Byla 2A-607/2014
Dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo advokato R. K. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto arbitražinėje byloje pagal ieškovo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ ieškinį atsakovui advokatui R. K. dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ 2012-03-27 kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (Vilniaus komercinio arbitražo teismo byla Nr. 232, t. 1, b. l. 5-10), prašydamas priteisti iš atsakovo advokato R. K. 60 000 EUR baudą už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, 307 506, 51 Lt dydžio žalą, pasireiškiančią negautomis pajamomis, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-26 su atsakovu sudarė Prisijungimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas ieškovo partneriu ir tapo Partnerystės sutarties šalimi. Pagal 2010-05-26 tarp šalių sudarytą Sutartį su partneriu atsakovas įsipareigojo teikti teisines paslaugas išimtinai ieškovo klientams ir laikytis nekonkuravimo susitarimo. Abi sutartys įsigaliojo 2010-06-15. Atsakovas, jau būdamas ieškovo partneriu, aštuoniems klientams PVM sąskaitas–faktūras išrašė ne ieškovo vardu, be to, po Sutarties su partneriu nutraukimo, nepasibaigus nustatytam nekonkuravimo terminui, teikė paslaugas keturiems ieškovo klientams, tokiu būdu atsakovas pažeidė išimtinumo bei nekonkuravimo pareigas.

5II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

6Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013-06-30 sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-607/2014, b. l. 8-49) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 EUR baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškovui priteistos 50 000 EUR baudos sumos už laikotarpį nuo ieškinio gavimo dienos (2012-03-27) iki visiško sprendimo įvykdymo, 10 267,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad išimtinumo pareiga atsakovo atžvilgiu įsigaliojo nuo tada, kai jis tapo ieškovo partneriu Prisijungimo sutarties ir Sutarties su partneriu prasme, t. y. nuo 2010-06-15. Tai reiškia, kad atsakovas ieškovui privalėjo perduoti tik tą atlygį, kurį gavo už paslaugas, suteiktas jam turint ieškovo partnerio statusą ir veikiant ieškovo vardu. Teismas pažymėjo, jog prievolė apmokėti už teisines paslaugas kyla iš teisinių paslaugų sutarties, o PVM sąskaitos–faktūros išrašymas tėra pagal mokestinį reglamentavimą privalomas veiksmas, kuriuo įforminamas atsiskaitymo pagrindas finansinės apskaitos prasme, todėl PVM sąskaitos–faktūros atsakovo klientams už atliktus darbus iki atsakovas tapo partneriu negalėjo būti išrašytos ieškovo vardu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė išimtinumo pareigą, t. y. atliko teisines paslaugas, už kurias apmokėta pagal ieškovo nurodomas PVM sąskaitas–faktūras, pastarajam jau būnant ieškovo partneriu. Įvertinęs bylos įrodymus, pagrindžiančius nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimo faktą bei jo apimtį, teismas konstatavo, jog atsakovas nepasibaigus Sutartyje su partneriu nustatytam nekonkuravimo terminui teikė paslaugas ieškovo klientams UAB „W.“, H.Į.G. ir UAB „S.-E.“, tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas po Sutarties su partneriu nutraukimo teikė teisines paslaugas ar viliojo ieškovo klientą UAB „P. F.“, neįrodyta. Remdamasis advokato teisinių paslaugų teikimo ribas apibrėžiančių teisės normų analize, teismas nustatė, kad tarp bylos šalių sudarytas nekonkuravimo susitarimas pats savaime neprieštarauja įstatymams. Atsakovui byloje priešieškinio forma nepareiškus reikalavimo dėl tokio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, teisinio pagrindo nagrinėti, ar egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai šiam susitarimui pripažinti negaliojančiu, taip pat nėra. Už kiekvieną teismo nustatytą nekonkuravimo susitarimo pažeidimą atsakovui paskirtos Sutartyje su partneriu numatytos baudos, vieną jų ieškovui sumažinus perpus.

7III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas advokatas R. K. skunde (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-607/2014, b. l. 1-7) prašo 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo ieškovui priteistos 50 000 EUR baudos sumos už laikotarpį nuo 2012-03-27 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 10 267,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys arbitražo teismui buvo pateiktas ir procesas byloje pradėtas 2012-03-27, visam procesui nagrinėjamoje byloje taikytina Komercinio arbitražo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-06-30.

102. Skundžiamu sprendimu atsakovui paskirta bauda už tai, kad jis, įgyvendindamas Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos principą, teikė paslaugas savo ilgamečiams klientams. Toks sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, juolab, kad atsakovui priteistos ir neprotingai didelės netesybos. Be to, arbitražo teismas ignoravo faktą, kad atsakovas pasirašė prisijungimo sutartį prie ieškovo paruoštų sutarčių, kurias ieškovas atsisakė keisti, nepagrįstai sureikšmino ieškovo žodinę informaciją apie atsakovui sumokėtą honorarą, kuri atsakovo buvo paneigta, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovui atsisakius teikti paslaugas klientams be svarbios priežasties, jam galėjo būti pritaikyta drausminė nuobauda Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalies pagrindu.

113. Advokatų tarpusavio ginčai negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku, kadangi arbitražo paskirtis – spręsti ūkio subjektų ginčus. Advokatų tarpusavio santykiai yra reguliuojami specialaus Advokatūros įstatymo, kuriame nustatyta, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė (Advokatūros įstatymo 4 str. 3 d.). Tai suponuoja išvadą, jog advokatai tarpusavio ginče negali būti laikomi ūkio subjektais, jų ginčas negali būti laikomas komerciniu ginču ir toks ginčas negali būti perduotas nagrinėti arbitražo teismui. Ginčai, susiję su konkurencija, taip pat negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d.). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, remiantis Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

124. Aplinkybė, kad atsakovo prieštaravimai dėl ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme, išdėstyti jo baigiamojoje kalboje, arbitražo teismo buvo ignoruoti, rodo akivaizdų Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje įtvirtintų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir kitų principų pažeidimą ir sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, remiantis Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 4 punktu.

13Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-03-31 pateiktas atsakovo prašymas (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-607/2014, b. l. 61-64) skirti byloje žodinį nagrinėjimą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad byloje sprendžiant teisės normų, reglamentuojančių advokatūros veiklą, aiškinimo ir taikymo klausimus, reikalinga išsamiau išsiaiškinti atsakovo argumentus dėl nurodytų teisės normų aiškinimo bei priimto arbitražo sprendimo prieštaravimo pamatiniams advokatūros principams.

14Ieškovas advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ atsiliepime į atsakovo skundą (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-607/2014, b. l. 65-66) prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013-06-30 sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Tarp ginčo šalių sudarytos 2010-05-26 Prisijungimo sutartis bei 2010-05-26 Sutartis su partneriu, įskaitant nekonkuravimo įsipareigojimą, nebuvo pripažintos negaliojančiomis, todėl skundžiamo sprendimo priėmimas ir atsakomybės atsakovui taikymas, nustačius sutarčių pažeidimo faktą, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai. Atsakovas, kaip ilgametę patirtį turintis teisininkas profesionalas, prieš prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus turėjo įvertinti, ar jie neprieštarauja viešajai tvarkai. Tai, kad atsakovas nusprendė prisiimti sutartyse numatytus įsipareigojimus, tame tarpe nekonkuravimo įsipareigojimą, rodo, jog jis pripažino susitarimo teisėtumą.

162. Skundžiamu arbitražo teismo sprendimu išspręstas ginčas patenka į arbitražo teismo kompetenciją. Ją šalys suteikė teismui, sudarydamos arbitražinį susitarimą, ir jo neginčijo viso arbitražo proceso metu. Šalių ginčas dėl nekonkuravimo nėra susijęs su santykiais, reguliuojamais Konkurencijos įstatymo, todėl ginčas gali būti nagrinėjamas arbitražo teisme.

17IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Į skundą padavusio atsakovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 301 str. 5 d., 322 str.).

19Skundas atmestinas.

20Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar advokatų tarpusavio ginčai, tame tarpe ginčas dėl nekonkuravimo sutarties nuostatų pažeidimo, gali būti nagrinėjami arbitraže, taip pat klausimas, ar arbitražinio nagrinėjimo procedūra atitiko jai keliamus reikalavimus ir ar skundžiamas arbitražo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.

21Dėl kilusio ginčo arbitruotinumo

22Pagal Komercinio arbitražo įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2012-06-30) 2 straipsnio nuostatas komerciniu ginču laikytinas šalių nesutarimas, kilęs iš sutartinių ir nesutartinių teisinių santykių, išskyrus ginčus, kurių pagal įstatymą negalima perduoti arbitražui.

23Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Taip pat arbitražo teisme nenagrinėtini ginčai, kai viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 2 d.).

24Nurodytos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčas, kilęs iš advokato veikla užsiimančių subjektų teisinių santykių, susiklosčiusių sutarčių pagrindu, negali būti nagrinėjamas arbitražo teisme. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvos advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01) nuostatos, skirtos reglamentuoti advokatų veiklos sąlygas bei tvarką (Advokatūros įstatymo 1 str. 1 d.). Lietuvos advokatūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal sutartį, kuriai taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių reguliavimą nustato CK Šeštosios knygos, LI skyriaus 6.969 – 6. 982 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Jų turinys rodo, kad tarp partnerių (nepriklausomai nuo jų profesinės veiklos pobūdžio) susiklostantiems civiliniams teisiniams santykiams būdingas privatus teisinis aspektas, kas lemia, jog abipusiai priimtiną elgesio bendroje veikloje variantą šalys tvirtina sudarydami sutartis, susitarimus, kurių privalu laikytis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp nagrinėjamos bylos šalių sudaryta arbitražinė išlyga, įtvirtinta Sutarties su partneriu 13 straipsnio 3 dalyje (Vilniaus komercinio arbitražo teismo byla Nr. 232, t. 1, b.l. 19) ir Partnerystės sutarties 18 straipsnio 5 dalyje (b.l. 99), įpareigojo šalis iš jų sutartinių santykių kilusį ginčą, dėl jo nesusitarus taikiai, galutinai spręsti arbitraže. Vien tai, kad ginčas kilo tarp advokatų, taip pat nedaro jo nearbitruotinu. Nei Komercinio arbitražo įstatyme ( 11 str. 2 d.), nei Lietuvos advokatūros įstatyme nėra numatytas draudimas ginčą, kuris kilo tarp advokato veiklą vykdančių subjektų, perduoti arbitražo teismui. Priešingai, sisteminė-loginė advokatų veiklos ypatumus reglamentuojančių teisės normų analizė rodo, kad įstatymo leidėjas akcentuoja siekį advokatų, kaip profesionalių teisininkų, tarpusavio ginčus išspręsti kuo greičiau, ne teisminės gynybos priemonėmis, tokiu būdu išvengiant šios profesijos reputacijai žalingų pasekmių (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 11.1, 11.4, 11.8-11.9 p.). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo ginčą, kilusį iš sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, pripažinti nearbitruotinu dėl to, kad šalys vykdo advokato veiklą.

25Reikia pažymėti, kad ir paties atsakovo elgesys arbitražo proceso metu patvirtina, jog jis, kaip profesionalus teisininkas, pripažino Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013-06-30 sprendimu išspręsto ginčo arbitruotinumą aptariamu aspektu, baigiamosiose kalbose tik nurodęs, jog arbitražo teismas nėra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dėl to, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš konkurencijos santykių (Vilniaus komercinio arbitražo teismo byla Nr. 232, t. 5, b.l. 265). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į skundą teiginiu, jog pastarasis atsakovo argumentas, palaikomas ir nagrinėjamame skunde, yra nepagrįstas. Šalių sudarytoje Sutarties su partneriu 12 straipsnyje (Vilniaus komercinio arbitražo teismo byla Nr. 232, t. 1, b.l. 18-19) įtvirtintas nekonkuravimo įsipareigojimas sukuria tarp šalių civilinio teisinio pobūdžio santykius, kurie nėra susiję su Konkurencijos įstatymo reglamentuojamais santykiais. Todėl dėl tokios sutarties sąlygos tinkamo įgyvendinimo kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-470/2012).

26Dėl arbitražo nagrinėjimo procedūros teisėtumo

27Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, šalies pareiškimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas arbitražinio teismo kompetencijai, ir ne vėliau, nei pateikiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Iš skundžiamo arbitražo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo pozicija arbitražo teismo jurisdikcijos klausimu yra išdėstyta sprendimo 16 punkte, kuriame nurodoma, kad prieštaravimo dėl arbitražo teismo kompetencijos organizuoti kilusio ginčo sprendimą atsakovas ir jo atstovas neišreiškė atsiliepimuose. Toliau pažymima, jog prieštaravimo šiuo klausimu atsakovas nereiškė ir jokiuose kituose procesiniuose dokumentuose bei bylos žodinio nagrinėjimo metu. Vadinasi, atsakovo pozicija dėl arbitražo teismo kompetencijos nesikeitė tol, kol vyko bylos nagrinėjimas iš esmės, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog arbitražo teismas ignoravo atsakovo baigiamojoje kalboje, kuri arbitražui buvo pateikta pabaigus žodinį arbitražo procesą, išdėstytą prieštaravimą dėl ginčo, susijusio su nekonkuravimo įsipareigojimu, galėjimo būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad arbitražinis teismas gali priimti tokio pobūdžio pareiškimą ir vėliau, nei pateikiamas prieštaravimas dėl ieškinio, tačiau tai yra arbitražo teisė, o ne pareiga. Įstatymo leidėjas arbitražo teismui palieka diskrecijos teisę spręsti, ar tokio prieštaravimo uždelstas pateikimas laikytinas pateisinamu (Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 2 d.). Komercinio arbitražo įstatyme įtvirtinta arbitražo sprendimo surašymo tvarka nenustato, kad arbitražas pasisakytų šiuo klausimu. Arbitražo sprendimo priėmimo ir surašymo tikslas yra motyvuotu sprendimu užbaigti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau tuo nesiekiama išdėstyti arbitražo teismo sprendimo priėmimo aplinkybių. Kita vertus, skundžiamo arbitražo sprendimo 18 punkto turinys patvirtina, kad arbitražinis teismas įvertino kilusio ginčo nagrinėjimo galimumą arbitraže ir, remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsniu, sprendė, jog jis turi kompetenciją nagrinėti ginčą ir išspręsti jį iš esmės (b. l. 16). Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų ar kitų arbitražo procesą reglamentuojančių teisės normų, pagal kurias šalys susitarė nagrinėti bylą arbitražo teisme, pažeidimo, todėl atmeta pareiškėjo argumentą, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

28Dėl arbitražo teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai

29Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, arbitražo teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašoma panaikinti šios straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardintais pagrindais, kurių vienas – arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 5 d. 1 p.). Tokia nuostata reiškia, kad Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta galimybės skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka. Apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje nustatytos procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu.

30Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, netikrina, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos. Tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-7-181/2013; 2012-07-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2012).

31Skunde atsakovas nurodo, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo normas bei pamatinius principus, kuriais grindžiama advokato veikla, taip pat teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl netesybų dydžio. Detalizuodamas šį teiginį pareiškėjas nurodo, kad arbitražo sprendimas prieštarauja sąžiningos konkurencijos (Lietuvos advokatūros 5 str. 2 d.), sąžiningo sutarčių aiškinimo (CK 6.193 str. 1 d.) principams, pažeidžia teisės normas, nustatančias draudimą riboti advokato teisę teikti teisines paslaugas kitaip, nei įstatymu (Lietuvos advokatūros 4 str. 1 d.) bei atsisakymo teikti teisines paslaugas sąlygas (Lietuvos advokatūros 40 str. 1 d.). Tokie argumentai yra susiję su teisės taikymo klausimais, jais pareiškėjas išreiškia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendimo turiniu. Tai, be kita ko, reiškia, kad tokiais argumentais pareiškėjas siekia naujo bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. naujo faktinių aplinkybių nustatymo, ištyrimo ir jų teisinio vertinimo. Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išsamiau pasisakyti dėl skundo argumentų, susijusių su aukščiau nurodytų teisės normų taikymu. Todėl, nesant objektyvių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju būtų pažeistas viešasis interesas (tvarka), konstatuotina, kad pagrindo naikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013-06-30 sprendimo pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą nėra.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Komercinio arbitražo įstatymo (1996-04-02 įstatymo Nr. I-1274 redakcija) 37 straipsnio 3 ir 5 dalimis, CPK 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 232, dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 50 000 EUR bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškovui priteistos 50 000 EUR baudos sumos už laikotarpį nuo ieškinio gavimo dienos (2012 m. kovo 27 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 10 267,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinimo atmesti.

34Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“... 5. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013-06-30 sprendimu (Lietuvos... 7. III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas advokatas R. K. skunde (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr.... 9. 1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys arbitražo teismui buvo pateiktas ir... 10. 2. Skundžiamu sprendimu atsakovui paskirta bauda už tai, kad jis,... 11. 3. Advokatų tarpusavio ginčai negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku,... 12. 4. Aplinkybė, kad atsakovo prieštaravimai dėl ginčo nagrinėjimo arbitražo... 13. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-03-31 pateiktas atsakovo prašymas (Lietuvos... 14. Ieškovas advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“... 15. 1. Tarp ginčo šalių sudarytos 2010-05-26 Prisijungimo sutartis bei... 16. 2. Skundžiamu arbitražo teismo sprendimu išspręstas ginčas patenka į... 17. IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Į skundą padavusio atsakovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 19. Skundas atmestinas.... 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar advokatų tarpusavio ginčai,... 21. Dėl kilusio ginčo arbitruotinumo ... 22. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali akto... 23. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad... 24. Nurodytos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo... 25. Reikia pažymėti, kad ir paties atsakovo elgesys arbitražo proceso metu... 26. Dėl arbitražo nagrinėjimo procedūros teisėtumo... 27. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, šalies... 28. Dėl arbitražo teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai... 29. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, arbitražo teismo... 30. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje... 31. Skunde atsakovas nurodo, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimo,... 34. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi...