Byla I-13-643/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2dalyvaujant pareiškėjo UAB „Toksika“ atstovui advokato padėjėjui Edvardui Raciui, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Gitanai Grudzinskaitei ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Vitalijui Sosunovičiui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Toksika“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

Nustatė

4pareiškėjas UAB „Toksika“ (toliau – ir pareiškėjas ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–6), prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas ar Agentūra) direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. T1-118 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, grąžinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodo, kad įgyvendino Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ (toliau – ir Projektas). 2006 m. Agentūra vykdė pirkimą atviro konkurso būdu „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Techninė priežiūra“ ir 2006 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašyta techninės priežiūros sutartis. 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), atlikdama Projekto auditą, nustatė, jog Agentūra parinko minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantį tiekėją ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (VPĮ) nuostatas. Ginčijamu Agentūros direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas per 60 kalendorinių dienų grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 33 813,55 Lt.

6Pareiškėjas su ginčijamu įsakymu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisminės praktikos. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė apsiginti ir pateikti atsikirtimus bei patikrinti, ar ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi apie finansinės pataisos pritaikymą pareiškėjui tapo žinoma tik gavus ginčijamą įsakymą.

7Pareiškėjo nuomone, ginčijamas įsakymas yra formalus ir neargumentuotas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės, todėl Agentūros atliktą tyrimą laiko neskaidriu ir nemotyvuotu.

8Skunde teigiama, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už Agentūros padarytus VPĮ pažeidimus, kadangi pirkimą organizavo, vykdė bei pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, o pareiškėjas tam neturėjo jokios įtakos. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 2009/GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ (toliau – ir Atsakomybės paskirstymo sutartis), kurios pagrindu šalys nustatė tarpusavio santykius. Šalys nustatė atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų finansavimo memorandume vykdymo, įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“. Atsakomybės paskirstymo sutarties tikslas ir pagrindinė užduotis buvo finansavimo memorandumo vykdymas, įgyvendinant minėtą Projektą. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju, faktų apie tai, kad būtent dėl jo padarytų pažeidimų atsirado nuostolių, kad fondo lėšos panaudotos neteisėtai, ne pagal tikslingą jų panaudojimo paskirtį (Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų, administravimo Lietuvoje taisyklių 3 p.), nėra. Todėl mano, kad jis negali būti atsakingas už Agentūros padarytus pažeidimus, kadangi nėra jo kaltės, priešingu atveju tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principams.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde ir į bylą 2018 m. spalio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (tomas I, b.l. 142-154) išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

10Agentūra atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 32-37) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas laikosi nuomonės, kad ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas. Pareiškėjas apie atliktus pažeidimų tyrimus buvo informuotas 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-971. Visos faktinės aplinkybės, motyvai, argumentai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiami sprendimai, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti prie pastarojo rašto pridėtoje pažeidimo tyrimo išvadoje, esminė informacija apie pažeidimą (pažeistų teisės aktų nuostatos, su pažeidimu susijęs asmuo, finansinė informacija ir kt.) buvo nurodyta ir prie rašto Nr. (29-2-7)-APVA-971 pridėtame pranešime apie pažeidimą, susijusį su sanglaudos fondo lėšų naudojimu.

11Atsakovas pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas yra grindžiamas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis ir visa tai yra išdėstyta tyrimo išvadose bei pranešimuose, todėl pakartotinis aplinkybių bei teisės aktų išdėstymas ginčijamame įsakyme būtų perteklinis.

12Atsakovas teigė, jog jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga Agentūrai, atliekant pažeidimo tyrimą, teikti užklausimus projekto vykdytojui. Su Valstybės kontrolės pastebėjimais pareiškėjas buvo supažindintas dar prieš atliekant pažeidimo tyrimą. Su Bendrovės atstovais el. paštu bendravo Agentūros Taršos mažinimo projektų skyriaus (tuo metu buvusio Atliekų projektų skyriaus) vyriausioji specialistė M. G.. 2014 m. vasario 18 d. el. paštu pareiškėjui buvo siųstas preliminarus Valstybės kontrolės pastebėjimas dėl pirkimo „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Techninė priežiūra“, pagal kurį atliktas pažeidimo tyrimas ir priimtas skundžiamas Įsakymas. Be to, pareiškėjas apie audito pastebėjimus buvo informuotas Valstybės kontrolės 2014 m. vasario 12 d. bei 2014 m. kovo 17 d. el. paštu bei 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-(70-3344)-851.

13Atsakovas nurodė, kad piniginių lėšų grąžinimo klausimas yra reglamentuotas specialių viešosios teisės aktų, kuriais remiantis yra vykdoma visa piniginių lėšų grąžinimo procedūra. Pažeidimų nustatymo taisyklės aiškiai reglamentuoja, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas ar rangovas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju pareiškėjo) laikantis Paramos grąžinimo taisyklėse nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareiškėjo argumentus dėl to, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kaip tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo paskirstytos atsakomybės ribos, nelaiko šiai bylai teisiškai reikšmingais.

14Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas vykdant Agentūrai priskirtas įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Agentūra, nustačiusi pažeidimą pagal jai pavestas funkcijas turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Agentūra atkreipė dėmesį, kad nei įsakyme, nei pažeidimo tyrimo išvadoje nėra įrodinėjama pareiškėjo kaltė, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų neturi teisinės reikšmės.

15Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir į bylą 2018 m. spalio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (tomas II, b.l. 67-73) išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau - Aplinkos ministerija) atsiliepime (tomas I, b. l. 76-77) į pareiškėjo skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovė savo atsiliepime ir mano, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

17Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti.

18Skundas tenkintinas

19Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

20Agentūra su pareiškėju 2005 m. sausio 12 d. pasirašė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjo (tomas I, b.l. 155-165), kuri nustatė santykius tarp šalių, t.y. Agentūros ir pareiškėjo, atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų Finansiniame memorandume Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 ir mokėjimo procedūras ir finansinius srautus pagal du projektui finansuoti skirtus, lėšų šaltinius: ES lėšas ir valstybės biudžeto lėšas (Sutarties 1 str. 1 d.). Sutarties 3 straipsnyje šalys nustatė, kad Agentūra atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais ir rangovais pasirašymą. Pareiškėjas skunde remiasi 2011-03-10 Sutartimi Nr. 2009/GPG/13 (tomas I, b.l. 19-28) dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo viešasis pirkimas, už kuriuo padarytus pažeidimus ginčijamu įsakymu pritaikyta finansinė pataisa, buvo vykdytas dar 2007 metais, ji teismo sprendimu nebus vertinama.

21Agentūros direktoriaus 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. T1-218 (tomas II, b.l. 74) buvo sudaryta konkurso „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: techninė priežiūra“ pirkimo Nr. 44451 viešojo pirkimo komisija.

222006 m. gruodžio 19 d. tarp perkančiosios organizacijos, užsakovo UAB „Toksika“ ir tiekėjo UAB „Statybos strategija“ buvo pasirašyta pirkimo sutartis Nr. 2006/92/A/L/LT (tomas I, b.l. 167-174) dėl statybos darbų techninės priežiūros vykdant projektą Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje.

23Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje (tomas II, b.l. 1-45) 5 didelės svarbos pastebėjime Valstybės kontrolė pripažino, kad perkančioji organizacija (Agentūra) pripažindama UAB „Statybos strategija“ konkursinį pasiūlymą tinkamu ir 2006 m. gruodžio 19 d. pasirašydama paslaugų teikimo sutartį nesilaikė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi, tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį, dalyvio pasiūlyti ekspertai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

242014 m. birželio 11 d. išvadoje (tomas I, b.l. 16-18) Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Agentūros 2014 m. kovo 20 d. raštą Nr. (29-2-7)-APVA-177 (tomas I, b.l. 78-79) atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Valstybės kontrolės atlikto didelės svarbos pastebėjimo Nr. 5 vykdant projektą Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje ir Valstybės kontrolės pastebėjimams pritarė, tačiau pasiūlė mažesnę, t.y. 10 proc., finansinę pataisą, nei siūlė Valstybės kontrolė (25 proc.).

25Agentūra 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-118 (tomas I, b. l. 18) 1 punktu nustatė, kad vykdant projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ pirkimo procedūras, buvo netinkamai panaudotos ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšos (iš viso 33 813,55 Lt) ir pažeistos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Ginčijamo įsakymo 2 punkte nurodyta, kad UAB „Toksika“, kaip projekto galutinis paramos gavėjas, per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 33 813,55 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną.

26Pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių dėl VPĮ pažeidimų fakto nėra.

27Byloje spręstinas ginčas dėl Agentūros 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-118 (ginčijamas įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

28Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Taisyklės) 5.1.1. punktu, kuris numato, kad sprendimas susigrąžinti lėšas priimamas, kai administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Ginčijamame įsakyme, Agentūra, vadovavosi Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis (Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės) (pažymėtina, kad konkrečios šių teisės aktų nuostatos ginčijamo įsakymo 2 punkte nėra nurodytos) ir padarė išvadą, kad lėšos susigrąžinamos iš galutinių paramos gavėjų, nepaisant to, koks subjektas padarė pažeidimą. Atsižvelgdamas, kad lėšos buvo išmokėtos Bendrovei nurodė dalį jų grąžinti.

29Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (Administravimo taisyklės) reglamentavimas. Pagal Administravimo taisyklių 8.3. punktą, tarpinė institucija (Aplinkos ministerija), įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, apie tai praneša įgyvendinančiajai institucijai (Agentūrai), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija, susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir įgyvendinančiajai institucijoms.

30Remiantis Administravimo taisyklių 8.4. punktu, tarpinė institucija Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

31Pagal Administravimo taisyklių 11.16. punktą, įgyvendinančioji institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms. Pagal Administravimo taisyklių 11.17. punktą, įgyvendinančioji institucija tarpinės institucijos įgaliojimu Taisyklių nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

32Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais teisės aktų nuostatų pažeidimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priimą sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Administravimo taisyklių tikslams (pvz. LVAT 2015-04-01 nutartis Nr. A-1266-624/2015). Kadangi nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, būtent Aplinkos ministerija turėjo vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, todėl ginčijamas įsakymas naikintinas ir kaip priimtas nekompetentingo administravimo subjekto (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje Nr. A-4814-520/2018, įvertinęs analogiškus kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje Agentūros argumentus, kad už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą projekto apimtyje buvo atsakinga ne tik Agentūra, bet ir pareiškėjas, kurios atstovai dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe, išaiškino, kad Agentūra šių savo argumentų nesusiejo su Administravimo taisyklių reikalavimu, jog tarpinė institucija (Aplinkos ministerija), kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija, susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (8.3 ir 8.4 p.). Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo įtarti pažeidimai, susiję su Agentūros atliktais viešaisiais pirkimais, todėl Agentūra turėjo apie tai pranešti tarpinei institucijai (Administravimo taisyklių 11.16 p.).

34Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl kompetencijų pasiskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjo organizuojant viešąjį pirkimą. Pareiškėjo teigimu Agentūra nagrinėjamu atveju atliko visas perkančiosios organizacijos funkcijas. Teismo vertinimu šią pareiškėjo poziciją patvirtina ir anksčiau šiame teisme aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (Valstybės kontrolės išvada, Aplinkos ministerijos išvada, Sutartis dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo, Pirkimo sutartis, Agentūros direktoriaus 2006-11-14 įsakymas Nr. T1-218, Agentūros paraiška Viešųjų pirkimų tarnybai (tomas II, b.l. 59). Šių įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad viešąjį pirkimą organizavo Agentūra, o ne pareiškėjas, todėl teigti, kad ne Agentūra atliko viešuosius pirkimus, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

35Agentūra nurodo, kad šiuo atveju pirkimą vykdė ne Agentūra, kaip organizacija, o viešųjų pirkimų komisija, kurios daugumą sudarė pareiškėjo atstovai. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog viešųjų pirkimų komisija buvo sudaryta Agentūros direktoriaus įsakymu, bei vadovaudamasis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu daro išvadą, jog komisijos narių sudėtis (skaičiaus proporcija) nėra reikšminga vertinant perkančiosios organizacijos įgalinimus, funkcijas ir atsakomybę.

36Agentūra, be kita ko, vadovaujasi VPĮ 14 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2006-01-31 iki 2007-11-08) ir teigia, kad nors nagrinėjamu atveju Agentūra formaliai atliko perkančiosios organizacijos funkcijas, ji (Agentūra) de facto veikė kaip įgaliotoji perkančioji organizacija. Tuo tarpu kai viešasis pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga (įgaliojanti) perkančioji organizacija (VPĮ 14 str. 2 d.). Būtent įgaliojančiai perkančiajai organizacijai, o ne pirkimą vykdžiusiai perkančiajai organizacijai kyla neigiami VPĮ pažeidimų padariniai. Vertinant šį Agentūros argumentą svarbu pabrėžti, kad Europos Komisijos sprendime Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 dėl projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimo yra nustatyta, jog už projekto įgyvendinimą yra atsakinga būtent Agentūra. Administravimo taisyklių 11.8. punkte nustatyta, kad suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis. Administravimo taisyklių 12.1. punkte įtvirtinta įgyvendinančiosios institucijos teisė sudarant šių taisyklių 11.8 punkte nurodytą sutartį, perduoti galutiniam paramos gavėjui dalį 11.14 ir 11.15 punktuose nurodytų funkcijų; įgyvendinančioji institucija lieka atsakinga už tinkamo funkcijų atlikimo priežiūrą. Administravimo taisyklių 14 punkte yra apibrėžtos galutinio paramos gavėjo funkcijos. 14.4. punkte nustatyta, kad galutinis paramos gavėjas sudaro su įgyvendinančiąja institucija šių taisyklių 11.8 punkte numatytą sutartį ir laikosi jos nuostatų. Taigi, pagal aptartą reglamentavimą būtent Agentūra turi teisę deleguoti dalį savo funkcijų, tačiau pareiškėjas (galutinis paramos gavėjas) tokių įgalinimų neturi. Kad ne pareiškėjas, o Agentūra ne tik de jure, bet de facto vykdė visas perkančiosios organizacijos funkcijas įrodo jau anksčiau šiame teismo sprendime aptarti įrodymai ir teisinis reglamentavimas (tame tarpe ir tarp Agentūros ir pareiškėjo pasirašyta Sutartis dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo), todėl byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Agentūrą laikyti įgaliotąja perkančiąja organizacija VPĮ 14 straipsnio taikymo prasme. Juolab, kad pareiškėjas nėra suteikęs Agentūrai Civilinio kodekso nustatyta tvarka įformintų įgaliojimų.

37Byloje nustatyta, ir tai, kad ginčijamas įsakymas netinkamai pagrįstas teisės aktais nurodant tik teisės aktus, t.y. Taisykles ir Pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisykles, nenurodant konkrečių šių teisės aktų nuostatų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tai taip pat yra pagrindas pripažinti įsakymą neteisėtu ir jį naikinti (ABTĮ čia ir toliau redakcija galiojusi iki 2016-07-01 89 str. 1 d. 1 p.)

38Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas byloje sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 29 Eur (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Skundą tenkinus šios išlaidos pareiškėjui priteistinos iš Agentūros.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,

Nutarė

40Pareiškėjo UAB „Toksika“ skundą tenkinti.

41Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. T1-118.

42Priteisti UAB „Toksika“ iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

43Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjo UAB „Toksika“ atstovui advokato padėjėjui... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 4. pareiškėjas UAB „Toksika“ (toliau – ir pareiškėjas ar Bendrovė)... 5. Pareiškėjas nurodo, kad įgyvendino Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos... 6. Pareiškėjas su ginčijamu įsakymu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas... 7. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas įsakymas yra formalus ir neargumentuotas,... 8. Skunde teigiama, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už Agentūros... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde ir į bylą 2018... 10. Agentūra atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 32-37) prašė pareiškėjo... 11. Atsakovas pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas yra grindžiamas objektyviai... 12. Atsakovas teigė, jog jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga... 13. Atsakovas nurodė, kad piniginių lėšų grąžinimo klausimas yra... 14. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas vykdant... 15. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir į bylą 2018... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 17. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą... 18. Skundas tenkintinas... 19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:... 20. Agentūra su pareiškėju 2005 m. sausio 12 d. pasirašė ISPA/Sanglaudos... 21. Agentūros direktoriaus 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. T1-218 (tomas II,... 22. 2006 m. gruodžio 19 d. tarp perkančiosios organizacijos, užsakovo UAB... 23. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje (tomas II, b.l. 1-45) 5... 24. 2014 m. birželio 11 d. išvadoje (tomas I, b.l. 16-18) Aplinkos ministerija,... 25. Agentūra 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. T1-118 (tomas I, b. l. 18) 1... 26. Pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių dėl VPĮ pažeidimų fakto... 27. Byloje spręstinas ginčas dėl Agentūros 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr.... 28. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos... 29. Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra aktualus ir Lietuvos Respublikos... 30. Remiantis Administravimo taisyklių 8.4. punktu, tarpinė institucija... 31. Pagal Administravimo taisyklių 11.16. punktą, įgyvendinančioji institucija,... 32. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kai įtariamas... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d.... 34. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl... 35. Agentūra nurodo, kad šiuo atveju pirkimą vykdė ne Agentūra, kaip... 36. Agentūra, be kita ko, vadovaujasi VPĮ 14 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo... 37. Byloje nustatyta, ir tai, kad ginčijamas įsakymas netinkamai pagrįstas... 38. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 40. Pareiškėjo UAB „Toksika“ skundą tenkinti.... 41. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 42. Priteisti UAB „Toksika“ iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 43. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...