Byla eP-70-556/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019 pagal pareiškėjų M. Z. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. Z. ir A. Z. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti atitinkamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-144 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) panaikinti atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 68-323 „Dėl M. Z. (duomenys neskelbtini) 2016-04-08 skundo“ ir VMI 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 68-324 „Dėl A. Z. (duomenys neskelbtini) 2016-04-07 skundo“; 3) jeigu skundžiami sprendimai būtų palikti galioti (visiškai ar iš dalies), atleisti atitinkamai pareiškėją nuo delspinigių už laikotarpį, viršijusį rekomenduotiną 30 darbo dienų fizinio asmens kompleksinio mokestinio patikrinimo trukmę, taip pat už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. birželio 16 d., nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 29 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., o pareiškėją nuo delspinigių, apskaičiuotų už kitą laikotarpį, nei laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 19 d. (imtinai), nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 23 d. (imtinai) bei nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 29 d. (imtinai).

72.

8Pareiškėja skunde nurodė, kad:

92.1.

10VMI nepagrįstai pareiškėjos paskolų sutarčių pagrindu iš užsienio juridinių asmenų („Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“) gautas lėšas pripažino pareiškėjų pajamomis ir jas apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM), nes paskolos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, nėra pripažįstamos GPM objektu. Pareiškėja paaiškino, kad tik dalį pasiskolintų lėšų panaudojo asmeniniais tikslais, o didelę dalį lėšų perskolino (UAB „Velinga“, UAB „Forbis“ ir UAB „Konika“), tačiau VMI šią aplinkybę ignoravo. Be to, paskolų sutartyse nebuvo nurodyta, kokiu tikslu pareiškėja įsipareigoja naudoti pasiskolintas lėšas, todėl VMI samprotavimai dėl to, kad lėšos buvo naudojamos asmeniniais ar šeimos tikslais, nepagrindžia VMI daromos išvados dėl paskolų pripažinimo apmokestinamosiomis pajamomis.

112.2.

12VMI pareiškėjos gautas paskolas nepagrįstai pripažino pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, neatsižvelgdama į bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, kuriais paskolų pagrindu susiformavusios skolos buvo priteistos asmeniškai iš pareiškėjos. Daugiau nei pusę skolos pareiškėja jau yra grąžinusi. Be to, VMI nepagrįstai nevertino pareiškėjų 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarytos povedybinės sutarties, kurioje yra aptartas kiekvieno iš sutuoktinių turimo turto teisinis rėžimas.

132.3.

14VMI darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja dalyvavo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sukčiavime (tokios išvados patikrinimo metu Vilniaus AVMI nepadarė). Pareiškėjai nepagrįstai buvo apskaičiuotas PVM, nes 2008–2012 m. vyną pareiškėja įsigijo asmeniniams poreikiams. Tai, kad vynui buvo taikytas 0 proc. tarifas, nuo pareiškėjos valios niekaip nepriklausė. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja nevykdė jokios ekonominės veiklos ir negavo jokių tokios veiklos pajamų.

152.4.

16VMI nepagrįstai apmokestino PVM pareiškėjos iš UAB „Forbis“ 2009 m. gruodžio 31 d. gautą autorinį atlyginimą, nes pareiškėja nėra apmokestinamasis asmuo. VMI neargumentuodama nevertino to, kad pareiškėjai išmokėtas honoraras (32 412 Lt) pateko į susitarimo tarp Vilniaus AVMI ir UAB „Forbis“ 2012 m. birželio 21 d. susitarimą, kurio objektas buvo papildomai apskaičiuotinas GPM nuo minėtos bendrovės šios bendrovės darbuotojams išmokėtų autorinių atlyginimų. Toks skirtingas tų pačių sandorių aiškinimas, pasak pareiškėjos, pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.

172.5.

18Mokestinis patikrinimas truko beveik 2 metus (5 kartus ilgiau nei rekomenduotina patikrinimo trukmė), todėl pareiškėja turi būti atleista nuo atitinkamos dalies GPM, PVM ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSDĮ) delspinigių mokėjimo.

193.

20Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

213.1.

22Pareiškėjos gautos lėšos negali būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe ir abiem pareiškėjams apmokestinamos lygiomis dalimis. Pareiškėjos gautos pajamos nėra pareiškėjo pajamos. Pareiškėja savarankiškai sprendžia savo finansinius klausimus. Pareiškėjas nedalyvavo kartu su pareiškėja jai gaunant paskolas. Iš minėtų užsienio įmonių gautos pajamos nebuvo naudojamos pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti (pareiškėjo išlaidos 2008–2012 m. iš esmės atitiko gautas pajamas).

233.2.

24Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėjos gautų paskolų klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjos gautų paskolų pripažinti pareiškėjo pajamomis. Vertinant priešingai susiklostytų situacija, kai pareiškėja turi sugrąžinti visą jai paskolintą sumą, tačiau nuo pusės šios sumos mokesčius turi sumokėti ne pareiškėja, o pareiškėjas. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole.

253.3.

26VMI nepagrįstai pareiškėjos gautas lėšas priskyrė pareiškėjo pajamoms, motyvuodama neobjektyvia ir neteisinga išvada, kad buvo nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai steigiant užsienio įmones, suteikusias pareiškėjai paskolas, bei dalyvaujant jų veikloje. VMI taip pat klaidingai darė nuorodą į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. VMI nepagrįstai teigė, kad povedybinė sutartis tikrintam laikotarpiui neturi įtakos. Tai paneigia povedybinės sutarties 1.10 punktas, numatantis, kad konkretaus sutuoktinio piniginės prievolės tretiesiems asmenims yra to sutuoktinio asmeninio pobūdžio prievolė. Povedybinė sutartis buvo sudaryta iki pareiškėjų mokestinių patikrinimo pradžios ir atspindėjo tikrąją šalių valią.

273.4.

28Apskaičiuojant pareiškėjo nuo honoraro (16 000 Eur), gauto iš Anglijoje ir Velse registruotos įmonės „Forbis Ltd“, mokėtiną pajamų mokestį, reikėjo atskaityti Didžiojoje Britanijoje sumokėtą 761,09 Eur dydžio mokestį. VMI nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjo gautą autorinį atlyginimą priskiria „kitoms pajamoms“, numatytoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – Dvišalė sutartis) 22 straipsnyje, nepagrįstai netaikydama Dvišalės sutarties 12 straipsnio („Honoraras“).

293.5.

30Pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių mokėjimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nes pažeidimą iš esmės lėmė ne pareiškėjo veiksmai, o VMI veikla, neužtikrinant, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį.

314.

32Atsakovas VMI atsiliepimais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad:

334.1.

34Pareiškėjai nedeklaravo iš Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV) įsteigtų ir veiklos nevykdančių užsienio įmonių „Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“ gautų pajamų (iš viso – 6 681 934 Lt) ir nesumokėjo GPM. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, VMI pažymėjo, kad būtent mokesčių mokėtojas turi pareigą įrodyti, kad gautos piniginės lėšos nėra jo pajamos arba, kad tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiškėjai pateikė su minėtomis įmonėmis 2008 m. sausio mėn. pasirašytas sutartis dėl 2 mln. Eur paskolos, tačiau nepateikė ekonomine logika pagrįstų paaiškinimų, kurie atskleistų konkrečias paskolų suteikimo aplinkybes bei motyvus. JAV mokesčių administratorius nurodė, kad minėtos įmonės yra priedangos mokesčių tikslais. Esant ženklaus dydžio paskolų sumoms nebuvo numatyta jokių prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių. VMI padarė išvadą, kad paskolų sutartys buvo surašytos tik formaliai, siekiant įteisinti pareiškėjų gautas nedeklaruotas ir neapmokestintas pajamas. Gautos pajamos priskirtos abiem pareiškėjams, nes patikrinimo metu buvo nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvus veiksmai, kuriant minėtas įmones. Be to, pajamos buvo gautos abiejų pareiškėjų ir kitų šeimos narių, iš gautų pajamų buvo tenkinami abiejų pareiškėjų asmeniniai ir šeimos interesai. Pareiškėjų 2013 m. rugsėjo 5 d. sudaryta povedybinė sutartis tikrintam laikotarpiui (2008–2012 metams) negaliojo. Be to, šios sutarties 2 punkte numatyta, kad turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo (1981 m. kovo 29 d.) iki šios sutarties įsigaliojimo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

354.2.

36Mokestinio ginčo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei inicijuoti civiliniai ginčai nėra tie patys, todėl mokesčių administratorius nėra besąlygiškai saistomas priimtų sprendimų civilinėse bylose. Mokestinio ginčo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl sutarčių teisinio galiojimo ir iš to kylančių civilinių pasekmių, o yra vertinami susiklostę teisiniai santykiai mokestiniais teisiniais aspektais.

374.3.

38Dėl apskaičiuoto PVM VMI nurodė, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo įregistruota PVM mokėtoja. Pareiškėjai 2008–2012 m. laikotarpiu sumokėjo 804 725,19 Lt įmonėms, tiekusioms vyną. VMI konstatavo, kad pareiškėja, būdama PVM mokėtoja, iš Europos Sąjungos teritorijoje registruotų įmonių įsigijusi prekes, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė apskaičiuotą 170 387 Lt PVM sumą. Pareiškėja, pasinaudodama savo PVM mokėtojo kodu, patvirtino aplinkybę, kad vykdo ekonominę veiklą bei vyną užsisakė apmokestinamaisiais tikslais, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad vyną pirko asmeniniais tikslais.

394.4.

40Mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo kitais nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. VMI atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų nurodytas patikrinimo atlikimo terminas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti taikomas neatsižvelgiant į patikrinimo apimtį, turinį, nustatytas aplinkybes ir pan.

415.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimais prašė pareiškėjų skundų netenkinti. Vilniaus AVMI nurodė, kad sutinka su VMI atsiliepimuose išdėstytais argumentais.

43II.

446.

45Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

467.

47Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius visų surinktų duomenų kontekste pagrįstai darė išvadą dėl paskolų sutarčių dirbtinumo. Teismas taip pat konstatavo, kad pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis („Dėmesys A. Z.“, „mokėjimas avansu“, „už administracines paslaugas“, „už konsultavimo paslaugas“, „apmokėjimas pagal paskolą“ ir kt.) kaip netiesioginis įrodymas patvirtina, jog pavedimuose nurodytos pinigų sumos negali būti laikomos pareiškėjams suteikta paskola.

488.

49Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius iš JAV mokesčių administratoriaus surinko duomenis, kad įmonės „Forpost Ltd“ ir CMM Soft LLC“ nevykdo veiklos ir yra kaip priedangos įmonės mokesčių tikslais. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai, nors ir turėjo tokią pareigą pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad minėtos įmonės veikė kitų šalių (ne JAV) jurisdikcijose. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai (vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi) paskolos sutartis laikė dirbtiniais sandoriais ir pagrįstai pripažino jas realiai pareiškėjų gautomis pajamomis. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į povedybinę sutartį, nes jos 1 punktu pareiškėjai susitarė joje nustatytą turto režimą taikyti nuo šios sutarties sudarymo momento, be to, šios sutarties 2 punkte įtvirtino sąlygą, kad turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

509.

51Teismas nustatė, kad visos skolos iš pareiškėjos civilinėse bylose buvo priteistos supaprastinta tvarka, priimant teismo įsakymą (teismui netikrinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo), todėl teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai šių aplinkybių nepripažino įrodančiomis, kad pajamas gavo tik pareiškėja, taip pat, kad tarp pareiškėjų ir minėtų įmonių buvo paskoliniai santykiai. Teismas konstatavo, kad paskolų sutartys buvo sudarytos tik formaliai, siekiant įteisinti pareiškėjų gautų pajamų šaltinius.

5210.

53Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji nebuvo PVM apmokestinamasis asmuo, nurodydamas, kad pareiškėja PVM prievolės atsiradimo metu buvo įregistruota į PVM mokėtojų registrą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nuo 2008 m. iki 2012 m. už tiektas prekes (vyną) sumokėjo iš viso 804 725,19 Lt. Pareiškėja sąskaitose buvo nurodyta prekių gavėja, taip pat nurodytas jos PVM mokėtojo kodas. Teismas sutiko su mokesčių administratoriumi, kad pareiškėja neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė apskaičiuotą 50 976,60 Eur PVM, todėl mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai patikrinimo akte pareiškėjai priskaičiavo 50 976,60 Eur PVM.

5411.

55Teismas nurodė, kad autorinis atlyginimas pagal autorinę sutartį ir honoraras nėra tapačios sąvokos. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pareiškėjo iš įmonės „Forbis Ltd“ 2009 m. gautą 16 000 Eur sumą pagrįstai vertino kaip autorinį atlyginimą pagal 2007 m. liepos 1 d. sutartį.

5612.

57Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, sudarydami paskolų sandorius, nedeklaruodami privalomų mokėti mokesčių, turėjo tikslą išvengti PVM, GPM ir PSDĮ mokėjimo, taip padarydami žalą valstybei. Teismas nurodė, kad mokestinis patikrinimas buvo didelės apimties ir gana sudėtingas, mokesčių administratorius aiškinosi daug faktinių aplinkybių, kreipėsi į užsienio valstybių (JAV, Jungtinės Karalystės) mokesčių administratorius bei kitus asmenis, analizavo didelį kiekį gautos informacijos. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog mokestiniai patikrinimai truko nepagrįstai ilgai, taip pat sprendė, kad nėra MAĮ 141 straipsnyje nustatytų pagrindų atleisti pareiškėjus nuo priskaičiuotų delspinigių.

58III.

5913.

60Pareiškėjai padavė apeliacinius skundus, kuriais prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –jų skundus patenkinti.

6114.

62Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad:

6314.1.

64Teismas sprendimą priėmė, neatsižvelgdamas į byloje pateiktą medžiagą, sprendimui argumentuoti pasirinko tik VMI teiktus argumentus, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais dėl galbūt esamų ar nesamų duomenų iš užsienio administratorių.

6514.2.

66Teismas nepagrįstai Lietuvos teismų sprendimus (bendrosios kompetencijos teismų priimtus teismų įsakymus) laikė nepatvirtinančiais faktinių aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę šiai bylai. Susiklostė situacija, kad pagal vieną teismo sprendimą asmuo privalo sugrąžinti lėšas, kurias kitas teismas apmokestina kaip jo pajamas. Be to, teismas ignoravo lėšų perskolinimo faktą.

6714.3.

68Teismas nepagrįstai konstatavo, kad lėšos, gautos pagal paskolų sutartis, laikytinos pareiškėjų bendromis pajamomis. Teismas, nekritiškai perrašydamas VMI argumentus, nesigilino į pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, neatsižvelgė į akivaizdžius pareiškėjos veiklos savarankiškumą pagrindžiančius įrodymus bei povedybinę sutartį (jos 1.10 punktą). Vien tai, kad ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas yra laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe nėra pagrindas pripažinti pareiškėją mokesčių mokėtoju ir laikyti jį gavusiu pajamų (lygiomis dalimis su pareiškėja) apmokestinimo GPM tikslais. Sprendžiant dėl to, kuris asmuo laikytinas mokesčių mokėtoju, svarbu nustatyti, kas tas pajamas gavo, o ne kieno poreikiams tenkinti šios lėšos buvo panaudotos.

6914.4.

70Teismas sprendė, jog PVM apskaičiuotas pagrįstai, remdamasis vien tuo, kad pareiškėja buvo įregistruota PVM mokėtoja. Tai rodo teismo formalų požiūrį į pareiškėjos mokestines prievoles. Bendrovė, iš kurios pareiškėja 2009 m. gavo autorinį atlyginimą, su Vilniaus AVMI 2012 m. birželio 21 d. sudarė susitarimą dėl autorinių sutarčių, sudarytų nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., apmokestinimo kaip su darbo santykiais susijusių pajamų. Teismo vertinimas, kad pareiškėjos gautas autorinis atlyginimas yra PVM apmokestinamos pajamos, kelia grėsmę šiam susitarimui, nes teismo sprendimas sukuria situaciją, kai tos pačios pajamos yra apmokestinamos ir kaip susijusios su darbo santykiais ir kaip ekonominės veiklos pajamos.

7114.5.

72Teismo teiginiai, kad pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą, susijusią su įsigytais vyno gaminiais, neatitinka faktinės situacijos, nes pareiškėja niekada nesinaudojo teise į PVM atskaitą. Teismas nenustatinėjo pareiškėjos ekonominės veiklos vykdymo požymių (siekio gauti pajamų), o apsiribojo tik formaliais faktais (individualios veiklos registravimas, įregistravimas į PVM mokėtojų registrą). Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja, nurodydama vyno gaminių pardavėjams savo PVM mokėtojos kodą, patvirtino aplinkybę, jog vykdo ekonominę veiklą, o vyną užsisakė apmokestinamiesiems tikslams. Išvada dėl pareiškėjos vykdomos ekonominės veiklos, visiškai nepasisakant dėl akcizų mokesčio, yra nenuosekli.

7314.6.

74Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo dalies delspinigių. Papildomai apskaičiuotų delspinigių bendra suma sudaro 58 proc. (kartu su bauda – 68 proc.) papildomai apskaičiuotų mokesčių sumos. Tokia sankcija yra neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Mokestinis patikrinimas truko nepagrįstai ilgai, t. y. beveik 2 metus. Be to, 1 metus ir 3 mėnesius iš šio laikotarpio patikrinimas buvo sustabdytas neva dėl papildomos informacijos rinkimo. Mokesčių administratoriui netinkamai atliekant savo pareigas mokesčių mokėtojams kylančios pasekmės (šiuo atveju – delspinigių pavidalu) turėtų būti panaikinamos.

7515.

76Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja pažymėjo, kad ji neginčija pinigų gavimo fakto pagal paskolų sutartis, tačiau paskolos nėra pripažįstamos GPM objektu. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tiek povedybinė sutartis, tiek ir paskolų sutarčių pakeitimai buvo padaryti iki mokestinio patikrinimo pradžios, t. y. dar iki 2013 m. gruodžio 27 d.

7716.

78Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad:

7916.1.

80Pareiškėjos prievolės pagal gautas paskolas yra jos asmeninės prievolės, pareiškėjas šiuose santykiuose nedalyvavo ir nėra šių santykių naudos gavėjas. Pareiškėjui buvo perkelta pareiškėjai nustatytos mokestinės prievolės dalis (pusė) tik dėl to, kad pareiškėjas yra jos sutuoktinis, visiškai nevertinant, ar pareiškėjas tikrai yra gavęs pajamų. Pasak pareiškėjo, teismas nevertino, ar ginčo pajamos buvo gautos abiejų pareiškėjų valia. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas faktiškai gavo pajamas, kurių šaltinis yra pareiškėjai ir pareiškėjų dukrai JAV įmonių pervesti pinigai. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių sprendė, kad keletas vienos įmonės pavedimų, kuriuose nurodytas pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjas gavo pajamas iš visų šių įmonių. Pareiškėjos prievolės pagal paskolų sutartis patenka į povedybinės sutarties 1.10 punkto taikymo apimtį ir yra laikomos asmeninėmis pareiškėjos prievolėmis.

8116.2.

82Pareiškėjas dalyvavo tik vienos iš JAV įmonių steigime, todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo visų trijų įmonių steigime ir jų veikloje.

8316.3.

84Iš įmonės „Forbis Ltd“ gautas 16 000 Eur autorinis atlyginimas atitinka honoraro sampratą, įtvirtintą Dvišalėje sutartyje. Tai patvirtina VMI paskelbtas Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių paaiškinimas, komentuojantis šių sutarčių 12 straipsnį („Honoraras“), todėl VMI negalėjo taikyti Dvišalės sutarties 22 straipsnio („Kitos pajamos“). Lietuva taip pat turi teisę apmokestinti honorarą, tačiau apskaičiuojant mokestį, turėjo būti atskaitytas Didžiojoje Britanijoje sumokėtas mokestis (761,09 Eur), kaip tai numatyta GPMĮ 37 straipsnio 1 dalyje.

8516.4.

86Pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas užtruko nepateisinamai ilgai ir tai nebuvo susiję su pareiškėjo veiksmais.

8717.

88Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į LAT praktiką, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole. Vien tai, kad pareiškėjas iš pareiškėjos gavo tam tikras, palyginus nereikšmingo dydžio (387 822 Lt), sumas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos pajamos savaime yra pareiškėjo pajamos. Pareiškėjas pastebėjo, kad jis taip pat pagal poreikį yra pravedęs pinigų (903 811 Lt) pareiškėjai, tačiau visa tai niekaip nepatvirtina fakto, kad JAV įmonių pervestos lėšos pareiškėjai yra pareiškėjo pajamos. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad nesteigė ir nedalyvavo steigiant įmones „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“ bei nedalyvavo nei vienos iš minimų JAV įmonių veikloje. Vien keleto pavedimų paskirtis, pasak pareiškėjo, negali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dalyvavo sandoriuose su minėtomis įmonėmis. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad VMI yra viešai išaiškinęs, jog honoraras apima ir autorines teises, susijusias su programine įranga, todėl šiuo atveju teismo išvada yra priešinga VMI išaiškinimams. Be to, pareiškėjo nuomone, sankcijos taikymas pareiškėjui ar jos dydis negali priklausyti nuo kitų asmenų (pareiškėjos ar pareiškėjų dukros) veiksmų ar neveikimo, taikant sankciją turi būti konstatuojami pareiškėjo ne laiku ir netinkamai atlikti ar neatlikti veiksmai, tačiau tai nebuvo padaryta.

8918.

90VMI atsiliepime prašė pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VMI nurodė, kad:

9118.1.

92Teismas pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nėra tikrasis pinigų gavėjas, nes surinkti įrodymai patvirtina, kad iš JAV įmonių gauti pinigai buvo panaudojami bendram šeimos narių interesui tenkinti, pinigai buvo pervedami tarp visų šeimos narių (tėvų ir vaikų), todėl nėra pagrindo teigti, kad pinigus gavo tik pareiškėja. Be to, pinigai buvo gauti iš įmonių, kurios buvo įsteigtos arba prie jų steigimo prisidėjo abu pareiškėjai, taip pat pavedimų paskirtyse (pinigų pervedimo pagrindas) buvo įvardijami abu pareiškėjai.

9318.2.

94Pareiškėja nepateikė ekonomine logika pagrįstų paaiškinimų, kurie atskleistų konkrečias paskolų suteikimo aplinkybes bei motyvus. Teismo įsakymų pateikimas bei minėtų įsakymų pagrindu iš pareiškėjos vykdomi išieškojimo veiksmai vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija, nes tariamose paskolų sutartyse prievolės įvykdymo terminai buvo nustatyti iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau vykstant mokestiniam patikrinimui pareiškėja pasirašė šių sutarčių pakeitimus dėl sau nepalankios sąlygos, prievolės įvykdymo termino sutrumpinimo iki 2015 m. sausio 1 d., o 2015 m. rugsėjo mėn. jau buvo priimti teismo įsakymai ir pradedamas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos. VMI vertinimu, pajamos iš JAV įmonių buvo gautos bendra pareiškėjų valia, t. y. teisinių santykių, kurių pagrindu buvo gautos pajamos, faktiniai dalyviai buvo abu pareiškėjai, todėl galima daryti išvadą, kad pajamas GPMĮ prasme iš šių įmonių faktiškai yra gavęs kiekvienas iš pareiškėjų.

9518.3.

96Povedybinė sutartis pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pareiškėjų mokestinio tyrimo atlikimo metu sudarytoje povedybinėje sutartyje kitoks nei CK 3.102 straipsnio 2 dalyje numatytas sutarties įsigaliojimas nebuvo numatytas, todėl pareiškėjų turtui buvo pagrįstai taikytas CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas režimas (bendroji jungtinė nuosavybė).

9718.4.

98Pareiškėjų sudaryta verslo schema buvo siekiama suklaidinti mokesčių administratorių, todėl šie pareiškėjų veiksmai lėmė patikrinimo eigos trukmę. Be to, trūko bendradarbiavimo iš pareiškėjų šeimos narių (pareiškėjų dukros). Atleisti pareiškėjus nuo delspinigių mokėjimo nėra pagrindo.

99IV.

10019.

101Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10220.

103LVAT pažymėjo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus AVMI sprendimų, kuriais mokesčių administratorius pareiškėjai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 165 670,18 Eur GPM, 100 768 Eur GPM delspinigių, 50 976,60 Eur PVM, 24 328 Eur PVM delspinigių, skyrė 16 568 Eur GPM baudą ir 5 098 Eur PVM baudą, už 2009 m. apskaičiavo 9 675,05 PSDĮ, 6 079 Eur PSDĮ delspinigių ir skyrė 968 Eur PSDĮ baudą, o pareiškėjui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 106 506,02 Eur GPM, 51 298 Eur GPM delspinigių ir skyrė 10 651 Eur GPM baudą, už 2009 m. apskaičiavo 10 635,14 Eur PSDĮ, 6 727 PSDĮ delspinigių bei skyrė 1 064 Eur PSDĮ baudą, taip pat dėl VMI sprendimų, kuriais šie Vilniaus AVMI sprendimai patvirtinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

10421.

105Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai su šiuo teismo sprendimu nesutiko ir savo nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) paskolų pagrindu gautos lėšos nepagrįstai apmokestintos GPM, pripažintos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tai darant nepagrįstai nesivadovauta povedybine sutartimi bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais; 2) nepagrįstai apmokestintas autorinis atlyginimas; 3) įsigytas vynas apmokestintas PVM, neatsižvelgiant į tai, kad jis buvo pirktas asmeniniams poreikiams tenkinti, o pareiškėja ginčo laikotarpiu ekonominės veiklos nevykdė; 4) pareiškėjams paskaičiuota delspinigių suma yra neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams; 5) teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą medžiagą, rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais, be to, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais dėl duomenų iš užsienio administratorių.

10622.

107LVAT pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutiko su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartojo, tačiau atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildė.

10823.

109Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pasisakant dėl pajamų, kurias pareiškėja nurodė gavusi iš 2008 m. sausio 4 d., 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 22 d. sudarytų paskolos sandorių su įmonėmis „Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“, priskyrimo GPM apmokestinamoms pajamoms, pabrėžtina, kad pareiškėja neneigė gavusi sandoriuose nurodytas sumas. Ji teigė, kad paskolos nėra pripažįstamos GPM objektu, todėl, jos nuomone, mokesčių administratorius gautas sumas nepagrįstai apmokestino GPM. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius už sumas, kurias ginčo laikotarpiu pareiškėja nurodė gavusi iš 2008 m. sausio 4 d., 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 22 d. sudarytų paskolos sandorių, mokėtiną GPM paskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi.

11024.

111LVAT, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas su paminėtų sandorių sudarymu ir vykdymu susijusias faktines aplinkybes, pritarė mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių ūkinių operacijų, kurios formaliai įformintos 2008 m. sausio 4 d., 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 22 d. sudarytais paskolos sandoriais, turinys neatitinka realaus šių sandorių turinio ir kad šie sandoriai buvo sudaryti dirbtinai, siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu. Mokesčių administratorius įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą (MAĮ 67 str. 1 d.). Jis pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taisykles teisingai nustatė tikrąjį ginčo mokestinių teisinių santykių turinį, todėl šiuo aspektu skundžiami Vilniaus AVMI ir VMI sprendimai yra pagrįsti pakankamais ir tinkamais įrodymais (MAĮ 67 str. 1 d.); pareiškėjų argumentai bei teikiami įrodymai neleidžia kitaip vertinti ginčo teisinių santykių. Pareiškėjos argumentai, susiję su teiginiu, kad paskolos nėra pripažįstamos GPM objektu, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti, nei įvertino mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas skundžiamuose sprendimuose, pinigų sumas, kurias pareiškėja teigė gavusi iš 2008 m. sausio 4 d., 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 22 d. sudarytų paskolos sandorių, ar daryti išvadą, kad mokesčių administratorius šias sumas nepagrįstai priskyrė GPM apmokestinamoms pajamoms.

11225.

113Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymus, priimtus civilinėse bylose Nr. eL2-39076-934/2015, Nr. eL2-39074-816/2015 ir Nr. eL2-39075-933/2015, ir antstolio vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose bei pagal juos vykdomą skolų išieškojimą iš pareiškėjos, tačiau pirmosios instancijos teismas šio mokestinio ginčo kontekste paminėtus teismo įsakymus įvertino ir motyvuotai atsakė į su jais susijusius pareiškėjų argumentus (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 10–11 psl.). Pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžė, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo įsakymas yra tik tam tikra civilinio teisinio pobūdžio pasekmė ir mokestine teisine prasme nepagrindžia mokestinėje byloje tiriamo pajamų gavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2002-968/2018).

11426.

115LVAT pabrėžė, kad nors savo teiginius dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų įrodomosios galios pareiškėja, be kita ko, grindžia LVAT praktikoje pateiktais išaiškinimais, tačiau kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019), teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (liet. nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y., kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.

11627.

117Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo skyriuje „Dėl pareiškėjos paskolų sutarčių pagrindu gautų lėšų pripažinimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio – pareiškėjo pajamomis ir jų apmokestinimo“ išdėstytiems motyvams dėl povedybinės sutarties turinio ir faktinių aplinkybių, susijusių su ginčui reikšmingų pareiškėjos paskolų sutarčių vertinimu bei jų pagrindu gautų lėšų pripažinimu abiejų sutuoktinių pajamomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, visų byloje surinktų įrodymų ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, išdėstytus šio teismo sprendimo skyriuose „Dėl iš Europos Sąjungos valstybių įsigytų vyno gaminių apmokestinimo PVM“ ir „Dėl autorinių atlyginimų apmokestinimo“, konstatavo, kad jie yra pakankami išvadoms, jog mokesčių administratorius pagrįstai Patikrinimo akte pareiškėjai priskaičiavo 50 976,60 Eur PVM už ginčo laikotarpį įsigytus vyno gaminius ir pareiškėjo iš įmonės „Forbis Ltd“ gautas pajamas priskyrė kitoms pajamoms bei apmokestino 15 proc. GPM tarifu. Atsižvelgęs į tai, LVAT sprendė, kad pareiškėjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog šiais aspektais pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados yra neteisingi, ar atlikti pažeidžiant materialines ir (arba) procesines teisės normas.

11828.

119LVAT, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl aplinkybių, reikšmingų pareiškėjams skaičiuojant delspinigius vertinimo ir jų paskaičiavimo pagrįstumo, todėl jų nekartojo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti MAĮ įtvirtinti pagrindai (100 str. 1 d. ir 141 str. 1 d.), kuriems esant pareiškėjai galėtų būti atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, taip pat nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjus reikėtų atleisti nuo pagal įstatymą apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Nesant MAĮ įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai galėtų būti atleisti nuo jiems paskaičiuotų delspinigių mokėjimo, pripažintina, jog skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai šiuo aspektu yra teisėti ir pagrįsti.

12029.

121Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus pareiškėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad jais arba kartojami pirminiuose skunduose išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu (pvz., apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą medžiagą, rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais dėl duomenų iš užsienio administratorių), iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nenagrinėjo.

12230.

123Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

124V.

12531.

126Pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas byloje. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

12731.1.

128Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punkte įtvirtintais pagrindais.

12931.2.

130LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje nėra jokių aiškių ir įtikinamų argumentų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kodėl teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip apeliacinio skundo pagrindą. LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis turėjo būti motyvuojama taip, kad iš joje išdėstytų motyvų bylos šalims, įskaitant pareiškėją, būtų aišku, kodėl jo argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, buvo pripažinti teisiškai nepagristais, t. y. nesudarančiais pakankamo teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau teismas dėl daugelio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisakė. Todėl yra pagrindas atnaujinti administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

13131.3.

132Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT padarė akivaizdžius esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, kurie nulemia minėtų procesinių sprendimų neteisėtumą. Dėl padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, be pakankamo teisinio pagrindo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai. Padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų akivaizdumas daugiausia pagrindžiamas tuo, kad, pirma, nepagrįstai taikytos MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatos pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas ne tik nebuvo pagrindinis paskolinių santykių dalyvis, bet ir apskritai nedalyvavo sutuoktinės ir juridinių asmenų paskoliniuose santykiuose. Antra, pareiškėjui jo sutuoktinei nustatytos mokestinės prievolės dalis (pusė sumos) buvo aritmetiškai ir automatiškai perkelta tik dėl to, kad pareiškėjas yra pareiškėjos sutuoktinis. Trečia, Lietuvoje galiojantys įstatymai įtvirtina visiškai priešingą prezumpciją ir mokestines prievoles laiko asmeninėmis. Pareiga apskaičiuoti bei sumokėti atitinkamo dydžio GPM kiekvieno iš sutuoktinių atžvilgiu pagal mokestinius įstatymus yra asmeninė, galimybė nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančios mokestinės prievolės dalis siejama ne su santuokos faktu, o su realiai konkretaus sutuoktinio faktiškai gautų ginčo pajamų dalimis, kas ginčo atveju nebuvo padaryta. Ketvirta, mechaniškai perkeliant pusę mokestinės prievolės sutuoktiniui, akivaizdžiai pažeidžiamas dar iki mokesčių administratoriaus vykdytų patikrinimų pradžios 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarytomis povedybine sutartimi ir turto pasidalijimo sutartimi nustatytas turto atskirumo principas. Penkta, buvo akivaizdžiai neteisingai aiškintos ir taikytos Dvišalės sutarties nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisėtai nepriskyrė pareiškėjo gautų pajamų – autorinio atlyginimo – honorarui, kaip jis suprantamas Dvišalėje sutartyje, kuri kartu su GMPĮ 37 straipsnio 1 dalimi draudžia dvigubą apmokestinimą. Šešta, pareiškėjas, pažeidžiant MAĮ nuostatas, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, nepagrįstai nebuvo atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių už atitinkamą laikotarpį, nes pagal bylos duomenis yra akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo trukmei pareiškėjo veiksmai lemiamos įtakos nedarė. Todėl yra pagrindas atnaujinti administracinę bylą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

13331.4.

134ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktas gali būti taikomas tuo atveju, kai administracinių teismų praktikos vienodumui užtikrinti būtina pašalinti administracinio teismo sprendime (nutartyje) esantį civilinių įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo neatitikimą LAT praktikoje išdėstytai pozicijai dėl tų pačių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo galimumo. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad, siekiant byloje teisingai išspręsti ginčą, šioje byloje buvo aktualu teisingai aiškinti ir taikyti CK 3.88, 3.92, 3.109 straipsnių nuostatas, kurios ne kartą yra išaiškintos ir pritaikytos LAT praktikoje. Pagal LAT praktiką procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį, būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, o sutuoktinis, nedalyvaujantis sutuoktinio sudarytuose sandoriuose su trečiaisiais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Pagal CK bendroji taisyklė yra ta, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos būtent mokestinės prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. LAT yra pažymėjęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikima žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (žr., pvz., LAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017). Vienintelė galimybė prievolę, kylančia iš paskolos sutarties, sudarytos tik vieno sutuoktinio, priskirti abiems sutuoktiniams – kvalifikuoti kaip bendrąją – yra įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Šio fakto įrodinėjimo pareiga priklauso subjektui, siekiančiam, kad būtų nustatyta bendra abiejų sutuoktinių prievolė, o įrodinėjimo dalykas – atitinkamo sandorio sudarymas šeimos interesais. Pagal paties LVAT praktiką, sprendžiant klausimą dėl to, kas iš sutuoktinių turi mokėti GPM, turi reikšmės tai, ar ginčo pajamos yra gautos iš jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto, ar ne. LVAT laikosi aiškios nuostatos, kad vienu esminių kriterijų pripažįstant mokestinę prievolę abiems sutuoktiniams po lygiai laikoma tai, ar pajamos buvo gautos pardavus, ar kitaip panaudojus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusį turtą (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-2280/2012). Byloje nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT sprendė, kad pareiškėjos gautos pajamos ir (ar) jos sudaryti paskolos sandoriai buvo skirti tenkinti šeimos interesus. Tokiai išvadai daryti teismui pakako vien to fakto, kad pareiškėjas ir pareiškėja yra sutuoktiniai. Akivaizdu, kad tokia pozicija neatitinka apžvelgtos LVAT ir LAT praktikos.

13532.

136Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje atmesti kaip nepagrįstą.

13733.

138Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į pareiškėjų skundus ir apeliacinius skundus. VMI laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, nes LVAT tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuris atitinka suformuotą teismų praktiką.

139Teisėjų kolegija

konstatuoja:

140VI.

14134.

142Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje, kuria buvo priimtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, klaidingai nurodyta, kad prašymą pateikė abu pareiškėjai) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019.

14335.

144LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

14536.

146Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-206-968/2019 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

14737.

148Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

149Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

15038.

151Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

15239.

153LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis šiuo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018). LVAT yra pažymėjęs, kad nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018).

15440.

155Teisėjų kolegija, vertindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo turinį, pažymi, kad minėtas teismo sprendimas yra pakankamai išsamiai pagrįstas, išdėstyti motyvai yra nuoseklūs ir aiškūs, sprendime įvertinti esminiai bylos aspektai, akcentuoti pareiškėjo skunde – ypač išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjos paskolų sutarčių pagrindu gautų lėšų pripažinimo pareiškėjos ir pareiškėjo pajamomis ir jų apmokestinimo bei dėl neatleidimo nuo delspinigių.

15641.

157Vertinant LVAT 2019 m. balandžio 19 d. nutartį pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pabrėžė esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos nuosekliai atsakė, nekartodamas išsamių pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis administracinių teismų praktika, patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą. LVAT minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

15842.

159Taigi konstatuotina, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas, tiek LVAT 2019 m. balandžio 19 d. nutartis yra pakankamai motyvuoti procesiniai sprendimai, pagrįsti byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl kurių, jo nuomone, teismai šioje byloje nepasisakė, yra iš esmės susiję su iš esmės visomis teismų įvertintomis bylos aplinkybėmis. Todėl tai, kad, pareiškėjo nuomone, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos procesiniuose sprendimuose konkrečiai nepasisakė dėl visų jo nurodytų argumentų, savaime nepaneigia išvados, kad minėti teismų procesiniai sprendimai yra motyvuoti, nes, įvertinus šių procesinių sprendimų turinį, yra akivaizdu, kad jie nagrinėtos bylos kontekste motyvuoti pakankamai. Atsižvelgiantį į tai, nėra jokio pagrindo atnaujinti administracinę bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

160Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

16143.

162ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

16344.

164Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

16545.

166Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

16746.

168Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, konstatuotina, kad dauguma minėtame prašyme nurodytų argumentų neįrodo, kad teismai šioje byloje priimdami procesinius sprendimus padarė akivaizdžius materialiosios teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi:

16946.1.

170Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismų procesiniuose sprendimuose šioje byloje padarytas išvadas, kad mokesčių administratorius tinkamai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, kvalifikuodamas tariamai gautas paskolas iš įmonių „Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“ kaip apmokestinamąsias pajamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų byloje nustatytas aplinkybes (duomenis) (tarp jų ir, pvz., teismų įsakymus, kuriais iš pareiškėjos buvo priteistos negrąžintos paskolos) apie tariamai pareiškėjos iš bendrovių gautas paskolas, daryti priešingą išvadą taip pat neturi pagrindo.

17146.2.

172Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad iš įmonių „Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“ pajamas gavo abu pareiškėjai, iš jų buvo tenkinami sutuoktinių asmeniniai ir šeimos interesai, nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai steigiant ir dalyvaujant minėtų įmonių veikloje. LVAT minėtų nustatytų aplinkybių pagrįstumo nepaneigė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegija 2013 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 išaiškino, kad prievolė mokėti GPM yra asmeninė mokestinė mokesčių mokėtojo prievolė, tačiau tai savaime nepaneigia, kad mokestinė prievolė gali būti padalinta abiem sutuoktiniams, kai apmokestinamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jei santykiuose, iš kurių sutuoktiniai gavo apmokestinamas pajamas, jie dalyvavo abu ir tokios pajamos gautos abiejų sutuoktinių valia. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir LVAT praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai šioje byloje padarė nepagrįstą išvadą, jog VMI teisėtai priskyrė pusę pajamų, tariamai gautų kaip paskolas iš minėtų įmonių, pareiškėjui. Ši išvada atitinka pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas sistemiškai taikytas tiek GPMĮ (pvz., 3 str., 8 str. 1 d.) ir CK (pvz., 3.88 str. 1 d.) nuostatas, tiek minėtą LVAT praktiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad mokestiniai santykiai gali būti vertinami privatinės teisės aspektu tiek, kiek tai neprieštarauja viešosios (mokesčių) teisės nuostatoms ir nepaneigia jomis nustatyto teisinio reglamentavimo turinio, paskirties bei esmės, taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą byloje nurodyta LAT praktika irgi nepaneigia minėtos teismų šioje byloje padarytos išvados pagrįstumo.

17346.3.

174Priimti teismų procesiniai sprendimai šioje byloje taip pat nepaneigia, kad apskaičiuoti mokesčiai yra asmeninė mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – pareiškėjo) prievolė – šioje byloje ginčytais mokesčių administratoriaus sprendimais apskaičiuoti konkretūs mokesčiai (konkrečios sumos), kuriuos sumokėti turi asmeniškai tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja, t. y. bendrai mokėtini mokesčiai pareiškėjui ir pareiškėjai neapskaičiuoti.

17546.4.

176Dėl turto pasidalijimo sutarties ir povedybinės sutarties reikšmės (t. y., kad turto pasidalijimo sutartis ir povedybinė sutartis nėra reikšminga nustatant pareiškėjų gautas pajamas iš įmonių „Forpost Ltd“, „CMM Soft LLC“ ir „Dilasoft Ltd“) šioje byloje išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas sprendime. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais šiuo klausimu, vertindama tuo aspektu, ar nebuvo padaryta akivaizdžių materialiosios teisės pažeidimų, neturi pagrindo nesutikti, juolab kad pareiškėjas jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtų teismo išdėstytų motyvų pagrįstumą, nenurodė.

17746.5.

178Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atleidimu nuo delspinigių, pažymėtina, kad būtent MAĮ 100 straipsnio 1 dalis ir 141 straipsnio 1 dalis įtvirtina atleidimo nuo delspinigių pagrindus. Įvertinus teismų procesinius sprendimus šioje byloje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą šiuo aspektu pateiktus argumentus, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė minėtas MAĮ nuostatas, pripažindami, kad nėra pagrindo pareiškėjo atleisti nuo delspinigių.

17947.

180Apibendrinant šios nutarties 46.1–46.5 punktuose išdėstytus argumentus, pabrėžtina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą bylos minėtais aspektais nepateiktas joks alternatyvus LVAT taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų teismų šioje byloje padarytoms išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismų aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su teismo pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu, tačiau bylos aplinkybės (įrodymai) nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą negali būti iš naujo vertinamos (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2018). Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl šios nutarties 46.5–46.5 punktuose vertintų aspektų pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

18148.

182Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustačius, kad 2009 metais pareiškėjas iš įmonės „Forbis LTD“ gavo 16 000 Eur, dėl kurių buvo sumokėta 761,09 Eur pajamų ar jam tapataus mokesčio Jungtinėje Karalystėje (t. y valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, ir su kuria Lietuva yra sudariusi Dvišalę sutartį, kuri, be kita ko, yra skirta dvigubo apmokestinimo išvengimui), teismai šioje byloje turėjo atsižvelgti ir į pareiškėjo akcentuotą GPMĮ 37 straipsnio 1 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-467 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2019 m. sausio 1 d.).

18349.

184Minėta GPMĮ nuostata įtvirtina draudimą apmokestinti GPM (palūkanų, dividendų ir honorarų atveju tiek, kiek sumokėta mokesčio kitoje valstybėje) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, nuo kurių jis sumokėjo pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, joje nustatyta tvarka. Taigi GPMĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas apmokestinti GPM du kartus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, teismai šioje byloje turėjo įvertinti, ar tai, kad Lietuvos mokesčių administratorius minėtą pareiškėjo iš įmonės „Forbis LTD“ gautą 16 000 Eur sumą apmokestino GPM Lietuvoje, nepaistant to, jog dėl pareiškėjo gautų 16 000 Eur jau buvo sumokėtas pajamų ar tapatus mokestis Jungtinėje Karalystėje, nepažeidžia minėtos GPMĮ 37 straipsnio 1 dalies.

18550.

186Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju aktualus ir Dvišalės sutarties 28 straipsnis. Dvišalės sutarties 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai Susitariančiosios Valstybės rezidentas mano, kad dėl vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių veiksmų jis yra ar bus apmokestinamas nesilaikant šios Sutarties nuostatų, jis gali nepriklausomai nuo tų Valstybių vidaus įstatymuose numatytų teisės gynimo priemonių šiuo klausimu kreiptis į Susitariančiosios Valstybės, kurios rezidentas jis yra, arba, jei jo atvejui taikoma šios Sutarties 27 straipsnio 1 dalis, į Susitariančiosios Valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra, kompetentingą asmenį. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jei kompetentingas asmuo mano, kad protestas pagrįstas, ir jei jis pats negali rasti patenkinamo sprendimo, jis stengiasi šį klausimą išspręsti abipusiu susitarimu su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu taip, kad būtų išvengta šios Sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys abipusiu susitarimu stengiasi išspręsti bet kokius sunkumus ar abejones, kylančias aiškinant ar taikant Sutartį. Aptariamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys, siekdami susitarimo pagal ankstesnes šio straipsnio dalis, gali vieni su kitais palaikyti tiesioginį ryšį.

18751.

188Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai šioje byloje turėjo įvertinti, ar Lietuvos mokesčių administratorius, gavęs patvirtiną informaciją, kad dėl pareiškėjo iš įmonės „Forbis LTD“ gautos 16 000 Eur sumos jau buvo sumokėtas pajamų ar tapatus mokestis Jungtinėje Karalystėje, bet vis tiek siekdamas tą pačią sumą apmokestinti GPM ir Lietuvoje, neprivalėjo vadovautis Dvišalės sutarties 28 straipsniu ir tuo pagrindu inicijuoti apibusio susitarimo procedūrą su Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriumi.

18952.

190Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

53.

191Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismams neatsižvelgus į GPMĮ 37 straipsnio 1 dalį ir Dvišalės sutarties 28 straipsnį, nors tai turėjo būti padaryta vertinant, ar nebuvo pažeistas imperatyvus dvigubo apmokestinimo draudimas, yra pagrindas konstatuoti, kad galėjo būti padarytas akivaizdus materialiosios teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos priimant galbūt iš dalies neteisėtus teismų procesinius sprendimus šioje byloje. Todėl yra pagrindas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą atnaujinti procesą bylos dalyje, kurioje buvo ginčytas pareiškėjo gautos 16 000 Eur sumos iš įmonės „Forbis LTD“ apmokestinimo ir su šia mokestine prievole susijusių kitų sumų (delspinigių, baudų) pagrįstumas.

192Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

19354.

194Pasisakydama dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

19555.

196Įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytą LVAT ir LAT praktiką, konstatuotina, kad cituoti minėtų teismų procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai nepagrindžia šios bylos atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pareiškėjo nurodyti LAT procesiniai sprendimai (juose nurodyti išaiškinimai) negali būti pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kadangi negalima vertinti, kad šioje byloje ir pareiškėjo cituotose LAT civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės yra labai panašios ar tapačios, kadangi sprendimai priimti skirtingų kategorijų bylose – šioje byloje nagrinėti mokestiniai teisiniai santykiai, o pareiškėjo cituotose LAT bylose nagrinėti civiliniai teisiniai santykiai. Be to, kaip jau nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismo procesiniai sprendimai šioje byloje neatitinka pareiškėjo nurodytos LAT praktikos (pateiktų išaiškinimų) tiek, kiek mokestiniai santykiai gali būti vertinami privatinės teisės aspektu. Taip pat, kaip jau minėta, priešingai nei nurodo pareiškėjas, šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 neprieštarauja. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos ar ši praktika buvo formuojama klaidinga linkme, t. y. atnaujinti administracinę bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

19756.

198Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra tenkinamas iš dalies, t. y. pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą atnaujinamas procesas bylos dalyje dėl pareiškėjo iš įmonės „Forbis LTD“ gautos 16 000 Eur sumos apmokestinimo ir su šia mokestine prievole susijusių kitų sumų (delspinigių, baudų) pagrįstumo, o likusi pareiškėjo prašymo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus išspręstas išnagrinėjus minėtą bylos dalį iš esmės ir priėmus teismo procesinį sprendimą šioje bylos dalyje.

199Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 163 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

200Pareiškėjo A. Z. prašymą dėl administracinio proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019 tenkinti iš dalies.

201Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. eA-206-968/2019 dalyje, kurioje buvo ginčytas pareiškėjo A. Z. iš įmonės „Forbis LTD“ gautos 16 000 Eur sumos apmokestinimo ir su šia mokestine prievole susijusių kitų sumų (delspinigių, baudų) pagrįstumas.

202Šios administracinės bylos dalį perduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai nagrinėti iš naujo.

203Kitą pareiškėjo A. Z. prašymo dėl administracinio proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019 dalį atmesti.

204Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti... 7. 2.... 8. Pareiškėja skunde nurodė, kad:... 9. 2.1.... 10. VMI nepagrįstai pareiškėjos paskolų sutarčių pagrindu iš užsienio... 11. 2.2.... 12. VMI pareiškėjos gautas paskolas nepagrįstai pripažino pareiškėjų... 13. 2.3.... 14. VMI darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja dalyvavo pridėtinės vertės... 15. 2.4.... 16. VMI nepagrįstai apmokestino PVM pareiškėjos iš UAB „Forbis“ 2009 m.... 17. 2.5.... 18. Mokestinis patikrinimas truko beveik 2 metus (5 kartus ilgiau nei... 19. 3.... 20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:... 21. 3.1.... 22. Pareiškėjos gautos lėšos negali būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe... 23. 3.2.... 24. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar... 25. 3.3.... 26. VMI nepagrįstai pareiškėjos gautas lėšas priskyrė pareiškėjo pajamoms,... 27. 3.4.... 28. Apskaičiuojant pareiškėjo nuo honoraro (16 000 Eur), gauto iš Anglijoje ir... 29. 3.5.... 30. Pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių mokėjimo... 31. 4.... 32. Atsakovas VMI atsiliepimais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip... 33. 4.1.... 34. Pareiškėjai nedeklaravo iš Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir... 35. 4.2.... 36. Mokestinio ginčo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei inicijuoti... 37. 4.3.... 38. Dėl apskaičiuoto PVM VMI nurodė, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugpjūčio 1... 39. 4.4.... 40. Mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo... 41. 5.... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimais prašė... 43. II.... 44. 6.... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu... 46. 7.... 47. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius visų surinktų duomenų... 48. 8.... 49. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius iš JAV mokesčių... 50. 9.... 51. Teismas nustatė, kad visos skolos iš pareiškėjos civilinėse bylose buvo... 52. 10.... 53. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji nebuvo PVM... 54. 11.... 55. Teismas nurodė, kad autorinis atlyginimas pagal autorinę sutartį ir... 56. 12.... 57. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, sudarydami paskolų sandorius,... 58. III.... 59. 13.... 60. Pareiškėjai padavė apeliacinius skundus, kuriais prašė pirmosios... 61. 14.... 62. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad:... 63. 14.1.... 64. Teismas sprendimą priėmė, neatsižvelgdamas į byloje pateiktą medžiagą,... 65. 14.2.... 66. Teismas nepagrįstai Lietuvos teismų sprendimus (bendrosios kompetencijos... 67. 14.3.... 68. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad lėšos, gautos pagal paskolų sutartis,... 69. 14.4.... 70. Teismas sprendė, jog PVM apskaičiuotas pagrįstai, remdamasis vien tuo, kad... 71. 14.5.... 72. Teismo teiginiai, kad pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą, susijusią... 73. 14.6.... 74. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo... 75. 15.... 76. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja pažymėjo, kad ji neginčija pinigų... 77. 16.... 78. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, nurodytus skunde... 79. 16.1.... 80. Pareiškėjos prievolės pagal gautas paskolas yra jos asmeninės prievolės,... 81. 16.2.... 82. Pareiškėjas dalyvavo tik vienos iš JAV įmonių steigime, todėl teismas... 83. 16.3.... 84. Iš įmonės „Forbis Ltd“ gautas 16 000 Eur autorinis atlyginimas atitinka... 85. 16.4.... 86. Pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių, atsižvelgiant... 87. 17.... 88. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad teismas visiškai... 89. 18.... 90. VMI atsiliepime prašė pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios... 91. 18.1.... 92. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, kad jis... 93. 18.2.... 94. Pareiškėja nepateikė ekonomine logika pagrįstų paaiškinimų, kurie... 95. 18.3.... 96. Povedybinė sutartis pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį įsigalioja nuo jos... 97. 18.4.... 98. Pareiškėjų sudaryta verslo schema buvo siekiama suklaidinti mokesčių... 99. IV.... 100. 19.... 101. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d.... 102. 20.... 103. LVAT pažymėjo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus... 104. 21.... 105. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai su šiuo teismo... 106. 22.... 107. LVAT pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo... 108. 23.... 109. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pasisakant dėl pajamų, kurias... 110. 24.... 111. LVAT, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas su paminėtų... 112. 25.... 113. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai teigė, jog... 114. 26.... 115. LVAT pabrėžė, kad nors savo teiginius dėl įsiteisėjusių teismo... 116. 27.... 117. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą aktualaus... 118. 28.... 119. LVAT, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos... 120. 29.... 121. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus pareiškėjų... 122. 30.... 123. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, LVAT konstatavo, kad pirmosios... 124. V.... 125. 31.... 126. Pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje.... 127. 31.1.... 128. Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia Lietuvos... 129. 31.2.... 130. LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje nėra jokių aiškių ir įtikinamų... 131. 31.3.... 132. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT padarė akivaizdžius esminius... 133. 31.4.... 134. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktas gali būti taikomas tuo atveju, kai... 135. 32.... 136. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą... 137. 33.... 138. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į... 139. Teisėjų kolegija... 140. VI.... 141. 34.... 142. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo (Lietuvos... 143. 35.... 144. LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas... 145. 36.... 146. Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m.... 147. 37.... 148. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2... 149. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 150. 38.... 151. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas,... 152. 39.... 153. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis šiuo pagrindu,... 154. 40.... 155. Teisėjų kolegija, vertindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017... 156. 41.... 157. Vertinant LVAT 2019 m. balandžio 19 d. nutartį pabrėžtina, kad apeliacinės... 158. 42.... 159. Taigi konstatuotina, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m.... 160. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 161. 43.... 162. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti... 163. 44.... 164. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu,... 165. 45.... 166. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai... 167. 46.... 168. Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, konstatuotina,... 169. 46.1.... 170. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismų... 171. 46.2.... 172. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad iš įmonių... 173. 46.3.... 174. Priimti teismų procesiniai sprendimai šioje byloje taip pat nepaneigia, kad... 175. 46.4.... 176. Dėl turto pasidalijimo sutarties ir povedybinės sutarties reikšmės (t. y.,... 177. 46.5.... 178. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atleidimu nuo delspinigių,... 179. 47.... 180. Apibendrinant šios nutarties 46.1–46.5 punktuose išdėstytus argumentus,... 181. 48.... 182. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustačius, kad 2009... 183. 49.... 184. Minėta GPMĮ nuostata įtvirtina draudimą apmokestinti GPM (palūkanų,... 185. 50.... 186. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju aktualus ir Dvišalės sutarties 28... 187. 51.... 188. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai šioje byloje turėjo įvertinti,... 189. 52.... 190. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės... 191. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismams neatsižvelgus į GPMĮ 37... 192. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu... 193. 54.... 194. Pasisakydama dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12... 195. 55.... 196. Įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytą LVAT ir LAT... 197. 56.... 198. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 199. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 200. Pareiškėjo A. Z. prašymą dėl administracinio proceso atnaujinimo... 201. Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. eA-206-968/2019 dalyje, kurioje... 202. Šios administracinės bylos dalį perduoti Lietuvos vyriausiojo... 203. Kitą pareiškėjo A. Z. prašymo dėl administracinio proceso atnaujinimo... 204. Nutartis neskundžiama....