Byla Ik-1965-473/2010
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai I. A., jos atstovui Dariui Kasinskui, atsakovės atstovei Agnei Vaivadaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti 2010 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1430 „Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio“ ir atleisti ją nuo nekilnojamo turto mokesčio už 2009 metus.

3Skunde (b. l. 1-2) pareiškėja nurodo, kad 2010-04-06 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų valdymo ir turto departamento raštą Nr. 256-553-(3.2.1-BR4) dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, kuriame teigiama, kad ji nėra atleidžiama nuo nekilnojamojo turto mokesčio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu nr. 1-1430 „ Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo". Nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu ir prašo jį pakeisti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamąjį turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Todėl vadovaujantis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 d. sprendimu Nr. 01A-41-89 patvirtinta mokesčių lengvatų teikimo tvarka, pateikė prašymą ir visus būtinus dokumentus nekilnojamojo turo mokesčio lengvatai gauti. Tačiau atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė jos prašymo netenkinti ir neatleisti nuo 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio, Mano, kad yra pagrindas jos prašymą tenkinti, nes yra 70 metų amžiaus pensininkė ir jos vienintelės šiuo metu gaunamos pajamos yra vidutiniškai 617 Lt senatvės pensija. Gyvena viena, vyras miręs. Jai nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), Vilnius. Tačiau šiuo metu šis pastatas stovi visiškai nenaudojamas, nes esant tokiai ekonominei situacijai šalyje, jis yra nelikvidus, neįmanoma jį išnuomoti ar kitaip gauti pajamas. Kad gauti pajamas taip pat yra reikalingos papildomos lėšos pastatui sutvarkyti, kad būtų geresnis estetinis vaizdas bei būtų tinkamas ir pritaikytas vienai ar kitai veiklai. Pastato paskirtis administracinė, tačiau faktiškai šiuo metu jis yra netinkamas tokiai veiklai dėl remonto reikalingumo. Teigia, kad neturi jokių galimybių gauti papildomų lėšų patalpoms remontuoti, nes iš pensijos pati vos pragyvena. Gyvena S/B „Vyturys" ( - ) Nr. 13, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, vandenį, malkas, bendrijos mokestį, šiukšlių išvežimą ir kt., kas bendroje sumoje kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 400 - 500 Lt. sumą. Taip pat perka maistą, drabužius, avalynę. Vaistams vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 150 Lt. Teigia, kad išgyventi iš 617 Lt yra sunku, todėl negali sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatyto 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio.

4Pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti skunde nurodytais pagrindais.

5Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 33-37) nurodo bei teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ABTĮ 3 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėja savo skunde prašo Teismo pakeisti skundžiamą Tarybos sprendimą ir įpareigoti atsakovą atleisti ją nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2009 metus, tačiau ABTĮ nėra numatyta Teismo galimybė pakeisti skundžiamą aktą. ABTĮ 89 str. 1 d. nurodyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėjos argumentai dėl padidėjusios, tiksliau nesumažėjusios, mokestinės naštos negali būti laikomi reikšmingais ir teisiniu požiūriu pagrįstais argumentais, o labiau nuogąstavimais dėl jos finansinės padėties ir nepateisintų lūkesčių. ABTĮ 92 str. nurodyta, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas ir vertinant aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos reikalavimas pakeisti skundžiamą Tarybos sprendimą negalėtų būti patenkintas dėl šių priežasčių: skundžiamas tarybos sprendimas neprieštarauja galiojantiems aukštesnės galios teisės aktams, priimtas nepažeidžiant pačios Tarybos nustatytos tvarkos ir procedūrų bei neviršijus nustatytos kompetencijos Skundžiamo sprendimo panaikinimas neatkurs iki jo priėmimo buvusios padėties, t. y. tariamai pažeistų pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją sudaro sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. nurodyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Kokiais kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nurodyta nėra. Vadinasi, LR Seimas paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-743/2010 patvirtino šiame atsiliepime išdėstytus argumentus: „taigi savivaldybė sprendžia nekilnojamojo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimą jį analizuodama įvairiais pjūviais. Galutinį sprendimą priima įvertinus visetą aplinkybių tačiau bet kuriuo atveju turi teisę rinktis, t. v., atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (ar jį sumažinti) ar priimti priešingą sprendimą“. LR vietos savivaldos įstatymo 54 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Mokesčių, įskaitomų į savivaldybės biudžetą, lengvatų teikimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir jos diskrecijos teisė, įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šios diskrecijos teisės įgyvendinimo - sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja LR vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, o diskrecijos teisės įgyvendinimo - mokesčių mokėtojų prašymų svarstymo ir/ar mokesčių lengvatų teikimo sąlygas, atsižvelgiant į LR vietos savivaldos įstatymo 48 str. 1 d. numatančią, jog savivaldybių turto (ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo, finansinio ir trumpalaikio materialiojo) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose, savo sprendimais nustato savivaldybės taryba. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-89 nustatė, kriterijus, kuriems egzistuojant mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokesčio lengvatos suteikimo svarsto Taryba. Remiantis minėtu Tarybos sprendimu patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 p., fizinių asmenų prašymai suteikti mokesčio lengvatą teikiami svarstyti Tarybos komitetams, jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du šimtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (šeši šimtai) litų ir 1) mokesčio mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau; 2) mokesčio mokėtojo šeima neteko maitintojo; 3)mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; 4) mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Vadinasi, jeigu pareiškėjos gaunamos pajamos yra vidutiniškai 617 Lt, ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 p. nurodytų kriterijų ir teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai mokesčio lengvatą nėra. Pareiškėjai 2009-12-02 pateikus savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento Mokesčių skyriui prašymą „Dėl mokesčio(-ių) lengvatos suteikimo“, 2010-01-04 skundą ir 2010-01-28 prašymą „Dėl mokesčio lengvatos suteikimo“, remiantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, pareiškėjos prašymai buvo apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17posėdyje ir savivaldybės taryba balsų dauguma, savo kompetencijos ribose, priėmė sprendimą neatleisti pareiškėjos nuo šios mokestinės prievolės savivaldybės biudžeto, o taip pat ir miesto bendruomenės sąskaita. Taigi pareiškėjos prašymas atleisti nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, jai pateikus informaciją apie atitikimą mokesčių lengvatų kriterijams, buvo pateiktas savivaldybės tarybai svarstyti, kaip ir numato Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės, nustatytos pačios savivaldybės tarybos, ir savivaldybės taryba, atsižvelgdama į savo išimtinę kompetenciją ir vadovaudamasi diskrecijos teise, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą - neatleisti pareiškėjos nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio. Pažymime, jog prieš teikiant sprendimą tvirtinti savivaldybės tarybai jis buvo apsvarstytas Ekonomikos ir finansų komitete, Socialinių reikalų komitete bei savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, kuriuose ginčijamam savivaldybės tarybos sprendimui pritarta, todėl darytina išvada, jog įvertintos visos aplinkybės, todėl priimtas teisingas, racionalus ir pagrįstas sprendimas.

6Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

7Pareiškėja yra nekilnojamo turto, negyvenamųjų patalpų – biuro 76,28 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esančių adresu: ( - ), Vilnius, savininkė (b. l. 9-11).

8Pareiškėja 2009-12-02 (2010-01-04 ir 2010-01-28) pateikė atsakovui prašymus suteikti nekilnojamo turto mokesčio lengvatą (b. l. 53), bei dokumentus šiam prašymui pagrįsti: nuosavybės teisės liudijimą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir mirties liudijimus, santuokos sudarymo įrašą Nr. ( - ), valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos paskyrimo dokumentą, priėmimo- perdavimo aktą 2009-02-23, pažymą iš VSDFV (Sodros) apie 2009-2010 m. pensijos išmokas (b. l. 51-67).

9Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. kovo 17 d. sprendimu nr. 1-1430 „ Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo", vadovaudamasis LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18 p. ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti ir neatleisti manęs jos nuo 2009 metų 1245 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčio.

10Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamąjį turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

11Mokesčių sumažinimo, atleidimo nuo mokesčių mokėjimo ir mokesčio mokėjimo termino atidėjimo tvarką nustato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-89 patvirtintos Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė, kriterijus, kuriems egzistuojant mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokesčio lengvatos suteikimo svarsto Taryba. Remiantis minėtų Taisyklių 4 punktu, fizinių asmenų prašymai suteikti mokesčio lengvatą teikiami svarstyti Tarybos komitetams, jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du šimtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (šeši šimtai) litų ir: 1. mokesčio mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau; 2. mokesčio mokėtojo šeima neteko maitintojo; 3. mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; 4. mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Pagal pateiktus duomenis pareiškėjos gaunamos pajamos yra vidutiniškai 617 Lt, todėl ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte nurodytų kriterijų, sudarančių teisinį pagrindą suteikti pareiškėjai mokesčio lengvatą.

12Pareiškėjai 2009 m. gruodžio 2 d. pateikus savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento Mokesčių skyriui prašymą „Dėl mokesčio(-ių) lengvatos suteikimo“, 2010 m. sausio 4 d. skundą ir 2010 m. sausio 28 d. prašymą „Dėl mokesčio lengvatos suteikimo", remiantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, pareiškėjos prašymai buvo apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. posėdyje ir savivaldybės taryba balsų dauguma, atsižvelgdama į savo išimtinę kompetenciją ir vadovaudamasi diskrecijos teise, priėmė sprendimą - neatleisti pareiškėjos nuo 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio.

13LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją sudaro sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Analizuojant Nekilnojamojo turto mokesčio 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis savivaldybės tarybai suteiktų teisių pobūdį matyti diskrecijos vyravimas, t. y. savivaldybės atstovaujamoji institucija turi tam tikrą veiksmų laisvę, spręsdama ir įgyvendindama jai pavestas funkcijas nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo aspektais. Administracinė diskrecija gali būti naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkrečiai administravimo institucijai, ir taip pat, kaip reikalauja įstatymai bei teisės aktai, t. y. institucijos veiksmai, priimami sprendimai negali pažeisti įstatymų nustatytų reikalavimų bei administracinės teisės principų (teisėtumo, proporcingumo, viešumo, skaidrumo ir kt.).

14Kaip minėta, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d.numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t.y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Kokias kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nebuvo nurodyta. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Mokesčių lengvatų teikimo taisykles patvirtino 2003 m. spalio 1 d. sprendimu. Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte buvo apibrėžti atvejai, kada svarstomi fizinių asmenų prašymai suteikti mokesčių lengvatas. Iš turimos bylos medžiagos pakankamai aišku, jog pareiškėjas mokesčio lengvatos teikimo klausimą susiejo su Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte įtvirtintomis aplinkybšmis - jeigu mokesčio mokėtojui ankstesniais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nebuvo suteikusi mokesčių lengvatų, mokesčio suma yra 200 (du šimtai) litų ir didesnė, o fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos mažesnės kaip 600 (šeši šimtai) litų ir: 1) mokesčio mokėtojo šeimoje yra bedarbių asmenų 6 mėnesius ir ilgiau; 2) mokesčio mokėtojo šeima neteko maitintojo; 3) mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis; 4) mokesčio mokėtojas yra nepilnametis arba senatvės pensininkas. Tačiau, kaip minėta pareiškėjos gaunamos pajamos yra vidutiniškai 617 Lt, todėl ji neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4 punkte nurodytų kriterijų, suteikiančių teisinį pagrindą suteikti pareiškėjai mokesčio lengvatą. Prieš teikiant sprendimą tvirtinti savivaldybės tarybai jis buvo apsvarstytas Ekonomikos ir finansų komitete, Socialinių reikalų komitete bei savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, kuriuose ginčijamam savivaldybės tarybos sprendimui pritarta (b. l. 42-50), todėl darytina išvada, jog įvertintos visos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas.

15Teismas pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 1-1430 „Dėl I. A. neatleidimo nuo 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo" yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).

16Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai