Byla 2A-414-881/2012
Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – L. B., R. Budrio bankrutuojanti IĮ

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2668-862/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui AB „SEB bankas“ dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – L. B., R. Budrio bankrutuojanti IĮ.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo AB „SEB bankas“ 2009 m. vasario 5 d. verslo kredito komiteto protokolu Nr. 10 priimtą sprendimą nutraukti 2005 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. 0460518090002/50, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį, pažeidė kredito sutarties bendrojoje dalyje numatytas vienašališko kredito sutarties nutraukimo sąlygas bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 6.217, 6.188, 6.889 straipsniuose įtvirtintas imperatyvias nuostatas, kurios į atsakovo parengtą sutartį nebuvo įtrauktos. Vienašališku kredito sutarties nutraukimu atsakovas pažeidė ieškovo teises.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino sutartyje jam nustatytą pareigą apie vienašališką išankstinį sutarties nutraukimą informuoti ieškovą prieš 15 dienų. Be to, teismas nusprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta kredito vartojimo sutartis, todėl ex officio įvertinęs sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, padarė išvadą, kad kredito sutarties bendrosios dalies 5.2. punkto sąlyga, kuria įtvirtinta vienašališka atsakovo teisė nutraukti sutartį, ieškovui padarius sutarties pažeidimus, įtvirtintus sutarties 4.1. – 4.8. punktuose, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl 5.2. punkto nuostatą, įtvirtinančią atsakovo teisę prieš terminą nutraukti sutartį, esant sutarties bendrosios dalies 4.1. – 4.8. punktų pažeidimams, pripažino negaliojančia ab initio (CK 6.188 str. 7 d.). Teismas nurodė, kad kredito sutartis 2009 m. vasario 5 d. galėjo būti nutraukta įstatyme nustatyta tvarka, tik laikantis CK 6.217, 6.218 straipsniuose ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, t. y. nustačius protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad prieš priimant sprendimą nutraukti sutartį atsakovas buvo nustatęs ieškovui terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti. Taigi teismas padarė išvadą, kad 2009 m. vasario 5 d. SEB banko Verslo kredito komiteto protokolu Nr. 10 kredito sutartis buvo nutraukta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

8Teismas nurodė, kad ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, tokio reikalavimo nepareiškė, o pareiškė reikalavimą pripažinti vienašališką atsakovo verslo kredito komiteto protokolu Nr. 10 priimtą sprendimą nutraukti 2005 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. 0460518090002/50 negaliojančiu. Anot teismo, ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu, pareikštas po sutarties nutraukimo praėjus dvejiems metams, reikalavime neišdėstant termino, nuo kada sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, reiškia tai, jog suformuluotu reikalavimu siekiama pripažinimo, kad kredito sutartis šalims yra galiojanti teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas nenurodė, kad tarp jo ir atsakovo yra susiklostę bankroto teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad po kredito sutarties nutraukimo praėjus dvejiems metams tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė bankroto teisiniai santykiai, paaiškėjo tik gavus atsakovo atsiliepimą. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi, priimtoje bankroto byloje Nr. B2-884-524/2011, atsakovas įtrauktas į bankrutuojančios R. Budrio IĮ kreditorių sąrašą. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje priimti sprendimai yra galiojantys. Pasak teismo, svarbi šioje byloje yra ta aplinkybė, jog ieškovas atsakovo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo nutraukti sutartį nei po šio sprendimo priėmimo, nei vėliau neskundė. Ieškinys teisme gautas 2011 m. kovo 28 d., t. y. po to, kai ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas įstojo į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Iš byloje esančių AB SEB banko Probleminių aktyvų kredito komisijos protokolų matyti, kad ieškovo prašymu išieškojimo procedūros nebuvo pradėtos. Taigi darytina išvada, kad ieškovas sutiko su banko priimtu sprendimu nutraukti sutartį ir iki ieškinio pateikimo teismui momento savo veiksmais pripažino jį galiojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas reikštų ne ką kitą, o pareigą kredito sutarties šalims vykdyti sutartį, tačiau tarp šalių 2011 m. kovo 4 d. susiklosčius bankroto teisiniams santykiams, atsakovui pareiškus kreditorinius reikalavimus ieškovui (kuris yra bendraatsakoviu) bankroto byloje, galiojant teismo sprendimui įtraukti atsakovą į kreditorių sąrašą, ieškovui reikalavimą pareiškus po to, kai tarp šalių susiklostė bankroto teisiniai santykiai, ieškovui savo veiksmais pripažįstant sutarties nutraukimą, negalima daryti išvados, kad kredito sutartis teismo sprendimo priėmimo metu yra galiojanti ir turi būti sutarties šalių vykdoma. Ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas ir todėl, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, administratoriui pranešus suinteresuotiems asmenims, kad nevykdys sutarčių, kurių terminas dar nepasibaigęs, šios sutartys yra laikomos pasibaigusiomis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nors atsakovo sprendimas nutraukti kredito sutartį buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas, nes toks sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių nei ieškovui, nei atsakovui, kadangi tarp šalių susiklostę kredito teisiniai santykiai pasibaigė kitu pagrindu, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo verslo kredito komiteto protokolu Nr. 10 priimtą sprendimą nutraukti kredito sutartį, kadangi pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu galima tik tuo pagrindu, jei sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, ką teismas ir konstatavo ginčijamame sprendime. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis sutiko su banko priimtu sprendimu nutraukti sutartį ir iki ieškinio pateikimo teismui momento savo veiksmais pripažino jį galiojančiu. Ginčo kredito sutartis sudaryta tarp ieškovo fizinio asmens ir atsakovo AB „SEB bankas“, todėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos, reglamentuojančios įmonės sudarytų sutarčių vykdymą, negali būti taikomos. Be to, teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių dėl kredito sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trečiajam asmeniui – ieškovo sutuoktinei, kuri yra solidariai atsakinga pagal prievoles, kylančias iš ginčo kredito sutarties. Neteisėtai nutraukus kredito sutartį, negali būti teisėtas ir reiškiamas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, todėl ir šiuo atveju teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

11Atsakovas AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas po to, kai sutartis nutraukta kitais pagrindais, yra savitikslis. Dėl sutarties nutraukimo kitais pagrindais, t. y. nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio pagrindu, ieškovas reikalavimo nereiškė. Ginčijamas banko sprendimas nutraukti sutartį nesukėlė ieškovui neigiamų pasekmių, nes nebuvo pradėtas skolos priverstinis išieškojimas, priešingai, sutarties nutraukimas buvo naudingas ieškovui, nes nuo nutraukimo momento buvo sustabdytas palūkanų ir netesybų skaičiavimas. Be to, buvo priimtas vėlesnis kreditoriaus sprendimas, naikinantis nutraukimą, tačiau sutarties atnaujinimui sukliudė bankroto bylos R. Budrio IĮ iškėlimas, ko pasėkoje atsakovas tapo šios įmonės kreditoriumi pagal ieškovo prievoles bankui. Pažymi, kad šioje byloje kalba eina ne apie sutuoktinių turto padalijimą, bet apie jų prievoles. Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku yra solidarios, ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, jei kreditorius dėl skolos padalijimo nesutinka.

12Trečiasis asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš įmonės galioja tik įmonėms, kurioms iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikoje nėra įteisintos fizinių asmenų bankroto procedūros, todėl minėtas draudimas fiziniams asmenims nėra taikomas. Teismas pažeidė CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą pagal analogiją taikyti specialias teisės normas. Be to, teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių dėl kredito sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trečiajam asmeniui – ieškovo sutuoktinei, kuri yra solidariai atsakinga pagal prievoles, kylančias iš ginčo kredito sutarties.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkinamas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė.

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinime lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

18Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįstama, kad: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo teisinis reguliavimas gali būti pripažintas nesuderinamu su Konvencija, jei formalūs ieškinio reikalavimai neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų. Svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus.

19Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.), rungimosi (CPK 12 str.), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.) ir kt. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 str.).

20Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

21Kita vertus, ieškovo reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas taip, kad atitiktų CK 1.138 straipsnyje nustatytus pažeistų civilinių teisių gynimo būdus, t. y. ieškiniu gali būti reiškiamas reikalavimas dėl teisės pripažinimo, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, kelio užkirtimo teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); prievolės įvykdymo natūra, nuostolių atlyginimo, teisinių santykių nutraukimo arba pakeitimo (modifikavimo) ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso ieškovui. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, t. y. jis prašo pripažinti, jog kredito sutartis šalims yra galiojanti teismo sprendimo priėmimo metu.

22Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto byloje jis taip pat yra bendraatsakoviu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad tarp šalių susiklosčius bankroto teisiniams santykiams, atsakovui pareiškus kreditorinius reikalavimus ieškovui bankroto byloje, kredito sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, teismo sprendimo priėmimo metu nėra galiojanti, todėl neturi būti vykdoma, nes nuo bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus pranešimo apie sutarties, kurios terminas nėra pasibaigęs, neketinimą vykdyti, sutartys yra laikomos pasibaigusiomis. Vadinasi, ieškovo reikalavimas po to, kai sutartis pasibaigė kitais pagrindais, yra savitikslis, todėl negali būti tenkinamas, nes nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių padarinių.

23Paties ieškovo veiksmai, kuomet jis dvejus metus neskundė atsakovo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, rodo, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmais tokiam atsakovo sprendimui pritarė, jį pripažino, o ieškinį atsakovui pareiškė tik po to, kai jam tapo žinoma apie bankroto bylos jo individualiai įmonei iškėlimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pareikštą reikalavimą.

24Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių dėl kredito sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trečiajam asmeniui – ieškovo sutuoktinei, kuri yra solidariai atsakinga pagal prievoles, kylančias iš ginčo kredito sutarties, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra sutuoktinių turto padalijimas ar prievolių pripažinimais asmeninėmis, o sprendžiamas klausimas dėl kredito, paimto šeimos poreikių tenkinimui, sutarties vienašališko nutraukimo. Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su bankais ar kredito įstaigomis yra solidarios, ir atsakomybė pagal šias prievoles negali būti keičiama, jei kreditorius dėl skolos padalijimo nesutinka. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos atskirai pasisakyti dėl trečiojo asmens L. B. teisių ir pareigų.

25Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino sutartyje jam nustatytą... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktines aplinkybes,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 11. Atsakovas AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį... 12. Trečiasis asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą,... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 18. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą... 19. Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko,... 20. Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų... 21. Kita vertus, ieškovo reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas taip,... 22. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo individualiai įmonei buvo iškelta... 23. Paties ieškovo veiksmai, kuomet jis dvejus metus neskundė atsakovo 2009 m.... 24. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos... 25. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti...