Byla 2A-604-232/2015
Dėl išlaikymo vaikui padidinimo, institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti iš atsakovo R. Ž. priteisto išlaikymo dydį sūnaus E. Ž. naudai ir nustatyti išlaikymą iki jo pilnametystės – 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai ir atsakovui esant santuokoje, 2000-11-29 gimė sūnus E. Ž.. Santuoka su atsakovu nutraukta 2011-05-15. Iki santuokos nutraukimo sūnaus išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 300 Lt per mėnesį. Per visą laikotarpį atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tik minimaliai, tačiau išlaikymą mokėjo reguliariai. Nurodo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti nepilnamečiui sūnui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Kadangi sūnui augant didėja jo poreikiai, ieškovė patiria išlaidas sūnaus maitinimui, aprangai, poilsiui ir laisvalaikiui. Sūnus lanko kompiuterinę mokyklą, kuri kainuoja po 180 Lt per mėnesį. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

5A. R. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki šiol sąžiningai vykdo 2010-07-21 teismo sprendimą ir reguliariai moka nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą bei prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda maksimaliai, kiek tai leidžia jo finansinės galimybės. Esant galimybėms, atsakovas moka ir didesnes sumas, nei yra nustatyta teismo sprendime. Ieškovės teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo išlaikymui padidinti. Sūnaus kultūrinio gyvenimo ir brangiai kainuojančio būrelio atsakovas apmokėti neturi galimybių, be to, tai nėra būtinas vystymosi sąlygas užtikrinantis veiksnys. Atsakovas pažymi, kad pagal 2011-04-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1619-235/2011 atsakovas iki šiol moka ieškovei 17 000 Lt kompensaciją, kas savaime pagrindžia didesnes ieškovės pajamas ir sunkesnę atsakovo finansinę padėtį. Nurodo, kad jo finansinė padėtis yra ypač sunki, jam išmokamo darbo užmokesčio suma per mėnesį siekia tik 423 Lt, kadangi nuo darbo užmokesčio reguliariai išskaičiuojamos lėšos vaikams išlaikyti. Atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių gydytojo nurodymu privalo vengti darbų, susijusių su fiziniu krūviu, o esant stipriems skausmams turi vartoti vaistus, kurie taip pat padidina jo išlaidas. Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos yra 1 442 Lt per mėnesį, t.y. ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė.

6Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b. l. 53-54), kurioje nurodė, kad ieškovės D. Ž. ieškiniu prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui sūnui iš atsakovo R. Ž. savo forma ir dydžiu neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

7II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-21 ir 2011-04-14 sprendimais iš R. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiui E. Ž. dydį ir priteisė iš R. Ž. nepilnamečiui E. Ž. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-10-15, iki vaiko pilnametystės. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną D. Ž.. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikui indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovės D. Ž. naudai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo R. Ž. 92,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,57 Lt pašto išlaidos ir 72 Lt žyminis mokestis. Grąžino ieškovei D. Ž. 144 Lt žyminį mokestį.

9Teismas nurodė, jog sūnų privalo išlaikyti abu tėvai. Vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės D. Ž. darbo užmokestis sudaro apie 1 440 Lt per mėnesį. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės D. Ž. vardu įregistruota viena transporto priemonė VW Golf, valst. nr. ( - ). Atsakovui išmokamas darbo užmokestis po lėšų vaikų išlaikymui išskaitymo sudaro apie 425 Lt per mėnesį, jo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovui R. Ž. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis G. g., K. m. Už atsakovui atitekusią didesnę buto dalį, atsakovas įsipareigojo ieškovei D. Ž. išmokėti 17 000 Lt kompensaciją per penkerius metus, mokėdamas lygiomis dalimis po 3 400 Lt per metus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų, iš kurių galėtų ženkliau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas įvertinęs pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog po 2011-04-14 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų E. Ž. ir J. R. Ž. išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukra J. R. Ž. jau yra pilnametė, ji į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo treji metai, nepilnamečio E. Ž. poreikiai maistui, drabužiams, sveikatai, mokslams padidėjo. Teismas sprendė, jog ieškovės gaunamos pajamos leidžia jai prisidėti prie E. Ž. poreikių patenkinimo didesne dalimi, tačiau jai tenka rūpintis kasdienine sūnaus priežiūra bei jo auklėjimu, be to, ieškovė taip pat augina pilnametę dukrą, kuri mokosi gimnazijoje. Pažymėjo, jog ieškovė sūnaus išlaikymui prašo sumos, kuri atitinka nustatytą minimalią sumą vaiko poreikių patenkinimui, o minimalių vaiko poreikių pagal formuojamą teismų praktiką įrodinėti nereikia. Be to, tinkamam vaiko vystymuisi būtinas ne tik minimalių kasdienių poreikių tenkinimas, bet turi būti sudarytos materialinės sąlygos nepilnamečiui dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio berniuko poreikių užtikrinimas, nes šiuo metu atsakovo teikiama suma vaiko išlaikymui neatitinka būtinų vaiko poreikių.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11Apeliantas (atsakovas) R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad ieškovė gauna kitas pajamas t.y. kompensaciją už butą bei vaiko išlaikymui skirtas sumas. Pažymėjo, jog teismui priteisiant 500 Lt išlaikymą iš atsakovo t.y. didesnę išlaikymo dalį yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma nepagrįsta dokumentais. Teismas nevertino atsakovo sveikatos sutrikimų dėl kurių jis gydytojo nurodymu privalo vengti darbų, susijusių su fiziniu krūviu, o esant stipriems skausmams privalo vartoti vaistus, kas padidina jo paties išlaidas. Apelianto teigimu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) formuojamos praktikos, netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes išlaikymui padidinti. Pažymėjo, jog ieškovė gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame mokesčiai yra mažesni ir galimai kompensuojami dėl pensijinio ieškovės mamos amžiaus, todėl ieškovės nurodyta 400-500 Lt suma neatitinka realios buto išlaikymui reikalingos sumos. Pažymėjo ir tai, jog vaiko lankomas būrelis yra brangiausias Vilniaus mieste, kitų kompiuterinių mokyklų kainos yra iki 100 Lt. Todėl neprotingai dideli šio būrelio kaštai neturėtų būti perkeliami apeliantui. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertinęs visų objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo, sudaro galimybę didinti atsakovo įsiskolinimą ieškovei ir taip neleistinai pablogina atsakovo finansinę padėtį.

12Ieškovė D. Ž. atsliepimu prašė atmesti R. Ž. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą 2014-04-07 sprendimą. Nurodė, kad R. Ž. už jam atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį privalo išmokėti ieškovei 17 000 Lt. Iki šios dienos skola sudaro 10 200 Lt, gauta 3 600 Lt. Ieškovė pažymėjo, jog tai yra asmeninės santaupos, be to nekilnojamojo turto dalies išmokos nėra susijusios su pinigais skirtais vaiko išlaikymui. Atsakovas teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nevykdė, šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8 084,56 Lt. Atsakovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą elektros įrengių srityje. Jo specialybė rinkoje yra paklausi. Jis dirba savo motinos R. Ž. IĮ „Velsiga“, o tai susiję asmenys, todėl jo realios pajamos nėra žinomos. Ieškovė nesutiko, jog ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui suma yra per didelė. Pateikė vaiko išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014 m. gegužės mėn., kurioje nurodyta, jog vidutinės išlaidos per mėnesį vaiko išlaikymui sudaro 1 088 Lt. Pažymėjo, jog prašo tik minimalios sumos vaiko poreikių patenkinimui. Lentelėje nurodytos išlaidos atitinka ir neviršija vaiko poreikių tenkinimo kaštų.

13IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, 2000-11-29 gimė sūnus E. Ž. (b. l. 8). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-21 sprendimu iš R. Ž. priteisė dukros J. R. Ž. ir sūnaus E. Ž. išlaikymui po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (b. l. 9-10). Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 42-44). Remiantis šiuo sprendimu, atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teosme metu šalių dukra J. R. Ž. būdama pilnametė, mokėsi Vilniaus Žirmūnų gimnazijos IV klasėje (b. l. 69). Sūnus E. Ž. mokėsi E. P. progimnazijoje septintoje klasėje, lankė kompiuterinę mokyklą (b. l. 56). Abu vaikai gyvena kartu su motina D. Ž. (b. l. 55-56).

16Ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 04 07 sprendimu teismas konstatavo, jog prieš tai šalių sulygtas išlaikymo iš atsakovo (apelianto) vaikui dydis – 300 Lt šiuo metu neužtikrina šalių nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių, todėl padidino nepilnamečiui E. Ž. teikiamo išlaikymo dydį iš tėvo R. Ž. iki 500 Lt per mėnesį.

17Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 500 Lt išlaikymo sumą nukrypo nuo teismų praktikos vaiko išlaikymo priteisimo klausimais, neatsižvelgė į pagrindinius vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti kriterijus t.y. vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, apelianto sveikatos sutrikimus. Nurodė, jog vaiko poreikiams ieškovės skiriama suma į mėnesį yra per didelė, kadangi ne visos išlaidos yra realiai pagrįstos, o priteista išlaikymo suma atsakovui yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turimas pajamas, jo finansinę padėtį.

18LR CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT 2009 11 10 nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 06 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 03 28 nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (LAT 2010 06 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

19Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso is nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT 2009 12 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

20Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2009 12 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2009 11 10. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2013 11 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

21Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymas iš apelianto atitinka orientaciniu laikomu minimalaus išlaikymo dydį (500 Lt). Taigi yra skirtas tik būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalių nepilnametis keturiolikos metų sūnus gyvena su ieškove ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindė tuo, kad, sūnui augant, jo poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui padidėjo ir tokiu būdu išlaidos nepilnamečio sūnaus išlaikymui taip pat padidėjo. Su šiais ieškovės argumentai negalima nesutikti. Kaip matyti 2010-07-21 sprendimu iš tėvo buvo priteistas 300 Lt išlaikymas per mėnesį, tuo metu vaikui tebuvo 9 metai, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu vaikui buvo 14 metų akivaizdu, kad jo poreikiai mitybai, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra išaugę, objektyviai padidėję ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad 300 Lt išlaikymas sūnui realiai nėra pakankamas yra teisinga. Ieškovė byloje yra pateikusi vidutinių išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą. Be to iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog šalių nepilnamečiui sūnui reikalingos priemonės dantų korekcijai. Šalių nepilnametis sūnus mokosi progimnazijoje, lanko kompiuterinį būrelį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė pakankamais ir pagrįstais įrodymais įrodė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingas išlaidas, kurios tenkina paauglio vaiko poreikius. Apeliantas šių įrodymų ir aplinkybių iš esmės nepaneigė. Todėl nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino atsakovo sūnui mokamą išlaikymo sumą iki 500 Lt, ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių.

22Vertindamas šalių turtinę padėtį, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, kad vienintelės ieškovės pajamos yra darbo užmokestis sudarantis apie 1 440 Lt per mėnesį (b. l. 23-24), jos vardu įregistruota viena transporto priemonė VW Golf, valst. nr. ( - ) (b. l. 11). Atsakovui išmokamas darbo užmokestis po lėšų vaikų išlaikymui išskaitymo sudaro apie 425 Lt per mėnesį (b. l. 36), transporto priemonių neturi (b. l. 16), tačiau jam nutraukus šalių santuoką Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimu, atiteko butas, Kaišiadorių m. (b. l. 42-44) 37 000 Lt vertės, o atsakovas įsipareigojo ieškovei D. Ž. išmokėti 17 000 Lt kompensaciją per penkerius metus, mokėdamas lygiomis dalimis po 3 400 Lt per metus. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės pajamas, sudaro ir ši jo mokama kompensacija. Kolegija pažymi, jog ieškovės gaunama kompensacija už atsakovui atitekusį nekilnojamąjį turtą yra šalių santuokoje įgyto turo padalinimo pasekmė ir negali būti siejama su šalių pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įgyvendinimu.

23Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą elektros įrenginių srityje, yra pateikęs medicinines pažymas, kad dėl sveikatos sutrikimų jam rekomenduojama vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krūviu, bet byloje nėra duomenų apie jo darbingumo apribojimus, atsakovas ieškovės žiniomis dirba jo motinai priklausančioje IĮ. Taigi, atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis paklausią rinkoje specialybę vyras, neturintis kitų išlaikytinių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados jog jis yra pajėgus ženkliau prisidėti prie sūnaus išlaikymo teisingos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar pastovių darbo pajamų praradimu, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (AT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Todėl atsakovo teiginiai jog jis šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti sūnui atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius.

24Minėta, jog ieškovės gaunamos pajamos į mėnesį sudaro apie 1 440 Lt. Apelianto teigimu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė su šalių vaikais, gyvena savo motinos bute. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaiko priežiūrą. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 05 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi ieškovė objektyviai prisideda prie nepilnamečio sūnaus E. Ž. poreikių patenkinimo didesne dalimi, nes jai tenka rūpintis kasdienine sūnaus priežiūra, jo buitinių poreikių tenkinimu, mokslo reikalais bei auklėjimu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad su ieškove gyvena ir šalių 19 metų dukra J. R., kuri nors ir būdama nepilnametė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tebesimokė gimnazijoje ir buvo pilnai išlaikoma ieškovės, nes nors ir turėdama tokią teisę, dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo nesikreipė.

25Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

26Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti iš... 5. A. R. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 6. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 7. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, jog sūnų privalo išlaikyti abu tėvai. Vertindamas šalių... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. Apeliantas (atsakovas) R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovė D. Ž. atsliepimu prašė atmesti R. Ž. apeliacinį skundą kaip... 13. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui esant santuokoje,... 16. Ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 04 07 sprendimu teismas... 17. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos... 18. LR CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal ieškinį... 19. Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi... 20. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių... 21. Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymas iš apelianto atitinka orientaciniu... 22. Vertindamas šalių turtinę padėtį, šioje byloje pirmosios instancijos... 23. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas turi aukštąjį neuniversitetinį... 24. Minėta, jog ieškovės gaunamos pajamos į mėnesį sudaro apie 1 440 Lt.... 25. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti...