai įvertino A. Ž. amžių, nurodydamas, kad tokio amžiaus jaunuolis turi visas galimybes, pasinaudodamas viešojo transporto priemonėmis, nesunkiai pasiekti tiek jo mokyklą, tiek ir kitas jo pomėgių bei laisvalaikio praleidimo vietas nebūtinai tik iš Antakalnio rajono. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde klaidina teismą, neteisingai nurodydama byloje susiklosčiusias aplinkybes, nepagrįstai ir iškreiptai skundo argumentavime panaudodama šalių dėstytas pozicijas ir pasiūlymus, siekiant byloje sudaryti susitarimą ir santuoką nutraukti bendru šalių sutikimu, t. y. iš esmės siekiant užbaigti tarp šalių kilusį ginčą ir siekiant užkirsti kelią tolimesnių ginčų kėlimui ir/ar teisminio proceso tolimesnei eigai.

193) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės ginčijamą sprendimą dėl turto padalinimo, skirtingai nei teigia ieškovė, nepadarė jokios klaidos, kadangi teismas savo sprendimu siekė užtikrinti, kad vaikas, gyvendamas su motina, turėtų normalias buitines, poilsio ir lavinimosi sąlygas, bet ne sudaryti galimybes ieškovei įsigyti tokį patį būstą kaip tas, kuris bendromis sutuoktinių pastangomis buvo užgyventas santuokoje. Teismas, tinkamai įvertinęs dalijamo turto vertę, paauglio amžių ir jo charakterio savybes, priėmė pagrįstą sprendimą, kad visi minėti vaiko poreikiai bus patenkinti nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

204) Siekdama manipuliuoti teismo nuomone ir taip prisiteisti didesnę turto dalį, ieškovė nurodė teismui ne rinkos, bet kadastrinę turto vertę, kuri yra 475 550 Lt. Ginčo butas vertas ne 689 000 Lt, bet žymiai daugiau. Tai patvirtina aplinkybė, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo gautas pasiūlymas iš potencialių pirkėjų nupirkti butą už 800 000 Lt, tačiau ieškovė šį pasiūlymą svarstyti atsisakė be jokio savo pozicijos motyvavimo. Galima tik spėlioti, kad jos motyvas buvo noras pirmiausiai užsitikrinti, kad teismas priimtų sprendimą skirti ieškovei 2/3 turto, ir tik tada svarstyti buto pardavimo sąlygas. Ieškovei didžiausią susirūpinimą kelia ne klausimas, ar ji po skyrybų turės galimybes užtikrinti vaikui deramas gyvenimo sąlygas, bet ta aplinkybė, kad proporcingai padalinus turtą atsakovas turės galimybę įsigyti ne blogesnį būstą už jos. Tai nėra nei garbingas, nei tinkamas ir pagrįstas motyvas siekti didesnės turto dalies, tuo labiau žinant, kad apie 95 proc. išlaidų dalijamam turtui įsigyti buvo apmokėta asmeninėmis atsakovo ir jo tėvų lėšomis. Teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, nesiekė užtikrinti, kad pareigos betarpiškai globoti vaiką negavęs sutuoktinis, po skyrybų gyventų blogesnėmis sąlygomis už tokią privilegiją įgijusį sutuoktinę. Teismas, priimdamas sprendimą, siekė užtikrinti, kad nepilnametis vaikas turėtų deramas sąlygas gyventi su vienu iš tėvų ir šią misiją teismas garbingai ir teisingai atliko.

215) Skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, teismo argumentas, kad vaikas gali naudotis viešu transportu mokyklai pasiekti, yra labai logiškas, kadangi vaikas jau nuo 8-9 m., esant poreikiui į mokyklą Žirmūnuose iš Antakalnio važiuodavo vienas viešuoju transportu, o nuo 11 m. važinėjo viešu transportu į Daukanto progimnaziją Naujamiestyje ir tik paskutiniaisiais metais, perėjęs į Antakalnio gimnaziją, pradėjo eiti į mokyklą pėsčiomis. Jokių problemų su sūnaus važinėjimu į mokyklą ir iš jos viešuoju transportu ieškovė iki šios bylos neįžvelgė, ir tik dabar, kai vaikui jau beveik 16 m. ir jis savarankiškai viešuoju transportu ne tik važinėja po miestą ar tarpmiestiniais maršrutais, bet ir pats vienas yra skridęs į Daniją, ieškovei pasidarė labai svarbu, kad sūnus turėtų galimybę į mokyklą nueiti pėsčiomis.

226) Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šioje byloje tokių kriterijų nebuvo, todėl teismas visiškai pagrįstai ir tinkamai išsprendė apeliantės ginčijamą klausimą ir dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimas ginčijamoje dalyje nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

25Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto padalijimo ir mano, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

26CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo siejamas su nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; kt.).Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

27Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, dėl kurio padalijimo yra kilęs ginčas, yra 4 kambarių, 106,70 kv.m. bendro ploto, 100,38 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 22, t. I). Pagal byloje esantį turto ekspertizės aktą, buto rinkos vertė – 689 000 Lt. Butą sudaro kambarys – virtuvė (54,63 kv.m.), kambariai – 14,10 kv.m., 11,74 kv.m., 19,91 kv.m. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu ji naudojasi 19,91 kv.m. ploto kambariu, šalių sūnus – 11,74 kv.m. ploto kambariu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padalijus tarp šalių turtą lygiomis dalimis natūra, ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui išliktų galimybė naudotis jų šiuo metu naudojamais kambariais ir dalimi svetainės/virtuvės. Apeliantės teiginiai, kad nepilnamečio vaiko interesai pažeidžiami tuo, kad ieškovei tenka mažesnė nei 2/3 dalis bendros svetainės/virtuvės, kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad turto padalijimo tarp šalių faktas niekaip nepašalina abiejų šalių pareigos suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas šalims gyvenant kartu, t.y. teisę naudotis bendra virtuvės/svetainės dalimi nepriklausomai nuo jos dalių priklausymo nuosavybės teise ieškovei ar atsakovui. Apeliantės argumentai, kad atsakovas gali išnuomoti jam tenkančią buto dalį, ir dėl to nepilnametis vaikas neva negalės naudotis bendros svetainės/virtuvės dalimi, yra prielaida. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo turtas tarp šalių padalintas nustatant idealiąsias dalis. Dėl naudojamosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo šioje byloje teismas nesprendė. Šalims priteisus ginčo turtą idealiosiomis dalimis ir tarp jų kilus nesutarimams dėl bendro daikto naudojimo, bendraturčių ginčas galės būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

28Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padalijus ginčo turtą tarp šalių lygiomis dalimis vaiko teisės nebuvo pažeistos ir šalims nutarus ginčo butą parduoti. Apeliantė iš esmės neginčija, kad pinigų sumos, gautos pardavus ginčo turtą, jai pakaktų kito buto, pakankamo ploto gyventi jai ir jos nepilnamečiam sūnui, Vilniaus mieste įsigijimui. Taigi, padalijus sutuoktinių turtą lygiomis dalimis, viena esminių vaiko teisių – teisė į būstą, nebūtų pažeista. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad vaiko interesus atitinkantis būstas yra būtent būstas naujos statybos name Antakalnio mikrorajone. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi, nesietina su vaiko ar jo tėvų pageidavimu gyventi konkrečioje gyvenamoje vietoje.

29Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko amžių – 16 metų. Tokio amžiaus asmuo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali savarankiškai pasiekti kitoje miesto vietoje esančią mokymosi įstaigą, juolab, kad iki esamos mokymosi įstaigos baigimo yra likęs neilgas laiko tarpas.

30Apeliantė, grįsdama poreikį nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, iš esmės šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis dalija tarp jos, atsakovo ir jų nepilnamečio sūnaus, sau priskirdama sūnui tokiu būdu tenkančią turto dalį. Kolegija pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neįgyja nuosavybės teisių į šalių santuokoje įgytą turtą, išskyrus atvejus, kai vaikui yra priteisiamas išlaikymas turtu. Tuo pačiu, kaip jau minėta, vienas iš sutuoktinių savaime neįgyja teisių į didesnę santuokoje įgyto turto dalį vien dėl to, kad su juo lieka gyventi nepilnametis vaikas.

31Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pateikė išsamius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, su kuriais kolegija sutinka. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

32Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

33Apeliacinį skundą atmesti.

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką,... 4. Atsakovas D. Ž. prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų... 5. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad tarp AB DNB banko ir kredito... 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas pažymėjo, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 9. Teismas nurodė, kad ir tuo atveju, jeigu šalys butą nuspręstų parduoti,... 10. Teismas pažymėjo, kad automobilis Peugeotl07, v./n. ( - ) kurio vidutinė... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. 1) Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats atsakovas sutiko, kad,... 13. 2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė dvi esmines... 14. 3) Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad sutuoktinio, su kuriuo... 15. 4) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovei tenkančio turto dalis... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. Ž. prašo ieškovės A. Ž.... 17. 1) Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, taikant CK 3.123... 18. 2) Ieškovės pozicija dėl šalims priskirtino turto dalių dydžio... 19. 3) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės ginčijamą sprendimą... 20. 4) Siekdama manipuliuoti teismo nuomone ir taip prisiteisti didesnę turto... 21. 5) Skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, teismo argumentas, kad... 22. 6) Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto... 26. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių... 27. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 28. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 29. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į šalių... 30. Apeliantė, grįsdama poreikį nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių... 31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 32. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 33. Apeliacinį skundą atmesti.... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti...