Byla 2A-506/2011
Dėl žalos atlyginimo

12011 m. grudžio 15 d.

2Vilnius

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-868-125/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Z-Profile“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

7Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Z-Profile“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau - administratorius). Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai, jos įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, t. y. bendrovė buvo nemoki, tačiau darbuotojams buvo didinami darbo užmokestis. Priskaitytas darbo užmokestis nebuvo laiku išmokėtas, todėl įmonės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtinti darbuotojų kreditoriniai reikalavimai. Padidinus darbuotojams darbo užmokestį bendrovei buvo padaryta 65 537,71 Lt žala. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, sudaro įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas. 2009 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditoriai priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, todėl administratoriaus pareikštu ieškiniu prašoma priteisti įmonei iš atsakovo 65 537,71 Lt žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 65 537,71 Lt žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. spalio 21 d. bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei 1 966 Lt žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir dėl to nebuvo pagrindo darbuotojams didinti darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad darbuotojų darbo užmokesčiui padidėjus 50 036,44 Lt įmokos valstybės biudžetui taip pat padidėjo 17 002,36 Lt, todėl pripažino, kad ieškovui padaryta 65 537,71 Lt žala.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas formaliai vertino įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę. Neatsižvelgė į tai, kad įkūrus naują bendrovę buvo reikalingos investicijos ir patyrę darbuotojai. Tuo metu kylant pragyvenimo lygiui ir atlyginimams, buvo būtina nors minimaliai atsakingiems bendrovės darbuotojas padidinti darbo užmokestį. Bendrovė nebuvo vedama prie bankroto, nes ji dirbo jau keletą metų ir turėjo savo nuolatinius klientus bei pelningus užsakymus, buvo pajėgi konkuruoti su kitomis, didesnę patirtį turinčiomis bendrovėmis. Darbuotojams nepadidinus darbo užmokesčio ir šiems palikus bendrovę, bendrovė būtų žlugusi jau įkūrimo pradžioje. Atsakovo teigimu, bendrovės darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis nei kitose bendrovėse, t. y. tuo metu darbo rinkoje techninio direktoriaus darbo užmokestis buvo apie 5 000 Lt, tuo tarpu atsakovo bendrovėje tik 3 000 Lt, administratorės darbo užmokestis buvo apie 3 000 Lt, atsakovo bendrovėje tik 1 500 Lt, buhalteres uždarbis 4 000 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 2 500 Lt, komercijos direktoriaus – 4 500 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 2 500 Lt, gamybos vadovo 3 500 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 1 500 Lt. Tokio dydžio įmonės darbuotojų atlyginimai buvo jau po padidinimo, todėl teismo argumentai, kad bendrovė buvo sąmoningai žlugdoma, nepagrįsti. Bendrovės nemokumą lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tik ieškovas atsakingas dėl įmonės nemokumo.

132. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir S. D. taikos sutartį, pagal kurią iš atsakovo priteista 16 000 Lt suma. Tokiu atveju patenkinus administratoriaus ieškinį, skundžiamu sprendimu iš atsakovo antrą kartą priteisiama ši suma.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Z-Profile“ administratorius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal įmonės balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų už 2006-2008 metus duomenis įmonė dirbo nuostolingai, todėl nebuvo pagrindo jos darbuotojams didinti darbo užmokestį. Įmonė 2006 m. turėjo 30 046,00 Lt nuostolių, 2007 m. – 728 436 Lt nuostolių, 2008 m. gegužės 22 d. – 136 315 Lt nuostolių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vadovaujama įmonė turėjo nuolatinių klientų ir pelningų užsakymų, buvo pajėgi konkuruoti su kitomis, didesnę patirtį turinčiomis bendrovėmis. Atsakovas neįrodė būtinybės nors ir minimaliai didinti atsakingiems darbuotojams darbo užmokestį tuomet, kai bendrovės nuostoliai kiekvienais metais ženkliai didėjo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui, kaip juridinio asmens valdymo organui, pareikšto reikalavimo atlyginti įmonei padarytą žalą pagrįstumas bei byloje esančių įrodymų vertinimo atitiktis įrodinėjimo procesą reglamentuojančioms taisyklėms.

18Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.) ir kt. Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

19CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

20Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimais, įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

21Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

22Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

23Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimą bankroto administratorius kildina iš vienasmenio administracijos vadovo veiksmų neteisėtumo, kuris grindžiamas nepagrįstu atlyginimų darbuotojams padidinimu bendrovei esant faktiškai nemokiai. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus pripažino pagrįstais ir, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir pagrindo didinti darbuotojams darbo užmokestį nebuvo, o jį padidinus bendrovei buvo padaryta žalos.

24Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad teismas formaliai vertino įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę. Apelianto teigimu, bendrovės nemokumą lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, o ne darbo užmokesčio darbuotojams padidinimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tik ieškovas atsakingas už įmonės nemokumą. Šiuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje analizuojami ir vertinami juridinio asmens valdymo organo sprendimai padidinti darbuotojams darbo užmokestį įmonei esant nemokiai ir sumažėjusios įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju būtina įvertinti byloje esančius įrodymus apie įmonės turtinę padėtį, realias galimybes didinti darbuotojams darbo užmokestį, jį išmokėti ir atitinkami spręsti dėl bendrovei padarytos žalos.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

26Byloje esančių UAB „Z Profile“ balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, 2006 m. įmonė turėjo turto už 580 039 Lt, įmonės įsipareigojimai sudarė 600 085 Lt, iš jų - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 512 073 Lt; 2006 m. įmonė baigė su 30 046 Lt nuostoliu; 2007 m. įmonė turėjo turto už 612 774 Lt , įmonės įsipareigojimai sudarė 481 125 Lt, iš jų - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 393 113 Lt; 2007 m. įmonė baigė su 61 695Lt nuostoliu; 2008 m. įmonė turėjo turto už 33 952 Lt, įsipareigojimų už 1 084 935 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 1 064 935 Lt; 2008 m. įmonė baigė (iki bankroto bylos iškėlimo) su 136 315 Lt nuostoliu. Šie bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad nuo įkūrimo pradžios įmonė dirbo nuostolingai - veiklos sąnaudos buvo didesnės už gaunamą pelną, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai visuomet viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

27Pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, 2006 - 2008 m. ieškovo darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis: 1) J. B. priimtas į darbą 2006 m. spalio 2 d., nustatant jam 3 876,96 Lt atlyginimą, kuris nuo 2008 m. balandžio 1 d. buvo padidintas iki 4 541,80 Lt. J. B. liko neišmokėtas 41 064,32 Lt darbo užmokestis; 2) T. J. priimta į darbą 2007 m. balandžio 2 d., nustatant 1 441,83 Lt atlyginimą, kuris nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo padidintas iki 2 013,26 Lt. T. J. liko neišmokėta 11 315,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų; 3) L. G. įdarbinta 2007 m. balandžio 12 d., nustatytas 2 727,54 Lt darbo užmokestis, kuris nuo 2007 m. spalio 26 d. padidintas iki 3 441,82 Lt. L. G. liko neišmokėta 24 053,87 Lt su darbo santykiais susijusi suma; 4) R. A. priimtas į bendrovę 2006 m. rugpjūčio 10 d., jam nustatytas 1 305,53 Lt atlyginimas, kuris 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo padidintas iki 1 448,38 Lt, o nuo 2008 m. balandžio 17 d. perkėlus dirbti darbų vykdytoju, padidintas iki 2 007,09 Lt. R. A. liko neišmokėta 18 088,37 Lt su darbo santykiais susijusi suma; 5) A. D. priimtas į bendrovę 2006 m. liepos 12 d., sulygtas 1 031 Lt darbo užmokestis, kuris 2006 m. rugpjūčio 1 d. padidintas iki 1 459,57 Lt. A. D. bendrovė liko neišmokėjusi 1 034,76 Lt susijusios su darbo santykiais susijusios sumos; 6) L. V. priimtas į bendrovę 2006 m. sausio 11 d., nustatant jam 275 Lt atlyginimą, kuris nuo 2006 m. gegužės 1 d. buvo padidintas iki 1 100,47 Lt. Bendrovė L. V. neišmokėjo 888,39 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų; 7) S. D. priimtas į bendrovę 2005 m. lapkričio 14 d., jam nustatytas 1 500 Lt darbo užmokestis, kuris nuo 2006 m. sausio 16 d. padidintas iki 1 600 Lt, nuo 2006 m. kovo 1 d. - iki 2 350,47 Lt. S. D. bendrovė liko neišmokėjusi 16 000 Lt su darbo santykiais susijusių sumų; 8) V. Z. priimtas į bendrovę 2005 m. spalio 3 d. su 1 085,52 Lt darbo užmokesčiu, kuris nuo 2006 m. balandžio 1 d. padidintas iki 2 179,27 Lt, o nuo 2006 m. birželio 1 d. dėl darbo apimčių sumažėjimo sumažintas iki 1 019,81 Lt. V. Z. bendrovė liko neišmokėjusi 10 181,44 Lt darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 9) U. F. priimtas į bendrovę 2006 m. balandžio 20 d., nustačius 1 569,22 Lt atlyginimą, kuris nuo 2006 m. spalio 1 d. padidintas iki 2 173,86 Lt. U. F. bendrovė liko įsiskolinusi 1 794,42 Lt.

28Iš nurodytų duomenų matyti, kad nuo 2006 m. birželio 1 d. sumažėjus darbo apimtims tik vienam darbuotojui buvo sumažintas darbo užmokestis, kitiems darbuotojams darbo užmokesčiai buvo didinami, neatsižvelgiant nuostolingą bendrovės veiklą. Minėta, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Juridinio asmens valdymo organai turi teisę nustatyti atlyginimus savo darbuotojams savo nuožiūra, tačiau nuožiūros laisvė tokiu atveju nėra absoliuti. Uždaroji akcinė bendrovė yra teisinė ūkio subjekto forma, kurios įsteigimo ir veiklos pagrindinis tikslas – pelnas. Todėl sprendimus dėl įmonės darbuotojų atlyginimo lemia ir pagrindinis bendrovės tikslas. Sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo, atsižvelgiama į darbuotojo kvalifikacijos ir darbo apimties sukuriamą naudą, į pareigą teisingai atlyginti už darbą ir į realias bendrovės galimybes. Teisėjų kolegijos nuomone, darbuotojų atlyginimo padidinimas yra galimas, kai jį lemia objektyvios priežastys ir kai padidinto darbo užmokesčio išmokėjimas gali būti realiai įgyvendintas. Nagrinėjamu atveju atlyginimai darbuotojams nebuvo pilnai išmokami. Darbo užmokesčio padidinimo metu įmonės veiklos rezultatai buvo ypač prasti, tačiau neatsižvelgiant į įmonės nemokumą buvo keičiamos darbo sutarčių sąlygos ir didinamas darbo užmokestis. Apeliantas neįrodė darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Kadangi iki bankroto bylos iškėlimo darbuotojams nebuvo išmokėti atlyginimai, tai iškėlus darbdaviui bankroto bylą pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų dydį lėmė padidinto ir neišmokėto darbo užmokesčio sumos, kurios sąlygojo ir didesnį įmonės įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Tokiu būdu darbuotojai, kaip pirmos eilės kreditoriai, įgijo teisę į didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą, didesnių socialinių garantijų iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą. Taigi šiuo atveju neigiami padariniai atsirado ne tik bendrovei dėl sumažėjusių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, bet ir jos kreditoriams valstybės institucijoms dėl jų kreditorinių reikalavimų sumų padidėjimo.

29CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Analogiška nuostata, draudžianti darbdaviui piktnaudžiauti teise įgyvendinant savo teises bei vykdant savo pareigas, numatyta ir DK 35 straipsnyje. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimai padidinti darbuotojams darbo užmokestį, bendrovei esant nemokiai, vertintini kaip viršijantys normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra nuostolingi ir akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingi. Apeliantas neginčija priteisto žalos dydžio, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Nustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumą ir dėl to įmonei atsiradusią žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų buvimą ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

30Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir bendrovės darbuotojo S. D. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią iš atsakovo priteista 16 000 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skola. Apelianto nuomone, patenkinus administratoriaus ieškinį, skundžiamu sprendimu yra antrą kartą iš atsakovo priteista skola. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Apeliantas nepagrįstai tapatina buvusio darbuotojo ieškinį bendrovei ir bendrovės reikalavimą juridinio asmens valdymo organui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal buvusio UAB „Z-Profile“ darbuotojo S. D. ieškinį darbdaviui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kuri buvo nutraukta teismui patvirtintus šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų darbdavys neįvykdė, todėl buvęs darbuotojas yra įrašytas į bankrutuojančios įmonės pirmos eilės kreditorių sąrašą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bendrovė reikalauja juridinio asmens valdymo organo atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju, patenkinus ieškinį, bendrovei bus atlyginti nuostoliai dėl bendrovės valdymo organo priimtų nenaudingų ir viršijusių normalią gamybinę – ūkinę veiklą sprendimų, o kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš priteistų ir išieškotų bendrovės naudai lėšų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad patenkinus bankrutuojančios įmonės ieškinio reikalavimą, antrą kartą iš atsakovo bus priteista skola buvusiam bendrovės darbuotojui.

31Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nagrinėjamoje byloje atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Vienok apeliantas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (77 b. l.), o pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuo likusios 1 466 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo jį atleido (80 b. l.). Esant tokiai situacijai, kai apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjęs atsakovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį iš jo neišieškomos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tai apelianto sumokėta žyminio mokesčio dalis pagal CPK 87 straipsnio nuostatas jam grąžintina. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Grąžinti atsakovui V. Z. (a. k. ( - ) 2010 m. rugsėjo 21 d. AB banko Snoras Klaipėdos filiale mokėjimo nurodymu Nr. 822981 sumokėtą 500 Lt (penkių šimtų litų) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. 2011 m. grudžio 15 d.... 2. Vilnius... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Z-Profile“... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 12. 1. Teismas formaliai vertino įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę.... 13. 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Z-Profile“... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 17. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 18. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės... 19. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 20. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įmonės valdymo... 21. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam... 22. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą... 23. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimą bankroto administratorius... 24. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 26. Byloje esančių UAB „Z Profile“ balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų... 27. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, kurių atsakovas... 28. Iš nurodytų duomenų matyti, kad nuo 2006 m. birželio 1 d. sumažėjus darbo... 29. CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei... 30. Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d.... 31. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti... 34. Grąžinti atsakovui V. Z. (a. k. ( - ) 2010 m. rugsėjo 21 d. AB banko Snoras...