Byla e2S-1729-340/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K. ir trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės J. H. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. K. atžvilgiu.

5Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K., kuriuo prašė nustatyti per atsakovei V. K. priklausantį 18,8708 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 8922/0001:78, esantį Maišelių k., Alionių sen., Širvintų r., 4 m pločio kelio servitutą pagal matininko V. K. 2015-09-16 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti jai laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015-09-16 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ). Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei suarus faktiškai esantį kelią, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu tenkino - leido ieškovei laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015-09-16 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame ( - ). Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl konstatavo, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą einantį per atsakovei priklausantį 18,8708 ha žemės sklypą su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis. Pabrėžė, kad ieškovė minėtu keliu naudojasi nuo pat nuosavybės teisių į jos žemės sklypą atkūrimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jai būtų nustatytas servitutas naudotis minėtu keliu. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė kelią suartų, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes ji turėtų iš naujo nutiesti kelią, kas pareikalautų daug piniginių lėšų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei suarus kelią, nesant galutinio teismo sprendimo, ieškovė neturėtų galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir sodybą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė V. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Ieškovės teiginiai, jog servitutu prašomas nustatyti kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ji gali privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovės žemės sklype yra kelias. Kad atsakovei priklausančiame žemės sklype nėra kelio, patvirtina ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-4224-208/2016, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Neegzistuojančiam objektui (keliui) negalimas nei pastovaus, nei laikino (laikinosiomis apsaugos priemonėmis) servituto nustatymas;
  2. Ieškovė tikėtinai nepagrindė būtinos servituto sąlygos – objektyvaus servituto būtinumo. Ieškovė turi galimybę prie savo sklypo privažiuot tam tikslui suprojektuotu keliu – rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatytais žemės (kelio) servitutais ieškovei buvo užtikrintas privažiavimas į jai priklausantį sklypą iš šiaurinės sklypo pusės per kitus sklypus;
  3. Ieškovės teiginiai, jog jai nustatytu servitutiniu keliu pravažiavimas yra apsunkintas, yra nepagrįsti. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji negali naudotis nustatytu servitutiniu keliu.

10Ieškovė J.H. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė šiuos atsikirtimus:

  1. Atsakovės nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje nebuvo nurodyta, kad kelio apskritai nėra, o tik kad toks kelias nebuvo suprojektuotas, t.y. nubraižytas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose;
  2. Ieškinys yra pareikštas dėl to, jog vienintelis faktinis ieškovės kelias į namus buvęs beveik 100 metų ir tebesantis dabar, atsakingų valstybės ir savivaldybės pareigūnų nebuvo suprojektuotas brėžiniuose bei nustatytas kaip servitutinis, o ieškovei nėra daugiau alternatyvų kaip pasiekti savo namus. Suprojektuotas servitutinis kelias ir privažiavimo kelias iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo puses per beveik dvidešimt metų net nebuvo pradėtas įrenginėti, t.y. jis ir toliau liko tik popieriniuose brėžiniuose. Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad valstybės nustatyto servitutinio kelio zonoje nėra jokio žvyro danga grįsto kelio.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo nustatyti per atsakovei V. K. priklausantį 18,8708 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) 4 m pločio kelio servitutą pagal matininko V. K. 2015-09-16 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido ieškovei laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015-09-16 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ).

17Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad servitutu prašomas nustatyti kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ji gali privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Pasak apeliantės, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovės žemės sklype yra kelias.

18Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Tokiomis priemonėmis yra užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo būsimas įvykdymas, užkertamas kelias žalos atsiradimui ar jos padidėjimui. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) jeigu netaikant konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.).

19Ieškiniu ieškovė Juzefa H. G. prašo teismo nustatyti kelio servitutą per atsakovei V. K. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) ir teigia, jog šiuo keliu ji visą gyvenimą galėjo pateikti į savo sklypą, tuo tarpu valstybės įstaigų ieškovei suprojektuotas privažiavimas buvo nustatytas neinformavus ieškovės, be to, juo neįmanoma privažiuoti prie ieškovės sklypo. Atsakovė šį ieškovės teiginį neigia bei nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra kelias, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausantį žemės sklypą. Be to, pažymėjo, kad iki savo žemės sklypo ieškovė gali privažiuoti valstybės nustatytu servitutiniu keliu per kitus žemės sklypus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovei Vilniaus apskrities viršininko 2007-08-23 įsakymu Nr. 2.3-8904-89 nustatytas kelio serviruotas iš šiaurinės sklypo pusės. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė šios aplinkybės iš esmės neneigia, tačiau nurodė, jog suprojektuotas servitutinis kelias ir privažiavimo kelias iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo puses per beveik dvidešimt metų net nebuvo pradėtas įrenginėti, t.y. jis ir toliau liko tik popieriniuose brėžiniuose, be to, valstybės nustatyto servitutinio kelio zonoje nėra jokio žvyro danga grįsto kelio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodydama aukščiau pateiktus teiginius, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl valstybės nustatyto servitutinio kelio įrengimo ji buvo ėmusis kokių nors veiksmų, kreipusis į valstybės institucijas dėl jo įrengimo ar pan. Ieškovės nurodyti argumentai, kad valstybės nustatyto servitutinio kelio zonoje nėra jokio žvyro danga grįsto kelio, nesuteikia teisės ieškovei savavališkai važinėti ir naudotis atsakovės sklypo dalimi, siekiant patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenų, jog nustatytu servitutiniu keliu ieškovė naudotis negali bei neginčijamų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str.).

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012 ir kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo ieškovei, jog teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Teisė į kompensaciją, kaip atlyginimo išraišką, ir nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje. Dėl išdėstyto pažymėtina, jog net teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius servitutą per atsakovei V. K. priklausantį žemės sklypą, jis bet kokiu atveju bus atlygintinis ir ieškovė neišvengiamai patirs išlaidų, siekdama privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo.

22Dėl paminėto, konstatuoti, jog iki bus priimtas sprendimas dėl kelio servituto nustatymo ieškovės teisės yra suvaržytos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes ieškovė negalėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o priėmus ieškovei J. H. G. palankų sprendimą, šis negalės būti įvykdytas, nėra pakankamo pagrindo, nes atsakovei sunaikinus ar pakeitus pravažiavimą, teismas turi teisę įpareigoti jį atkurti. Aplinkybė, jog pravažiavimas per atsakovei priklausantį žemės sklypą galimai yra patogesnis bei kad juo buvo naudojamasi daugelį metų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo priėmimo.

23Paminėtina ir tai, jog sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės yra patenkinamas ieškovės materialinis reikalavimas, nors byla nėra išnagrinėta iš esmės. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės prašymas taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones negali būti taikomas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

24Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutartis naikintina, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Akcentuotina, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesaisto pirmosios instancijos teismo ir nedaro įtakos būsimam teismo sprendimui šioje byloje.

25Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovės J. H. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. K. atžvilgiu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės J. H. G.... 5. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K.,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovė V. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo... 10. Ieškovė J.H. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo nustatyti per atsakovei V. K.... 16. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi... 17. Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė... 18. Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti... 19. Ieškiniu ieškovė Juzefa H. G. prašo teismo nustatyti kelio servitutą per... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo ieškovei, jog teismų... 22. Dėl paminėto, konstatuoti, jog iki bus priimtas sprendimas dėl kelio... 23. Paminėtina ir tai, jog sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo... 24. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog... 25. Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337... 26. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti...