Byla e2A-1487-653/2019
Dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. H. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė J. H. G. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama nustatyti atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), laikiną 4 m pločio kelio servitutą, pagal matininko V. K. 2015-09-16 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (viešpataujantysis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), iki Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) teisės aktų nustatyta tvarka įrengs ir įteisins vietinės reikšmės kelią (pažymėta dalis reikalavimuose nenurodyta, tačiau suprantama iš ieškinio turinio) ir priteisti iš ieškovės atsakovei vienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi laikinu servitutu. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad jai nuo 1998 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys ( - ), į kuriuos ji visą gyvenimą galėjo patekti per pietinėje jos žemės sklypo pusėje buvusį 4 m pločio kelią, kurį nuolatos remontuodavo ir prižiūrėjo, nes niekas daugiau šiuo keliu nesinaudojo. Ties šiuo keliu, esančiu 18,8708 ha žemės sklypu (projektinis Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ), naudojosi, o vėliau (2013-06-07 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi) nuosavybės teises į jį įgijo atsakovė, kuri pradėjo drausti ieškovei naudotis keliu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyrius ieškovei paaiškino, kad privažiavimo kelias ieškovei suprojektuotas iš kitos, šiaurinės sklypo pusės, iš kurios niekada nebuvo galima ir iki šiol nėra galimybių privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Tariamas privažiavimo kelias iki jos žemės sklypo yra neva užtikrintas iš šiaurinės sklypo pusės (nuo 18 m pločio rajoninės reikšmės kelio) Vilniaus apskrities viršininko 2007-08-23 įsakymu Nr. 2-3-8904-89, suprojektuotu 35 m ilgio ir 4 m pločio servitutiniu keliu, kuris niekada nebuvo įrengtas ir iki šiol yra nepraeinamas ir nepravažiuojamas, be to, kelio servitutas nebuvo nustatytas ieškovės žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktu; bei Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-089, suprojektuota apie 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmės kelio atkarpa, kuri niekada nebuvo įrengta ir iki šiol yra nepraeinama ir nepravažiuojama. Ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl minėto servituto nustatymo pagal tą patį parengtą planą, tačiau visų instancijų teismai jos reikalavimo netenkino. Naujo ieškinio pateikimą grindžia naujais pagrindais: 2018 m. vasarą pastebėjo, kad dalis (~370 kv. m) minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-089, suprojektuotos apie ~500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmės kelio atkarpos, Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype, buvo užsėta spygliuočių sodinukais, t. y. mišku. Tai patvirtina faktą, jog ieškovė negali patekti į savo namus, nes suprojektuotas kelias iš šiaurinės pusės neegzistuoja ir Administracija nesirengia suprojektuotoje dalyje įrengti kelio. Ieškinį taip pat grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2017-10-16 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kurioje buvo konstatuota aplinkybe, kad pareiškėja šiuo metu neturi jokių galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pagal Vilniaus apskrities viršininko parengtą projektą yra numatyti keli kelio įrengimo variantai. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-07-05 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2280-811/2018, kuriame teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę šiai civilinei bylai, jog kelio atkarpą privalo nutiesti Administracija, tačiau ieškovė negali tam daryti įtakos. Pažymėjo, kad teismų sprendimais administracinėse bylose yra nustatytos esminės servituto nustatymo aplinkybės, dėl kurių ieškovė, nepasinaudojusi atsakovės žemės sklype esančiu istoriniu keliu, negali patekti į savo namus ar iš jų išvykti, o atėjus lietingam sezonui ir laiku sulaukti pagalbos, todėl mano, kad egzistuoja visos sąlygos kelio servituto per atsakovės žemės sklypą nustatymui.

93.

10Atsakovė V. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai tapatus išnagrinėtoje Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kurį Širvintų rajono apylinkės teismas 2016-12-23 sprendimu atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2017-10-07 nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-05-23 nutartimi ieškovės kasacinį skundą taip pat atmetė, todėl mano, kad ši byla turi būti nutraukta. Ieškovė nenurodė iš esmės naujų aplinkybių, o tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad servituto per atsakovės sklypą nustatymas yra objektyviai būtinas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatytais žemės (kelio) servitutais, ieškovei buvo užtikrintas privažiavimas į jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės sklypo pusės per kitus sklypus. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad servitutinis kelias neva yra prastos būklės, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovės sklypą, nes atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims.

114.

12Teigia, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus atsakovės sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, jog šiaurinio kelio būklė yra gera ir juo galima naudotis, ką ir pasakė visų instancijų teismai nagrinėję bylą. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypą. Ieškovė nepagrįstai remiasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl priimtas sprendimas šiuo atveju neturi prejudicinės galios. Pažymėjo, kad keliu iš šiaurinės pusės važinėja tik viena ieškovė, todėl faktinio kelio provėžos nesutampa su teisinio kelio ribomis tik dėl pačios ieškovės veiksmų, o tai, kad teisinio kelio būklė pablogėjo dėl pačios ieškovės pasyvumo ir ilgalaikio naudojimosi atsakovės sklypu, o ne keliu iš šiaurinės pusės, buvo konstatuota ir išnagrinėtoje civilinėje byloje. Net ir galimai neteisėtas eglučių pasodinimas negali sudaryti pagrindo nustatyti tokį neproporcingai didelį apribojimą atsakovės nuosavybės teisėms ir daryti žalą jos žemės ūkio veikloje naudojamam žemės sklypui, kuriame jau auga pasėliai.

135.

14Trečiasis asmuo Administracija atsiliepime sutiko su ieškiniu. Nuvykus į vietą nustatyta, jog vietinės reikšmės kelias iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės yra faktiškai nepravažiuojamas, neįrengtas, suprojektuotas tik dokumentuose. Juo ieškovė neturi galimybės pasiekti savo sodybos. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie dalies suprojektuotos 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmės kelio atkarpos užsėjimo spygliuočių sodinukais pažymėjo, kad nuvykus į vietą, šios aplinkybės nepasitvirtino, kadangi spygliuočių sodinukai pasodinti privataus žemės sklypo teritorijoje, o ne toje vietoje, kur turėtų būti įrengtas vietinės reikšmės kelias. Pripažino, kad Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę yra atsakinga Širvintų rajono savivaldybė, tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių suprojektuoti ir įrengti kelią iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės. Nesant finansinių išteklių, šiuo metu prioritetas yra skiriamas jau esančių pagrindinių kelių ir gatvių remontui ir rekonstravimui, o ne naujų kelių ir gatvių tiesimui menkai apgyvendintose teritorijose. Šiuo atveju, kelias reikalingas patekti tik į vienos ieškovės sodybą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė valstybės nustatytu servitutiniu keliu realiai negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir sodybą, nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

156.

16Trečiasis asmuo NŽT Širvintų skyrius atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ginčas dėl kelio servituto nustatymo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2018-10-12 patikrinus bendro naudojimo kelią, esantį riboje su žemės sklypais ( - ), nustatyta, kad buvo matomas faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias (iš šiaurinės pusės), nuo ( - ) gatvės (rajoninio kelio ( - ) (Nr. ( - ) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus. Pripažino, kad dalis kelio iš šiaurinės pusės yra apsodinta miško želdiniais. Tikėtina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) naudotojas eglučių sodinukais užsodino ir valstybinę žemę pažeisdamas savo žemės sklypo ribas, dėl ko bus atliktas patikrinimas. Pažymėjo, kad nors bendro naudojimo kelio vietoje, kuri buvo nurodyta žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose, 2018-10-12 buvo matomi keli nepravažiuojami kelio ruožai, kurių vienas užsodintas miško želdiniais, tačiau taip pat buvo matomas faktiškai išvažinėtas, naudojamas lauko kelias, kuris tam tikrose atkarpose patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ribas. Taip pat matomas posūkis nuo bendro naudojimo kelio link ieškovės žemės sklypo šiaurinės dalies ir išvažinėtas lauko kelias, kuriuo patenkama tik į ieškovės sodybą. Privažiavimo klausimas iki ieškovės žemės sklypo buvo išspręstas žemės reformos metu, suprojektuotas bendro naudojimo kelias bei nustatytas kelio servitutas per privatų žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo iš ieškovės šiaurinės sklypo pusės, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad 2018-10-12 faktiškai išvažinėti keliai matomi būtent iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės, nors kai kuriuose ruožuose faktinė kelio vieta ir nesutampa su suprojektuota kelio vieta, mano, kad ieškovė turi galimybę pasinaudoti kitu būdu įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra atsakinga Širvintų rajono savivaldybė.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-19 sprendimu ieškovės J. H. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei V. K. 800 Eur atstovavimo išlaidų.

208.

21Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teismų išnagrinėtus sprendimus, nustatė, kad ieškovė apleido šiaurinėje dalyje jai privažiuoti nustatytą kelią, todėl šis kelias dėl natūralaus gamtos poveikio tapo prastos būklės. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovei važiuoti nustatytu keliu iš šiaurinės dalies yra nepatogu ir šiam keliui reikia investicijų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir pareigų.

229.

23Teismas, įvertinęs NŽT Širvintų skyriaus 2018-10-12 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-854-(5.63.) laikė, jog šia išvada NŽT pripažino faktinę aplinkybę, kad suprojektuoto kelio dalis yra užsodinta eglių sodinukais. Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo yra pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 str. 1 d. bei 333 str. 1 d. Žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) savininkai 2018-12-20 kviečiami į NŽT Širvintų skyrių dėl galimo nusižengimo (neteisėto valstybinės žemės užėmimo) aplinkybių išaiškinimo. NŽT atstovės teigimu, eglių sodinukų savininkas ketina atlaisvinti valstybinę, keliui skirtą žemę, pasibaigus įšalui. NŽT taip pat nustatė, kad yra faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo ( - ) gatvės (rajoninio kelio ( - ) (Nr. ( - ) vakarų-rytų kryptimi (iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies), tačiau keliose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias yra ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o keliose atkarpose iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus. Teismas atsakovės pateikta filmuota medžiaga nustatė, kaip per 6 minutes, vidutinio greičio žingsniu, nuo ieškovės žemės sklypo iš šiaurinės sklypo dalies, galima be trukdžių, išvažinėtu lauko keliu, pasiekti pagrindinį kelią – ( - ) gatvę.

2410.

25Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko kaip jau išnagrinėtoje Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016. Tačiau teismas pripažino, jog ieškovė ieškinyje nurodė naują pagrindą, kuris nebuvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje, t. y. jog suprojektuotas kelias iš šiaurinės dalies vietomis yra užsodintas eglių sodinukais, todėl šiomis kelio dalimis ieškovė negali važiuoti suprojektuotu keliu. Dėl kitų suprojektuoto kelio dalių būklės, Administracijos prievolės nutiesti kelią, lėšų trūkumo įgyvendinti šią prievolę, ieškovės neišnaudotų visų galimybių savo teisių, patekti į žemės sklypą, neįgyvendinimo, visų instancijų teismai jau yra pasisakę nagrinėjant ginčą Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kuris yra įsiteisėjęs, todėl sprendė, kad ieškovė negali ginčyti ir iš naujo nustatinėti minėtoje civilinėje byloje nustatytų faktų.

2611.

27Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė servituto taikymo būtinųjų sąlygų. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad eglių sodinukai tik keliose vietose patenka į suprojektuoto kelio dalį iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės teismo posėdžio metu duotus parodymus, juos vertino kaip ieškovės principinę poziciją į savo sklypą patekti tik per atsakovės žemės sklypą, neišnaudojus kitų objektyvių galimybių naudotis suprojektuotu (be kita ko ir išvažinėtu) keliu iš šiaurinės sklypo dalies. Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti prašomą servitutą per atsakovės žemės sklypą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos kliūtys (eglių sodinukai) yra laikinos, o ieškovė šiuo metu gali patekti į savo žemės sklypą iš šiaurinės pusės be jokių kliūčių išvažinėtu keliu.

2812.

29Teismas nurodė, kad atsakovės nuosavybės teises saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., o atsakovės suartame ir pasėliais užsėtame sklype kelio servituto įrengimas, teismo vertinimu, pareikalautų didesnių sąnaudų, nei kelio iš šiaurinės pusės dalių sutvarkymas, ta pačia sunkiąją technika, kurią ieškovė teigė naudosianti servitutinio kelio sutvarkymui per atsakovės žemės sklypą. Sunkios technikos pagalba taip pat ir Administracija, kuri atsakinga už kelio įrengimą ir priežiūrą, turi objektyvią galimybę pašalinti tam tikrose suprojektuoto kelio atkarpose esančias kelio kliūtis.

3013.

31Teismas, vertindamas atsakovės nesąžiningumą, nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018 turėjo teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises savo nuožiūra, visi ūkio darbai, derliaus nuėmimas, sėja, buvo atliekami atsižvelgiant į metų laikus, juolab, kad ieškovė turėjo galimybę į savo sklypą patekti iš šiaurinės savo sklypo pusės.

32III. Apeliacinio skundo argumentai

3314.

34Apeliantė J. H. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3515.

36Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai išvažinėtą lauką su išvažinėta žole, pagal esantį teisinį reglamentavimą, vadina keliu. Byloje nėra ir nebuvo ginčo dėl to, kad išvažinėtas laukas ir žolė niekada nėra ir nebuvo kelias. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos aiškinant būtino nustatyti servitutą požymius, dėl ko sprendė, jog servitutinis kelias ieškovės atveju nėra būtinas. Teismas nepagrįstai nenustatė servituto, teigdamas, jog eglės sodinukų užsodinimas tėra laikina kliūtis ieškovei patekti į žemės sklypą. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas. Akivaizdu, kad šiai dienai ieškovė negali patekti į savo namus ir tinkamai naudotis savo nuosavybe ar gauti skubią medicininę pagalbą. Teismas privalėjo nustatyti servitutą, kadangi priešingu atveju tai prieštarautų CK 4.126 str. 1 d. Net ir pašalinus eglės sodinukus – ieškovė vis tiek neturėtų jokios kitos galimybės pravažiuoti lauko vietomis, kuriose suprojektuota kelio atkarpa, kadangi ten yra 5 m gylio smegduobė, apaugusi krūmais ir beržais.

3716.

38Teismas neturėjo teisės, nenustatęs servituto, leisti ieškovei naudotis kitiems asmenims, kurių neįtraukė į bylos nagrinėjimą, priklausančiais žemės sklypais. Tokiu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino, jog kitų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimas šiuo atveju yra teisėtas ir pateisinamas. Ieškovei šioje byloje nereikėjo įrodinėti, jog tretieji asmenys draudžia jai važinėti jiems priklausančiais žemės sklypais, nes byloje nebuvo pateikta jokių nuosavybės teisės prezumpciją paneigiančių įrodymų, ar įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. Paaiškino, jog tokia situacija, kokia yra dabar, susidarė dėl teismo priimtų procesinių sprendimų iki bylos nagrinėjimo, kai iš karto, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, buvo nustatytas terminas atsakovei atsiliepimui parengti. Šių kelių dienų atsakovei pakako, jog buvęs istorinis kelias buvo tyčia suartas.

3917.

40Teismo išvada, jog jis ieškovės nuotraukose mato pasėlius yra nelogiška. Tuo tarpu kitas byloje esančias analogiškas nuotraukas teismas vertino kitaip. Tuo atveju, jei teismas būtų uždraudęs atsakovei kelią panaikinti ar kitaip jį gadinti, nebūtų ginčo dėl šios aplinkybės. Būtų naudojamos mažesnės sąnaudos kelio atkūrimui nei jas patirtų Širvintų rajono savivaldybė. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė norėjo būtent per atsakovės žemės sklypą nustatyti servitutą.

4118.

42Teigia, jog ieškovė įrodė kitą naujo ieškinio pagrindą, t. y. jog Administracija neketina įrengti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-089 suprojektuotos ~500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpos ir artimiausiu metu to neplanuoja. Kadangi ieškovė neturi jokių svertų priversti atsakingą už suprojektuotos Kelio atkarpos įrengimą ir tvarkymą instituciją užtikrinti privažiavimą jau suprojektuotais keliais prie jos namų, teismo sprendimo teiginys, neva ieškovė galėtų (turėtų teisę) pati įrengti pravažiuojamą kelio atkarpą, yra nepagrįsta ir klaidinga.

4319.

44Atsakovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4520.

46Atsiliepime nurodoma, kad privažiavimo klausimas iki ieškovės žemės sklypo buvo tinkamai išspręstas žemės sklypo grąžinimo metu (žemės reformos metu), t. y. privažiavimo galimybe iki ieškovės žemes sklypo buvo užtikrinta ir nustatyta administraciniais aktais. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė naudojosi administraciniais aktais nustatytais privažiavimais, tačiau vėliau pati nustojo tą daryti ir be jokio teisinio pagrindo pradėjo važinėti per atsakovės sklypą. Ieškovės teiginiai, kad egzistuojantis privažiavimas neatitinka Kelių įstatyme įtvirtintos kelio sąvokos, jokios teisinės reikšmės šioje byloje neturi, nes jokių reikalavimų dėl administracinių aktų, kuriais buvo nustatytas privažiavimas iki ieškovės sodybos vietinės reikšmės keliu ir servitutiniu keliu, ieškovė šioje byloje neskundžia ir tokių reikalavimų nurodytu pagrindu tretiesiems asmenims ji nėra pareiškusi. Visi ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, tame tarpe ir dėl esamo privažiavo neatitikimo Kelių įstatymo nuostatoms bei kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat dėl aplinkybių, kad vietinės reikšmės keliu ir servitutiniu keliu ieškovė negali privažiuoti iki savo sodybos, yra atmestini, nes šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016.

4721.

48Ieškovės teiginiai, kad eglės sodinukai trukdo jai pravažiuoti yra visiškai nepagrįsti, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog yra privažiavimas į ieškovės sodybą. Naujai ieškovės nurodyta aplinkybė, t. y. pasodintos eglutės, netrukdo ieškovei pravažiuoti į savo sodybą. Ta aplinkybė, kad tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias yra ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies patenka į gretimus privačius žemės sklypus, o servitutinis kelias tiksliai nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta, jokios reikšmės šiuo atveju nedaro, ir to fakto, kad faktinis privažiavimas iki ieškovės sklypo egzistuoja, niekaip nepaneigia. Faktines provėžas šiose vietose padarė pati ieškovė, nes tik ji naudojasi nurodytais keliais.

4922.

50Paaiškino, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, yra nuolatos apdirbamas, šiuo metu yra apsėtas ir nustačius pravažiavimą per šį sklypą atsakovės sklypui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Ieškovė nepaneigė, kad privačių sklypų savininkai yra pareiškę kokias nors pretenzijas ieškovei dėl faktiškai išvažinėto kelio, kad šie savininkai prieštarautų, draustų ar trukdytų ieškovei naudotis jos faktiškai išvažinėtu keliu. Teigia, jog eglutės yra tik laikina kliūtis, kuri bus pašalinta. Beje eglutės niekaip nekliudo ieškovei patekti į savo sodybą, nes auga ne ant faktiškai išvažinėtų provėžų, o šalia jų.

5123.

52Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę dėl smegduobės, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, net ir pasisakant dėl šios aplinkybės, teigia, kad ieškovės nurodytas bylos lapas nėra susijęs su ieškovės teigiamomis aplinkybėms ir jų nepagrindžia. Atsakovės pateikta filmuota medžiaga taip pat šios aplinkybės nepatvirtina.

5324.

54Teigia, kad Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog netolimoje ateityje sutvarkys ieškovei administraciniais aktais nustatytą privažiavimą iki jos sodybos ir šis privažiavimas atitiks ieškovės pageidaujamą teisės aktuose nustatytą kelių būklę. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartyje Nr. e3K-3-200-916/2018 nurodyti išaiškinimai. Šiuo atveju ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes ieškinio reikalavimą bando pagrįsti savo pačios neteisėtais veiksmais. Ieškovės atlikti neteisėti veiksmai parodo ieškovės piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nei įstatymas, nei teismų praktika neįtvirtina pagrindo nustatyti servitutą tokiu atveju, kokiu nurodo ieškovė. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas sprendime neleido pažeidinėti trečiųjų asmenų teisių, bet atmetė ieškovės ieškinį, nes ji neįrodė servituto nustatymo būtinumo nauju pagrindu. Priimtas teismo sprendimas nereiškia, kad teismas leido ieškovei pažeidinėti trečiųjų asmenų teises jai naudojantis administraciniais aktais nustatytu privažiavimu.

5525.

56Apeliantė nurodo neteisingus argumentus, kad atsakovė tyčia, gavusi teismo pranešimą, suarė sutvarkytą ir užsėtą žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę, sklypo dalį ir tokiu būdu sunaikino vienintelį istorinį kelią į ieškovės namus. Pažymėjo, jog jokio kelio, per kurį ieškovė galėtų važinėti per atsakovės žemės sklypą, nebuvo. Šios aplinkybės buvo nustatytos prejudicinę reikšmę turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2016-04-07 sprendime administracinėje byloje Nr. I-4224-208/2016. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutarties priėmimo atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypą, naudotis savo kaip žemės sklypo savininkės teisėmis. Tuo tarpu ieškovė į bylą 2018-10-15 pateikė jos neteisėtų provėžų, einančių per atsakovės sklypą, fotonuotraukas, teigdama, kad provėžos sklype vis dar yra. Tačiau ieškovė sąmoningai nuslėpė faktą ir pateikė tik dalies atsakovės sklypo fotonuotraukas, bet tos sklypo dalies, kurioje jau nuo rugpjūčio mėnesio yra užsėti atsakovės pasėliai (žiemkenčiai), fotonuotraukų ieškovė sąmoningai nepateikė. Iš atsakovės pateikiamų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad didelė sklypo dalis, per kurią ėjo neteisėtos ieškovės provėžos, atsakovės jau seniai yra sutvarkyta ir užsėta žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę. Likusią sklypo dalį atsakovė galėjo sutvarkyti tik nuėmusi grikių derlių, t. y. 2018 m. spalio mėnesį, ką ji ir padarė. Nustačius servitutą per atsakovės sklypą, atsakovės nuosavybės teisėms būtų padaryta neproporcingai didelė žala, nes atsakovės sklypas, kuris yra žemės ūkio paskirties, yra naudojamas žemės ūkio veikloje, yra nuolat apdirbamas, šiuo metu apsėtas pasėliais. Leidus per jį važinėti ieškovei, būtų apsunkintas jo apdirbimas bei daroma žala pasėliams, atsakovei būtų daroma neproporcingai didelė žala.

5726.

58Trečiasis asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliantės argumentai dėl būtinumo pasinaudoti kaimyniniu sklypu negali būti nagrinėjami iš naujo, kadangi faktinės aplinkybės nuo 2016 m. nesikeitė. Kelio atkarpa, kuri yra užsodinta eglių sodininkais, yra užimta tik laikinai. Apeliantė, nesinaudodama trečiųjų asmenų nuosavybe, galės patekti į savo žemės sklypą. Pažymėjo, kad teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui, juolab surinkti papildomus duomenis sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimui. Dėl minimo kelio servituto jau buvo nagrinėjama civilinė byla ir teismai neapribojo atsakovei nevaržomai naudotis sau priklausančiu žemės sklypu. Taip pat pažymėjo, jog neatsisako įgyvendinti savo pareigos prižiūrėti, remontuoti, tiesti vietinės reikšmės kelius, tame tarpe ir ateityje įrengti suprojektuotą 500 m. ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpą, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymą Nr. 3207-089.

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6027.

61Apeliacinis skundas netenkintinas.

6228.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

6429.

65Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pripažintinos nustatytomis ir iš naujo jos nekartojamos.

6630.

67Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantė negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir sodybą dėl eglės sodinukais užsodinto suprojektuotos kelio atkarpos ir neįrengto kelio. Ieškovės teigimu, ji išnaudojo visas įmanomas aplinkybes, kad administraciniais aktais nustatytas privažiavimas būtų įrengtas ir sutvarkytas. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl būtinumo, kaip vienos iš servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų, ir nurodo, kadangi kasacinis teismas 2012-03-012 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 išaiškino, jog servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas.

6831.

69Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

7032.

71Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 str. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai taip pat turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

7233.

73Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis, be kita ko, nustatė, kad iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies yra išvažinėtas kelias, kuriuo ji be trukdžių, per 6 minutes, einant vidutinio greičio žingsniu, gali pasiekti (taip pat privažiuoti) pagrindinį kelią ( - ) gatvę); eglutės suprojektuotame kelyje pasodintos tik keliose vietose ir jų pasodinimas yra laikinas. Apeliantė argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas nenurodė.

7434.

75Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė visiškai analogiškus argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl būtinumo, kaip vienos iš servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų, buvo nurodžiusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotame kasaciniame skunde (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 (CPK 179 str. 3 d.), kurį išnagrinėjęs, kasacinis teismas 2018-08-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 pažymėjo, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką). <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 buvo konstatuota, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas buvo praktiškai neįgyvendintas (ėjo per pastatą, kurio atsakovė nenugriovė), o kelias per istorinę įvažą buvo neįmanomas dėl jos nebuvimo; teismas sprendė, kad servitutas nustatytinas tik konstatavus nesant realiai egzistuojančios alternatyvos pasinaudoti kitam asmeniui priklausančiu nuosavybės teisės objektu. Nagrinėjamoje byloje – priešingai: teismai, ištyrę ir įvertinę šalių pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad reali alternatyva, nors ji ieškovei ir ne tokia patogi bei naudinga, kaip pasinaudojant atsakovės turtu, egzistuoja, todėl nekonstatavo objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo.

7635.

77Esant nurodytam kasacinio teismo išaiškinimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 buvo pasisakyta dėl kitų suprojektuoto kelio dalių būklės, Administracijos prievolės nutiesti kelią, lėšų trūkumo įgyvendinti šią prievolę, ieškovės neišnaudotų visų galimybių savo teisių, patekti į žemės sklypą, neįgyvendinimo. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

7836.

79Apeliantė teigia, jog net jeigu ji ir naudotųsi iš šiaurinės pusės suprojektuotu keliu, jai vis tiek būtų sudaromos kliūtys patekti į jos nuosavybę, kadangi šiame kelyje yra 5 m gylio smegduobė, apaugusi krūmais ir beržais. Pažymėtina, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais nesivadovavo. CPK 306 str. 2 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kadangi apeliantė šiais apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė, nauji atsikirtimai (apeliantės nurodytos atsikirtimų aplinkybės) negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme, nes kitaip būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.

8037.

81Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ji neįrodė sąlygų servitutui nustatyti. Apeliantė gali pasiekti savo žemės sklypą ir sodybą pagal esantį privažiavimą, nustatytą administraciniais aktais. Nors apeliantė įrodinėja, jog ji išnaudojo visas įmanomas aplinkybes, kad administraciniais aktais nustatytas privažiavimas būtų įrengtas ir sutvarkytas, taip pat nurodė argumentus, susijusius su galimu atsakovės nesąžiningumu, kuris pasireiškė istorinio kelio sąmoningu užarimu ir užsodinimu įvairiomis kultūromis, šių aplinkybių vertinimas nedarytų jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip minėta, konstatuota, jog apeliantė į savo žemės valdą per suprojektuotą kelią gali patekti be esminių trukdžių.

8238.

83Apeliantė nurodo argumentus, jog teismas nepagrįstai išvažinėtą lauką su išvažinėta žole prilygina keliui taip, kaip jis suprantamas Kelių įstatyme. Be to, teismas, nenustatęs servituto leisti ieškovei naudotis kitiems asmenimis (kurie teismo iniciatyva nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis) priklausančiais žemės sklypais, pripažino, jog kitų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimas yra teisėtas ir pateisinamas.

8439.

85Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė savaip interpretuoja skundžiamame sprendime teismo nurodytus argumentus. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino esamo, administraciniais aktais nustatyto, privažiavimo iki apeliantės sodybos atitikties Kelių įstatymui ar kitiems teisės aktų reikalavimams, susijusiems su vietinės reikšmės kelių, esančių už gyvenamųjų vietovių ribų, tiesimo, rekonstravimo ir remontavimo techniniais reikalavimais, o sprendė klausimą, ar yra pagrindas nustatyti atsakovės žemės sklype servitutą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme dėstė principinę poziciją į savo sklypą patekti tik per atsakovės žemės sklypą; apeliantė pati nesutiko, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti tretieji asmenys, kurių žemės sklypai ribojasi su suprojektuotu keliu, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui nurodo jau priešingą poziciją dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į nagrinėjamą bylą. Šiuo atveju apeliantė dėsto tik visiškai deklaratyvius argumentus dėl minėtų asmenų įtraukimo į bylą, kadangi visiškai nenurodė, kokie konkretūs asmenys turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą ir kaip teismo sprendimo priėmimas darytų įtaką jų teisėms ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Vien aplinkybė, jog apeliantės ieškinys buvo atmestas, neleidžia daryti priešingos išvados.

8640.

87Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

8841.

89Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

9042.

91CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

9243.

93Atsakovė prašo teismo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą. Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą, pateikė 2019-06-06 sąskaitą Nr. 19/06/06-04 800 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, kad minėta suma sumokėta. Taigi, atsakovė realiai įrodė, jog patyrė prašomas priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.9 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos.

94Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

95Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

96Priteisti atsakovei V. K., a. k. ( - ) iš ieškovės J. H. G., a. k. ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė J. H. G. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama nustatyti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jai nuo 1998 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir... 9. 3.... 10. Atsakovė V. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 11. 4.... 12. Teigia, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus atsakovės sąskaita.... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo Administracija atsiliepime sutiko su ieškiniu. Nuvykus į... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo NŽT Širvintų skyrius atsiliepime su patikslintu ieškiniu... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-19 sprendimu ieškovės J. H. G.... 20. 8.... 21. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teismų išnagrinėtus sprendimus,... 22. 9.... 23. Teismas, įvertinęs NŽT Širvintų skyriaus 2018-10-12 Faktinių duomenų... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tarp tų pačių... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė servituto taikymo būtinųjų... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad atsakovės nuosavybės teises saugo Lietuvos Respublikos... 30. 13.... 31. Teismas, vertindamas atsakovės nesąžiningumą, nurodė, kad po Lietuvos... 32. III. Apeliacinio skundo argumentai... 33. 14.... 34. Apeliantė J. H. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės... 35. 15.... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime neteisėtai... 37. 16.... 38. Teismas neturėjo teisės, nenustatęs servituto, leisti ieškovei naudotis... 39. 17.... 40. Teismo išvada, jog jis ieškovės nuotraukose mato pasėlius yra nelogiška.... 41. 18.... 42. Teigia, jog ieškovė įrodė kitą naujo ieškinio pagrindą, t. y. jog... 43. 19.... 44. Atsakovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė... 45. 20.... 46. Atsiliepime nurodoma, kad privažiavimo klausimas iki ieškovės žemės sklypo... 47. 21.... 48. Ieškovės teiginiai, kad eglės sodinukai trukdo jai pravažiuoti yra... 49. 22.... 50. Paaiškino, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio... 51. 23.... 52. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę dėl smegduobės,... 53. 24.... 54. Teigia, kad Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog... 55. 25.... 56. Apeliantė nurodo neteisingus argumentus, kad atsakovė tyčia, gavusi teismo... 57. 26.... 58. Trečiasis asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 60. 27.... 61. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 62. 28.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 64. 29.... 65. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 66. 30.... 67. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantė negali patekti... 68. 31.... 69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servituto santykių teisinio... 70. 32.... 71. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o... 72. 33.... 73. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis, be kita ko, nustatė, kad iš... 74. 34.... 75. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė visiškai analogiškus argumentus... 76. 35.... 77. Esant nurodytam kasacinio teismo išaiškinimui, teisėjų kolegija sprendžia,... 78. 36.... 79. Apeliantė teigia, jog net jeigu ji ir naudotųsi iš šiaurinės pusės... 80. 37.... 81. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes,... 82. 38.... 83. Apeliantė nurodo argumentus, jog teismas nepagrįstai išvažinėtą lauką su... 84. 39.... 85. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė savaip interpretuoja skundžiamame... 86. 40.... 87. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 88. 41.... 89. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 90. 42.... 91. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 92. 43.... 93. Atsakovė prašo teismo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už... 94. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.... 95. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti... 96. Priteisti atsakovei V. K., a. k. ( - ) iš ieškovės J. H. G., a. k. ( - ) 800...