Byla 2K-44-648/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Raimundo Lideikos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutarties.

3Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Priteista iš T. Š. J. Č. 5624,28 Lt (1628,9 Eur) turtinės ir 70 000 Lt (20 273,4 Eur) neturtinės žalos bei 1311,3 Lt (379,78 Eur) proceso išlaidų, o J. Č. – 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendis, pripažinta, kad T. Š. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė šiomis aplinkybėmis: „T. (T) Š. 2013 m. kovo 26 d., apie 20 val., S. Z. (S. Z.) priklausančioje pirtyje, esančioje ( - ), Vilniaus r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio muštynių metu nužudė V. Č. (V. Č.), t. y. tyčia V. Č. suduodamas ne mažiau kaip 23 kartus kojomis, rankomis ir medine pliauska (malka) į įvairias kūno vietas, tokiu būdu jam padarydamas 3 poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairiame žande, 3 poodines atskiras kraujosruvas krūtinėje, po 1 dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų pečių priekiniuose paviršiuose, dešinio peties nugariniame paviršiuje, tarpumentyje, juosmens dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, epigastrio srityje, dešiniojo kelio srityje, dešinėje blauzdoje, pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, pakauškaulio ir kairiojo smilkinkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiojo galvos smegenų pusrutulio paviršiuje, galvos smegenų žievės sumušimu, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Nukentėjusysis V. Č. mirtį lėmusį galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kaukolės skliauto bei pamato kaulo lūžius patyrė tarpusavio muštynių su T. Š. metu, jam (T. Š.) sudavus smūgius ir V. Č. griūnant, tikėtina su pagreičiu, pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką paviršių. Dėl patirtų sužalojimų V. Č. 2013 m. balandžio 2 d. mirė“.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Priteista iš nuteistojo T. Š. nukentėjusiajai J. Č. 144,81 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8T. Š. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 26 d., apie 20 val., S. Z. priklausančioje pirtyje, esančioje ( - ), Vilniaus r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio muštynių metu nužudė V. Č., t. y. tyčia V. Č. suduodamas ne mažiau kaip 23 kartus kojomis, rankomis ir medine pliauska (malka) į įvairias kūno vietas, tokiu būdu jam padarydamas 3 poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairiame žande, 3 poodines atskiras kraujosruvas krūtinėje, po 1 dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų pečių priekiniuose paviršiuose, dešinio peties nugariniame paviršiuje, tarpumentyje, juosmens dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, epigastrio srityje, dešiniojo kelio srityje, dešinėje blauzdoje, pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, pakauškaulio ir kairiojo smilkinkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiojo galvos smegenų pusrutulio paviršiuje, galvos smegenų žievės sumušimu, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Nukentėjusysis V. Č. mirtį lėmusį galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kaukolės skliauto bei pamato kaulo lūžius patyrė tarpusavio muštynių su T. Š. metu, jam (T. Š.) sudavus smūgius ir V. Č. griūnant, tikėtina su pagreičiu, pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką paviršių. Dėl patirtų sužalojimų V. Č. 2013 m. balandžio 2 d. mirė.

9Kasaciniu skundu nuteistojo T. Š. gynėjas advokatas Raimundas Lideika prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius teigia, kad buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 7 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies pažeidimai, kurie suvaržė kaltinamojo T. Š. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kad jam suprantama kalba būtų pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį, gauti pakeisto kaltinimo vertimą žodžiu bei raštu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos pirmininkė 2015 m. vasario 18 d. posėdyje pranešė, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl galimo kaltinimo pakeitimo nuteistajam T. Š. dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo ir paklausė, ar proceso dalyviai prašys pertraukos pasirengti gynybai. Gynėjas šia teise pasinaudojo. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kolegija nei pertraukos metu, nei vėlesniame teismo posėdyje nepriėmė nei nutarties, nei kitokio rašytinio dokumento ir tik baigiamajame procesiniame dokumente (2015 m. birželio 19 d. nutartyje) suformulavo naujas, iš esmės skirtingas, nusikalstamos veikos padarymo būdo aplinkybes nurodydama, kad nukentėjusysis mirtį lėmusį galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kaukolės skliauto bei pamato kaulo lūžius patyrė tarpusavio muštynių metu, kasatoriui sudavus smūgius ir nukentėjusiajam griūnant, tikėtina su pagreičiu, pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką paviršių.

11Nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo išaiškinimus, nuteistajam jam suprantama kalba buvo pranešta apie reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus, to padaryta nebuvo. Be to, nors Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. dieną pripažino, kad BPK 255 straipsnio 2 dalis bei 256 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, įstatymų leidėjas iki šiol nėra nustatęs, kaip turi būti keičiamas kaltinimas, teismui tai nusprendus padaryti savo iniciatyva.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad asmuo negali būti pripažintas kaltas padaręs nusikaltimą ir kriminalinė bausmė niekam negali būti paskirta be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaitinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai; be to, baudžiamasis procesas turi būti toks, kad nebūtų pažeista ir asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kartu su nustatytuoju BPK 23 straipsnyje, 233 straipsnio 3 dalyje, o BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BPK 256 straipsnyje. Todėl aiškinant sistemiškai šias BPK normas, darytina išvada, jog dėl kaltinimo esminių aplinkybių pakeitimo turi būti surašomas atskiras dokumentas – pranešimas ar teismo nutartis. Be to, toks dokumentas turėtų būti įteiktas ir kaitinamajam. Šioje byloje svarbu pabrėžti, kad nuteistasis T. Š. yra rusakalbis, nemokantis valstybinės kalbos, todėl jam toks dokumentas dėl kaltinimo esminių aplinkybių pakeitimo dar turėjo būti išverstas į kalbą, kurią jis moka (BPK 8 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus teigimu, visi aukščiau išdėstyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluoti principai ir BPK 256 straipsnio 1 dalies, 255 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios kaltinimo pakeitimą teisme, buvo pažeistos, nes nuteistajam nebuvo surašytas ir įteiktas joks atskiras dokumentas.

13Kasatorius nurodo, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pakeistas veikos padarymo būdas (nurodant, kad nuteistasis sudavė ne vieną, o kelis smūgius, nuo kurių nukentėjusysis nugriuvo). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio veikos parašymo 2015 m. vasario 18 d. vykusiame posėdyje nebuvo nurodęs, be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ant nugaros griuvo nuo nuteistojo suduotų smūgių, todėl buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis griuvo nuo nuteistojo suduotų smūgių, o juo labiau, ant nugaros. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tinkamai būtų pranešęs apie keičiamą kaltinimą, nuteistojo gynyba būtų buvusi kitokia, o būtent, akcentuojant, kad nei vienas iš nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, aprašytų teismo ekspertizės akte, nebuvo būdingas stipriems smūgiams, nuo kurių nukentėjusysis galėjo griūti. Be to, iki kaltinimo pakeitimo nebuvo apklaustas net ekspertas. Kasatorius pažymi, kad jeigu teismas būtų pranešę apie keičiamą kaltinimą, būtų prašoma pakartotinai apklausti ekspertą siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusiajam buvo konstatuoti kokie nors kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti stipriais smūgiais, nuo kurių nukentėjusysis galėjo griūti, tikėtina su pagreičiu, aukštielninkas.

14Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, be to, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Nors teisėjų kolegija skundžiamojoje nutartyje išsamiai apžvelgia kasacinio teismo praktiką nužudymo bylose, tačiau ši praktika išdėstyta deklaratyviai, į daugelį išaiškinimų neatsižvelgta, jais nesivadovauta. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, kad sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį reikia atsižvelgti ir į tai, į kokias žmogaus kūno dalis yra smūgiuojama, smūgių stiprumą, tačiau teismas nenustatė ir neįvardijo, nuo kelių smūgių ir į kurias vietas suduotų nukentėjusysis nugriuvo patirdamas mirtinus sužalojimus galvoje. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nukentėjusiajam buvo sumušta lūpa, o tai, anot teismo, rodo, jog buvo smūgiuojama į veidą, ši kolegijos išvada yra paviršutiniška, nes nėra nustatyta, kad nukentėjusysis griuvo nuo smūgio į veidą. Kita vertus, teismo medicinos ekspertai nepatvirtino, kad nukentėjusiajam lūpa būtų sužalota nuo nuteistojo suduoto smūgio. Tuo tarpu byloje nebuvo sprendžiama, kaip nukentėjusysis susižalojo lūpą (ar griūdamas, ar kontaktuodamas su pašaliniais daiktais). Be to, lūpos sužalojimai padaryti vidinėje dalyje – pogleivyje, o byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje ir operacijos metu buvo intubuojamas, taigi nepašalinta galimybė, kad nukentėjusysis tokį nežymų sužalojimą patyrė nuo intubavimo. Todėl nenustatęs į kurias kūno vietas nuteistasis sudavę smūgius, apeliacinės instancijos teismas pagrindo daryti išvadas apie kaltės formą ir rūšį.

15Anot kasatoriaus, teismų praktikoje į gyvybei nesvarbias kūno vietas suduotas smūgis, nuo kurio nukentėjusysis griūna ir patiria galvos smegenų ir kaukolės traumą, nėra būtinai vertinamas kaip tyčinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2010). Vien dėl šios priežasties skundžiamojoje nutartyje kolegija privalėjo nustatyti nuteistojo suduotų smūgių, nuo kurių nukentėjusysis griuvo, lokalizaciją ir tik po to spręsti apie kaltės formą ir rūšį.

16Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 dalį, nes nutartyje nėra motyvuotų išvadų, kodėl visus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus teismas laiko padarytais tyčiniais nuteistojo veiksmais (smūgiais), nors teismo medikai nustatė, kad kai kuriuos sužalojimus nukentėjusysis patyrė užsigaudamas į pašalinius daiktus. Taip apeliacinis teismas skundžiamojoje nutartyje dirbtinai suintensyvino nuteistojo pavartotą smurtą nepagrįstai nustatydamas net 23 nukentėjusiajam suduotus tyčinius smūgius. Be to, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl atmetė iškeltą versiją, jog nukentėjusysis galvos traumą patyrė griūdamas pirtyje. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas atmetė nuteistojo parodymus (apie tai, kad griuvo duše, nes buvo slidu), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui pirmosios apklausos, vykusios 2013 m. kovo 18 d., metu. Šiuos parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad tokį griuvimo mechanizmą, kaip vieną iš labiausiai tikėtinų, apeliacinės instancijos teisme nurodė ir apklaustas ekspertas J. Rybalko. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išdėstyti motyvuotas išvadas, kodėl atmetė nukentėjusiojo susižalojimo griūvant duše tikimybę, ir kodėl smūgių sudavimas yra vienintelė nukentėjusiojo griuvimo, nuo kurio kilo mirtini sužalojimai, priežastis, tačiau to nepadarė.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti.

18Prokuroras nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, kaip ir nurodo pats kasatorius, 2015 m. vasario 18 d. posėdyje pranešė, kad kolegijos nuomone, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme nuteistajam T. Š. dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo. Kartu teismas paklausė nuteistojo, ar reikia pertraukos pasirengti gynybai. Gynėjo ir nuteistojo prašymu buvo padaryta pertrauka.

19Bylos nagrinėjimo metu galiojusioje BPK 255 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad „kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“. Tiek senesnės redakcijos, tiek dabar galiojančioje BPK 256 straipsnio, reglamentuojančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, 1 dalies redakcijoje nėra numatyta teismo pareiga keičiant kaltinimą dėl veikos esminių aplinkybių pakeitimo, teismui priimti rašytinį proceso dokumentą, su kuriuo supažindintinas kaltinamasis. BPK 256 straipsnis tik numato pareigą teismui iš anksto pranešti kaltinamajam apie tokią galimybę svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisiamajame posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šią įstatyme numatytą pareigą atliko tinkamai, nes iš anksto pranešė nuteistajam apie pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo, taip, atsižvelgus į gynybos prašymą, buvo padaryta pertrauka gynybinėms pozicijoms suderinti. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad nuteistasis, nemokėdamas lietuvių kalbos, negalėjo tinkamai suprasti keičiamo kaltinimo esmės. Bylos nagrinėjimo metu posėdžiuose dalyvavo vertėjas, kuris neabejotinai užtikrino vykstančio teismo posėdžio išvertimą į nuteistajam suprantamą kalbą.

20Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįsti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje aprašytos visos teismo nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai. Kasatoriaus teiginys, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina jo kaltės dėl nukentėjusiojo nužudymo, yra subjektyvus ir prieštarauja byloje surinktiems, teisme ištirtiems bei skundžiamuose teismų sprendimuose aptartiems įrodymams. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, atskleidžiančių nuteistojo T. Š. įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltės turinį. Teismas, remdamasis konkrečiai nurodytais įrodymas, pagrindė išvadą, kad nukentėjusiojo griuvimui įtakos turėjo tyčiniai neteisėti nuteistojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajam ir buvo sutrikdyta sveikata, bei vėliau jis dėl patirtų sužalojimų mirė. Teismas motyvuotai atmetė nuteistojo iškeltą versiją, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas duše. Taip pat nesutinkama su kasatoriaus keliamomis abejonėmis dėl neva nenustatyto priežastinio ryšio. Byloje nėra duomenų, kad muštynių metu tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai.

21Kasacinis skundas atmetamas.

22Dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo

23Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, suformuluodamas naujas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, nepriėmė jokio procesinio dokumento ir jas nurodė tik baigiamajame procesiniame dokumente – 2015 m. birželio 19 d. nutartyje. Dėl to, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuteistojo T. Š. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė į teisingą procesą bei teisė į gynybą, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta nusikalstamos veikos esminių (faktinių) aplinkybių keitimo tvarka.

24Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

25Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį šio Kodekso 255, 256 straipsnių nuostatos dėl inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šioje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju šio straipsnio 6 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma (Plenarinės sesijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tačiau Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažino ir tai, kad BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis BPK 320 straipsnio 3 dalis įgyja kitą turinį (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

26Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014).

27Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

28Pažymėtina, kad tiek senesnės redakcijos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), tiek nuo 2015 m. liepos 10 dienos galiojančioje BPK 256 straipsnio 1 dalies redakcijoje nėra numatyta teismo pareiga priimti rašytinį procesinį dokumentą dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo, kai tokios aplinkybės yra nustatomos teismo iniciatyva. Tokia pareiga pagal minėto straipsnio 1 dalį numatyta tik prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam. BPK 256 straipsnio 3 dalis tik numato pareigą teismui iš anksto pranešti kaltinamajam apie galimybę prašyti pertraukos pasirengti gynybai dėl kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo. Teismas taip pat turi pareigą pranešti kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimą kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių keitimą, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.

29Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo patirtais mirtinais sužalojimais, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė vieną iš teismo medicinos ekspertizės aktą surašiusių ekspertų J. Rybalko. Ekspertas posėdžio metu patvirtino savo išvadas bei parodė, jog nukentėjusiojo pakauškaulio lūžio pobūdis ir galvos smegenų sužalojimo išraiška rodo, jog nukentėjusiojo pakaušio sumušimas buvo padarytas ne suduodant smūgį, bet jam griūnant, tikėtina, su pagreičiu ir atsitrenkiant pakaušio sritimi. Be to, pats sužalojimas rodo, kad griūta su pagreičiu, nes žmogui nugriuvus savaime, mažiau tikėtini tokie sužalojimai.

30Pažymėtina, kad toks nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, t. y. nuo suduotų smūgių griūnant su pagreičiu ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, nebuvo nurodytas nei kaltinamajame akte, nei nustatytas pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo, savo iniciatyva atnaujino įrodymų tyrimą bei nutarė apklausti liudytoją V. B., kuris buvo įvykio vietoje kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju. Po liudytojo V. B. apklausos teismo posėdžio metu teisėjų kolegija pranešė, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl galimo kaltinimo pakeitimo nuteistojo atžvilgiu dėl padarytų sužalojimų mechanizmo ir, kaip numato BPK 256 straipsnio 3 dalis, pranešė nuteistajam ir jo gynėjui dėl teisės prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nuteistojo gynėjui šia teise pasinaudojus siekiant su ginamuoju suderinti gynybines pozicijas byloje buvo padaryta pertrauka, kad nuteistasis ir jo gynėjas galėtų tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Tęsiant bylos nagrinėjimą po pertraukos, buvo apklaustas nuteistasis T. Š., jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes, išdėstyti savo poziciją dėl įvykio metu kilusio konflikto ir nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, atsakyti tiek bei teismo, tiek ir į kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus. Be to, baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas taip pat detaliai analizavo bylos apeliaciniame procese nagrinėjamas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir galimą mechanizmą. Taigi šioje situacijoje nuteistajam buvo sudarytos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis tiek pačiam, tiek per gynėją nuo keičiamų kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių.

31Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad nuteistasis nemokėjo lietuvių kalbos, todėl nesuprato keičiamo kaltinimo esmės. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu dalyvavo vertėjas, kuris užtikrino vykstančio teismo posėdžio išvertimą į nuteistajam suprantamą kalbą. Be to, nuteistasis turėjo kvalifikuotą gynėją, kuris gynė jo teises ir teisėtus interesus, o byloje nėra duomenų, kad gynėjas nebūtų atlikęs savo pareigų ar jas atlikęs netinkamai.

32Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nepažeidė, iš anksto informuodamas pranešė nuteistajam ir jo gynėjui apie pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistajam ir jo gynėjui laiką pasirengti gynybai, nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, jis šia teise aktyviai naudojosi tiek pats, tiek padedant gynėjui.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo apeliacinės instancijos teisme ir teisės į gynybą suvaržymo, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

34Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir T. Š. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

35Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Anot kasatoriaus, nepagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 23 smūgius, netyrė versijos, jog nukentėjusysis paslydo pirtyje ir taip susižalojo. Be to, teismas netinkamai nustatė kaltės formą ir rūšį, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad į gyvybei nesvarbias kūno vietas suduotas smūgis, nuo kurio nukentėjusysis griūna ir patiria galvos smegenų ir kaukolės traumą, nėra būtinai vertinamas kaip tyčinis. Tokie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti.

36Pažymėtina tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų skirta įrodymų vertinimui, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

37Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

38Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

39Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nutartimi motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo T. Š. kaltės. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

40Kasatoriaus versiją apie tai, kad nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė griūdamas pirties duše, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė. Liudytojas V. B., kuris, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo dar kartą apklaustas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nurodydamas, kad smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo, taip pat paneigė nuteistojo teiginius apie tariamą nukentėjusiojo kritimą duše. Teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojo V. B. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, jų nepaneigė kiti bylos duomenys. Tuo tarpu nuteistasis T. Š. viso proceso metu neneigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, skirtingų apklausų metu nurodydavo tik skirtingą suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją. Nors T. Š. teigė, kad smūgius nukentėjusiajam taip pat sudavė liudytojas V. B., o nukentėjusysis mirtinus sužalojimus galėjo patirti griūdamas duše, teismas šiais parodymais nesivadovavo ir juos motyvuotai atmetė kaip nenuoseklius ir prieštaringus, įvertinęs tiek kiekvieną bylos įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

41Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai ištyrė nukentėjusiojo sužalojimo bei mirties aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp T. Š. veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kilę padariniai buvo nuteistojo tyčinių veiksmų dėsninga pasekmė, ir nors nuteistasis tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog muštynių metu tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo mirties) būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Taip pat teismai nustatė, kad nuteistasis po to, kai buvo panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį pirtyje, matė, kad jam iš lūpos ir nosies bėgo kraujas, o vienu momentu nukentėjusysis lyg buvo praradęs sąmonę, tačiau greitosios medicinos pagalbos nekvietė, o tai rodo jį buvus abejingą galintiems kilti padariniams, taip pat ir gyvybės atėmimui. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

42Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 dalį dėl to, kad teismas nemotyvuotai pasisakė dėl nuteistojo tyčios, be to, turėjo nustatyti nuteistojo suduotų smūgių, nuo kurių nukentėjusysis griuvo, lokalizaciją, o tik po to spręsti apie kaltės formą ir rūšį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip juos įvertinti, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta tinkamu ir visapusišku įrodymu vertinimu, atliktu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kitų esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį nėra pagrindų.

43Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Raimundo Lideikos kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Priteista iš nuteistojo T. Š. nukentėjusiajai J. Č. 144,81 Eur proceso... 7. Teisėjų kolegija... 8. T. Š. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo T. Š. gynėjas advokatas Raimundas Lideika prašo... 10. Kasatorius teigia, kad buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 7 dalies,... 11. Nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, kad,... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad... 13. Kasatorius nurodo, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje... 14. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas... 15. Anot kasatoriaus, teismų praktikoje į gyvybei nesvarbias kūno vietas... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 18. Prokuroras nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolo... 19. Bylos nagrinėjimo metu galiojusioje BPK 255 straipsnio 2 dalies redakcijoje... 20. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo bylą... 21. Kasacinis skundas atmetamas.... 22. Dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo... 23. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, suformuluodamas naujas... 24. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.... 25. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal... 26. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256... 27. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos... 28. Pažymėtina, kad tiek senesnės redakcijos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo... 29. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai... 30. Pažymėtina, kad toks nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, t. y. nuo... 31. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad nuteistasis nemokėjo... 32. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir T. Š. nuteisimo pagal... 35. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 36. Pažymėtina tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų... 37. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 38. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad... 39. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios... 40. Kasatoriaus versiją apie tai, kad nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų,... 41. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą,... 42. Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos... 43. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Raimundo Lideikos kasacinį skundą atmesti....