Byla 1-198-870/2016
Dėl ko T. P., nepaisant intensyvaus gydymo, 2015-03-22d. 19.20 val. RVUL mirė

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, kaltinamajam A. N., jo gynėjai advokatei Gitanai Šimkutei, nukentėjusiosioms, civilinėms ieškovėms R. P., E. P., jų atstovei Kristinai Sandaraitei –Butvilienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis ( - ) UAB „( - )“, gyvenantis ( - ), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. N. tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. jis, 2015-03-21 apie 21.20 val. bute, esančiame adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su T. P., tyčia iš Makarovo konstrukcijos pistoleto ( - ) šovė vieną kartą pastarajam į galvą, padarydamas T. P. šautinį galvos sužalojimą, pasireiškusį šūvio įėjimo žaizda kaktos dešinėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei viršutinių žandikaulių lūžiais su kraujavimu į aplinkinius minkštuosius audinius, galvos smegenų ir smegenėlių sužalojimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, kulkos įstrigimu pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūminiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko T. P., nepaisant intensyvaus gydymo, 2015-03-22d. 19.20 val. RVUL mirė.

5Apklaustas kaltinamuoju A. N. kaltės, jog tyčia nužudė T. P. nepripažino. Jis paaiškino, kad gailisi dėl savo neapdairumo, tai buvo ne tyčiniai veiksmai. Viskas prasidėjo kai grįžo iš miško po medžioklės ir sutiko T. P.. Akivaizdžiai matėsi, kad T. buvo apsvaigęs. Kadangi turėjo nebaigtą gerti butelį T. pasiūlė nueiti pas jį (A. N.). Pradžioje bute buvo dar Ž.. Aptarinėjo namo bendrijos reikalus. Kurį laiką pabuvęs Ž. išėjo, liko su T.. T. paprašė parodyti pistoletą. Tai buvo ne pirmą kartą, kažkada matė ir R. (žuvusiojo žmona), buvo pas juos nusinešęs. Jis (kaltinamasis) išėmęs iš seifo pistoletą, iš karto išėmė apkabą, pažiūrėjo, kad šovinių nėra, bet nepatikrino pistoleto spynos, o ten buvo įvestas šovinys. Jie pradėjo žaisti, taikytis, rėkauti. T. vienu momentu prisidėjo pistoletą prie kaktos. Buvo įsitikinę (abu), kad jis nėra užtaisytas. Kadangi vaizdas nemalonus, jis (kaltinamasis) jam (T. P.) paėmė už rankos, pasakė patraukti pistoletą, baigti. Kai paėmė jam už rankų, truktelėjo į save, pasigirdo šūvis. Už tai sau negali atleisti. Atsimena, kad skambino 112. Buvo pareikšti įtarimai pagal BK 129 straipsnį. Iš karto su tuo nesutiko, nes tiek tyrėja, tiek prokuroras nebuvo surinkę įrodymų. Jokios tyčios žudyti nebuvo, su T. buvo geri draugai, su šeima sutarė puikiai. Įvykio metu namuose buvo mama. Ji buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Jo mamai dabar suėjo 80 metų, mano, kad įvykius ji suvokia, bet nežino, ar tokiu momentu, kuris nors žmogus būtų adekvatus. Dėl Z. N. nurodytų aplinkybių, kad jie su T. barėsi nesutinka. Jie nesibarė, buvo išgėrę, garsiai kalbėjo, juokėsi. Negali pasakyti, kodėl motinos parodymai taip surašyti. Z. N. seifo raktų iš jo neatiminėjo. Pripažįsta, kad T. P. nužudė dėl neatsargumo, pilnai neįsitikinęs, kad ginklas yra saugus. Niekada pistoleto nelaikydavo užtaisyto. Apkaba buvo tuščia. Ją išėmė prieš duodant T. pistoletą, padėjo ant stalo. Iki įvykio pistoletas buvo naudotas maždaug prieš savaitę ar dvi, medžioklėje, nušauti žvėrį. Negali pasakyti kiek šūvių tuo metu panaudojo. Grįžęs, jo įsitikinimu, pistoletą padėjo patikrinęs, kitaip jo nedėdavo. Po paskutinio šūvio vienas šovinys vamzdyje lieka, tada turėtų užstrigti spyna. Mano, kad ginklą buvo patikrinęs miške arba grįžęs, prieš padėdamas. Ten šovinio likti neturėjo. Niekas daugiau negalėjo pasinaudoti seifo raktais. Gali būti, kad tą kartą grįžęs iš medžioklės pilnai nepatikrino ginklo. Kai įvyko šūvis, jei gerai atsimena, T. ginklą laikė abiem rankomis. Dėl girtumo situaciją prisimena sunkiai, bet kažkiek prisimena. Mano, kad pistoleto rankena buvo įremta į pirštus, o nykštys galbūt buvo prie gaiduko. Negali pasakyti kuri ranka buvo pagrindinė. Ginklą T. P. nukreipė sau prieš kaktą, laikė vamzdžiu įrėmęs į kaktą. Jis suėmė su rankomis, truktelėjo. Tuo metu pasigirdo šūvis. Buvo įsitikinęs, kad ten šovinio nėra, bet vaizdas buvo nemalonus, todėl ėmė už pistoleto. Neprisimena kaip sujudėjo pistoletas, kai patraukė rankas. Santykiai su mirusiuoju buvo puikūs. Jokių skolinių, finansinių santykių su juo neturėjo. Buvo draugai nuo vaikystės, draugavo apie 40 m. Susipykę buvo tik vaikystėje. Jokių pykčių, keršto planų nebuvo. Tą vakarą jie nesipyko, nesibarė, šnekėjo garsiai, buvo įjungtas televizorius, jie komentavo. Pokalbis buvo buitinis, elementarus. Neturėjo jokio tikslo nužudyti T..

6Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. (mirusiojo žmona) paaiškinimais nustatyta, kad įvykio dieną apie 9 val. jai paskambino į duris A. N. mama (Z. N.), ji pasakė, kad kažkas blogai atsitiko su T.. Nuėjus pas juos į butą, A. N. motina parodė į T. (nukentėjusiosios vyrą), kuris sėdėjo fotelyje, galvoje buvo žaizda. Kitame fotelyje sėdėjo A. N.. Ji paklausė kas įvyko. A. N. mama pasakė: „va ką šitas beprotis padarė“. Sakė, kad du kartus iš N. atiminėjo raktelius nuo seifo, bet jis ją pastūmė, atėmė ir nušovė T.. Ji paklausė A. ar T. nusišovė, jis atsakė, kad ne, jį nušovė jis (A. N.), bet tai įvyko netyčia. Klausė kur ginklas, A. pasakė, kad ant stalo, bet ant stalo ginklo nebuvo. Tuomet ji išėjo į kitą kambarį, skambino 112, po to išėjo pasitikti greitosios pagalbos. Daugiau klausimų jam neuždavė. A. mama sakė, kad du kartus atiminėjo seifo raktelius, vadinasi ji kažką girdėjo. Netiesa, kad jos vyras A. N. dažnai prašydavo pistoleto. A. apsigyveno jų kaimynystėje, kai išsiskyrė su pirma žmona. Iki to laiko nei su A., nei jo šeima nebendravo. Vieną kartą jis prie jos sakė, kad turi pistoletą, atnešė parodyti tą ginklą. Tai buvo gal prieš 8-10 m., vienintelį kartą. Ji daro prielaidą, kad konfliktas tikrai galėjo įvykti, kadangi tą vakarą išgirdo didžiulį triukšmą kieme. A. N., buvo Ž., jos vyras išvedė pavedžioti šuniuką. Ž. Č. necenzūriniais žodžiais kalbėjo apie jų name įvykusią vagystę, kadangi jis yra jų namo pirmininkas. Visuose susirinkimuose dalyvaudavo ir gyventojus terorizuodavo A. N.. Jai teko būti viename susitikime, jis sėdo prie Ž., atliko advokato pareigas. Visi namo gyventojai buvo labai nepatenkinti šia jo pozicija. Jai pačiai teko dalyvauti konflikte su N. dėl pinigų iššvaistymo, jis ant jos buvo labai supykęs. Vakarą kai įvyko nusikaltimas, jos vyras vis negrįžo, todėl kai trinktelėjo durys ji pažiūrėjo pro durų akutę, į butą užėjo Ž. Č.. Jos vyras galėjo ką nors pasakyti, paklausti kur dingo pinigai. Paskutiniu metu N. labai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Jos vyro santykiai su kaltinamuoju nebuvo priešiški. Jie užeidavo vieni pas kitus į svečius, niekada nebūdavo jokių konfliktų. N. išgėręs nebūdavo agresyvus, tačiau įvykio dieną buvo įsikišęs Ž. Č.. Tą vakarą Ž. buvo labai įsiutęs, triukšmą girdėjo visas namas. N. buvo Ž. draugas, gynė jo interesus. Daro prielaidą, kad T. kažką pasakė, tuomet N. pagąsdindamas atstatė pistoletą ir pistoletas iššovė.

7Iki įvykio santykiai su A. N. buvo puikūs. T. tą dieną buvo išgėręs. Mano, kad buvo pagrindas tyčia nušauti T., ji jau įvardino kodėl. Jis labai gynė Ž.. Ji pati turėjo su juo konfliktą jo (N.) draugės bute. Tuomet A. susinervinęs puolė ją. Įvykio dieną triukšmą girdėjo tarp 18-19 val. vakaro. Girdėjosi Ž. Č. rėkimas buhalterės atžvilgiu. Po to jos vyras išvedė šunį ir A. N. jį pasikvietė į butą. Ji tyrėjai nurodė, kad, kai atsigulė, apie 20.30 val., triukšmo negirdėjo. Kai po įvykio pamatė Z. N., ji stovėjo prie lango, kažkam skambino. Ji buvo rami.

8Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. (mirusiojo dukra) paaiškino, kad tą dieną ji ėjo į miestą, nusprendė užeiti namo. Laiptinėje pamatė A. N., Ž. Č. ir savo tėtį. Ji užvedė šunį, jie pasiliko laiptinėje. Pavalgiusi turėjo eiti į miestą, todėl nusprendė palaukti tėčio, su juo atsisveikinti. Nesulaukusi nuėjo pas A. (N.), A. atidarė duris, ji pasikvietė tėtį ir jie grįžo pas juos į namus. Namuose atsisveikino, tėtis pasakė, kad pas N. dar liko šiek tiek alkoholio, ateis Ž., jis išgers ir grįš. Atsisveikinus ji išėjo, jis (tėtis) grįžo pas A.. Jai paskambino mama, pranešė kas atsitiko, pasakė, kad greičiau važiuotų namo. Kaip tai atsitiko, ji nepasakė. Kai atsisveikino tėtis buvo išgėręs, linksmas. Nepasakytų, kad jis buvo labai girtas, su ja normaliai kalbėjo, atsisveikino. Po įvykio kalbėjo su mama, diskutavo, kad galimas tas variantas dėl pinigų. Kad planuota žmogžudystė, ji taip negalvoja. Kad tėtis norėjo nusišauti, nesąmonė. Keista, kad norėdamas nusišauti žmogus sau pataiko į kaktą. Tėtis su A. bendravo, jis ateidavo pas juos į namus, kartu šventė gimtadienį. Jie tikriausiai buvo draugai.

9Liudytoja Z. N. (kaltinamojo motina) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną sūnus buvo medžioklėje, atvažiavo pavakariais. Kartu užėjo kaimynas T. P.. Ji kitame kambaryje žiūrėjo televizorių, atnešė jiems užkandos, jie abu išgėrė, pasidalino tą pusę butelio. Ji pasakė, kad vienas eitų miegoti, kitas namo. Tai T. nepatiko, jis pasakė, kad alkoholio mažai, reikia dar butelio. Tuo metu atėjo Ž., pažiūrėjo ir išėjo. Ji nuėjo toliau žiūrėti filmą. Jie buvo abu. Toliau ji nematė. Durys buvo atidarytos, niekas nesibarė, nebent garsiai kalbėjo. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad nežino, ką tyrėja rašė ikiteisminio tyrimo metu. Ji buvo šoko būsenoje. Ranka buvo surašyta labai smulkiai. Vietoje eilučių matė juodas juostas. Ji neskaitė. Ji perskaitė porą sakinių, atrodė, kad ten nieko nebuvo blogo. Ji nematė kaip A. iš seifo ištraukė pistoletą, nes buvo kitame kambaryje, žiūrėjo filmą, nematė kaip A. pridėjo ginklą ir šovė. Taip sakyti negalėjo. Ji padarė klaidą, kad pasirašė. Ji žiūrėjo turkų filmą, jie būna žiauroki, šaudo. Girdėjo kaip pokštelėjo, bet ji iškart nesuprato, galvojo televizorius. Nuėjo į kambarį, A. buvo susiėmęs už galvos, pistoletas gulėjo ant žemės. Seifas buvo atidarytas, raktai seife. Pistoletą padėjo į seifą, seifą užrakino, raktus paėmė ir išėjo. A. iškvietė greitąją, policiją. Dar du šautuvai stovėjo futliare prie sienos. A. ėjo link futliaro, ji jį nunešė į miegamąjį. Tuomet nuėjo pas R., ji įėjo, ji iškvietė dar kartą (pagalbą). Atėjo du policininkai, atvažiavo greitoji. Vėliau atvažiavo kriminalinė. R. sėdėjo miegamajame ant sofos. Nežino, ką paaiškino pareigūnui Ž. M.. Atėjo du policininkai – moteris ir vyras. Niekas jos nieko neklausė. Raktai buvo surišti vienoje vietoje, jie buvo seifo duryse. Pareigūnai jos išvis neapklausinėjo. Po kelių dienų atėjo ieškoti antro seifo. Atidarė seifą. Po to pareigūnas klausė ar ji duos parodymus, pasakė, kad parodymų neduos. Tas kuris prašė rakto atrakinti seifą, klausė ką jie parašys. Kitas atsakė, kad ką nors parašys. Tuomet jie išėjo. T. žmonai pasakė, kad eitų pažiūrėti kas atsitiko. Daugiau nieko jai nesakė. Ji paklausė ar kvietė greitąją, pasakė, kad A. kvietė greitąją ir policiją. Su policininkais apie įvykį nieko nekalbėjo, jos jie nieko neklausė. Su medicinos darbuotojais nebendravo. Po greitosios atvažiavo kriminalinė. Policininkas su pistoletu įėjo į virtuvę. Kriminalinės policijos darbuotojai jos taip pat nieko neklausė. Kai A. išvežė, viskas pasibaigė. Kai išvažiavo greitoji, visur fotografavo, darė kratą. Tuo metu jos nieko neklausė. Niekas teisių jai neišaiškino (dėl liudytojo apklausos protokolo, I bylos tomas, 71 b.l.). Nežino, ką reiškia išaiškinti teises. Niekas jai neaiškino, kad turi teisę turėti atstovą, kad yra šeimos narys. Pasirašė, kad teisės jai buvo išaiškintos, nes buvo šoko būsenos.

10Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Jūris Plenta nurodė, kad jis atliko T. P. palaikų tyrimą, kuris į teismo medicinos tarnybą buvo pristatytas po 21 val. gydymo. Tyrimo metu nustatytas šautinis galvos sužalojimas, daugybiniai veido kaulų lūžiai, kaukolės sužalojimas. Nuo to jis ir mirė. Kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau turint galvoje, kad buvo taikytas labai intensyvus gydymas, jo galėjo ir nelikti. Jam taip pat teko žiūrėti, kai kaltinamasis rodė kaip viskas vyko, jo parodymus jis patvirtino. Tokios versijos jis paneigti negali, todėl ir buvo patvirtinta, nors paprastai savižudžiai atlieka šūvį į smilkinį, pasmakrę. Šūvio žaizdos kanalo kryptis neprieštarauja toms aplinkybėms, kurias nurodė kaltinamasis. Patvirtina byloje duotą išvadą.

11Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos O. D. (pareigūnė) paaiškinimais nustatyta, kad ji tyrė bylą, rinko duomenis, jai yra žinomas įtariamasis (kaltinamasis) ir nukentėjusiosios. Kovo 21 ar 22 d. gavo iškvietimą į įvykio vietą, nes buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Atvykus į įvykio vietą bute jau buvo policijos pareigūnai. Iš bendros informacijos sužinojo, kad buvo šauta žmogui į galvą. Ekipažas lauke nurodė, kad žmogus kuris šovė buvo išvestas. Namuose buvo A. N. mama Z. N.. Pokalbio metu įtariamojo mama pradėjo pasakoti, kad jos sūnus grįžo iš šventės, jie atėjo su kaimynu T. P., neužilgo užėjo Ž. Č., jie sėdėjo kambaryje, išgėrinėjo. Ž. Č. užėjo pas ją pasišnekėti ir neužilgo išėjo. Kambaryje buvo likę T. P. ir A. N.. Motina paaiškino, kad kambaryje išgirdo triukšmą, užėjo į kambarį. Sakė, kad T. P. sėdėjo fotelyje, A. ieškojo raktų nuo seifo, priėjęs prie seifo atrakino seifą, ištraukė ginklą, įrėmė ginklą į T. galvą, paklausė „ar tau baisu“. T. atsakė „baik, taip baisu“. Motina sakė, kad išgirdo šūvį. Ji sakė, kad buvo kambaryje, viską matė. Po to motina paėmė ginklą, padėjo į seifą, užrakino seifą. Sakė, prieš tai dar bandė atiminėti raktus iš įtariamojo, slėpė, bet jis (A. N.) vis tiek tuos raktus pasiėmė. Kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, buvo surinkti ginklai, ginklas gulėjo seife, ginkle buvo įdėta dėtuvė (apkaba). Visa tai apžiūrint dalyvavo specialistai. Jau po to, įvykio vietoje ji apklausė motiną, išaiškino jai teises, nes žinojo, kad A. N. bus įtariamasis byloje. Motinai išaiškino, kad ji gali atsisakyti oficialiai duoti tuos parodymus, kuriuos ji paaiškino. Motina sakė nėra čia ką slėpti, buvo kaip buvo. Ji viską užprotokolavo. Iš visumos informacijos jai užkliuvo tai, kad įtariamasis nurodė, kad kai davė ginklą pažaisti nukentėjusiajam, jis išėmė dėtuvę kur susideda šoviniai ir užsitaiso. Kai apžiūrinėjo įvykio vietą ir paėmė ginklą iš seifo, ginkle dėtuvė buvo. Tie parodymai neatitinka. Apklausus motiną papildomai, ji pasakė, kad su ginklais nieko bendro neturi, tik įdėjo tą ginklą į seifą, nieko nedarė. Motina sakė, kad užėjo į kambarį, matė šūvį. Iš to ką ji suprato, T. P. ginklo rankose neturėjo. Su N. motina kalbėjo praėjus maždaug valandai po įvykio. Motina pasakojo tai ne vieną kartą, gana dažnai tai kartojo. Nebuvo taip, kad sakytų tai viena, tai kita. Kai apklausoje paaiškino, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, ji pasakė: „ką čia slėpti, buvo kaip buvo“. Motina sakė, kad negirdėjo dėl ko kilo barnis, būdama kitame kambaryje išgirdo triukšmus, užėjo pas A. į kambarį. Ji aiškino, kad visa tai matė būdama kambaryje. Įvykio vietoje jai teko bendrauti su N., jis nieko nesakė, ji jo neklausinėjo. Ji jį apklausė kitą dieną. Jis nurodė, kad atvažiavo iš šventės, kieme sutiko T., nuėjo į namus išgerti, po to atėjo Ž.. Sakė, kad T. paprašė parodyti ginklą ir sėdėdamas fotelyje T. pasakė kažką: „Ką galvoja žmonės kai nusišauna“, pridėjo ginklą (sau prie galvos), o jis bandė atimti. Jis (A. N.) sakė, kad kai davė ginklą T., išėmė dėtuvę ir padėjo ją ant stalo. Kai bandė atimti ginklą, pasigirdo šūvis. Kai N. buvo suimtas, ji pakvietė Z. N. paimti DNR pavyzdžius, pasiūlė jai atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Tuomet motina pasakė, kad nieko nepasakos, nerodys. Ji pradėjo klausti apie tai ką ji pasakojo, ji pasakė, kad nieko tokio ji nepasakojo. Tai buvo maždaug po dviejų savaičių, po to, kai įtariamasis ir advokatė teisme susipažino su byla. Iš pradžių Z. N. pasakojo jiems apžiūrint įvykio vietą, jie nefiksavo, po to ją apklausė tame pačiame bute. Kai apžiūrinėjo įvykio vietą, buvo emocijų, bet kai Z. N. apklausinėjo, ji buvo nusiraminusi, ramiai viską pasakojo, elgėsi gana ramiai. Apklausinėjo ją kambaryje. Įvykio vietoje buvo mobilios kuopos pareigūnai ar patruliai, pavardžių neatsimena. Kai apžiūrėjo įvykio vietą, nesimatė, kad vyko kažkoks konfliktas, bet viskas buvo išstumdyta, buvo daug kraujo ant grindų. Viskas vyko naktį, Z. N. buvo apklausiama gal apie 12 val. nakties. Ji (pareigūnė) išaiškino Z. N. jos teises, mano ji turėjo jas suvokti, nes ji perskaitė, po to ji jai dar paaiškino žodžiu. Ji jai pateikė perskaityti teisių išaiškinimo protokolą, ant jo ji pasirašė. Ji ne tik perskaitė protokolą, ji jai išaiškino dar ir žodžiu. Pasekmes išaiškino taip pat. Tuo metu ji manė, kad surinkus pirminę informaciją, apklausus Z. N., apklausa bus išsamesnė nei kitą dieną. Įvykio vietoje surinkta informacija būna daug išsamesnė. Apžiūrint įvykio vietą buvo naudojama video aparatūra, filmavo ekspertai. Nepasinaudojo galimybe užfiksuoti Z. N. parodymų video aparatūra, nes ekspertų tuo metu jau nebuvo. Telefoną turėjo, bet jis be filmavimo funkcijos. Telefonu nesinaudojo, nes buvo seni tarnybiniai telefonai, neturėjo techninės galimybės juo užfiksuoti parodymus. Apklausa buvo atliekama vėliau nei buvo fiksuojama vaizdo įranga bute. Ekspertai iš pradžių nufilmavo, kai buvo surinkti visi įrodymai, tik po to ją apklausinėjo. Ekspertus bute matė. Kai apklausinėjo Z. N., ekspertų jau nebuvo. Neatsimena, ar motina buvo su akiniais, kai skaitė protokolą. Protokolą surašė ji (liudytoja). Ji motinai įteikė protokolą, kurį ji perskaitė, paklausė, ar viskas sutampa, ji pasakė, kad taip ir pasirašė. Pareigūnė pasakė jai, kad pasirašytų, jei viskas teisingai surašyta. Seifą apžiūrėjo ji (O. D.). Neatsimena, kiek raktų buvo seife. Kaip suprato (iš motinos), buvo du raktų ryšuliai. Nežino, kodėl apie tai, kad buvo du raktų ryšuliai nėra užfiksuota apžiūros protokole. Pašalinti prieštaravimus tarp Z. N. parodymų ir ekspertizės išvadų nebuvo galimybės, nes ji atsisakė duoti parodymus. Iš įtariamojo parodymų suprato, kad ginklą T. P. jis rodydavo ir iki tol. Pirštų antspaudai galėjo likti ir nuo praeitų kartų. Raštiško Z. N. atsisakymo vėliau duoti parodymus galbūt ir nėra, bet kai, tyrėja motiną apklausinėjo antrą kartą, Z. N. pasakė, kad nieko nepasakos. Pareigūnų apklausą vykdė ji. Pareigūnai buvo apklausiami rašytine forma, juos kvietė pas save į kabinetą. Buvo kviesti lyg du pareigūnai, tiksliai neatsimena. Pareigūnai buvo apklausiami kiekvienas atskirai. Kabinete be jos ir apklausiamo pareigūno daugiau nieko nebuvo. Neatsimena, ar pareigūnai buvo apklausiami tą pačią dieną ir kiek laiko buvo apklausiami pareigūnai. Protokolai buvo pildomi iš pareigūnų žodžių. Pareigūnų žodžiai buvo labai panašūs. Pareigūnai nurodė tą patį ką jai pasakojo įtariamojo motina. Darant įvykio vietos apžiūrą buvo nufilmuota, dalyvavo ekspertai. Tuo metu (iš karto po įvykio) ji nesitikėjo, kad motina duos parodymus ir jai ją reikės apklausti. Kai ji atvažiavo greitosios pagalbos jau nebuvo. Nežino, ar prieš tai Z. N. buvo reikalinga medicininė pagalba, ji niekuo nesiskundė, nepasidomėjo, ar ji gėrė kokius vaistus, motina atrodė adekvati.

12Teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo M. K. (pareigūnas) paaiškinimais nustatyta, kad gavo iškvietimą, jog yra panaudotas ginklas. Atvažiavo į įvykio vietą, laiptinėje pasitiko nukentėjusioji (parodoma R. P.). Ji nurodė kur įvyko įvykis. Bute pamatė, kad suteikinėjama medicininė pagalba, ant fotelio sėdėjo A. N.. Pareigūnai jį sulaikė, perdavė kitiems patruliams, kad pristatytų į policijos komisariatą. A. N. motiną ji pasakė, kad vyko išgertuvės, A. N. priėjo prie seifo, ištraukė ginklą, pridėjo prie kaktos žuvusiajam. Motina išgirdo šūvį, pribėgo, atėmė ginklą, uždarė į seifą, paslėpė raktus. Kaip ji teigė, A. N. nuėjo į kitą kambarį, turbūt pasiimti kito ginklo, po to atsisėdo, iškvietė pagalbą. Motina (Z. N.) buvo strese, kalbėjo neaiškiai. Kai motina pasakojo aplinkybes, kambaryje buvo medicininę pagalbą teikiantys darbuotojai, kolegos tuo metu buvo išvedę sulaikytąjį. Jis apklausos protokolo nesurašinėjo, tiesiog klausė kas nutiko, ji papasakojo paviršutiniškai. Papasakojo, kad A. N. nuėjo, pasiėmė ginklą, pridėjo prie kaktos, paklausė ar baisu. Motina nepasakė, kur ji tiksliai buvo šūvio metu. Iš jos pasakojimo suprato, kad ji buvo tame pačiame bute, gretimame kambaryje. Tos informacijos ji nesuteikė, buvo labai stresuota, verkė. Po įvykio su ja pirmas kalbėjo turbūt jis (M. K.), gal žmonės, kurie suteikinėjo medicininę pagalbą. Iš motinos pasakojimo suprato, kad ji galbūt galėjo matyti įvykį. Informaciją jis surašė tarnybiniame pranešime. Kartu su juo buvo pareigūnai Ž. M. ir D. O.. Jie išvedė sulaikytąjį į lauką. Su A. N. kalbėti neteko. Kai motina pasakojo aplinkybes, pareigūnės O. D. nebuvo, ji atvažiavo vėliau. Kai motina pasakojo aplinkybes, buvo greitosios pagalbos darbuotojai ir jis. Kai Z. N. pasakojo, N. jau buvo išvestas. Jie su kolega Ž. M. rašė tarnybinius pranešimus. N. pristatė kiti patruliai. Jie atvažiavo iš paskos. Su Ž. M. visada tarnybinius rašo kartu, komisariato patalpose. Kai sulaikytuosius pristato į komisariatą, yra nurodomas laikas. Kai išėjo į lauką, pareigūnai Ž. M. ir D. O. nebuvo grįžę į butą. M. K. pakalbėjo su motina, kuri suteikė pradinę informaciją, tuomet grįžo į tarnybinį automobilį, išvažiavo rašyti tarnybinį pranešimą. Ž. M. tarnybinį pranešimą surašė iš jo pasakojimo. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo jie rašė du tarnybinius pranešimus. Vienas gal liko policijos komisariate, o kitas prie medžiagos. Tarnybinis pranešimas yra toks pats, tik skirtingais vardais. Iš jų reikalaujama rašyti du tarnybinius. Jie negali pasirašyti viename tarnybiniame abu. Tarnybinius pranešimus spausdino. Apklausos pas tyrėją nepamena. Tikriausiai buvo šioje byloje apklaustas pas tyrėją, nežino, ar buvo apklausti jo kolegos. Ž. M. nėra nuolatinis jo kolega, jie keičiasi. Neprisimena, ar tą dieną (apklausos dieną) jam buvo išeiginė, ar patruliavo. Negali pasakyti, kuris buvo apklaustas pirmas, tikrai nebuvo apklausti visi kartu.

13Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. M. (pareigūnas) paaiškino, kad įvykio dieną dirbo „reagavime“ į pavojingus nusikaltimus, išgirdo, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Laiptinėje sutiko kaimynę, ji nurodė butą. Buto durys buvo praviros. Viename iš dviejų kambarių pamatė fotelyje sėdintį vyrą kruvina galva. Šalia jo buvo du medikai, teikė jam pagalbą. Įėjus į kambarį pamatė, kad kampe sėdi kaltinamasis. Jie jį sulaikė, jis nesipriešino, nuvedė į apačią ir perdavė patruliui, kuris turėjo sulaikymo automobilį. Bute matė kaltinamojo motiną, ji kažką pasakojo. Ji vaikščiojo pirmyn, atgal, neprisimena, ką pasakojo. Neprisimena, ar aplinkybes išgirdo iš kolegos, ar iš jos pačios. Jis tame bute buvo du kartus. Pirmą kartą buvo, kai sulaikinėjo N., kokias 3-4 min. Kai kaltinamasis buvo nuvestas į automobilį, pakilo į viršų pažiūrėti ar reikia papildomos pagalbos. Pamatęs, kad įvykio vieta apsaugota kitų pareigūnų, bute praleido kokią minutę. Iš bute buvusios moters ar iš kolegos išgirdo, kad bute buvo girtaujama, atėjo kaimynas, N. iš seifo pasiėmė pistoletą, nutaikė žuvusiajam į galvą, pasakė: „nori aš dabar tave nušausiu“, tada pasigirdo šūvis. Negali pasakyti, iš ko girdėjo tas aplinkybes, kadangi bute ir ta moteris vaikščiojo pirmyn, atgal, kažką murmėjo ir kaimynė kažką sakė, ir kolega sakė, bijo suklaidinti. Ten buvo moteris, kuri prisistatė kaimyne, žuvusiojo žmona. Ji juos pasitiko prie laiptinės pati pirmoji. Ji pasakojo, kad kažkas įvyko, buvo šoke. Aplinkybės kurias ji pasakojo nebuvo reikšmingos. Jie atvyko trise, negali tiksliai pasakyti, kuris iš jų liko bute, kai dviese išvedė įtariamąjį. Tarnybinį spausdino toje patalpoje (2 komisariate) buvo dviese ar trise. Kolega M. K. irgi rašė tarnybinį. Neatsimena, ar Z. N. aplinkybes paaiškino jam, ar kolegai. Jam atrodo tarnybinį surašė iš visumos, kaip jam atrodė, kuo buvo tikras. Kaltinamojo mama vaikščiojo, kažką kalbėjo, jis jos nieko neklausinėjo, betarpiškai nebendravo. Apklausos komisariate jis neatsimena. Pas tyrėją vyko su kolega D. O.. Kabinete buvo atskirai. Jo apklausa truko 15-20 min. Kai atvyko pas tyrėją, tyrėja protokolą pildė iš jo žodžių. Jam atrodo, kad pirmas buvo apklaustas O., po to jis. Z. N. buvo labai rami. Ji lakstė greitai, bet kalbėjo labai ramiai. Nežino, ar Z. N. buvo teikiama medicininė pagalba.

14Teisiamajame posėdyje liudytojas D. O. (pareigūnas) paaiškino, kad su kolegomis važiavo į ( - ) gatvę. Pamena, kad įvykis buvo susijęs su ginklu, jei neklysta, draugas nušovė draugą. Tikslių aplinkybių dabar nepamena. Prisimena, kad vienas porininkas užėjo į vieną kambarį, jis su porininku M. K. užėjo į kitą kambarį. Tame kambaryje buvo asmuo, kuris šovė. Jis daugiau laiko praleido lauke. Jam atrodo, kad kažkas stovėjo prie namų, atrodo moteris, aiškino dėl tų aplinkybių. Gali būti, kad tai buvo ta moteris (parodo į nukentėjusiąją R. P.). Nepasakys, ar bute buvo vyresnio amžiaus moteris. Jam atrodo, kad su vyresnio amžiaus moterimi nebendravo. Bute buvo pora minučių

15Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Č. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, velionį, jo žmoną su dukra taip pat pažįsta. Tą dieną su kaltinamuoju grįžo iš gimtadienio šventės, sutiko velionį. Prie laiptinės bendravo draugiškai, jokių pykčių nebuvo. Nusprendė dar truputį pratęsti (gerti alkoholį), jie pakilo į viršų. Jis užėjo, pabuvo gana trumpai, nuėjo pakalbinti kaltinamojo motiną. Su motina pakalbėjo apie daugiabučio namo reikalus, apie bendrijos buhalterę, kuri apsivogusi, kadangi jis namo bendrijos pirmininkas. Kitą dieną apie 12 val. dienos jam paskambino žmogus, nes galvojo, kad jis turėjo būti nužudytojo vietoje, nes kažkas matė, kai kartu grįžo. Vienas iš medžiotojų paklausė, ką prisidirbo, jis pasakė, kad nieko nežino. Velionio namo reikalai visiškai nedomino. Jis ne vieną kartą tai sakė ir tą patį vakarą kalbėjo, kad jam vienodai. Į namo reikalus jis nesikišo. A. N. padėjo surašyti pareiškimą dėl buhalterės, kartais dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose. Įvykio metu jo bute nebuvo. Prieš tai A. N. su T. P. bendravo draugiškai, jie neturi dėl ko pyktis. Po įvykio su A. N. motina teko kalbėtis, nieko konkretaus ji jam nepasakojo. Su ja po įvykio bendravo gal po poros dienų. Motina pasakė, kad nenorėjo duoti raktų nuo seifo. Nežino, kur buvo raktai. Kaip kas įvyko, jis nieko nežino. Mama (A. N.) pasakė, kad atsitiko kaip atsitiko, nekonkretizavo. Lyg sakė, kad tuo metu buvo kitame kambaryje. A. N. buvo išleistas (iš suėmimo) po poros mėnesių, sakė, kad apsižioplino. Su velionio žmona nuo to laiko nėra bendravęs. Jam geresnis draugas buvo kaltinamasis, su velioniu buvo tiesiog pažįstami. A. N. motina pasakojo, kad pagriebė pistoletą, norėjo padėti į seifą. Ji nebuvo tame kambaryje, negalėjo papasakoti kas atsitiko. Gali būti, kad pas A. N. motiną jis buvo kitą dieną po įvykio. Kaip suprato, jos pačios tame kambaryje nebuvo.

16Teisiamajame posėdyje specialistė R. J. paaiškino, kad buvo gauta 2015-03-31 užduotis atlikti biologinį tyrimą. Gavo du butelius, stikliuką, stiklinę, tūtelę ir pistoletą. Atliko tyrimą objektų ir sulygino gautų objektų pavyzdžius su pateiktais T. P., Z. N., Ž. Č. ir A. N. kraujo ir seilių DNR duomenimis. Pistoletas buvo apžiūrėtas, nebuvo nei vieno teigiamo testo, reiškia nebuvo rasta visiškai kraujo. Vėliau buvo paimta nuoplovos. Viena nuoplova buvo paimta nuo pistoleto kriaunų, kitus pėdsakus atliko Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialistai. Ėmė nuoplovas nuo kriaunų, gaiduko, nuleistuko, užrakto, iš viso 4 mėginius. Buvo atliktas DNR nustatymas, taip pat atliktas pilnas tyrimas. Vienintelis mėginys tinkamas asmeniui identifikuoti –mėginys Nr. 8 ir Nr. 10. Nežino kokie tai buvo pėdsakai, bet tikrai ne žmogaus kraujas. Yra kiti mėginiai, kur rasta kitų žmonių biologinių pėdsakų. Ant kriaunų rasta mišrūs pėdsakai. Nr.9 mėginyje atliktas pirminis tyrimas, tačiau DNR jame per mažas, kad nustatyti DNR pėdsakus. Nuleistukas ir gaidukas yra Nr.8 mėginys: ant nuleistuko ir gaiduko buvo rasta vieno asmens DNR, nebuvo jokių pašalinių pėdsakų. Ant nuleistuko ir gaiduko buvo tik lavono pėdsakai. Gal ir negalima teigti, kad A. N. nebuvo prisilietęs prie nuleistuko ir gaiduko. Yra žmonių, kad prisilietus prie daikto paliks didelį kiekį DNR, o kiti žmonės mažą kiekį DNR. Jeigu pistoletą lietė su pirštinėmis DNR nebuvo. Negali atsakyti ar A. N. lietė nuleistuką ir gaiduką. Gali būti, kad A. N. lietė ginklą, bet paliko labai mažai DNR ir aparatūra negalėjo užfiksuoti jo pėdsakų. Biologiniai pėdsakai ant daikto nuo kontakto išsilaiko ilgai, jeigu nėra netinkamų sąlygų. Jeigu asmuo lietė daiktą prieš mėnesį, biologiniai pėdsakai turi išlikti, o jeigu neišliko gali būti, kad buvo nuvalyti spiritu. Atliekant tyrimą, kai pėdsakas netinkamas asmens identifikavimui, jie nežiūri koks tai asmuo. Nr.7 mėginys: pagal diagramas tai yra dviejų vyrų pėdsakai. Nr.10 mėginys: dviejų vyrų pėdsakai. Moters DNR nebuvo rasta. Jeigu daiktas valomas spiritu, užtenka tik prisiliesti ir DNR suyra. Visiškai išvalyti skudurėliu DNR negalima, tik sumažinti. Neįmanoma, kad valant daiktą liktų tik vieno asmens ryškus DNR, o kito mažas. Negali atsakyti, kodėl neliko ant pistoleto A. N. pėdsakų jeigu jis juo ankščiau naudojosi. Turėjo išlikti ir prieš tai laikiusio asmens pistoletą pėdsakai.

17Teisiamajame posėdyje specialistas J. M. paaiškino, kad šūvio pėdsakai ant rankų išsilaiko keletą valandų (3-4 val.), tačiau nebus stebėtina jei bus rasta ir po paros. Svarbu kaip žmogus elgėsi po šūvio - plovė rankas, dėvėjo pirštines. Dalelės po šūvio patalpoje pasklinda, jos kurį laiką laikosi ir ore. Jos veikiamos oro srovių, pasiskirstymas nebus vienodas. Didžiausia koncentracija nusėdusių dalelių bus šalia šūvio epicentro. Nesant patalpoje, po šūvio paėmus pistoletą, ant asmens bus išlikę šūvio dalelių, nes dalelės persineša nuo drabužių ant kitų drabužių. Ginklas po šūvio yra stipriai užterštas dalelėmis, paėmus ginklą ant rankų turėtų likti tų dalelių. Ant Z. N. šūvio dalelės galėjo būti atsitiktinės. Jei žmogus turi ginklą, juo naudojasi, šaudo, nuolat turi kontaktą su ginklu, jo aplinka yra užteršta šūvio pėdsakais. Pavienės dalelės gali būti randamos ne tik ant uniformų, medžioklinių drabužių, bet ir ant kitų drabužių, kurie yra šalia, kontaktuoja su užterštais drabužiais. Nežino šūvio pėdsakų kilmės ant Z. N.. Negali pasakyti, ar tie šūvio pėdsakai atsirado tik po šūvio, ar buvo užteršta visa buto aplinka. Reikėtų akcentuoti, kad tai buvo pavienės šūvio dalelės. A. N. rankų, plaukų ir drabužių yra didelis kiekis, ant Z. N. yra pavienės šūvio pėdsakų dalelės. Z. N. nebūtinai buvo toje patalpoje šūvio metu. Dalelės sklaido ore. Ir po pusvalandžio, pravėrus duris, atsiranda skersvėjis, jos gali pakilti. Labiau svarbi yra koncentracija. Jam atrodo, kad keletas dalelių buvo rastos ir ant specialisto pirštinių. Tai įrodymas, kad pats specialistas neatnešė tų dalelių. Teoriškai jų neturėtų būti, tačiau viena kita dalelė atsiranda. Šūvio dalelės labiausiai sklinda kryptimi iš vamzdžio, kita kryptis – iš užrakto. Jei žmogus laiko ginklą dešinėje rankoje, daugiausia tų dalelių nusėda ant dešinės rankos. Laikant ginklą dviem rankomis, daugiausia dalelių nusės ant tos rankos į kurią pusę išmetama tūtelė. Dažniausia tūtelė išmetama į dešinę pusę, bet yra ginklai ir kitokie. Jei nėra judėjimo ore, dalelių išlikimas apie minutę, dvi. Iš pradžių nukrenta pačios sunkiausios dalelės, lengviausios išsilaiko ore ilgiau, iki keleto minučių. Realioje situacijoje tokių sąlygų niekada nebūna, vyksta žmonių judėjimas, atidaromos durys ir panašiai. Švedijos ekspertai net nesiima vertinti kas šovė, kai šūvis įvyksta patalpoje, nes šūvio pėdsakai pasklinda po visą patalpą, nusėda iš karto ant kelių žmonių. Vėliau nustatyti kas iš jų laikė ginklą jie atsisako. Lauko sąlygomis yra kitokie atstumai, aplinkos švarumas. Dėl kontrolinio mėginio nuo aplinkos ir Z. N. rankų ir plaukų, ant Z. N. dalelių mažiau. Nereikėtų aplinkai suteikti pernelyg didelės reikšmės, kadangi nėra griežtų instrukcijų. Vien iš jo pateiktos išvados (t. 1, b. l. 115-118) negalima atsakyti, koks buvo šūvio mechanizmo. Savižudybės versija pradžioje nebuvo keliama. Jei specialistas tokį dalyką žino, turėtų paimti šūvio pėdsakus ir nuo T. P. rankų. Tai suteiktų informacijos.

18Teisiamajame posėdyje apklausto specialisto E. V. paaiškinimais nustatyta, kad jis yra Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas, teismo balistikos ekspertas, byloje pateikė dvi išvadas, dalyvavo kaltinamojo A. N. parodymų patikrinime vietoje. Jis atliko vieną balistinį tyrimą apie pistoletą, kulką ir tūtelę, taip pat pateikė specialisto išvadą apie parodymų patikrinimą vietoje. Jis gavo užduotį atlikti objektų tyrimą ir jam buvo pateiktas kompaktinis diskas su parodymų patikrinimo vietoje įrašu ir protokolas. Per parodymų patikrinimą teisiamasis nedavė kažkokių parodymų pagal kuriuos galima būtų spręsti ar galėjo įvykti tas šūvis. A. N. pasakė, kad paėmęs ginklą išėmė dėtuvę iš ginklo ir nepatikrinęs lizdo perdavė ginklą T. P.. Po to, kai T. P. įrėmė sau ginklą į kaktą, N., bandydamas paimti ginklą iš P. nugriebė už ginklo abiem rankomis ir įvyko šūvis. Taip šūvis įvykti neturėtų. Teisiamasis negalėjo nežinoti, kad šovinio lizde buvo šovinys. Po paskutinio šūvio kurį jis atliko iš to pistoleto, kaip jis sako, nušaudamas bebrą, šovinio lizde liko šovinys. Jis negalėjo šito nežinoti. Dėtuvę išėmus lizde lieka šovinys. Po paskutinio šūvio, pagal jo duotus parodymus, ginklas vėl automatiškai užsitaisė, gaidukas liko užvestoje padėtyje, net jei iš dėtuvės buvo išimti šoviniai. Išėmus dėtuvę šovinio lizde vis tiek turėjo likti šovinys, o gaidukas liko užvestas. Tai matosi. Šito pistoleto konstrukcija yra tokia, kad gaidukas yra išorinis. Kai jis yra kovinėje padėtyje, tai vizualiai matosi. Duodamas ginklą A. N. turėjo žinoti, kad duoda ginklą su šoviniu. Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, po medžioklės iš ginklo turi būti išimti visi šoviniai. Gabenant ginklą į jo laikymo vietą jis turi būti neužtaisytas. Kaltinamasis to galėjo ir nepadaryti, bet turėjo matyti, kad gaidukas atlaužtas. Jis galėjo išimti visus šovinius, galėjo šovinių neišiminėti, bet pastatyti pistoletą į saugiklinę padėtį. Sprendžiant iš jo parodymų, jis laikė ginklą paruoštoje šaudymui būklėje. Dėl šūvio krypties – jis (specialistas) žino tik, kad buvo pataikyta į galvą, buvo nuspaustas nuleistukas. Kas jį nuspaudė pasakyti negali. Jis išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad nekonkretūs ne tik kaltinamojo A. N. duoti parodymai, bet ir užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytos įvykio aplinkybės. Negali pasakyti ar šūvio metu dėtuvė buvo ginkle, ar išimta. Jei baigiasi šoviniai dėtuvėje, paskutinis neiššautas šovinys lieka vamzdyje. Važinėjanti viršutinė dalis grįžta į priekinę padėtį. Atlikus paskutinį šūvį užraktas lieka galinėje padėtyje. Įstačius kitą dėtuvę ir nuspaudus laikiklį jis vėl užsitaiso. Jis savo išvadas patvirtina. Pistoletas su neužlaužtu gaiduku, esant šoviniui viduje, vienu atveju gali iššauti, kitu atveju negali. Jei pistoletas saugiklinėje padėtyje, tada iššauti negali, jei kovinėje padėtyje – galima atlaužti gaiduką nuspaudžiant nuleistuką. Pagal kaltinamojo parodymus negalima pasakyti ar taip galėjo būti, ar negalėjo. Nuleistuką galėjo nuleisti pats nukentėjusysis.

19Aukščiau paminėtų asmenų parodymais (R. P., O. D., M. K., Ž. M., E.V.) nors ir netiesiogiai, patvirtintos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nagrinėjamo įvykio aplinkybės įrodytos ir kitų duomenų, kurie pripažinti tinkamais įrodymais pagalba.

20Įvykio vietos 2015-03-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis, esantis ( - ). Bute yra du kambariai. Kambarys Nr. 1 yra iš dešinės pusės nuo įėjimo į butą. Už kambaryje esančio stalo prie dešinės sienos stovi sekcija. Už jos yra metalinis seifas, kuris apžiūros metu yra atidarytas. Viršutinėje seifo dalyje rasti ir paimti pistoletas Nr. ( - ). Apžiūrėjus pistoletą, matėsi, kad saugiklis nuleistas, o gaidukas atlenktas. Pistolete yra įdėta dėtuvė, išėmus dėtuvę matyti, kad ji tuščia (be šovinių), vamzdžio lizdas tuščias (t. 1, b. l. 17-31).

21Specialisto išvada Nr. M 390/15(01) nustatyta, kad T. P. mirė 2015-03-22 d. 19.20 val. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje nuo kiaurinio šautinio galvos sužalojimo, pasireiškusio šūvio įėjimo žaizda kaktos dešinėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei viršutinių žandikaulių lūžiais su kraujavimu į aplinkinius minkštuosius audinius (tame tarpe ir į veido minkštuose audiniuose), galvos smegenų ir smegenėlių sužalojimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (250 g) ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, kulkos įstrigimu pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūminiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. Sužalojimas padarytas vienu šūviu, iššovus iš artimo atstumo (šūvio kryptis iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, iš priekio į nugarą). Esant tokiems galvos smegenų sužalojimams, po sužalojimų padarymo nukentėjusysis iš karto prarado sąmonę (t. 1, b. l. 41-50).

222015-05-27 Specialisto išvada Nr.140-(2183)-ISI-3565 nustatyta, kad ant pistoleto gaiduko ir nuleistuko rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su T. P. genotipu (t. 1, b. l. 100-103).

232015-05-15 Specialisto išvada Nr. 11-678 (15) nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. ( - ). Tirti pateikta kulka yra iššauta iš tirti pateikto pistoleto Nr. ( - ). Tirti pateikta tūtelė yra šauta tirti pateiktame pistolete Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 108-113).

242015-05-21 Specialisto išvada Nr. 11-679 (15) nustatyta, kad ant T. P. striukės, megztinio, kelnių ir marškinėlių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastoje tūtelėje, didžiausias kiekis šūvio pėdsakų aptiktas ant striukės. Ant A. N. spalvoto megztinio yra didelis kiekis šūvio pėdsakų vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastoje tūtelėje. Ant A. N. dviejų juodos ir pilkos spalvos megztinių bei marškinėlių yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastoje tūtelėje. Nuo Z. N. rankų ir plaukų aptiktos pavienės dalelės, vienodos su šūvio pėdsakais įvykio vietoje rastoje tūtelėje (t. 1, b. l. 115-118).

252016-01-06 Specialisto išvada Nr. 11-2591 (15) nustatyta, kad pagal įtariamojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus, kokiomis aplinkybėmis įvyko šūvis, kurio metu buvo sužalotas T. P., pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių (A. N. duoti parodymai nekonkretūs ir įvykusio šūvio aplinkybių nepaaiškina). Galima tik teigti, kad šūvis iš Makarovo konstrukcijos pistoleto Nr. ( - ) įvyko nuspaudus jo nuleistuką. Iššovus paskutinį šovinį iš šovinių dėtuvės, Makarovo konstrukcijos pistoleto užraktas po šūvio grįžta į pradinę (priekinę) padėtį nuspaudus užrakto laikiklio svirtelę, o gaidukas lieka atlenktas (užvestas). Iššovus šovinį iš Makarovo konstrukcijos pistoleto šovinio lizdo, neesant pistolete šovinių dėtuvės, užraktas po šūvio grįžta į pradinę (priekinę) padėtį automatiškai, o gaidukas lieka atlenktas (užvestas), t.1, b.l. 121-124.

262015-03-15 22.38 val. alkotesterio duomenis A. N. apsvaigimas nuo alkoholio 2.16 %. ( t. 1, b.l. 175 ).

27Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos nustatyta, kad apie įvykį pranešė A. N. – skambinimo laikas 2015-03-21 21 val. 18 min. (t. 1, b. l. 127).

282015-03-21 Vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Z. N. paaiškino, kad pas juos į namus atėjo kaimynas iš ( - ) buto T. P., kuris su sūnumi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, vėliau jos sūnus pagrasino nušausiantis savo kaimyną ir nuėjo pasiimti šaunamąjį ginklą, bet ji sugebėjo atimti iš jo raktus, vėliau pasiėmęs kitus raktus jis pasiėmė iš seifo pistoletą PM ir įrėmęs į kaktą kaimynui paklausė, ar baisu. T. P. atsakė, kad baisu, prašė liautis, tada pasigirdo šūvis. Iš karto po to N. atėmė iš N. pistoletą ir padėjo jį į seifą (t. 1, b. l. 172).

29Ikiteisminio tyrimo metu (pirmosios apklausos metu) Z. N. apie įvykį tyrėjai O. D. be kitų aplinkybių nurodė, kad bevaikščiojant namuose, tiksliai laiko nepasakys, bet atrodo apie 21.30 val. išgirdo, kad A. ir T. barasi. Dėl ko jie pradėjo bartis ji nežino ir nelabai suprato, tačiau kai užejo į A. kambarį, A. stovėjo prie lango ir rakino (atidarinėjo) seifo duris. Ji pamatė kaip A. iš seifo ištraukė pistoletą, ji paklausė, „ką tu darai“, tačiau A. jai nieko neatsakė. T. tuo metu sėdėjo fotelyje prie lango. A., ištraukęs ginklą, pridėjo prie T. galvos (kaktos) ir paspaudęs ginklą šovė. Po to, kai pamatė kraują, atsisėdo ir praėjo skambinti į policiją, greitąją pagalba ir kviesti pagalbą. Ji paėmė nuo žemės ginklą ir paslėpė jį atgal į seifą, kad A. jo daugiau nepaimtų. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba (t.1, b.l. 71).

30Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

31Iš surinktų, aukščiau išdėstytų, teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

32Įrodymų visuma patvirtina, kad A. N. sužalojo T. P. pistoleto šūviu į galvą bute, esančiame adresu ( - ) ir nuo to sužalojimo T. P. mirė. Byloje ginčo nėra, jog T. P. mirė nuo šautinio sužalojimo, tačiau esmingai išsiskiria vertinimas - kas iššovė lemtingąjį šūvį, ar tai padarė tyčia ar neatsargiai. Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja nurodo, kad T. P. sužalojimas tai neatsargaus elgesio su ginklu, ginklo pilnai nepatikrinus ir neįsitikinus, kad tai daryti saugu - perduoti ginklą kitam asmeniui ir ginklo perdavimo kitam asmeniui į rankas – pasekmė. Remiantis kaltinamojo paaiškinimais, T. P. prisidėjo ginklą sau prie kaktos, o jis griebė jam už rankų ir įvyko šūvis. Šie kaltinamojo parodymai yra reikšmingi atmetant nukentėjusiojo savižudybės versiją, juo labiau, kad ir teismo medicinos specialistas J. P. nurodė, kad „paprastai savižudžiai atlieka šūvį į smilkinį, pasmakrę“ (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 164), tačiau neįgalina teigti ir padaryti išvados, kad buvo būtent taip. Priešingai, surinktų duomenų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad būtent kaltinamasis A. N. šovė nukentėjusiajam į galvą ir tai padarė ne dėl neatsargumo, o veikdamas netiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas daro remdamasis teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų O. D., M. K., Z. M., Ž. Č., nukentėjusiosios R. P. parodymais, o taip pat ir specialistų paaiškinimais.

33Pripažintina, kad visų šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai yra išvestiniai su nuoroda į kaltinamojo motiną Z. N., bet atsižvelgiant į tai, kad visi jie bendravo su Z. N. skirtingu laiku, teismas turi galimybę juos lyginti ir gretinti tarpusavyje ir vertinti nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Teismas tiesiogiai nesiremia pačios Z. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes išlieka abejonės dėl pastarosios supratimo, jog savo parodymais ji kenkia savo sūnui kaltinamajam A. N. (kad tinkamai nesuprato jai paaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį), tačiau turi teisę ir vertina kitų asmenų parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias jie sužinojo būtent bendraudami su Z. N..

34Taip, teisiamajame posėdyje liudytoja, pareigūnė O. D. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, kurias ji išgirdo iš karto po įvykio iš kaltinamojo motinos Z. N.. Kaltinamojo motina paaiškino, kad kambaryje išgirdo triukšmą, užėjo į kambarį. T. P. sėdėjo fotelyje, A. N. ieškojo raktų nuo seifo, priėjęs prie seifo, atrakino seifą, ištraukė ginklą, įrėmė ginklą T. į galvą, paklausė, „ar tau baisu“, T. atsakė „baik taip baisu“, motina sakė, kad išgirdo šūvį, ji sakė, kad buvo kambaryje viską matė. Po to motina paėmė ginklą, padėjo į seifą, užrakino seifą. Motina pasakojo tai ne vieną kartą, gana dažnai tai kartojo. Nebuvo taip, kad sakytų tai viena, tai kita.

35Šios liudytojos parodymai akivaizdžiai liudija, jog Z. N. tuoj po įvykio nurodė pokalbio, vykusio tarp kaltinamojo T. N. ir žuvusiojo T. P. detales, kurios buvo užfiksuotos ir Z. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole. Liudytoja Z. N. iš karto po įvykio paaiškino, kad bevaikščiojant namuose, tiksliai laiko nepasakys, bet atrodo, apie 21. 30 val. išgirdo, kad A. ir T. barasi. Dėl ko jie pradėjo bartis ji nežino ir nelabai suprato, tačiau kai užėjo į A. kambarį, A. stovėjo prie lango ir rakino (atidarinėjo ) seifo duris. Ji pamatė kaip A. iš seifo išsitraukė pistoletą, ji paklausė, „ką tu darai“, tačiau A. jai nieko neatsakė. A. ištraukęs ginklą pridėjo prie T. galvos (kaktos) ir paspaudęs ginklą šovė. Po to, kai pamatė kraują, atsisėdo ir pradėjo skambinti į policiją, greitąją (t. 1, b. l. 71).

36Teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas M. K. papasakojo iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias iš karto po įvykio išgirdo iš kaltinamojo motinos Z. N.. Jis girdėjo, kai motina pasakojo, kad A. N. nuėjo, pasiėmė ginklą, pridėjo prie kaktos, paklausė, ar baisu. Iš motinos pasakojimo pareigūnas suprato, kad ji (Z. N.) galbūt galėjo matyti įvykį. M. K. pakalbėjo su motina, kuri suteikė jam pirminę informaciją, dar pareigūnė O. D. nebuvo atvykusi. M. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad Ž. M. tarnybinį pranešimą rašė iš jo žodžių. Ž. M. rašytame tarnybiniame pranešime be kitos informacijos nurodyta, kad sūnus pagrasino nušausiantis savo kaimyną ir nuėjo pasiimti šaunamąjį ginklą, bet ji sugebėjo atimti iš jo raktus, vėliau pasiėmęs kitus raktus jis pasiėmė iš seifo pistoletą PM ir įrėmęs į kaktą kaimynui paklausė, ar baisu. T. P. atsakė, kad baisu, prašė liautis, tada pasigirdo šūvis. Iš karto po to N. atėmė iš N. pistoletą ir padėjo jį į seifą (t. 1, b. l. 172).

37Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas Ž. M. iš bute buvusios motinos, ar iš kolegos (nepamena iš kurio) išgirdo, kad bute buvo girtaujama, atėjo kaimynas (T. P.), A. N. pasiėmė iš seifo pistoletą, nutaikė žuvusiajam į galvą ir pasakė „nori aš dabar tave nušausiu“, tada pasigirdo šūvis. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. nurodė, kad Z. N. paaiškino, kad išgirdusi barnį, ji įėjo į kambarį ir išgirdo, kad sūnus pagrasino nušausiantis savo kaimyną T. ir nuėjo pasiimti šaunamojo ginklo, bet mama sugebėjo atimti iš sūnaus raktus, vėliau A. N. pasiėmė kitus raktus ir iš seifo paėmė pistoletą PM ir įrėmęs į kaktą kaimynui paklausė, ar jam baisu, kaimynas T. P. atsakė, kad baisu, prašė liautis, tuomet pasigirdo šūvis (t. 1, b. l. 75).

38Teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo netikėti kasdienines darbines funkcijas atliekančių, apklaustų pareigūnų paaiškinimais, kurie esmėje sutampa, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusioji R. P. teisme paaiškino, kad jai kaltinamojo motina Z. N. paaiškino, kad „va ką šitas beprotis padarė“. Sakė, kad du kartus iš A. N. atiminėjo raktelius nuo seifo, bet jis ją pastūmė, atėmė ir nušovė T.. Nukentėjusioji R. P. taip pat nurodė, kad kaltinamojo A. N. įvykio vietoje ji klausė, ar T. nusišovė, jis atsakė, kad ne, jį nušovė A. N., bet netyčia. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-23 R. P. nurodė, kad A. (kaltinamojo) mama man sakė „nu va ką padarė šitas beprotis, aš du kartus atiminėjau seifo raktus, bet jis mane nustūmė ir vis tiek išplėšė“. Taip pat nurodė, kad A. (kaltinamasis) pasakė, kad nušovė T. (jos vyrą), paklausė kodėl, atsakė, kad nežino kodėl (t. 1, b. l. 57-59). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai paaiškino iš esmės analogiškai, jog A. N. paėmė pistoletą iš seifo, įrėmė į kaktą kaimynui, paklausė, ar jam baisu, kaimynas T. P. atsakė, kad jam baisu, prašė liautis, tuomet pasigirdo šūvis (t. 1, b. l. 75, 77). Nors pareigūnai bei R. P. betarpiškai įvykio nematė, jiems papasakojo kaltinamojo motina Z. N., tačiau nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

39Nors kaltinamojo motina Z. N. pakeitė iš esmės savo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, tačiau teismas vertina, kad jos (Z. N.) pirmieji parodymai yra objektyvūs ir teisingi, nes jos paaiškinimus patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti, su ja kontaktavę asmenys – pareigūnai, žuvusiojo žmona, kaltinamojo draugas Ž. Č., kuris iš esmės davė neutralius, palankius paaiškinimus kaltinamajam, neatskleisdamas detalaus pokalbio su kaltinamojo motina apie įvykio aplinkybes, tačiau patvirtino, kad motina (Z. N.) sakė, kad nenorėjo duoti seifo raktų (kaltinamajam). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamojo motinos Z. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nurodė, jog buvo šoko būsenos (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 162-165). Nelogiška, kad kaltinamojo motina tyčia apkalbėjo savo sūnų. Teismas pastebi, kad nors Z. N. yra garbingo amžiaus (gimusi 1936 m. (t. 2, b. l. 8), tačiau teisme kalbėjo aiškiai, logiškai, nuosekliai ir rišliai. Negali teismas daryti išvados, kad dėl garbingo amžiaus ir iš karto po įvykio patirto šoko ji duodama parodymus kaip liudytoja, pasakodama aplinkybes atvykusiems pareigūnams kalbėjo nesąmones. Teismas liudytojos Z. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu neturi pagrindo laikyti niekiniais, ją apklaususi pareigūnė O. D. teisiamajame posėdyje detaliai paaiškino vykusios apklausos eigą, aplinkybes.

40Aukščiau aptartais asmenų parodymais neginčytinai nustatyta, kad į nukentėjusįjį šovė būtent kaltinamasis A. N.. Šios teismo išvados nepaneigia ir tai, kad ant pistoleto nuleistuko ir gaiduko buvo rasti biologiniai nukentėjusiojo T. P. pėdsakai, kai tuo tarpu paties kaltinamojo pėdsakų ant šių pistoleto detalių rasta nebuvo. Anot teismo posėdyje apklaustos specialistės ekspertės R. J. (t. 3, b. l. 76-77) A. N. galėjo liesti šias detales, tačiau paliko labai mažai DNR ir aparatūra negalėjo užfiksuoti jo pėdsakų. Ji negalėjo atsakyti, kodėl neliko ant pistoleto A. N. pėdsakų, jeigu jis juo anksčiau naudojosi, teigė, jog turėjo išlikti ir prieš tai laikiusio asmens pistoletą pėdsakai. Taigi, 2015-05-27 Specialisto išvada Nr.140-(2183)-ISI-3565, kuria nustatyta, kad ant pistoleto gaiduko ir nuleistuko rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su T. P. genotipu (t. 1, b. l. 100-103) nepaneigia aplinkybės, kad A. N. nušovė T. P. teismo nustatytomis aplinkybėmis.

41Teismas pastebi, kad kaltinamasis duoda dviprasmiškus paaiškinimus, viena vertus jis teigia nužudęs T. P. dėl neatsargumo, tačiau įvykio aplinkybes paaiškina taip lyg norėjo sulaikyti (gelbėti) T. P., kad pastarasis nenusišautų ginklu „T. vienu momentu pistoletą prisidėjo sau prie kaktos. Buvome įsitikinę, kad jis nėra užtaisytas. Kadangi vaizdas nemalonus aš jam paėmiau už rankų, truktelėjau į save, pasigirdo šūvis“. Šiuo atveju, nėra logiškai paaiškinamas kaltinamojo veiksmas - griebimas T. P. už rankų, kadangi pats ginklas be šovinių nėra pavojingas.

42Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimą neva jis išėmęs iš seifo pistoletą išėmė apkabą, pažiūrėjo, kad šovinių nėra (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 160-161). Paminėtina, kad pistoletas įvykio vietoje buvo rastas su apkaba (dėtuve) (t. 1, b. l. 17-31). Duomenų, kad kas nors kitas įdėjo apkabą į ginklą po įvykio teismas neturi. Z. N., kuri po įvykio paėmė pistoletą ir įdėjo į seifą paaiškino, kad nieko nedarė su ginklu įdėjo tiesiai į seifą, t. 1, b. l. 72. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas E.V., kuris dalyvavo kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje, paaiškino, kad teisiamasis (A. N.) negalėjo nežinoti, kad šovinio lizde buvo šovinys. Po paskutinio šūvio, kurį jis atliko iš to pistoleto, kaip jis sako nušaudamas bebrą, šovinio lizde liko šovinys. Po paskutinio šūvio, pagal duotus parodymus, ginklas vėl automatiškai užsitaisė, gaidukas liko užvestoje padėtyje, net jei iš dėtuvės buvo išimti šoviniai (Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 121). Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pastebėti, kad A. N. daug metų dirbo pareigūnu (vidaus tarnybos stažas 23 metai), teisininkas, medžiotojas, gerai išmano ginklų konstrukcijas, iki įvykio turėjo ginklų ir juos naudojo.

43Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko kategoriškai nustatyti reikšmingos dingsties, kuri galėjo paskatinti A. N. nužudyti savo draugą T. P., tačiau abejonių, kad mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam padarė būtent A. N. – nėra. Teismo vertinimu, tai nutiko kaltinamojo girtumo įtakoje (praėjus daugiau ne valandai po įvykio nustatytas virš dviejų promilių girtumas), negebėjimo orietuotis esamoje situacijoje, objektyviai vertinti savo veiksmus, noro pademonstruoti savęs kaip pareigūno pranašumą. Tai, kad R. P. būdama savo namuose, negirdėjo jokio garso, nepaneigia aplinkybės, kad tarp kaltinamojo ir žuvusiojo įvyko konfliktas (buvo barnis, triukšmas), kitu atveju, nesuprantama, kodėl reikėjo kaltinamojo motinai du kartus atiminėti iš kaltinamojo nuo ginklų seifo raktus ir kodėl ji pati šią aplinkybę („išgirdo triukšmą“) nurodė apklausiama iš karto po įvykio bei tai pasakė pareigūnams, liudytojui Ž. Č..

44Teismas konstatuoja, kad A. N. nužudė T. P. veikdamas netiesiogine tyčia. A. N. būdamas neblaivus pagal savo amžių, išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį – pareigūnas, medžiotojas įremdamas užtaisytą (parengtą šaudymui) Makarov pistoletą (remiantis kaltinamojo paaiškinimais neįsitikino, kad ginklas neužtaisytas) T. P. į galvą galėjo ir turėjo numatyti galimus padarinius. Nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pripažintina jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kilę padariniai šioje situacijoje buvo dėsningi. A. N. atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį ir naudodamas pavojingą įrankį – ginklą, kurio prieš tai nepatikrinęs, ar užtaisytas, galėjo ir privalėjo numatyti, kad gali draugą sužaloti, todėl nors ir nesiekė nukentėjusįjį nužudyti, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams. Kaltinamasis negalėjo nesuvokti, jog naudodamas tokį pavojingą daiktą – ginklą (kai net išėmus apkabą vienas šovinys lieka lizde), keliantį pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, galimai įvykusio menkaverčio konflikto metu, siekdamas pagąsdinti, ar pajuokauti, įremdamas nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą organą - galvą, suvokdamas, kad nuo šūvio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kt. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajam T. P. įvykio vietoje rastu ginklu buvo padarytas vienas sužalojimas. Teismas daro išvadą, kad A. N. savo veiksmu kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido padariniams (mirčiai) atsirasti. Kitaip tariant kaltinamasis buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl ir privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Tarp kaltininko A. N. veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą žmogų.

45Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.

46Teismo vertinimu, remiantis aukščiau paminėtų įrodymų visuma, jų analize, tikėti kaltinamojo paaiškinimais ir tenkinti tenkinti kaltinamojo bei jo gynėjos prašymą perkvalifikuoti veiką į BK 132 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo.

47Dėl civilinių ieškinių

48Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 936, 06 Eur, kadangi E. P. (žuvusiojo T. P. dukrai) nuo 2015-03-22 buvo paskirta 80, 90 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Civilinis ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais (t. 2, b. l. 135-144), A. N. teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti prašomą sumą, dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

49E. P. ir R. P. pateikė civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašo iš kaltinamojo A. N. priteisti po 30000 Eur kiekvienai (t. 2, b. l. 147-151, 170-172). Pateiktuose ieškiniuose nurodo, kad dėl nužudyto tėvo, vyro labai išgyvena, patyrė dvasinį sukrėtimą, patyrė tuštumą ir didžiulį skausmą širdyje. Dėl šios tragedijos visiškai pasikeitė jų šeimoje gyvenimo ritmas, nebėra gyvenimo džiaugsmo, pilnatvės. Ji neteko pačio brangiausio žmogaus-tėvo, vyro kuris buvo autoritetas, juos siejo glaudus ryšys, nuoširdūs santykiai. Gyvenimas tavo sudėtingas ir dėl pablogėjusios materialinės padėties, kadangi T. P. buvo pagrindinis šeimos maitintojas (t. 2, b. l. 147-148). Teisiamajame posėdyje R. P. paaiškino, kad prarado bet kokį tikslą gyventi, jie buvo darni šeima, prarado vyro verslą, pajamas.

50Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

51Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl A. N. įvykdyto nusikaltimo E. P. (gim. ( - )) neteko tėvo meilės, šilumos, jo globos ir išlaikymo. Akivaizdu, kad tarp žuvusiojo ir jo dukters buvo susiformavę artimi santykiai, todėl tėvo netektis sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Kita vertus, E. P. yra suaugusi dėl ko galimai ateityje didelės įtakos neturės jos, kaip asmenybės, formavimuisi. Analogiškai žuvusiojo žmona R. P. neabejotinai patyrė ir patiria dvasinius ir emocinius išgyvenimus, staigi vyro mirtis neabejotinai sukėlė skaudų dvasinį sukrėtimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad A. N. įvykdė tyčinį nusikaltimą, tačiau veikdamas netiesiogine tyčia. Tokių duomenų, kad kaltinamasis norėjo T. P. mirties byloje tikrai nėra, priešingai, matomai ir pats A. N. negali sau atleisti už įvykdytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, jog pačio kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Jis dirba, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, taip pat turi įsipareigojimų bankui. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus nužudymo bylose pakankamai įvairi: 4000 Eur (1A-317-307/2016), 10000 Eur (1A-491-398/2016), 20273 Eur (2K-44-648/2016), 14481 Eur (2K-513-697/2015), 100000 Lt (2K-112/2014, 2K-282/2014). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 30000 Eur sumos laikytinos kiek per didelės patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, jog abiem nukentėjusiosioms priteistina po 25 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

52R. P. taip pat prašo atlyginti patirtą turtinę žalą 5409, 11 Eur sumai (t. 2, b. l. 170-172). Ji nurodo, kad su vyro laidojimu susijusios išlaidos yra 8409, 11 Eur: (notariniai veiksmai-48, 04 Eur, laidojimo paslaugos-1100, 63 Eur, šeimyninė kapavietė-1530 Eur, gedulingi pietūs-1530 Eur, gėlės-157 Eur, kuras- 93,35 Eur, vaistai-99,58 Eur, bažnyčia-50 Eur, paminklas-4000 Eur, PVM sąskaita už Kardiolita suteiktas paslaugas-188, 53 Eur, advokato paslaugos 300 Eur, mokestis už kitas pažymas ir pranešimus-14,48 Eur). Kaltinamasis A. N. atlygino dalį turtinės žalos – 3000 Eur, todėl prašo priteisti likusią sumą.

53Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, paprastai tariant prašoma atlyginti neturtinė žala turi būti įrodyta, pagrįsta. Atlygintinos tik realiai patirtos, tiesiogiai susijusios bei pagrįstos išlaidos. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

54Nors iš pateiktos 2015-03-31 Vilniaus miesto 32 notarų biuro PVM sąskaitos – faktūros 48, 04 Eur sumai (t. 2, b. l. 186) neįmanoma identifikuoti už kokius notarinius veiksmus sumokėta, tačiau suprantama ir logiška, kad po netikėtos vyro mirties nukentėjusioji privalėjo kaip ji ir paaiškino teisme susitvarkyti vyro paveldėto turto klausimus ir teismas laiko, kad šios išlaidos susiję su T. P. mirtimi ir priteisiamos iš kaltininko. Šeimyninės kapavietės sutvarkymo patirta suma dalintina iš 3, kadangi išlaidos patirtos ne tik dėl mirusiojo, bet ir kitų asmenų tvarkymo (nukentėjusioji R. P. paaiškino, kad kapavietė yra nupirkta trims asmenims, t. 3, b. l. 34) dėl ko priteistina suma sudaro 170 Eur. Laidojimo paslaugoms išleista 1100, 63 Eur suma yra pagrįsta (t. 2, 184), nes atimta iš bendros sumos 1433,63 Eur laidojimo paslaugų komplekto kaina (t. 2, b. l. 181) - 304 Eur suma. Atskirai prašoma priteisti ir ši suma (304 Eur), tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ji jau atimta paskaičiuojant galutinę kainą (1100, 63 Eur), t. y. minusuota pašalpa dėl ko ji negali būti priteista. Grindžiant pinigų sumą, kuri buvo išleista už gedulingus pietus (t. 2, b. l. 177) matyti, kad buvo išleista 1530 Eur. Iš pateikto kvito nustatyta, kad buvo atsiskaityta 2015-03-27, praėjus 2 dienoms po T. P. laidotuvių, nukentėjusioji paaiškino, kad pietūs vyko jos mirusio vyro kavinėje, čekis išmuštas po 2 dienų, nes buvo išjungtas kasos aparatas, dalyvavo apie 80 žmonių, tikslaus skaičiaus pasakyti negali, pateiktame kvite nurodyta 16 pozicijų, 15 vnt. po 99,00 ir 1 vnt. 45. Iš pateikto kvito nėra aišku, kokios paslaugos buvo suteiktos, ar buvo pirktas tik maistas, ar ir alkoholiniai gėrimai. Nors nukentėjusioji teisiamajame posėdyje prašė šį čekį atmesti (jeigu jis neteisėtas) visgi teismas vertina, kad buvo patirtos išlaidos organizuojant gedulingus pietus ir dalį jame nurodytų išlaidų - 800 Eur, kurios vertintinos kaip būtinos organizuojant gedulingus pietus priteistinos iš kaltinamojo, būtų nesąžininga vertinti, kad už gedulingus pietus iš viso nukentėjusioji nieko nesumokėjo. Už pirktas gėles 157 Eur kompensuojama pilna suma, nes ji įrodyta pateiktais fiskaliniais kvitais (t. 2, b. l. 177). Prašoma atlyginti pinigų suma už kurą (93,35 Eur tenkintina iš dalies, t. y. tik Lukoil degalinės čekis- 47, 98 Eur sumai, nes Neste Oil degalinės 2015-03-26 čekis (t. 2, b. l. 176) nepagrindžia, jog jame nurodytų degalų panaudojimas tiesiogiai susijęs su būtinomis išlaidomis, kurias sukėlė neteisėta A. N. neteisėta veikla. Prašoma atlyginti suma už vaistus – 99, 58 Eur tenkintina iš dalies ir priteistina tik dalis patirtų išlaidų, kurios susijusios su nukentėjusiosios patirtu stresu, nemiga, nervingumu, atlygintina suma sudaro 39, 77 Eur. Iš pateikto 2015-03-27 Euro vaistinės kvito (t. 2, b. l. 174) matyti, kad buvo įsigyti raminamieji Lexotinal ir Xanax vaistai, todėl atlyginama suma 19, 89 Eur. pilnai, taip pat atlyginama 2015-03-27 Euro vaistinės kvite (t. 2, b. l. 175) nurodyta suma (pirkti vaistai lengvesniam užmigimui Stilnox, kiti raminamieji vaistai), atėmus kainą už universalų indelį šlapimui 0,34 Eur. Pagal kitus pateiktus kvitus įsigyti vaistai (jų anotacijas) nėra būtini, todėl nepripažintini tiesioginėmis ir būtinomis išlaidomis, susijusiomis su neteisėta veikla. Už paminklą nukentėjusioji prašo atlyginti 4000 Eur. Nukentėjusioji pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad ji sumokėjo 3100 Eur (t. 2. b. l. 182-183), tačiau teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl nėra patvirtinančio čekio, gal mokėjo grynaisiais. Iš sutarties tarp R. P. ir UAB „( - )“, esančios byloje (t. 2, b. l. 183) nustatyta, kad iš viso paskaičiuota paminklo pastatymo sąmata 3873 Eur, ranka pakoreguotos dvi pozicijos, prirašyti pataisymai, galutinė suma nurodyta 4123 Eur. Netikėti pateikta sąmata bei R. P. tvirtinimu, kad ji sumokėjo už paminklą 4000 Eur, teismas neturi pagrindo, nes paminklo kaina reali, juolab, kad nukentėjusioji kalbėdama teisme apie kitas prašomas, civiliniame ieškinyje nurodytas sumas negalėdama jų pagrįsti atsisakė, dėl ko priteistina visa nukentėjusiosios nurodyta suma. Gydymo įstaigos „( - )“ 2015-06-26 suteiktos paslaugos už 188, 53 Eur negali būti priteisiamos iš kaltinamojo, nes nėra įrodyta, kad išlaidos tiesiogiai susijusios su neteisėta veika, nesant jokių gydytojo įrašų, negalima daryti išvados, kad negalavimai atsirado dėl įvykusios nelaimės. Nors nėra teismui pateikti lydimieji dokumentai, patvirtinantys kokiu pagrindu ir už kokias pažymas, pranešimus buvo sumokėta, tačiau teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti prašomą mokestį už kitas pažymas ir pranešimus pagal pateiktą Swedbank 2015-03-31 memorialinį orderį -14, 48 Eur (t. 2, b. l. 178), kadangi abejonių nėra, jog nukentėjusioji staiga netekusi vyro privalėjo tvarkyti jo sąskaitas banke, vyro turėtos kavinės (turėto verslo) sąskaitas, paveldėjimo dokumentus. Dėl prašomų atlyginti išlaidų už kelionės bilietus 13,50 Eur nukentėjusioji R. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tai vyro tėvo čekis, ji jį apmokėjo, uošviui davė pinigų. Kadangi minėtas išlaidas patyrė ne nukentėjusioji, o tretieji asmenys, jos negali būti kompensuojamos, tačiau kompensuojama 3 Eur suma, kurią patyrė nukentėjusioji, tvarkydama reikalus, susijusius su laidotuvėmis, t. y. prašė vairuotojo pagalbos ir ji mokėjo už automobilio stovėjimą. Teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas išlaidas už suteiktas advokato L. P. paslaugas – 300 Eur. Nežiūrint į tai, kad advokatas teikė iš esmės nesudėtingas paslaugas (procesinių dokumentų neruošė), dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose, teikė patarimus dėl galimybės išsiieškoti patirtą žalą, tačiau sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-2015 (t. 2, b. l. 188), patvirtina, kad tai truko 5,5 val. dėl ko, suma laikoma protinga, pagrįsta. 2015 m. balandžio 3 d. Pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 188) patvirtina, kad R. P. sumokėjo advokatui 300 Eur., taip pat teismas priteisia iš kaltinamojo R. P. prašomus 50 Eur, kuriuos sumokėjo bažnyčiai. Teismas vertina, kad sumoje galutinai pagrįsta ir priteistina neturtinė žala 6730, 90 Eur, atskaičius savanoriškai kaltinamojo sumokėtus 3000 Eur sudaro 3730,90 Eur.

55Bausmės skyrimas kiti klausimai

56Skiriant kaltinamajam A. N. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 71-72, 75). Jis psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 80, 82). Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis labai nuoširdžiai gailisi dėl atsitikusios nelaimės, pats savanoriškai atlygino didelę dalį turtinės žalos, pripažįsta patį nužudymo faktą, tačiau pasakoja aplinkybes sau naudinga linkme, dalį kaltės perkelia žuvusiajam, kaip neva pats įsirėmė ginklą sau į galvą, net nežino kas paspaudė nuleistuką, jis ar žuvusysis. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. N. apsvaigimas nuo alkoholio 2.16 % ( t. 1, b.l. 175 ). Pavartoto alkoholio kiekis be abejonės turėjo įtakos kaltinamojo elgsenai, o tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.)

57Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Už tokio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t. y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. Teismas pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį.

58Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės. Kaip jau buvo paminėta teismas konstatavo, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis akivaizdžiai nenorėjo tokių padarinių, nusikaltimas padarytas spontaniškai esant neblaiviam. Paties kaltinamojo bei nužudytojo žmonos R. P. paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamasis su nužudytuoju T. P. buvo draugai nuo vaikystės, santykiai nebuvo priešiški, niekada nebūdavo jokių konfliktų. A. N. buvo ilgametis pareigūnas, kelis kartus skatintas (t. 2, b. l. 15-16), šiuo metu dirba UAB „( - )“ ( - ) (t. 3, b. l. 30), santykiuose su įmonės klientais apibūdinamas kaip sąžiningas, ramaus būdo, netoleruojantis teisės aktų pažeidimų. A. N. nuo 2004 m. gruodžio 15 d. suteikta teisė medžioti ir išduotas medžiotojo bilietas, jis medžiotojų klubo „( - )“ veikloje aktyviai dalyvauja, užsirekomendavo kaip brandus, išprusęs, objektyvus ir kompetentingas, mokantis tinkamai organizuoti savo ir kitų klubo medžiotojų veiklą, žino visus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, jais griežtai vadovaujasi (t. 3, b. l. 31). ( - ) taip pat labai gerai charakterizuoja A. N., kaip atsakingą, pareigūną, kuris nuolat tobulina savo įgūdžius, domisi naujovėmis, turintis gerą informacinių sistemų, policijos registrų ir posistemių žinias, už nepriekaištingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus pareigūnas skatintas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 6). A. N. savanoriškai atlygino 3000 Eur turtinės žalos (t. 2, b. l. 191), taip pat jis savo noru padengė visą Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (t. 1, b. l. 139), į ką atsižvelgtina nustatant skiriamos bausmės trukmę. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. N. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas kaltinamajam parenka sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

59BK 50 str. 3 d. pagrindu, atsižvelgiant į A. N. asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą, nustatytina, jog paskirtą bausmę A. N. turi atlikti pataisos namuose.

60Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. N. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 18-19) iki 2015 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 38-42).

61Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės naikintinos A. N. faktiškai pradėjus atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

62Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka:

63Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. ( - ), saugojamas Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje (t. 1, b. l. 91), kuriuo A. N. nušovė T. P., konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis (BPK 94 str. 1 d. 1 p. BK 72 str. 2 d.) ir vykdymas pavestinas Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

64Nuosprendžiui įsiteisėjus šaunamieji ginklai šaudmenys, kuriems skirtas 2016-05-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 3, b. l. 63-64, 70), pratęstas 2016-08-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi: šautuvas Nr. ( - ), šautuvas TOZ-78-04M Nr. ( - ) su optiniu taikikliu „Tasco“; apkaba su 5 šoviniais; prožektorius; optinis taikiklis HELE CBX Nr. 545655L; plastikinis dėklas su 5 šoviniais; dviejų vamzdžių šautuvas Nr. ( - ); šautuvas su užrašu „Cometa“ be numerio; optinis taikiklis ir dėžutė su šratais; dėžutė „Subsonic“ su 35 vnt. šoviniais; dėžutė „Record“ su 10 vnt. šovinių; dėžutė „Rocket“ su šoviniais; metalinė dėžutė su oriniais šoviniais; dėtuvė Nr. ( - ); plastikinis dėklas „Norma“ su 10 vnt. šovinių, saugojami Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje (t. 3, b. l. 91), pagal 2015-11-23 kvitą B serija BBB Nr. 0VSOO1307 (t. 1, b. l. 92) perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizavimui, gautus pinigus pervedant pateiktų civilinių ieškinių atlyginimui.

65- Nuosprendžiui įsiteisėjus: Paketas Nr. 338710, kuriame yra (dvi dėžutės su užrašu „Gilzy odnostrelnyje“); Paketas Nr. 267278 kuriame yra (optinis taikiklis ir dėžutė su šratais); Dėžutė su oriniais šoviniais; Cilindro formos daiktas, panašus į ginklo šūvio slopintuvą (t.1, b.l. 91) saugojami Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje, perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizavimui (atrinkus vertingus), gautus pinigus pervedant pateiktų civilinių ieškinių atlyginimui.

66- Paskelbus nuosprendį A. N. drabužiai: juodos spalvos šiltas megztinis, tamsiai pilkos spalvos megztinis, spalvotas (raudonai, pilkos, tamsiai pilkos spalvos) megztinis, pilkos spalvos marškinėliai, saugojami Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 146) grąžintini A. N., pastarajam atsisakius - sunaikintini.

67-Paskelbus nuosprendį T. P. pilkos spalvos džemperis, maikutė, mėlynos spalvos kelnės, juodos spalvos striukė, saugojami Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 146) grąžintini nukentėjusiajai R. P., pastarajai atsisakius - sunaikintini.

68-Nuosprendžiui įsiteisėjus 0,7 1. talpos butelis su etikete „Kentucky Jack“; 0,7 1. talpos butelis su etikete „Gedimino“; stikliukas; stiklinė; vokas, kuriame yra Ž. Č., A. N., T. P., Z. N. rankų ir pirštų pėdsakai, saugojami Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 146) sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

69-Nuosprendžiui įsiteisėjus dėžė, kurioje yra A. N. rankų, plaukų ir aplinkos lipdukai su mikrodalelėmis, Z. N. rankų, plaukų ir aplinkos lipdukai su mikrodalelėmis saugojama Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 148), sunaikinti kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

70-Paketas Nr. 141060, kuriame yra kulka, tūtelė, saugomas Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 148), sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

71-trys vokai: CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, CD su A. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, CD su Įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu saugotini prie bylos (3 bylos tomo pabaigoje).

72Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

Nutarė

73A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

74Bausmę A. N. skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

75Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. N. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-03-21 iki 2015-05-21.

76Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas. Šias kardomąsias priemones panaikinti A. N. faktiškai pradėjus atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

77Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. N. 936, 06 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 6 eurocentus) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui.

78R. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. N. 25000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 3730,90 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų 90 eurocentų) turtinei žalai atlyginti.

79E. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. N. 25000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

80Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

81Makarovo konstrukcijos pistoletą Nr. ( - ), saugojamą Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje (t. 1, b. l. 91) konfiskuoti ir vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

82Nuosprendžiui įsiteisėjus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems skirtas 2016-05-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pratęstas 2016-08-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi: šautuvą Nr. ( - ), šautuvą TOZ-78-04M Nr. ( - ) su optiniu taikikliu „Tasco“; apkabą su 5 šoviniais; prožektorių; optinį taikiklį HELE CBX Nr. 5( - ); plastikinį dėklą su 5 šoviniais; dviejų vamzdžių šautuvą Nr. ( - ); šautuvą su užrašu „Cometa“ be numerio; optinį taikiklį ir dėžutę su šratais; dėžutę „Subsonic“ su 35 vnt. šovinais; dėžutę „Record“ su 10 vnt. šovinių; dėžutę „Rocket“ su šoviniais; metalinę dėžutę su oriniais šoviniais; dėtuvę Nr. ( - ); plastikinį dėklą „Norma“ su 10 vnt. šovinių, saugojamus Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizavimui, gautus pinigus pervesti pateiktų civilinių ieškinių atlyginimui.

83- Nuosprendžiui įsiteisėjus: Paketą Nr. 338710, kuriame yra (dvi dėžutės su užrašu „Gilzy odnostrelnyje“); Paketą Nr. 267278 kuriame yra (optinis taikiklis ir dėžutė su šratais); Dėžutę su oriniais šoviniais; Cilindro formos daiktą, panašų į ginklo šūvio slopintuvą saugojamus Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizavimui (atrinkus vertingus), gautus pinigus pervesti pateiktų civilinių ieškinių atlyginimui.

84- Paskelbus nuosprendį A. N. drabužius: juodos spalvos šiltą megztinį, tamsiai pilkos spalvos megztinį, spalvotą (raudonai, pilkos, tamsiai pilkos spalvos) megztinį, pilkos spalvos marškinėlius, saugojamus Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose grąžinti A. N., pastarajam atsisakius juos paimti - sunaikinti.

85-Paskelbus nuosprendį T. P. pilkos spalvos džemperį, maikutę, mėlynos spalvos kelnes, juodos spalvos striukę, saugojamus Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose grąžinti nukentėjusiajai R. P., pastarajai atsisakius juos paimti - sunaikinti.

86-Nuosprendžiui įsiteisėjus 0,7 1. talpos butelį su etikete „Kentucky Jack“; 0,7 1. talpos butelį su etikete „Gedimino“; stikliuką; stiklinę; voką, kuriame yra Ž. Č., A. N., T. P., Z. N. rankų ir pirštų pėdsakai, saugojamą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

87-Nuosprendžiui įsiteisėjus dėžę, kurioje yra A. N. rankų, plaukų ir aplinkos lipdukai su mikrodalelėmis, Z. N. rankų, plaukų ir aplinkos lipdukai su mikrodalelėmis saugomą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

88-Paketą Nr. 141060 kuriame yra kulka, tūtelė, saugomą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

89-tris vokus: CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, CD su A. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, CD su Įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu saugoti prie bylos, 3 bylos tomo pabaigoje.

90Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. A. N. tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. jis, 2015-03-21 apie 21.20 val.... 5. Apklaustas kaltinamuoju A. N. kaltės, jog tyčia nužudė T. P. nepripažino.... 6. Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P.... 7. Iki įvykio santykiai su A. N. buvo puikūs. T. tą dieną buvo išgėręs.... 8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. (mirusiojo dukra) paaiškino, kad... 9. Liudytoja Z. N. (kaltinamojo motina) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad... 10. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Jūris Plenta nurodė, kad jis... 11. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos O. D. (pareigūnė) paaiškinimais... 12. Teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo M. K. (pareigūnas) paaiškinimais... 13. Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. M. (pareigūnas) paaiškino, kad įvykio... 14. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. O. (pareigūnas) paaiškino, kad su... 15. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Č. paaiškino, kad... 16. Teisiamajame posėdyje specialistė R. J. paaiškino, kad buvo gauta 2015-03-31... 17. Teisiamajame posėdyje specialistas J. M. paaiškino, kad šūvio pėdsakai ant... 18. Teisiamajame posėdyje apklausto specialisto E. V. paaiškinimais nustatyta,... 19. Aukščiau paminėtų asmenų parodymais (R. P., O. D., M. K., Ž. M., E.V.)... 20. Įvykio vietos 2015-03-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta... 21. Specialisto išvada Nr. M 390/15(01) nustatyta, kad T. P. mirė 2015-03-22 d.... 22. 2015-05-27 Specialisto išvada Nr.140-(2183)-ISI-3565 nustatyta, kad ant... 23. 2015-05-15 Specialisto išvada Nr. 11-678 (15) nustatyta, kad tirti pateiktas... 24. 2015-05-21 Specialisto išvada Nr. 11-679 (15) nustatyta, kad ant T. P.... 25. 2016-01-06 Specialisto išvada Nr. 11-2591 (15) nustatyta, kad pagal... 26. 2015-03-15 22.38 val. alkotesterio duomenis A. N. apsvaigimas nuo alkoholio... 27. Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos nustatyta, kad apie įvykį... 28. 2015-03-21 Vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Z.... 29. Ikiteisminio tyrimo metu (pirmosios apklausos metu) Z. N. apie įvykį tyrėjai... 30. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados... 31. Iš surinktų, aukščiau išdėstytų, teismo posėdžio metu ištirtų... 32. Įrodymų visuma patvirtina, kad A. N. sužalojo T. P. pistoleto šūviu į... 33. Pripažintina, kad visų šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai yra... 34. Taip, teisiamajame posėdyje liudytoja, pareigūnė O. D. detaliai paaiškino... 35. Šios liudytojos parodymai akivaizdžiai liudija, jog Z. N. tuoj po įvykio... 36. Teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas M. K. papasakojo iš esmės... 37. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas Ž. M. iš bute... 38. Teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo netikėti kasdienines darbines... 39. Nors kaltinamojo motina Z. N. pakeitė iš esmės savo ikiteisminio tyrimo metu... 40. Aukščiau aptartais asmenų parodymais neginčytinai nustatyta, kad į... 41. Teismas pastebi, kad kaltinamasis duoda dviprasmiškus paaiškinimus, viena... 42. Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimą neva jis išėmęs iš seifo pistoletą... 43. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko... 44. Teismas konstatuoja, kad A. N. nužudė T. P. veikdamas netiesiogine tyčia. A.... 45. Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės... 46. Teismo vertinimu, remiantis aukščiau paminėtų įrodymų visuma, jų... 47. Dėl civilinių ieškinių... 48. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė... 49. E. P. ir R. P. pateikė civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos... 50. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 51. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos... 52. R. P. taip pat prašo atlyginti patirtą turtinę žalą 5409, 11 Eur sumai (t.... 53. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, kad... 54. Nors iš pateiktos 2015-03-31 Vilniaus miesto 32 notarų biuro PVM sąskaitos... 55. Bausmės skyrimas kiti klausimai... 56. Skiriant kaltinamajam A. N. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo... 57. Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Už tokio... 58. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės. Kaip jau buvo paminėta teismas... 59. BK 50 str. 3 d. pagrindu, atsižvelgiant į A. N. asmenybę, nusikaltimo... 60. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. N. įskaitytinas... 61. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. paliktinos galioti kardomosios... 62. Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 63. Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. ( - ), saugojamas Vilniaus aps. VPK OVS... 64. Nuosprendžiui įsiteisėjus šaunamieji ginklai šaudmenys, kuriems skirtas... 65. - Nuosprendžiui įsiteisėjus: Paketas Nr. 338710, kuriame yra (dvi dėžutės... 66. - Paskelbus nuosprendį A. N. drabužiai: juodos spalvos šiltas megztinis,... 67. -Paskelbus nuosprendį T. P. pilkos spalvos džemperis, maikutė, mėlynos... 68. -Nuosprendžiui įsiteisėjus 0,7 1. talpos butelis su etikete „Kentucky... 69. -Nuosprendžiui įsiteisėjus dėžė, kurioje yra A. N. rankų, plaukų ir... 70. -Paketas Nr. 141060, kuriame yra kulka, tūtelė, saugomas Vilniaus aps. VPK... 71. -trys vokai: CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, CD su A. N. parodymų... 72. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,... 73. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 74. Bausmę A. N. skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti... 75. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. N. įskaityti sulaikymo... 76. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. skirtas kardomąsias priemones... 77. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą... 78. R. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. N. 25000 Eur... 79. E. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. N. 25000 Eur... 80. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 81. Makarovo konstrukcijos pistoletą Nr. ( - ), saugojamą Vilniaus aps. VPK OVS... 82. Nuosprendžiui įsiteisėjus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems... 83. - Nuosprendžiui įsiteisėjus: Paketą Nr. 338710, kuriame yra (dvi dėžutės... 84. - Paskelbus nuosprendį A. N. drabužius: juodos spalvos šiltą megztinį,... 85. -Paskelbus nuosprendį T. P. pilkos spalvos džemperį, maikutę, mėlynos... 86. -Nuosprendžiui įsiteisėjus 0,7 1. talpos butelį su etikete „Kentucky... 87. -Nuosprendžiui įsiteisėjus dėžę, kurioje yra A. N. rankų, plaukų ir... 88. -Paketą Nr. 141060 kuriame yra kulka, tūtelė, saugomą Vilniaus aps. VPK... 89. -tris vokus: CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, CD su A. N. parodymų... 90. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas...