Byla 3K-3-111/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo; tretieji asmenys: G. B., A. M., A. Z., V. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja R. J. 2008 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama: atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) civilinėje byloje, kurioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo P. J. santuoką bei padalijo turtą; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria abi bylos šalys pripažintos solidariosios prievolės kreditoriams subjektais. Pareiškėja nurodė, kad teisės normos taikymo klaidos yra šios: teismas neišsprendė ieškinio reikalavimo dalies dėl prievolės grąžinti kreditą bankui; neišaiškino ieškovo prisiimtų prievolių atsiradimo aplinkybių, todėl nepagrįstai abi bylos šalis pripažino solidariosios prievolės kreditoriams subjektais; pripažinęs šalių solidariąją prievolę kreditoriams – tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, priėmė sprendimą dėl nepareikštų reikalavimų, peržengdamas ieškinio ribas. Pareiškėjos nuomone, ji įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes šis skaičiuotinas nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., kai ieškovei suteiktos konsultacijos metu buvo paaiškinta, kad teismo sprendime yra teisės taikymo klaidų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

7Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą, per kurį turėjo būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Apie aplinkybes, kurias pareiškėja nurodo kaip sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą ji sužinojo jo priėmimo dieną. Toje byloje pareiškėjai teisinę pagalbą teikė advokatas, tačiau sprendimo apeliacine tvarka ji neskundė, dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik po aštuonių mėnesių. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, trukdžiusias jai laiku ginti savo teises. Teismas, sprendęs bylą dėl santuokinio turto padalijimo, pasisakė dėl ieškovės reikalavimo padalyti išmokėtą AB SEB bankui skolą ir nusprendė jo netenkinti, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šis jos reikalavimas neišnagrinėtas. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, siekia į santuokos nutraukimo bylą įtraukti nagrinėti paskolos teisinius santykius, kurie nagrinėjami ginčo teisena. Be to, klausimai dėl paskolų grąžinimo yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjos ieškinys dėl sutuoktinio skolų pripažinimo jo asmeninėmis. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, ginti kreditorių teisėtus interesus, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Byloje nustatęs kreditorius, teismas pagrįstai įtraukė juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir, dalydamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, išsprendė klausimą dėl sutuoktinių atsakomybės pagal atsakovo išduotus vekselius. Įstatyme nenustatyta, kad įsipareigojimai pagal vekselius būtų išimtinai asmeninio pobūdžio prievolė, todėl teismas pagrįstai taikė sutuoktinių solidariosios atsakomybės prezumpciją ir konstatavo, kad šalys prievoles tretiesiems asmenims turi vykdyti solidariai.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

9Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei papildomai nurodė, kad teismas, nagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, kreditorius įtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, nustatančia teismo teisę savo iniciatyva įtraukti juos į bylą, todėl neturėjo jokio pagrindo taikyti CK 3.126 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta kreditorių teisė įstoti į bylą. Be to, kolegija konstatavo, kad teisės normų taikymas nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo yra nevienodas, todėl pareiškėja nežinojo apie galimybę siekti sprendimo panaikinimo šiuo pagrindu. Kolegija laikė, kad tai yra svarbi termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastis, todėl jis atnaujintinas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo prašyme nurodytus argumentus ne tik dėl praleisto termino, o ir iš esmės dėl pagrindų procesui atnaujinti buvimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pripažino prašymą nagrinėtinu ir iš esmės.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti ir tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima spręsti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Byloje šios aplinkybės neištirtos. Teismai netikrino, ar trečiajam asmeniui A. M. išduoto teismo įsakymo pagrindu atsiranda reikalavimo teisė į ieškovę. Teismas negalėjo konstatuoti pareiškėjos solidariosios prievolės tretiesiems asmenims, nes jų paskolos teisiniai santykiai transformavosi į teisinius santykius dėl vekselių. CK 3.92 straipsnyje nenustatyta sutuoktinio atsakomybės pagal vekselius, todėl pareiškėjos prievolė atsakyti pagal sutuoktinio sandorius turi būti laikoma pasibaigusia.

132. Kasatorės nuomone, CK 3.109 straipsnio 2 dalies pagrindu ji negali būti laikoma solidariai atsakinga pagal sutuoktinio sandorius nesant tinkamo teismo proceso jos atžvilgiu. Toks procesas būtų galimas tinkamai taikant CK 3.126 straipsnio 1 dalį, kurioje nenustatyta kreditoriui kitos galimybės ginti savo interesus nei įstojant į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tretiesiems asmenims nepareiškus savarankiškų reikalavimų, teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir nusprendė, kad sutuoktinių prievolė tretiesiems asmenims yra solidari. CPK 376 straipsnio 3 dalis reglamentuoja sprendimo priėmimą dėl šeimos teisinių santykių, o tretieji asmenys nėra tokių santykių dalyviai, todėl nurodyta norma jiems negalėjo būti taikoma.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos išlaidų teisinei pagalbai kasaciniame teisme atlyginimą bei savo prašymą grindžia šiais argumentais:

151. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, privalo kiekvienu atveju nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja tokį prašymą padavė praleidusi terminą. Ji neprašė praleisto termino atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad praleistas terminas atnaujintinas nesant pareiškėjos prašymo, padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą (CPK 78 straipsnis).

162. CK 3.126 straipsnis yra ne materialinė, o specialioji procesinė norma CPK 383 straipsnio atžvilgiu ir neeliminuoja CPK 47 straipsnio taikymo galimybės, todėl teismas pagrįstai įtraukė kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Sutuoktinių turto padalijimas yra vienas iš privalomų nutraukiant santuoką, t. y. nagrinėjant šeimos bylą, spręstinų klausimų, todėl jį spręsdamas teismas turi CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas nesprendė jokių trečiųjų asmenų nepareikštų reikalavimų, bet ieškovės prašymu patikrino, ar teisinė prezumpcija dėl sutuoktinių prievolės solidarumo nepaneigta.

173. Kasatorė tik kasaciniame skunde iškėlė klausimą dėl sutuoktinių atsakomybės pasikeitimo, paskolos teisiniams santykiams transformavusis į teisinius santykius dėl vekselių.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo V. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos išlaidų teisinei pagalbai kasaciniame teisme atlyginimą bei savo prašymą grindžia šiais argumentais:

191. Ne kreditoriai turi įrodyti savo reikalavimų, kylančių iš vekselių, teisėtumą, bet pareiškėja privalėjo paneigti sutuoktinių solidariosios atsakomybės prezumpciją. Kasatorė nepagrindė savo teiginio, kad prievolė sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą yra asmeninė atsakovo.

202. Kasatorės teiginys, kad kreditoriai byloje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo gali dalyvauti tik kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra klaidingas. Kreditoriui išsakius savo nuomonę dėl turto padalijimo atsiliepime, esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, jis neturėjo pagrindo teismo reikalauti priteisti notaro vykdomajame įraše nurodytą sumą.

213. Kasatorės veiksmai neatitiko sąžiningos proceso šalies, siekiančios apginti savo teises, elgesio standarto. Atnaujinus procesą, būtų pažeisti kreditorių interesai.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl įstatymo reikalavimų, apibrėžiančių galimybes atnaujinti procesą

25Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

26Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

27CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Kasacinis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

28Dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip proceso atnaujinimo pagrindo

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jis patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai jas peržengti reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokia būtinybė šioje byloje nekonstatuota, todėl kolegija pasisako tik dėl kasaciniame skunde suformuluotų argumentų.

30Kasatorė, nesutikdama su teismų priimtomis nutartimis, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, teigia, kad vienas iš pagrindų atnaujinti procesą šioje byloje yra teismo, nagrinėjusio bylą dėl santuokos nutraukimo, padaryta teisės taikymo klaida – teismas neišaiškino ieškovo prisiimtų prievolių atsiradimo aplinkybių, todėl nepagrįstai abi bylos šalis pripažino solidariosios prievolės kreditoriams subjektais. Kasatorės nuomone, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti jos ir sutuoktinio solidariosios prievolės kreditoriams, nes paskolos teisiniai santykiai transformavosi į teisinius santykius dėl vekselių, todėl kasatorės prievolė atsakyti pagal sutuoktinio sandorius turi būti laikoma pasibaigusia. Kasatorė akcentuoja, kad prievolė sumokėti tam tikras sumas kreditoriams kilo iš vekselio, pabrėžia, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vekselis turi viešo patikimumo savybę, jo išrašymas yra abstraktus sandoris, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

31Kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, pažymėta, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, jog sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės abstraktumas reiškia tai, kad tokia prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, o jos subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.

32Teisėjų kolegija sutinka, kad vekseliui būdingos išvardytos savybės. Jos užtikrina vekselio įgijėjo teisėtų lūkesčių apsaugą, garantuodamos, kad, pateikus vekselį, bus sumokėta jame nurodyta suma. Kasatorė, išvardydama šias savybes, teigdama, kad paskolos teisiniams santykiams, iš kurių atsirado solidarioji prievolė, transformavusis į teisinius santykius dėl vekselių, pasikeitė sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles, šio teiginio neargumentuoja. Kolegija pažymi, kad įstatymuose nėra specialių normų, reglamentuojančių sutuoktinių atsakomybę pagal mokėjimo prievoles, kylančias iš vekselių. Tokiu atveju taikytinos bendrosios sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles nustatančios normos (CK 3.109-3.115 straipsniai). Teismas, nagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, šias teisės normas taikė, analizavo įrodymus ir pasisakė dėl sutuoktinių solidariosios prievolės kreditoriams atsiradimo pagrindų. Kasatorė nenurodo teisės normos taikymo klaidos, teismui konstatuojant solidariąją sutuoktinių prievolę, atsiradusią iš jos sutuoktinio paskolos santykių.

33Minėta, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismo sprendime padaryta ne tik aiški, bet ir esminė teisės normos taikymo klaida, lemianti sprendimo neteisėtumą. Tokia klaida, teismui nusprendus dėl ieškovės solidariosios prievolės, nekonstatuota.

34Įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, nustato tam tikras procesines teises ir pareigas siekiantiems nutraukti santuoką sutuoktiniams bei bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškiantis sutuoktinis privalo ieškinyje pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Tik iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas gali būti dalijamas (CK 3.118 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ir gali viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

35Šioje byloje nustatyta, kad teismas, spręsdamas santuokinio turto padalijimo klausimą, nustatė sutuoktinių kreditorius. Tokiu atveju teismas, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išsprendimą, vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą veikti aktyviai, pagrįstai įtraukė kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kolegija sprendžia, kad, vykdydamas įstatymo reikalavimus, susijusius su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, teismas turėjo pagrindą spręsti apie sutuoktinių prievolių pobūdį, nes tai buvo būtina nagrinėjant turto padalijimo klausimą (CK 3.118 straipsnis). Prievolės pobūdžio klausimo išsprendimas reikšmingas užtikrinant kreditorių teisėtų interesų apsaugą, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies.

36Kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentuose neatskleista teismo padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą, todėl teismai pagrįstai neatnaujino proceso šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

38Netenkinant kasacinio skundo, tretiesiems asmenims, pateikusiems atsiliepimus į kasacinį skundą, priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą G. B. sumokėjo advokatui 1000 Lt, o V. Š. – 500 Lt. Šios sumos atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl priteistinos iš kasatorės tretiesiems asmenims. Be to, iš kasatorės valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 123,10 Lt (2010 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt, o G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

42Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 123,10 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja R. J. 2008 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama:... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi... 7. Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą, per kurį... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų... 12. 1. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima... 13. 2. Kasatorės nuomone, CK 3.109 straipsnio 2 dalies pagrindu ji negali būti... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. B. prašo kasacinį... 15. 1. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas dėl prašymo... 16. 2. CK 3.126 straipsnis yra ne materialinė, o specialioji procesinė norma CPK... 17. 3. Kasatorė tik kasaciniame skunde iškėlė klausimą dėl sutuoktinių... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo V. Š. prašo kasacinį... 19. 1. Ne kreditoriai turi įrodyti savo reikalavimų, kylančių iš vekselių,... 20. 2. Kasatorės teiginys, kad kreditoriai byloje dėl bendrosios jungtinės... 21. 3. Kasatorės veiksmai neatitiko sąžiningos proceso šalies, siekiančios... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl įstatymo reikalavimų, apibrėžiančių galimybes atnaujinti procesą... 25. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti... 26. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo,... 27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 28. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip proceso atnaujinimo pagrindo... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir... 30. Kasatorė, nesutikdama su teismų priimtomis nutartimis, kuriomis atsisakyta... 31. Kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 32. Teisėjų kolegija sutinka, kad vekseliui būdingos išvardytos savybės. Jos... 33. Minėta, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti... 34. Įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, nustato tam tikras... 35. Šioje byloje nustatyta, kad teismas, spręsdamas santuokinio turto padalijimo... 36. Kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentuose neatskleista teismo... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme ... 38. Netenkinant kasacinio skundo, tretiesiems asmenims, pateikusiems atsiliepimus... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 41. Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys... 42. Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 123,10 Lt (vieną... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...