Byla 3K-3-534/2013
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko išlaikymo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d sprendimu nustatytą 400 Lt išlaikymą iš atsakovo G. B. dukteriai R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti iki 1000 Lt per mėnesį. Ji nurodė, kad vaikui augant iš esmės pasikeitė jo poreikiai, šiuo metu mergaitei reikalinga išlaikymo suma – 1970 Lt per mėnesį (maistas, buto nuoma, ugdymo priemonės, privati mokykla, sveikatos draudimas), taip pat brango pragyvenimo lygis, todėl prieš ketverius metus nustatyta išlaikymo suma nėra pakankama patenkinti vaiko poreikius. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nesidomi vaiko gyvenimu, jo poreikiais. Ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo darbo vieta, tačiau ji žino, kad G. B. dirba Norvegijoje ir jo darbo užmokestis yra apie 7000 Lt. Ieškovė niekur nedirba, serga reumatiniu artritu, dėl ko ji negali dirbti sunkių darbų, jai reikalingas papildomas gydymas. Šiuo metu dukterį išlaikyti padeda jos tėvai ir senelis.

7Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiuo metu jis yra bedarbis, pajamų negauna, Norvegijoje nedirba. Jo manymu, ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui būtina tokio dydžio suma. Tai, kad ieškovė vaiką leidžia į mokamą mokyklą ir moka draudimo įmokas, negali būti pripažįstama būtinomis išlaidomis vaikui. Atsakovo teigimu, jis visada teikė išlaikymą vaikui, dažnai ir didesnį nei nustatytas, tačiau išlaikymas turi atitikti realius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo G. B. priteisė periodinėmis išmokomis kas mėnesį 550 Lt išlaikymą nepilnametei dukteriai. Teismo nuomone, 2008 m. nustatyta išlaikymo suma neužtikrina vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas. Be to, teismas nurodė, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai įrodinėti jų nereikia (CPK 182 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos. Teismas nustatė, kad vidutiniškai kiekvieną mėnesį vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms, pramogoms ieškovė išleidžia apie 400 Lt. Taip pat ieškovė turi apie 300 Lt išlaidų kas mėnesį mokėdama mokesčius už vaiko lankomą VšĮ „Vaivorykštės tako“ pagrindinės mokyklos priešmokyklinę klasę bei maitinimą mokykloje apie 150 Lt. Ieškovė kartu su dukterimi nuomojasi dviejų kambarių butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Su nuomos mokesčiu per mėnesį būsto išlaidos su apšildymu sudaro apie 1125 Lt, o be šildymo – apie 725 Lt, taigi būsto išlaidos nepilnametei dukteriai – 360 Lt. Ieškovė taip pat moka draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą dukters naudai, po 100 Lt per mėnesį. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis lygiavertė, tačiau atsakovas, būdamas darbingas, žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, neįrodė, kad deda visas pastangas susirasti darbą.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo G. B. apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vaiko poreikių didėjimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, vien tai, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nesant kitų aplinkybių, negali lemti nuolatinio išlaikymo dydžio didėjimo. Teismo nuomone, šalių nepilnametė duktė yra septynerių metų, todėl ieškovės apskaičiuota 1970 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui tokiam vaikui išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui klausimą, tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ar darbo santykiai negali būti vertinami retrospektyviai. Šiuo atveju atsakovo padėtis ne pagerėjo, o priešingai – pablogėjo (atsakovas yra bedarbis). Keičiant išlaikymo dydį, tai turėjo būti įvertinta. Teismo nuomone, abu vaiko tėvai, būdami jauno ir darbingo amžiaus, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui. Iš medicininių pažymų nenustatyta, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovė ir atsakovas negali apskritai dirbti, abu nepilnametės tėvai daugiau išlaikytinių neturi. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas vaiko išlaikymo niekada nevengė, todėl neatmetama galimybė, jog atsakovas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl priteisto vaiko išlaikymo padidinimo sąlygų: vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties nustatymo

131.1. Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja. Ši aplinkybė turėtų būti laikoma įrodyta bylose, kur ieškinys dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo padidinimo paduodamas praėjus ilgam laiko tarpui nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas tokiam vaikui. Kasatorės nuomone, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės apribojo paaugusio vaiko mokymosi galimybes bei tinkamos kokybės ir reikalingos medicininių paslaugų gavimo ir patirtos dėl sveikatos problemų žalos atlyginimo galimybes. Kasatorė nurodė, kad vaiką vesti į privačią mokyklą reikia dėl to, kad arti gyvenamosios vietos nėra kitos ugdymo įstaigos su priešmokykline grupe, o valstybės teikiamos sveikatos paslaugos nėra pakankamos. Tai neabejotinai skirta tik geriausiems vaiko interesams užtikrinti.

141.2. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nes vien registracija Darbo biržoje neturėtų būti vertinama pakankamu darbo neturėjimą patvirtinančiu įrodymu, ypač tais atvejais, kai pateikti duomenys, kad šalis dirbo užsienyje. Kasatorės teigimu, tikėtina, kad atsakovas ir toliau dirba Norvegijoje, nes moka įmokas pagal būsto paskolos sutartį, pagal kurią jis gavo finansavimą namui įsigyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui gyvenamasis namas yra ne pirmojo būtinumo prekė, nes jis gyvenamąjį būstą turi. Kita vertus, nenoras dirbti, darbo neieškojimas, nesikreipimas dėl valstybės paramos suteikimo yra subjektyvioji pajamų neturėjimo priežastis, kuri priklauso vien tik nuo atsakovo savanoriškai nusprendusio elgtis pasyviai ir darbo neieškoti, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada apie pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį prieštarauja CK 3.201 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, o negalimumas retrospektyviai vertinti atsakovo turtinę padėtį – CK 3.201 straipsnio 3 daliai. Kasatorės nuomone, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai.

  1. Dėl išlaikymo vaikui dydžio

15Kasatorės teigimu, šiuo metu nustatytas išlaikymas vaikui – 800 Lt, po 400 Lt iš kiekvieno tėvo, yra mažesnė suma, nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo minimumo, kuris turėtų atitikti minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu MMA yra 1000 Lt, todėl ir priteistas išlaikymas turėjo būti ne mažesnis kaip 500 Lt. Be to, išlaikymas vaikui turėtų būti padidintas ir dėl didėjančių šalyje kainų, nes priešingu atveju nebus galimybės patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Taip pat kasatorė nuolat rūpinasi dukters priežiūra ir tenkina jos kasdienius poreikius, todėl tenkanti išlaikymo dalis jai turėtų būti mažesnė nei atsakovui. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai motyvavo procesinį sprendimą, neargumentavo, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl išlaikymo vaikui dydžio.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas G. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Atsakovo teigimu, kasatorė pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus apie augančio vaiko didėjančius poreikius, tačiau nenurodo jokių konkrečių dukters poreikių padidėjimo, kurie būtų esminiai. Dukters leidimas į privačią mokyklą neatspindi vaiko poreikių, nes Lietuvos švietimo sistema sutvarkyta taip, kad visi vaikai pagal gyvenamąją vietą turėtų galimybę ugdytis. Kasatorės byloje pateikta vaiko draudimo sutartis yra gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartis, kurios taip pat negalima vertinti kaip išskirtinių vaiko poreikių, nes kaupiamam kapitalui sumažėjus vaikas gali negauti jokios finansinės naudos.
  2. Atsakovas nurodo, kad kasatorės teiginiai apie jo darbą užsienyje yra nepagrįsti, nes jis nuo 2012 m. kovo 23 d. yra registruotas Darbo biržoje ir nuolat dalyvavo teismo posėdžiuose, kas įrodo jo buvimą Lietuvoje, o ne darbą Norvegijoje, kaip teigia kasatorė. Be to, atsakovo žiniomis, kasatorė nuslėpė nuo teismų aplinkybę, kad ji nuo 2012 m. birželio 4 d. pradėjo dirbti ne visą darbo dieną, taigi jos turtinė padėtis šiuo metu yra netgi geresnė nei atsakovo. Gyvenamasis namas, kurį kasatorė nurodo kaip pagrindinį atsakovo turtinės padėties pagerėjimo rodiklį, yra įkeistas paskolos grąžinimui užtikrinti, paskolos gavėjas ir įmokos mokėtojas yra trečiasis asmuo, atsakovo sutuoktinė, taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis ne pagerėjo, bet pablogėjo.
  3. Atsakovo teigimu, nei įstatymai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neįpareigoja teismo pakeisti vaikui jau nustatyto ir mokamo išlaikymo dydžio remiantis vien ta aplinkybe, kad pasikeitė MMA. Visų pirma ta yra tik orientacinis kriterijus, o išlaikymas vaikui nustatomas įvertinus jo poreikius ir tėvų turtines galimybes. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrindė savo išvadas, dėl ko buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir paliktas nepakeistas 2008 m. nustatytas išlaikymo R. B. dydis.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių, tačiau patikrina, ar žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir ginčui spręsti buvo pagrįstai pritaikyta atitinkama teisės norma.

20Dėl išlaikymo vaikui dydžio

211989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

22Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaiko poreikius (vaikas pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai) ir nustatė, kad vaikui reikalingas išlaikymas per mėnesį sudaro 1100 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašyta 1970 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui septynerių metų vaikui išlaikyti, neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų, tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga didesnė išlaikymo suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sutinka, kad tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ar darbo santykiai, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, negali būti vertinami restrospektyviai ir kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, palyginti su 2008 m., kada buvo nustatytas išlaikymas vaikui. Tačiau tėvų galimybės (objektyvūs veiksniai – išsilavinimas, sveikata) užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą nepasikeitė, todėl svarbiausia nustatyti, ar kiekvienas iš tėvų pasinaudoja tomis galimybėmis tinkamai. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorė yra pradėjusi dirbti, todėl jos turtinė padėtis šiuo metu yra net geresnė už jo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog kasatorė pradėjo dirbti, įrodo jos pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui ir dar labiau pabrėžia atsakovo nerūpestingą ir nesąžiningą elgesį, kai jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad šiuo metu neturi darbo, ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, todėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš atsakovo vaikui išlaikyti po 550 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo kasatorės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kasatorė turėjo 1500 Lt atstovavimo kasaciniame procese išlaidų (advokato R. Noreikos 2013 m. gegužės 30 d. pažyma).

28Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas atsakovo apeliacinis skundas, ieškovei iš atsakovo priteistinos ir apeliacinės instancijos teismo procese patirtos atstovavimo išlaidos, t. y. 400 Lt (2012 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 653999).

29Kasacinis teismas patyrė 34,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą.

32Iš G. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) priteisti 1900 (tūkstantį devynis šimtus) Lt L. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

33Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš G. B. (asmens kodas 37711221026) 34,51 Lt (trisdešimt keturis litus 51 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Skuodo rajono... 7. Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiuo metu jis yra... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1.1. Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 14. 1.2. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą... 15. Kasatorės teigimu, šiuo metu nustatytas išlaikymas vaikui – 800 Lt, po 400... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas G. B. prašo Klaipėdos apygardos... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas patikrina... 20. Dėl išlaikymo vaikui dydžio ... 21. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei... 22. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 27. Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo kasatorės naudai priteistinos jos... 28. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas... 29. Kasacinis teismas patyrė 34,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 32. Iš G. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) priteisti 1900 (tūkstantį... 33. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...