Byla I-4224-208/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai J. H. G., pareiškėjos atstovui G. G. ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. H. G. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. K., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja J. H. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 13–14) prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015-08-26 sprendimą Nr. ( - ) (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2015-06-11 sprendimą Nr. ( - ) (toliau – ir Skyriaus sprendimas).

4Pareiškėja paaiškina, jog ji yra žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) savininkė. Nurodo, jog pagal naujai parengtą projektą bus naikinamas pareiškėjos naudojamas kelias, į kurį pareiškėja yra investavusi daug lėšų. Pagal šiuo metu pateiktą projektą kelias yra suprojektuotas priešinga kryptimi, yra visai nepravažiuojamas ir netinkamas net praėjimui pėstute, jo vietoje vyrauja šaltinių vandenys. Šią aplinkybę patvirtino ir antstolė J. B.. Dėl to pareiškėja yra atribota nuo išorinio pasaulio, o nusitiesti naują kelią ji neturi galimybės. Pažymi, jog naujai projektuojant kelią nebuvo atsižvelgta į jos nuomonę, veiksmai atlikti jai nežinant, todėl skundžiami sprendimai yra naikintini.

5Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog valstybė panaikino kelią prieš tai neįsitikinusi, kad realiai galima naudotis dokumentuose suprojektuotu keliu. Pažymėjo, jog V. K. yra dar nesumokėjusi visos sumos už žemę, kurioje yra kelias, vedantis į pareiškėjos sklypą, tačiau reiškia pretenzijas dėl pareiškėjos naudojamo kelio. Pažymėjo, jog viešasis kelias, kuris yra suprojektuotas Širvintų savivaldybės ir kuriuo NŽT siūlo patekti į pareiškėjos sklypą, yra nenutiestas, o privažiavimas egzistuoja tik dokumentuose. Ta vieta yra apaugusi medžiais ir krūmais, o gerinti tokio kelio būklę pareiškėja neturi teisės, nes kelias yra viešasis savivaldybės kelias, o be to, pareiškėja neturi tam lėšų. Į Širvintų savivaldybę dėl šio kelio būklės buvo kreiptasi kelis kartus, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas. Pažymėjo, jog kelio servitutas per kitą sklypą yra tik 30 m ilgio, o likusi kelio, kuri sudaro virš pusės kilometro, dalis yra viešasis kelias, priklausantis Širvintų rajono savivaldybei.

6Atsakovai NŽT ir NŽT Širvintų skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 30–36) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovai nurodo, jog skundžiamame Skyriaus sprendime pareiškėjai buvo nurodyta, kad pageidaujamas naudotis kelias, t. y. kuriuo pareiškėja važinėjo per gretimą žemės sklypą, iki pareiškėjos žemės sklypo nėra numatytas. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes privažiavimas prie pareiškėjos sklypo yra užtikrintas per kitą žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, o siekdama važinėti per V. K. žemės sklypą, dėl kelio servituto per šį sklypą ji turėtų susitarti su V. K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Taip pat, pareiškėjai nurodyta, jog NŽT kompetencijai nepriskirti žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų privažiuojamųjų kelių įrengimo, remonto, pagerinimo darbai. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes NŽT konstatavo, jog trečiųjų asmenų V. K. ir R. K. reikalavimas neleisti pareiškėjai važinėti pro jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra pagrįstas.

8Teigia, jog pareiškėjos argumentas, kad pagal naujai parengtą projektą yra panaikintas pareiškėjos seniai naudojamas kelias, o šiaurinėje pareiškėjos žemės sklypo dalyje nurodytas kelias yra naujai suprojektuotas, yra nepagrįstas, nes ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų planinėje medžiagoje punktyrine linija yra pažymėtas kelias šiaurinėje pareiškėjos žemės sklypo pusėje, minėtoje vietoje kelias taip pat nurodytas pareiškėjos preliminariniame žemės sklypo plane, bei yra matomas ortofotografiniame žemėlapyje. Rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šalia pareiškėjos žemės sklypo šiaurinėje pusėje buvo suprojektuotas žemės sklypas, per kurį buvo numatytas kelio servitutas iki pareiškėjos žemės sklypo, tuo užtikrinant pareiškėjai privažiavimo galimybę. Šalia pareiškėjos sklypo pietinėje pusėje 2009 m. suprojektuotam žemės sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas. Pažymi, jog 2009 m. rengiant žemėtvarkos projektą kelis kartus vyko viešas svarstymas, todėl pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su planu ir pareikšti savo nuomonę, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nurodo, jog kelio servitutą privačiam žemės sklypui NŽT vadovas arba jo įgaliotas asmuo administraciniu aktu galėtų nustatyti tik esant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 str. 2–5 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, nurodytų minėtoje teisės normoje, NŽT nėra įgaliota nustatyti kelio servitutą privačiam sklypui, todėl pareiškėja savo teises gali ginti CK nustatyta tvarka. Atsakovų nuomone, pareiškėjos argumentas, kad jai reikia nusitiesti kelią yra nepagrįstas, nes nuo 18 m pločio rajoninės reikšmės kelio, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, turi būti privažiuojama 4 m pločio vietinės reikšmės viešuoju keliu, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir servitutiniu keliu per gretimą privatų žemės sklypą. Už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę yra atsakinga savivaldybė, o jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, o tarnaujančiojo daikto savininkas neturi teisės kelio servituto vietoje nurodytos žemės naudoti kitaip nei keliui.

9Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog NŽT panaikino kelią, nes jis nebuvo numatytas jokiuose dokumentuose. O privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio sklypo yra numatytas kitoje vietoje.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti (I t., b. l. 82–83).

11Atsiliepime nurodo, jog jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu. Teigia, jog nei pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu ji įsigijo šį žemės sklypą, nei jokiuose kituose dokumentuose nėra nustatytas joks kelio servitutas, o pareiškėja kelią per jai priklausantį žemės sklypą pasidarė savavališkai, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Apie pareiškėjai suprojektuotą kelią kitame, šalia esančiame žemės sklype, V. K. žinoma seniai, tačiau pareiškėja minėtu keliu naudotis neketina. Pažymi, kad pareiškėja pasirašė 2011-06-06 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 5 ir jokių pastabų nepateikė.

12Skundas atmestinas.

13Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl NŽT 2015-08-26 sprendimo Nr. ( - ) ir NŽT Širvintų skyriaus 2015-06-11 sprendimo Nr. ( - ), kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas dėl privažiuojamojo kelio prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, panaikinimo.

14Teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl jos naudojamo privažiuojamojo kelio prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Naudojamas kelias nutiestas per V. K. priklausantį žemės sklypą, tačiau ji ruošiasi nebeleisti pareiškėjai naudotis nutiestu keliu, todėl pareiškėja nebeturės susisiekimo. Šį prašymą tiek NŽT, tiek NŽT Širvintų skyrius skundžiamais sprendimais atsisakė tenkinti, nes nustatė, jog į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą kelias per V. K. žemės sklypą nėra suprojektuotas, o patekti į sklypą galima per gretimą privatų žemės sklypą, kurio projektinis Nr. ( - ). NŽT ir NŽT Širvintų skyrius nustatė, kad jokiuose dokumentuose kelias per V. K. priklausantį žemės sklypą nėra suprojektuotas, o administraciniu aktu nustatyti servitutą per jai priklausantį žemės sklypą NŽT negali, nes tai nepriskirtina jos kompetencijai (I t., b. l. 4–6).

15Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) priklauso 1998-11-02 (I t., b. l. 52–53). Iš teismui pateikto ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. ( - ) matyti, kad privažiavimui į pareiškėjai priklausantį sklypą iš šiaurinės sklypo pusės suprojektuotas 4 m vietinės reikšmės kelias ir servitutinis kelias (I t., b. l. 38). Kelias toje pačioje vietoje buvo suprojektuotas ir žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-08-23 įsakymu Nr. ( - ) (I t., b. l. 44) bei žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-25 įsakymu Nr. ( - ) (I t., b. l. 50). Iš teismui pateiktos 2013-06-07 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei Žemės sklypo kadastrinių duomenų matavimo bylos matyti, jog žemės sklypui, priklausančiam V. K., joks kelio servitutas privažiavimui prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nebuvo nustatytas (I t., b. l. 69–75, 93–101). Nors pareiškėja teigia, jog V. K. žemės sklypo privatizavimas vyko jai nežinant, tačiau pažymėtina, jog V. K. žemės sklypas buvo suprojektuotas 2009 m. rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio viešas svarstymas su visuomene vyko nuo 2011-09-19 iki 2011-10-03. Tai patvirtina teismui pateikta kopija iš spaudos (I t., b. l. 51). Be to, pažymėtina, jog pareiškėja yra pasirašiusi 2011-01-06 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 5 (I t., b. l. 101), kuriame nurodyta, jog V. K. priklausančiame žemės sklype jokių servitutų nėra, pareiškėja jokių pastabų taip pat nepateikė. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog kelias iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kada nors buvo suprojektuotas per šį sklypą taip pat nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas leisti jai į savo sklypą patekti per V. K. priklausantį žemės sklypą yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiškėja neįrodinėja fakto, kad kelio servitutas per V. K. priklausantį žemės sklypą kada nors buvo įregistruotas, tačiau nurodo, kad ji neturi galimybės nusitiesti naują kelią iš šiaurinės jai priklausančio žemės sklypo pusės. Paaiškina, jog toje vietoje vyrauja šaltinių vandenys, auga krūmai ir medžiai, vietovė molinga, t. y. joks kelias šioje vietoje neįrengtas, o jį įsirengti pareiškėja neturi galimybės, todėl negalėdama naudotis senuoju keliu, ji bus atribota nuo išorinio pasaulio.

16Taigi, nustačius, jog kelias per V. K. priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas, teismas turi nustatyti, ar nagrinėjamu atveju NŽT yra įgaliota spręsti klausimą dėl kelio servituto per V. K. priklausantį žemės sklypą nustatymo.

17Kelio servituto nustatymo klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 23 str. 2 d. nurodyta, kokiais atvejais servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu, t. y. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti (1 p.), valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis (2 p.), išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (3 p.), išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (4 p.), valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą (5 p.). Analogiškus atvejus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2 p.

18Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog ginčo situacija nepriskirtina nei vienam iš Žemės įstatymo 23 str. 20 d. bei minėtų taisyklių 2 p. nustatytų atvejų, kuomet NŽT administraciniu aktu galėtų nustatyti servitutą. Atsižvelgiant į tai, NŽT ir NŽT Širvintų skyrius skundžiamais sprendimais pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl privažiuojamojo kelio prie jai priklausančio žemės sklypo.

19Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog viešasis kelias, kuris yra suprojektuotas Širvintų savivaldybės ir kuriuo NŽT siūlo patekti į pareiškėjos sklypą, yra nenutiestas, o privažiavimas egzistuoja tik dokumentuose. Gerinti tokio kelio būklę pareiškėja neturi teisės, nes kelias yra viešasis savivaldybės kelias. Pažymėjo, jog kelio servitutas per kitą sklypą yra tik 30 m ilgio, o likusi kelio dalis, kuri sudaro virš pusės kilometro, yra viešasis kelias, priklausantis Širvintų rajono savivaldybei.

20Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Žemės įstatymo 7 str. 2 d. 3 p. numato, jog valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka gatvėms ir vietiniams keliams. Žemės įstatymo 13 str. 3 d. nustato, jog perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai). Atsižvelgiant į tai, jog Širvintų savivaldybė yra žemės, kurioje suprojektuotas privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio sklypo patikėtinė, jai atsisakius pagerinti suprojektuoto kelio būklę, pareiškėja galės kreiptis į teismą su atskiru skundu dėl jos galimai pažeistų teisių Širvintų savivaldybei atsisakius pagerinti jai patikėjimo teisę priklausantį kelią.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. teismas pažymi, jog ginčo atveju pareiškėjai kelio servitutas per V. K. priklausantį žemės sklypą gali būti nustatytas CK numatyta tvarka, todėl NŽT nagrinėjamu atveju jokių pareiškėjos teisių nepažeidė ir neapribojo. Be kita ko, remdamasi gero viešojo administravimo principu, skundžiamuose sprendimuose NŽT ir NŽT Širvintų skyrius pasiūlė pareiškėjai kelio servitutą nusistatyti CK numatyta tvarka.

22Teismas taip pat pažymi, jog jokių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant pareiškėjos prašymą pareiškėja nenurodė, o skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

23Pagal minėto straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nagrinėjamu atveju, skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka bei pagrindimas (sprendimai grindžiami įstatymų nuostatomis, nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas). Taigi, šiuo aspektu pareiškėjos skundas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

24Apibendrinus tai kas išdėstyta NŽT ir NŽT Širvintų skyrius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir pagrįstai jo netenkino, todėl panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-08-26 sprendimą Nr. ( - ) ir NŽT Širvintų skyriaus 2015-06-11 sprendimą Nr. ( - ) nėra jokio pagrindo, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

26pareiškėjos Juzefos H. G. skundą atmesti.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėja J. H. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 4. Pareiškėja paaiškina, jog ji yra žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastrinis... 5. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog valstybė... 6. Atsakovai NŽT ir NŽT Širvintų skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l.... 7. Atsakovai nurodo, jog skundžiamame Skyriaus sprendime pareiškėjai buvo... 8. Teigia, jog pareiškėjos argumentas, kad pagal naujai parengtą projektą yra... 9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą su... 11. Atsiliepime nurodo, jog jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su... 12. Skundas atmestinas.... 13. Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl NŽT 2015-08-26 sprendimo Nr. ( - )... 14. Teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl... 15. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai žemės... 16. Taigi, nustačius, jog kelias per V. K. priklausantį sklypą niekada nebuvo... 17. Kelio servituto nustatymo klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 23... 18. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog ginčo situacija... 19. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog viešasis kelias,... 20. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Žemės įstatymo 7 str. 2 d. 3 p. numato,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. Teismas taip pat pažymi, jog jokių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant... 23. Pagal minėto straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti... 24. Apibendrinus tai kas išdėstyta NŽT ir NŽT Širvintų skyrius tinkamai... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 26. pareiškėjos Juzefos H. G. skundą atmesti.... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...