Byla 2A-658-254/2018
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-829/2017 pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Gamtutė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir A. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje ginčas kilo dėl likviduotos dėl bankroto įmonės administravimo išlaidų priteisimo iš buvusių įmonės vadovų.
  2. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 000 Eur administravimo išlaidų, įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Menchem“ iškėlė bankroto bylą Nr. B2-3361-340/2016, įmonės administratoriumi paskyrė MB „Gamtutė“. BUAB „Menchem“ vadovu nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. birželio 7 d. buvo A. S., o nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. – V. M.. BUAB „Menchem“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikiami nuo 2012 m. Administratorius pažymėjo, kad įmonės balanso, sudaryto už 2011 m., duomenimis, įmonė buvo nemoki jau 2011 metais (įmonė turėjo turto už 80 441 Lt (23 297,32 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 94 666 Lt (27 417,17 Eur). Tokiu būdu jau 2011 metais įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri nebuvo įvykdyta. Administratoriaus nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovų neteisėtus veiksmus. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi dėl atsakovų savalaikio neveikimo, įmonė negali įvykdyti savo įsipareigojimų ir sumokėti administratoriui priklausančio atlyginimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, administratorius įstatymo pagrindu nepadengtas administravimo išlaidas turi teisę prisiteisti iš buvusių įmonės vadovų. Patirtų administravimo išlaidų dydį ieškovas grindžia PVM sąskaita faktūra 1 957,72 Eur sumai ir dviem PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo dokumentais 42,28 Eur sumai.
  3. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonės direktoriumi buvo nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. birželio 7 d., turėjo įmonės 50 proc. akcijų, kurias už 5 000 Lt. perleido atsakovui V. M. kuomet įmonė buvo moki. Pripažino, kad jo vadovavimo laikotarpiu, įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau, jo nuomone, įmonė nebuvo nemoki.
  4. Atsakovas V. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad faktiškai UAB „Menchem“ vadovo pareigų nėjo (neturėjo galimybių jų eiti), darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, jokių sprendimų dėl įmonės veiklos vystymo, sandorių sudarymo nepriėmė, jokio atlygio iš bendrovės negavo, o UAB „Menchem“ vadovo pareigas faktiškai ėjo kitas asmuo – A. S.. Tokiu būdu reali įmonės finansinė padėtis jam objektyviai nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad jo formalaus vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Menchem“ skolos kreditoriams ne tik nepadidėjo, tačiau netgi sumažėjo, todėl jo veiksmai jokiu būdu nelėmė žalos bankroto administratoriui kilimo. Be to, atsakovo nuomone, ieškovės reikalaujamos 1 957,72 Eur žalos, kurią sudaro atlyginimas administratoriui, faktas ir dydis nėra įrodyti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis patvirtinti bendrą 2 000 Eur BUAB „Menchem“ administravimo išlaidų sumą priimta pagal ieškovo prašymą, kuriame užmokestis administratoriui už visą administravimo laikotarpį nurodytas tik 500 Eur, likusi 1 300 Eur suma – kitos preliminarios išlaidos, kurios nebuvo realiai patirtos.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai; priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir V. M. 2 000 Eur administravimo išlaidas ieškovei MB „Gamtutė“; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir po 60 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis po 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad A. S. UAB „Menchem“ direktoriumi registruotas nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. birželio 7 d., tačiau faktiškai įmonėje dirbo iki 2012 m. gegužės 25 d. V. M. UAB „Menchem“ direktoriumi registruotas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., tačiau nebuvo sudaręs darbo sutarties su UAB „Menchem“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Menchem“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Gamtutė“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinta 2 000 Eur, įskaičius mokesčius, administravimo išlaidų sąmata. 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Menchem“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas dėl BUAB „Menchem“ veiklos pabaigos.
  3. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas įstatymu (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis), tačiau darė išvadą, kad šiuo atveju būtina nustatyti aplinkybes, kada įmonė tapo nemoki ir, ar bendrovės vadovai (savininkai) – A. S. bei V. M., kurie byloje yra nurodyti atsakovais, pagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovavimo įmonei laikotarpiu.
  4. Teismas konstatavo, kad tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas A. S. pripažino, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, dėl ko siekiant nedidinti skolų, atsakovas mėnesiui buvo išėjęs nemokamų atostogų. Prastą įmonės finansinę padėtį atsakovo vadovavimo laikotarpiu patvirtinto ir liudytojos R. G. ir V. Č.. Todėl teismas darė išvadą, kad jau 2011 metais įmonė buvo nemoki. Teismas pažymėjo, kad minėtas išvadas patvirtina ir byloje pateikta prievolių ataskaita, iš kurios matyti, jog valstybei įmonės skola pradėjo didėti nuo 2011 m. lapkričio 1 d., ką pastebėjo ir Vilniaus apygardos teismas, keliant įmonei bankroto bylą. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas A. S., iki 2012 m. gegužės 25 d. būdamas įmonės vadovu, ir matydamas, kad įmonės skolos auga, o turto įmonė neturi, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą, kas suponuoja išvadą, kad jis neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais.
  5. Spręsdamas dėl atsakovo V. M. civilinės atsakomybės, teismas nustatė, kad atsakovas įmonės direktoriumi buvo išrinktas 2012 m. gegužės 23 d. ir šias pareigas ėjo iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 2012 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centrui buvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 metus, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas V. M. negalėjo nežinoti apie prastą įmonės turtinę padėtį, tuo labiau, kad išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 4 ir akcininkų sąrašo įregistravimas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre patvirtina, jog 2014 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi A. S. priklausančios UAB „Menchem“ akcijos (50 proc.) buvo parduotos V. M.. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tapus įmonės vadovu, jis turėjo pareigą išsiaiškinti įmonės realią finansinę padėtį, o nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nevykdydamas įstatyme numatytų pareigų, prisiėmė neigiamų padarinių riziką. Nors atsakovas teigė, kad su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, teismas darė išvadą, kad nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. V. M. buvo minėtos įmonės vadovu, todėl sprendė, kad jam taikytinos visos ĮBĮ įmonės vadovui nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra galiojantys. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis faktiškai nėjo įmonės vadovo pareigų, konstatavus, kad atsakovas nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentu, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra sąlygų, kadangi jo vadovavimo laikotarpiu skolos kreditoriams ne tik nepadidėjo, tačiau netgi sumažėjo. Teismas pastebėjo, kad tokios žalos dydis įrodinėjamas tuo atveju, kai prašoma priteisti padarytą žalą kreditoriams ar bankrutuojančiai įmonei, o ne reikalaujant priteisti administravimo išlaidas.
  6. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kurių kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovams minėtos prezumpcijos nepaneigus, teismas sprendė, kad pagal administratoriaus pareikštą reikalavimą atsakovai turi atsakyti solidariai.
  7. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarta BUAB „Menchem“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Tos pačios dienos nutartimi teismas patvirtino BUAB „Menchem“ 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, neišskiriant kokia suma skirtina bankroto administratoriaus atlyginimui. Ši nutartis įsiteisėjusi, atsakovai teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl teismas laikė, kad atsakovai su ja sutiko. Teismas pastebėjo, kad į bylą pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros – serija RC: 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 2977727 ir 2017 m. sausio 26 d. Nr. 13540507-1, 2017 m. gegužės 24 d. sąskaita faktūra Serija 2017/05/24 Nr. 07-05-24, nepatvirtina, jog įmonė pagal jas atsiskaitė, t. y. faktiškai patyrė šias išlaidas. Tačiau ieškovei pateikus kvitą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. VĮ „Registrų centras“ buvo sumokėta 21,14 Eur už juridinio statuso registraciją bei iš Juridinių asmenų registro išplėstino išrašo su istorija nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo įregistruotas teisinis statutas „bankrutuojantis“, teismas laikė, kad PVM sąskaitos faktūroje serija RC: 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 2977727 nurodytos išlaidos iš tiesų buvo patirtos. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui įvykdžius bankroto procedūras, jis turi teisę gauti už tai atlyginimą. Bankroto proceso metu kitoms administravimo išlaidoms nepanaudota lėšų suma gali būti skiriama administratoriui kaip jo atlyginimas. Tokiu būdu teismas ieškovės prašomą priteisti 1 957,72 Eur sumą laikė administratoriaus atlyginimu. Teismas pripažino, kad tokį atlyginimo dydį nėra pagrindo laikyti nepagrįstai dideliu, neproporcingu ar neteisingu, nes tokia suma (1 957,72 Eur) yra adekvati tiek vykdyto bankroto proceso pobūdžiui – supaprastinam bankroto procesui, jo trukmei, tiek bankroto byloje atliktų būtinų veiksmų mastui ir neviršija ĮBĮ nustatytos sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, 131 straipsnio 2 dalies 3 punktas; ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 1 d.). Tokiu būdu, teismas laikė pagrįstu ieškovės prašomą priteisti 1 957,72 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris priteistinas iš atsakovų solidariai.
  8. Tenkinęs ieškinio reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad tenkina ir ieškinio reikalavimą dėl priteisimo iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 3 077,88 Eur viršija 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 8.2 ir 8.19 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad teisme ieškovės atstovas neatstovavo 24 valandų, kadangi bendra vykusių teismo posėdžių trukmė siekė tik 3 val. Todėl teismas darė išvadą, kad už atstovavimą teisme ieškovės atstovui turėtų būti priteistina ne daugiau nei 251,61 Eur, už ieškinio surašymą – ne daugiau nei 2 096,75 Eur (838,70 Eur x 2,5; Taisyklių 8.2 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad ieškovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kiek turėjo kelionės išlaidų dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į Šakių miestą, kurios turėtų būti atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 3 punktas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir bylos šalių procesinį elgesį, teismas ieškovės prašomas priteisti išlaidas sumažino iki 800 Eur. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas 60 Eur žyminio mokesčio sumą priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis (po 30 Eur), bei po 5 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo teismo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir ieškovo MB ,,Gamtutė“ patikslintą ieškinį apelianto V. M. atžvilgiu atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovo MB „Gamtutė“ apelianto V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas, nustatančias įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas pažymi, kad nebuvo realiu įmonės vadovu – nesudarinėjo jokių sandorių bendrovės vardu, nepriiminėjo/neatleidinėjo darbuotojų, nesprendė jokių nei kasdienių, nei strateginių įmonės klausimų, neveikė kaip bendrovės atstovas, tarp apelianto ir UAB „Menchem“ nebuvo sudaryta darbo sutartis, apeliantas niekada iš UAB „Menchem“ negavo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, o bendrovės vadovo pareigas visada atliko tik A. S.. Apeliantui niekada nebuvo perduoti jokie bendrovės veiklos dokumentai. Tai, kad atsakovas realiai neatliko vadovo funkcijų patvirtina ir liudytojos, buvusios UAB „Menchem“ finansininkės R. G. parodymai, kad jai dirbant UAB „Menchem“ jos vienintelis tiesioginis vadovas visada buvo tik A. S., o kai jis nutraukė darbo sutartį su bendrove, bendrovė daugiau jokios veiklos nebevykdė, naujo vadovo neturėjo, bendrovėje nebuvo darbo. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad už 2011 m. UAB „Menchem“ finansinę atskaitomybę 2012 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centrui pateikė apeliantas. Pažymi, kad bendrovės finansinę atskaitomybę už 2011 m. patvirtino atsakovas A. S., todėl tik jam galėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą, kuris teismo posėdžio metu patvirtinto, kad bendrovė veiklos nebevykdė jau nuo 2012 m. vasario mėn.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 4 ir akcininkų sąrašo įregistravimas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre patvirtina, jog 2014 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. S. priklausančios UAB „Menchem“ akcijos (50 proc.) buvo parduotos apeliantui. Apeliantas neneigia, kad ketino įsigyti UAB „Menchem“ akcijų, tačiau tikrasis UAB „Menchem“ akcijų pirkimas–pardavimas niekada neįvyko, nes apeliantui niekada taip ir nebuvo pateiktas A. S. žmonos pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius. Todėl apeliantas laikė, jog akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ir jam nuosavybės teisės į 50 proc. UAB „Menchem“ akcijų taip ir neperėjo. Todėl apeliantas niekada nelaikė savęs ir UAB „Menchem“ vadovu ar akcininku. Apeliantas apie esamą bendrovės situaciją sužinojo tik 2015 m. iš bankroto administratoriaus, pastarajam susisiekus su juo.
    3. Teismas visiškai nevertino civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo, nesiaiškino atsakovo veiksmų tiesioginio ryšio su ieškovui kilusiais nuostoliais. Apelianto nuomone, tarp jo veiksmų ir administratoriui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes jam tapus bendrovės formaliu vadovu bendrovė jau buvo nemoki, nevykdė veiklos. Todėl net ir atsakovui iš karto po jo paskyrimo įmonės vadovu kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei neturint turto, administravimo išlaidos nebūtų padengtos. Tuo labiau, kad jo vadovavimo laikotarpiu skolos kreditoriams sumažėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, kuris lieka neatlygintas bankrutuojančios įmonės. Tokiu būdu, apeliantas jokios žalos bendrovei nepadarė (net jei jo neteisėti veiksmai ir būtų konstatuoti). Be to, UAB „Menchem turėjo debitorių, todėl ieškovas galėjo išsiieškoti šias skolas ir tokiu būdu padengti bankroto administravimo išlaidas, o to nepadaręs, prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų neatlygintinumo.
    4. Nepagrįsta teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismui 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4182-340/2015 patvirtinus bendrą BUAB „Menchem“ administravimo išlaidų sumą 2 000 Eur, bankroto administratorius galėjo spręsti, kokia suma skirtina administravimo išlaidoms, o kuri skirtina administratoriui kaip jo atlyginimas. Apelianto nuomone, tokia išvada teismas įteisino ne kompensacinio, bet baudinio pobūdžio nuostolių atlyginimą. Pažymi, kad administratorius, prašydamas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tik 500 Eur numatė kaip atlygį bankroto administratoriui, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti, kad ieškovas įrodė 1 457,72 Eur (1957,72 Eur – 500 Eur) žalos dydį ir pagrįstumą. Apeliantas pažymi, kad 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovės teismui pateikta sąskaitą už administravimo paslaugas išrašyta atgaline data, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.
    5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-486/2010, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų priteisimo, ratio decidendi ir nagrinėjamos bylos esminės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi joje suformuota teisės taikymo taisykle.
    6. Teismas, vertindamas ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nepagrįstai ignoravo ieškovo, kaip BUAB „Menchem“ administratoriaus, suteiktų paslaugų apimtį ir neanalizavo realiai patirtų išlaidų pagrįstumo. Ieškovas teismui nepateikė jokių realiai jo patirtas išlaidas patvirtinančių buhalterinių dokumentų (sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), išskyrus 42,28 Eur dydžio išlaidas už paslaugas Juridinių asmenų registrui, o 2017 m. lapkričio 13 d. teikto paaiškinimu metu aiškiai nurodė, kad jokių išlaidų nepatyrė. Todėl, apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo patvirtintos nepagristai didelės administravimo išlaidos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priimant minėtą nutartį, nei V. M., nei A. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo, dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų pasisakyti galimybės neturėjo, todėl minėta teismo nutartis neturi prejudicinės galios sprendžiant šį ieškinį.
    7. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo, teismas ignoravo ieškovo nesąžiningus veiksmus. Ieškovas, grįsdamas 2 000 Eur žalos dydį, į bylą paskutinio posėdžio metu pateikė 2017 m. gegužės 24 d. sąskaitą faktūrą serija 2017/05/24 Nr.07-05-24, kurioje nurodytas net 1 957,72 Eur dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas. Pažymi, kad ieškovas dar 2017 m. kovo 23 d. Šakių rajono apylinkės teismui buvo pateikęs analogiška ieškinį civilinėje byloje Nr.2-750-443/2017 dėl analogiško dydžio žalos atlyginimo, grindžiamą ta pačia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4182-340/2015, kuris buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Tai reiškia, kad ieškovo žala atsirado tik 2017 m. gegužės 24 d., ieškovui vienašališkai išrašius sąskaitą faktūrą serija 2017/05/24 Nr.07-05-24, t. y. jau po pirminio ieškinio pareiškimo, kas leidžia teigti, kad ieškovas žalą sukūrė dirbtinai, siekiant formaliai pagrįsti žalos patyrimą, kas laikytina nesąžiningu elgesiu, rodančiu piktnaudžiavimą procesu, todėl jam skirtina bauda pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo teismo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. atleidus iš direktoriaus pareigų, jis šias pareigas vykdė ir toliau, kad faktiškai liko įmonės vadovu, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neįvykusi, nes apeliantui nebuvo pateiktas atsakovo žmonos pasirašytas pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius. Pažymi, kad akcijų perleidimo sandoris įvykęs, V. M. išrinktas įmonės direktoriumi, o tai, kad jis nelaikė savęs UAB „Menchem“ vadovu, nesirūpino bendrovėje esančia finansine situacija rodo, kad V. M. netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Nors atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau jis galvojo, kad padėtis pasitaisys. Todėl šiuo atveju ir apeliantas turėjo pareigą esant įmonei nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien tai, kad po V. M. paskyrimo bendrovės direktoriumi skolos kreditoriams nepadidėjo, neatleido vadovo V. M. nuo ĮBĮ 8 str. numatyto įpareigojimo vykdymo.
    1. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl žalos dydžio. Atsakovo nuomone, administravimo išlaidos nepagrįstos. Ieškovas nepateikė jokių realiai patirtas išlaidas patvirtinančių buhalterinių dokumentų, 2017-11-13 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jokių išlaidų nepatyrė, todėl tenkinti pareikštus reikalavimus pilna apimtimi nebuvo pagrindo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas bankroto administratorius MB „Gamtutė“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas nors ir buvo paskirtas įmonės direktoriumi, tačiau minėtų pareigų faktiškai neatliko. Ieškovo nuomone, tai, kad apeliantas 2012 m. balandžio 12 d. įsigijo 50 proc. UAB „Menchem” akcijų, o 2012 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo sprendimu tapo UAB „Menchem“ direktoriumi, patvirtina, kad apeliantas kartu prisiėmė ir pareigas, įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), o jų tinkamai nevykdant, ir iš to kilusias pasekmes.
    2. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose atsispindėjo įmonės nemokumas, todėl nežinojo apie esamą nemokumą ir negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaneigia apelianto atsakomybės, nes jis, kaip įmonės vadovas ir akcininkas, turintis fiduciarines pareigas įmonei, privalėjo pasidomėti vadovaujamos įmonės finansine padėtimi bei privalėjo teikti minėtas ataskaitas, o jų neteikimas yra norminių teisės aktų pažeidimas, ne lengvinantis atsakomybę, o ją kvalifikuojantis. Ieškovas pažymi, kad atitinkamai apeliantui tenka ir atsakomybė už darbo sutarties su jo vadovaujama įmone nesudarymą, nes ši pareiga yra imperatyvi pagal ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatas.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir kilusių nuostolių. Ieškovas sutinka, kad įmonė tapo nemokia dar atsakovo A. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu (2011-12-31), tačiau vien tai nepaneigia apelianto atsakomybės, kadangi jis, vadovaudamas įmonei nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., nesidomėdamas įmonės finansine padėtimi ir nevykdydamas įstatymo nustatytų pareigų, pažeidė savo kaip įmonės vadovo fiduciarines pareigas ir bendruosius teisės principus.
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad net ir po apelianto paskyrimo įmonės vadovu jis būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei neturint turto, nebūtų iš ko padengti administravimo išlaidų. Ieškovas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo 2012 m. įmonėje visiškai nebuvo jokio materialaus turto. Pagal paskutinį turimą įmonės balansą (2011-12-31), įmonė turėjo trumpalaikio turto, todėl galimai minėtu periodu būtų galimybė bent iš dalies padengti teismo nustatytas bankroto administravimo išlaidas. Tuo tarpu savalaikiai neiniciavus bankroto bylos, turėto turto nebeliko.
    5. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai laikė pagrįsta administratoriaus nurodytą atlyginimo sumą (1957,72 Eur), tuo labiau, kad administratorius, teikdamas prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, prašė patvirtinti 500 Eur atlyginimą. Ieškovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino bendrą 2000 Eur administravimo išlaidų sumą, nenurodant kokia jos dalis tenka administratoriaus atlyginimui. Tokiu būdu patvirtintas išlaidas administratorius gali naudoti savo nuožiūra. Todėl neturi prievolės pagrįsti ar įrodyti jam skirto atlyginimo dydžio. Kartu pažymi, kad 2000 Eur administravimo išlaidų suma atitiko rekomendacinius dydžius.
    6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą sąskaitą už administravimo paslaugas, teigiant, kad ši sąskaita yra formalaus pobūdžio, išrašyta atgaline data. Ieškovas pažymi, kad apelianto minima sąskaita buvo išrašyta baigus vykdyti visas BUAB „Menchem” bankroto procedūras bei 2017 m. gegužės 24 d. pateikus prašymą išregistruoti įmonę iš juridinių asmenų registro.
    7. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad neva ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra patyręs administravimo išlaidų, išskyrus 42,28 Eur. Pažymi, kad nelogiška būtų manyti, kad per visą bankroto procesą (nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.) administratorius būtų patyręs tik 42,28 Eur administravimo išlaidų. Pažymi, kad šiuo atveju, ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą ieškovei šią sumą sumokėti.
    8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria patvirtinta 2000 Eur administravimo išlaidų sąmata neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi sprendžiant minėtą klausimą, atsakovai bylos nagrinėjime nedalyvavo, dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų pasisakyti galimybės neturėjo. Ieškovo nuomone, minėta nutartis turi prejudicinę galią ne tik apeliantui, bet ir visiems kitiems asmenims, nes yra įsiteisėjusi ir neginčijama.?
    9. Ieškovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Menchem“ turėjo debitorių, todėl ieškovas galėjo išsiieškoti skolas ir tokiu būdu padengti bankroto administravimo išlaidas, o to nepadaręs, prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų neatlyginimo, nėra susijęs su ieškinyje keliamu klausimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bankroto procese bankroto administratorės MB „Gamtutė“ turėtų BUAB „Menchem“ bankroto administravimo išlaidų priteisimo solidariai iš įmonės vadovų, jiems pažeidus pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-14 nutartimi UAB „Menchem“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Gamtutė“ (b. l. 14-15). Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 45-47) prašė priteisti iš atsakovų 2000 Eur bankroto administravimo išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-09-16 nutartimi patvirtintą bendrą 2000 Eur dydžio BUAB „Menchem“ administravimo išlaidų sumą viso supaprastinto bankroto metu. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo išlaidos, kurias prašė priteisti iš atsakovų solidariai.
  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
  1. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Nagrinėjamu atveju UAB „Menchem“ administravo riziką dėl administravimo išlaidų prisiėmusi administratorė MB „Gamtutė“.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, turi būti nustatinėjamos aplinkybės, kurios nagrinėjamos, ieškinį reiškiant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Jo nuomone, teismas turėjo nustatyti kiek išaugo įmonės skola kreditoriams dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Tačiau šioje teisės normoje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas remiantis specialiąja norma - ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kuri reglamentuoja kitus teisinius santykius – kreditoriaus turėtų išlaidų, šiam įmokėjus pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar administratoriaus turėtų išlaidų atlyginimą, kurios nebuvo atlygintos iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad šias išlaidas galima būtų mažinti jo nurodomų argumentų pagrindu.

11Dėl pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo

  1. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo red. nuo 2012-01-01) nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte – įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Juridinių asmenų registro 2017-03-13 išplėstinio išrašo su istorija duomenų apie UAB „Menchmen“ (b. l. 11-13) nustatyta, kad atsakovas A. S. UAB „Menchem“ direktoriumi įregistruotas nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 birželio 7 d., o nuo pastarosios datos – direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo buvo įregistruotas apeliantas V. M.. Jo paskyrimo data – 2012-05-25. 2012-05-25 JAR buvo pateiktas prašymas įregistruoti vadovą (14.7), 2012-05-23 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu (14.8). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį (įst. red. nuo 2012-03-01), bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovas V. M. tvirtina, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, tuomet konstatuotina, kad atsakovas pradėjo eiti UAB „Menchmen“ vadovo pareigas nuo jo išrinkimo dienos ir dėl to nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad jis nebuvo įmonės vadovas.
  1. Byloje yra VMI prie LR FM 2012-08-13 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, pagal kurio 1 priedą galima nustatyti, kad per 2011-01-01 – 2012-02-29 skola valstybės biudžetui yra 28 100,98 Lt ir ji pradėjo didėti nuo 2011-01-01 (b. l. 74). Vilniaus apygardos teismo 2015-05-14 nutartyje nurodyta, kad pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2011 m., UAB „Menchmen“ turtas sudaro 80 441 Lt, iš jo 77 096 Lt per vienerius metus gautinos sumos, tai yra, realiai įmonė turėjo turto tik už 3 345 Lt, o pradelsta skola valstybės biudžetui sudarė 27 968,47 Lt. Balanse už 2011 m. nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos – 94 666 Lt. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais jau jai vadovaujant direktoriui A. S..
  1. Byloje yra duomenys, kad atsakovas V. M. 2012-04-16 sudarė su atsakovu A. S. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis pardavė jam 50 vienetų, iš turimų 50 vienetų, UAB „Menchem“ akcijų (b. l. 88-89). Sutartis yra pasirašyta apelianto ir atsakovo A. S.. Išrašas iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 4 (b. l. 87) patvirtina, kad šis atsakovas gavo už akcijas sutartyje nurodytus 5000 Lt ir neturi įmonės akcijų. Be to, pažymėtina, kad iš 2017-03-13 išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog dar iki apeliantui V. M. tampant įmonės vadovu, Juridinių asmenų registre 2012-04-17 buvo įregistruotas akcininkų pasikeitimas, būtent paminėto 2012-04-16 dokumento pagrindu. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį šalys pasirašė jos sudarymo dieną – 2012-04-16 ir šią dieną ją pasirašė I. S. sutikdama, kad sutuoktinis parduotų turimas akcijas. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas neneigia, jog buvo paskirtas įmonės vadovu, o jį paskyrė 2012-05-23 visuotinis akcininkų susirinkimas (14.8). Todėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma yra pagrindu atmesti apelianto argumentus, kad jis neįgijo akcijų, nebuvo akcininku, ar apie tai, kad yra įmonės akcininkas ir vadovas sužinojo tik 2015 m. iš bankroto administratoriaus.
  1. Iš Juridinių asmenų registro 2017-03-13 išplėstinio išrašo su istorija duomenų nustatyta, kad 2011 m. finansinės atskaitomybė, aiškinamasis raštas, patvirtintos finansinės ataskaitos gautos ir įregistruotos 2012 m. birželio 28 d. Apeliantas nurodo, kad bendrovės finansinę atskaitomybę už 2011 m. patvirtino atsakovas A. S., todėl tik jam galėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas, CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, tiesioginės prieigos būdu prie VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad UAB „Menchem“ finansinės atskaitomybė buvo sudaryta 2011-12-31 (laikotarpio pabaiga), ji pasirašyta atsakovo A. S., patvirtinta 2012-03-29 bei pateikta 2012-06-28. Byloje esantys VSDFV duomenys patvirtina, kad atsakovas A. S. įmonėje dirbo iki 2012-05-25 (b. l. 58), o apeliantas įmonės vadovu buvo paskirtas 2012-05-23 visuotinis akcininkų susirinkimo (14.8). Taigi nustatyta, kad įmonės finansinę atskaitomybę sudarė atsakovas A. S., dar būdamas įmonės vadovu, bet ji buvo pateikta JAR, kai įmonės vadovu jau buvo išrinktas apeliantas, todėl jo argumentai, kad jis nežinojo apie UAB „Menchem“ finansinę atskaitomybę ir, kad jam tampant direktoriumi įmonė buvo nemoki, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, atmestini.
  1. Apeliantas nurodo, kad liudytojos R. G. ir V. Č. parodė, kad įmonės vadovas buvo A. S.. Išklausius 2017-11-13 teismo posėdžio garso įrašą (45:00 - 46:00, 47:15 - 48:00, 49:35 - 50:40) nustatyta, kad liudytoja R. G. ir V. Č. (garso įrašas nuo 54:15 – 59:10, 1:0019 -1:00:41) parodė, kad jų darbo santykiai su įmone nutrūko tuomet, kai įmonė nevykdė veiklos, nemokėjo atlyginimo, todėl liudytojos turėjo išeiti nemokamų atostogų. O liudytoja V. Č. parodė, kad liudytojos abi save atleido gerokai po metų. Šios liudytojos vadovu V. S. laikė tuo laikotarpiu, kai įmonė dar vykdė veiklą. L. V. Č. – įmonės teisininkė, parodė, kad ji neprisimena, ar V. M. buvo vadovu, tačiau jai žinoma, kad jis įregistruotas vadovu.
  1. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) konstatuoja, kad abiejų šių liudytojų draudėja iki 2013-09-01 buvo UAB „Menchem“, tačiau abiejų šių liudytojų atžvilgiu nuo 2012-03-01 iki 2013-08-01 fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis. Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad jų nedraudiminis laikotarpis prasidėjo dar įmonės vadovu būnant atsakovui V. S., kuomet įmonė buvo nemoki, nes ji nevykdė veiklos, nebuvo mokami darbuotojams atlyginimai. Pakartojus tai, kad apeliantas įmonės vadovu buvo paskirtas 2012-05-23 visuotinio akcininkų susirinkimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių liudytojų parodymai kaip tik patvirtina faktą, kad įmonė jau buvo nemoki, jai dar vadovaujant V. S., todėl įmonės vadovu paskyrus apeliantą, įmonė veiklos jau nevykdė, todėl jis turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Menchem“ iškėlimo iš esmės iš karto po to, kai tapo jos vadovu, tačiau šios pareigos neįvykdė (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Todėl aptariamu aspektu nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai neteikia pagrindo apeliacinio skundo argumentų pagrindu pripažinti skundžiamo teismo sprendimo išvadas dėl apelianto V. M. neteisėto neveikimo ir solidariosios atsakomybės dėl administravimo išlaidų atlyginimo neteisingomis.

12Dėl žalos dydžio

  1. Pagal ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatyta suma. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Taigi, ši teisės norma numatė ieškovo pareigą pateikti teismui UAB „Menchmen“ administravimo išlaidų sąmatą, kurią teismas turėjo pareigą patvirtinti, įvertinęs šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį (red. nuo 2015-01-01).
  1. Vadovaujantis šios nutarties 29 pastraipos nuostatomis, ieškovė sudarė išlaidų sąmatą ir 2015-08-26 ją pateikė Vilniaus apygardos teismui tvirtinti (civilinė byla Nr. B2-4182-340/2015). Tiek prašyme, tiek paaiškinimuose dėl UAB „Menchmen“ administravimo išlaidų sąmatos (b. l. 75, 76), ieškovė nurodė, kad teikiamoje 2700 Eur bankroto administravimo sąmatoje administratorės atlyginimas sudarys 500 Eur, o kitas išlaidas sudarys buhalterinės paslaugos (900 Eur), kanceliarinės ir pašto išlaidos (150 Eur), teisinės paslaugos (350 Eur), transporto išlaidos (400 Eur), archyvo tvarkymas (300 Eur), ryšių paslaugos (50 Eur), kitos išlaidos (50 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2015-09-16 nutartimi BUAB „Menchem“ nutarė taikyti supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino bendrą 2000 Eur dydžio BUAB „Menchem“ administravimo išlaidų sumą viso supaprastinto bankroto metu. Teismas nutartyje konstatavo, jog susipažinęs su administratoriaus paaiškinimais ir bankroto bylos medžiaga, mano, kad nurodoma administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė, o įvertinęs ĮBĮ 112 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas dėl bankroto administratoriui keliamų kvalifikacijos reikalavimų, dėl sąmatos pozicijų dėl buhalterinių paslaugų (900 Eur) bei teisinių paslaugų (350 Eur) išlaidų preziumavo, kad vienos iš šių sričių specialistas turi būti pats administratorius, todėl papildomai šios paslaugos neturi būti perkamos. Dėl bankroto administratoriaus sąmatoje nurodyto administratoriaus atlyginimo dydžio teismas nutartyje nieko nenurodė.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarties rezoliucinė dalis – teismo nutarimas – turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015-09-16 nutartyje aiškiai nurodė, kad klausimą sprendžia remdamasis bankroto administratoriaus pateikta sąmata. Joje buvo nurodyti atskirų rūšių administravimo išlaidų dydžiai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad teismas tvirtino kitokio dydžio administratoriaus atlyginimą, nei jis pats nurodė sąmatoje – 500 Eur vien todėl, kad nutarties rezoliucinėje dalyje administratoriaus atlyginimas neišskirtas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima spręsti, kad teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2365-658/2017, spręsdamas dėl administratoriaus atlyginimo. Tačiau išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Išnagrinėtoje byloje nebuvo nurodyta, kokią sąmatą bankroto administratorius teikė teismui tvirtinti, kokia buvo jos sudėtis, todėl 2017-11-22 nutartyje dėl bankroto administratoriaus atlyginimo buvo sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes - administratoriaus darbo, veiklos ir laiko sąnaudas bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus atlyginimo, šių aplinkybių nebuvo būtinybės nustatinėti, nes 500 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-16 nutartimi patvirtinus bankroto administratoriaus pateiktą sąmatą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Sutikus su ieškove, kad, Vilniaus apygardos teismui 2015-09-16 nutartimi patvirtinus BUAB „Menchem“ bendrą 2000 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą, bankroto proceso metu bankroto administratorė galėjo spręsti, kokia suma skirtina administravimo išlaidoms, o kokia – administratorei kaip jos atlyginimas, bankroto administratorė būtų atleista nuo pareigos pagrįsti realiai patirtų administravimo išlaidų dydžio, o tai prieštarautų nurodytai kasacinio teismo praktikai.
  1. Teisės į didesnį – 1957,72 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą negali sukurti ieškovės į bylą pateikta 2017-05-24 pačios išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija 2017/05/24 Nr. 07-05-24, nes administratoriaus atlyginimą nustato teismas, o nagrinėjamu atveju jis nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2015-09-16 nutartimi. Jeigu ši sąskaita išrašyta už kitas administravimo paslaugas, tai bankroto administratorė turėjo įrodyti byloje, kad jas realiai patyrė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
  1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė įrodė realiai turėjusi 42,28 Eur (21,14 Eur + 21,14 Eur) bankroto administravimo išlaidų, nes pagal 2015-09-15 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 2977727 už įmonės statuso pakeitimą į „bankrutuojanti“ ir pagal 2017-01-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13540507-1 – „bankrutavęs“ įregistravimą turėjo šias išlaidas, net nesant įrodymų apie pirmosios sąskaitos apmokėjimą, nes šie juridiniai faktai yra įrašyti Juridinių asmenų registre (netiesioginiai įrodymai). Apeliantas nurodo, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu teikto paaiškinimo metu aiškiai nurodė, kad daugiau jokių kitų išlaidų nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, išklausęs šio teismo posėdžio garso įrašą ir ieškovo atstovo atsakymus į atsakovo atstovės klausimus (garso įrašas nuo 31:00 iki 32:00). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė turėjusi 42,28 Eur kitų bankroto administravimo išlaidų.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Apibendrinus nustatytas byloje faktines aplinkybes ir remiantis nurodytais teisiniais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies, nustačius procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą pažeidimą (CPK 185 straipsnis), ir solidariai iš atsakovų A. S. ir V. M. ieškovei MB „Gamtutė“ priteistos 2 000 Eur administravimo išlaidos sumažintinos iki 542,28 Eur (500 Eur + 42,28 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies, teisines pasekmes sukuria ir kitam atsakovui A. S., kuris nors ir nepateikė apeliacinio skundo, tačiau su atsakovu yra susietas solidariosios prievolės atlyginti ieškovės turėtas bankroto administravimo išlaidas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 27 proc. (542,28 Eur x 100 : 2000 Eur), o atmestas – 73 proc. (100 proc. – 27 proc.).
  1. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodytų argumentų pagrindu, kurie nekartojami, pagrįstai sprendė, kad Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija ieškovės turėtos 800 Eur atstovavimo išlaidos. Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę į 216 Eur (800 Eur x 27 :100) turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.
  1. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistas žyminis mokestis sumažinamas iki 16 Eur (60 Eur x 27 proc. : 100).
  1. Pirmosios instancijos teismas turėjo 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas paskirsčius pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 7,30 Eur (10 Eur x 73 proc. : 100) šių išlaidų, nes ieškovė įstatymo yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Likusi dalis – 2,70 Eur šių išlaidų turėtų būti priteista iš atsakovų lygiomis dalimis. Tačiau iš atsakovų priteistina suma yra mažesnė (2,7 Eur : 2) nei valstybei priteistina minimali 3 Eur suma, todėl iš atsakovų šios išlaidos nepriteistinos.
  1. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 45 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 175 1 straipsnis). Jo apeliacinis skundas tenkintas 73 proc. (2000 Eur – 542,28 Eur = 1457,72 Eur x 100 : 2000 Eur), o atmestas 27 proc., todėl jis turi teisę į 33 Eur šių išlaidų atlyginimą.
  1. Ieškovės atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė ir prie jo pridėjo 2018-01-30 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18-01/30. Kasacinis teismas išaiškino, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Be to, turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017). Nagrinėjamu atveju atsiliepime ne tik, kad nėra prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau taip pat nepateikta duomenų, kad 2018-01-30 sąskaitą ieškovė apmokėjo, todėl nėra pagrindo priteisti jai aptariamas išlaidas.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

17Iš atsakovų A. S., asmens kodas ( - ) ir V. M., asmens kodas ( - ) solidariai ieškovei MB „Gamtutė“, juridinio asmens kodas 302898027, priteistas 2000 Eur administravimo išlaidas sumažinti iki 542,28 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų, 28 ct), o iš šių atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistas 800 Eur teisines pagalbos išlaidas sumažinti iki 216 Eur (dviejų šimtų šešiolika eurų).

18Iš atsakovų A. S. ir V. M. lygiomis dalimis priteistą 60 Eur žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 16,00 Eur (šešiolikos eurų) ir panaikinti sprendimo dalį dėl 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei iš šių atsakovų.

19Priteisti iš ieškovės MB „Gamtutė“ 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

20Priteisti apeliantui V. M. iš ieškovės MB „Gamtutė“ 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai