Byla 2A-231-407/2016

Dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 310 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams advokatų profesinei bendrijai ,,Baltic Legal Solutions Lietuva“, G. B., G. K., G. L., R. D., V. M., K. J. ir V. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 310 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams advokatų profesinei bendrijai ,,Baltic Legal Solutions Lietuva“, G. B., G. K., G. L., R. D., V. M., K. J. ir V. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Advokatas R. K. 2010 m. gegužės 26 d. su advokatų profesine bendrija ,,Baltic Legal Solutions Lietuva“ (toliau – ir Bendrija; atsakovė) sudarė prisijungimo sutartį, pagal kurią buvo priimtas Bendrijos partneriu (toliau – Prisijungimo sutartis). 2010 m. gegužės 26 d. tarp R. K. ir Bendrijos buvo sudaryta sutartis su partneriu (toliau – Sutartis su partneriu), kurios 12 straipsnis be kita ko nustatė, kad partneris įsipareigoja 18 mėn. po šios sutarties nutraukimo ar pasibaigimo neteikti teisinių paslaugų Bendrijos klientams, kurie paskutinius 9 mėn. buvo Bendrijos klientais. 2011 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos vyresnieji partneriai R. K. pareiškė nepasitikėjimą, kuris buvo grindžiamas pajamų slėpimu. 2011 m. rugsėjo 27 d. Bendrijos partneriai nusprendė pritarti R. K. pareikštam nepasitikėjimui ir pašalinti R. K. iš Bendrijos partnerių, nutraukiant Prisijungimo sutartį ir Sutartį su partneriu.

5Ieškovas R. K. kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas: 1) pripažinti Sutarties su partneriu 12 straipsnio nuostatą toje apimtyje, kiek yra apribota ir draudžiama ieškovui teisė teikti teisines paslaugas klientams, su kuriais ieškovas dirbo iki prisijungimo prie Bendrijos ir po sutarčių nutraukimo su Bendrija, niekine, nesukeliančia teisinių pasekmių ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti Prisijungimo sutarties ir Sutarties su partneriu nutraukimą neteisėtu, pripažįstant, kad nurodytos sutartys yra pasibaigusios dėl Bendrijos kaltės; 3) priteisti iš Bendrijos ir jos partnerių advokatų G. B., G. K., V. M., K. J., G. L., R. D. ir V. M. solidariai ieškovui 67 593,23 Eur turtinės žalos; 4) priteisti ieškovui iš Bendrijos 101 876,08 Eur nesumokėtą honorarą, 305,52 Eur nesumokėtą pelno dalį už 2012 m., 10 000 Eur Bendrijos negrąžinto įnašo dalį, 51 135,87 Eur kompensacines palūkanas; 5) priteisti ieškovui iš visų atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos; 6) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje ieškovas R. K. nurodė, kad nekonkuravimo susitarimas, įtvirtintas Sutarties su partneriu 12 straipsnyje toje apimtyje kiek yra apribota ir draudžiama ieškovui teisė teikti teisines paslaugas klientams, su kuriais ieškovas dirbo iki prisijungimo prie Bendrijos ir po sutarčių nutraukimo su nurodyta Bendrija, riboja sąžiningos konkurencijos teisę, prieštarauja pamatiniams advokatūros veiklos principams, be to, toks ribojimas yra absoliučios kliento laisvės rinktis advokatą pažeidimas. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo teigimu, toks susitarimas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir imperatyvioms teisės normoms, turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo teigimu, jis nepažeidė išimtinumo pareigos, todėl Prisijungimo sutartis ir Sutartis su partneriu buvo nutrauktos neteisėtai ir jos turi būti pripažintos pasibaigusios dėl Bendrijos kaltės. Prašydamas priteisti 51 135,87 Eur dydžio kompensacines palūkanas ieškovas jas paskaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą; procesines 6 proc. dydžio palūkanas prašė priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi.

7II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

8Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. K. iš Bendrijos 109 656,20 Eur nesumokėtą honorarą, 16 418,39 Eur kompensacines palūkanas, 7 003,26 Eur arbitražo mokestį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį arbitražo teismas atmetė.

9Arbitražo teismas atmetė ieškovo reikalavimą Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtintą nuostatą ginčijamoje dalyje pripažinti niekine. Arbitražo teismo vertinimu, Advokatūros įstatymo 4 straipsnyje tvirtina norma neturėtų būti vertinama kaip absoliutus draudimas bet kokia nenustatyta įstatymu forma riboti advokato paslaugų teikimą; ginčijamas susitarimas neapriboja advokato veiklos absoliučiai ir nedraudžia jam verstis advokato praktika; ieškovas išlieka advokatu ir turi teisę teikti teisines paslaugas savo klientams, išskyrus tuos, kurie buvo Bendrijos klientais paskutinius 9 mėnesius iki Sutarties su partneriu nutraukimo dienos. Nurodė, kad ieškovas, būdamas ilgametę patirtį turintis advokatas, kviečiamas tapti Bendrijos partneriu, turėjo galimybę lygiaverčiai derėtis dėl tokio prisijungimo sąlygų. Jei ieškovas laikė, kad Sutarties su partneriu 12 straipsnis prieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms teisės normoms, jis tai turėjo daryti arbitražo byloje Nr. 232, kurioje buvo nagrinėjamas Bendrijos reikalavimas, kildinamas iš minėto Sutarties 12 straipsnio. Arbitražo teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai, kai jis po daugiau nei 3,5 metų nusprendžia ginčyti sudarytą nekonkuravimo susitarimą, kuris jau baigė galioti, vertintini kaip nesąžiningi.

10Arbitražo teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Prisijungimo sutartis ir Sutartis su partneriu buvo nutrauktos neteisėtai, kadangi nepasitikėjimo ieškovui priežastis buvo ne tik advokatų kontoros SOLVINGS 2011 m. balandžio 26 d. klientui UAB ,,Orion Global Pet“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau ir bendras ieškovo elgesys, nebendradarbiavimas ir vengimas vykdyti Bendrijos partnerių prašymus.

11Ieškinio reikalavimus dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, arbitražo teismas tenkino iš dalies, priteistinų palūkanų dydį sumažindamas iki 5 proc. dydžio (6.210 str. 1 d.).

12Arbitražo teismas sprendė, kad išlaidas, patirtas advokatų pagalbai apmokėti, turi prisiimti jas patyrusi šalis ir šių išlaidų šalims nepaskirstė. Nurodė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į bylos aplinkybes, šalių veiksmus pasirengimo bylos nagrinėjimui procese ir ieškovo bei Bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius, kurių sumos nedaug skiriasi.

13III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Skundu pareiškėjas (ieškovas) R. K. prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) netenkintas reikalavimas pripažinti Sutarties su partneriu 12 straipsnio nuostatą ginčijamoje apimtyje negaliojančia; 2) netenkintas reikalavimas pripažinti Prisijungimo sutarties ir Sutarties su partneriu nutraukimą neteisėtu ir nepripažinta, kad šios sutartys pasibaigė dėl Bendrijos kaltės; 3) netenkintas reikalavimas dėl 67 595,23 Eur turtinės žalos priteisimo, nevisiškai tenkinti reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, netenkinti reikalavimai dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Arbitražo teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Atmesdamas ieškinio reikalavimą pripažinti Sutarties su partneriu 12 straipsnį negaliojančiu ieškinio reikalavimų apimtyje, arbitražo teismas įteisino sąžiningos konkurencijos ribojimą. Ginčijama nuostata yra niekinė, negaliojanti ir nesukelianti jokių teisinių padarinių toje apimtyje, kiek ji riboja ieškovo teisę sąžiningai konkuruoti, kadangi ji paneigia pamatinį advokatų veiklos principą – sąžiningą tarpusavio advokatų konkurenciją, pažeidžia viešąją tvarką, iškreipia advokato veiklos esminius principus, laisvą rinką, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kad advokato teisę teikti paslaugas gali riboti tik įstatymas, be to, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas apribojimas ieškovui teikti paslaugas yra absoliučios kliento laisvės rinktis advokatą pažeidimas.

162. Arbitražo procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.). Arbitražo teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines kompensacines ir procesines palūkanas, sąmoningai klaidingai taikė įstatymą. Arbitražo teismas, netaikydamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Be to, KAĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas, tačiau arbitražo teismo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo paskirstymo yra nemotyvuota. Arbitražo teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendime nustatė, kad Bendrija, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta su byla dirbusių teisininkų D. O. ir I. J. laiko ir darbų suvestinė, pažymėdamas, kad prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas Bendrija nepateikė jokių kitų, realų ir faktinį išlaidų patyrimą pagrindžiančių, dokumentų. Tačiau spręsdamas dėl tokių išlaidų priteisimo arbitražo teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų dydžiai nedaug skiriasi, ignoruodamas labai aiškią teisinę nuostatą, kad bylinėjimosi išlaidas turi prisiimti jas patyrusi šalis.

173. Arbitražo sprendimu pažeistas sąžiningas procesas, kaip vienas iš procesinės viešosios tvarkos elementų. Arbitražo teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, reikalaujančius, jog sprendimas būtų priimtas išklausius abi ginčo šalis ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Ieškovui nebuvo sudarytos lygios teisės rungtis, arbitražo teismas sąmoningai nevertino ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, savaip interpretavo Partnerio pašalinimo (ne)teisėtumo klausimą, nevertino ieškovo pateiktų teisinių argumentų, tame tarpe akivaizdžių rašytinių įrodymų dėl Bendrijos pažeidimų, taip pat priimto arbitražo sprendimo Nr. 232, turinčio prejudicinę galią, kuriuo buvo konstatuota, kad ieškovas nepažeidė išimtinumo pareigos (t. y. nenuslėpė pajamų nuo Bendrijos, nors dėl to buvo pareikštas nepasitikėjimas juo), teismų praktikos, pagrįstų rašytinių įrodymų.

184. Vienas iš arbitrų – arbitrė R. B. – galėjo būti šališka. Arbitrė R. B. yra tos pačios kaip ir arbitražo teismo valdybos narys P. K. advokatų kontoros Sorainen partnerė. Vilniaus komercinio arbitražo teismo vardu paskelbto arbitražo sprendimo kolegialaus valdymo organo narys ir to paties teismo vardu paskelbtą sprendimą priėmęs arbitras yra vienas su kitu teisiniais, pavaldumo ryšiais susiję asmenys, todėl arbitrė R. B. nepateikdama šios informacijos nepriklausomumo deklaracijoje suklaidino ieškovą dėl savo deklaruoto nepriklausomumo bei pažeidė KAĮ 15 straipsnyje įtvirtintą arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Be to, arbitrė R. B. nuo 1992 m. iki 1996 m. dirbo advokatų kontoroje Lideika, Petrauskas, Valiūnas & partners Lawin, vienas iš atsakovų šioje byloje – atsakovas G. B. minėtoje kontoroje dirbo nuo 1992 m. iki 2000 m., t. y. tuo pačiu metu. Viešai prisistatydama arbitrė R. B. atsakovą G. B. pristato kaip savo buvusį darbdavį. Šio fakto nepriklausomumo deklaracijoje arbitrė R. B. taip pat nenurodė. Be to, arbitrė R. B. gali būti suinteresuota priimamu sprendimu šioje byloje, kadangi ji yra advokatų kontoros Sorainen advokatė, todėl yra pagrindas manyti, kad dvi iš esmės panašios advokatų kontoros sudaro tokius pačius susitarimus dėl advokatų nekonkuravimo.

19Atsiliepime į skundą atsakovė advokatų profesinė bendrija ,,Baltic Legal Solutions Lietuva“ prašo pareiškėjo skundą atmesti ir arbitražo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Ieškovo argumentas, kad arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nepagrįstas. Tokius pat argumentus dėl Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtintos ginčijamos sąlygos pareiškėjas nurodė ginčydamas ankstesnį arbitražo teismo sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 232. Dėl šių aplinkybių atmesdamas pareiškėjo skundą pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-607/2014. Pareiškėjas yra teisininkas profesionalas, todėl dar prieš sudarydamas sutartis ir prieš prisiimdamas jose numatytus įsipareigojimus, įskaitant nekonkuravimo įsipareigojimą, privalėjo suprasti, kad už jo pažeidimą bus taikoma atsakomybė, įvertinti, ar toks susitarimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

212. Arbitražo teismo sprendimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia jokių KAĮ nuostatų, kadangi šis įstatymas tokių klausimų nereglamentuoja. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad arbitražo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių yra nemotyvuota. Arbitražo teismas išanalizavo šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis bei įvertinęs visas faktines aplinkybes priėmė sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

223. Pareiškėjo argumentai dėl nesąžiningo proceso yra nepagrįsti. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės rungtis ir teikti įrodymus procese ir jis jomis aktyviai naudojosi. Pareiškėjas nepateikia jokių pavyzdžių, kurie įrodymai nebuvo įvertinti skundžiamame arbitražo sprendime.

234. Pareiškėjo argumentai dėl arbitrės R. B. nepriklausomumo yra nepagrįsti, skunde nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir arbitražo nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjas nereiškė nušalinimo nė vienam iš arbitrų. Be to, sprendimas priimtas 3 arbitrų, todėl net kilus abejonių dėl vieno iš arbitrų nepriklausomumo negali būti kvestionuojamas sprendimo teisėtumas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

26Pateiktame skunde pareiškėjas įrodinėja, kad Sutarties su partneriu 12 straipsnio nuostata (ginčijamoje apimtyje) riboja sąžiningą konkurenciją, pažeidžia esminius advokato veiklos principus, absoliučią kliento teisę rinktis advokatą, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo dienos kaip pažeidžianti viešąją tvarką ir imperatyvius teisės aktus (Advokatūros įstatymo 4, 5 str., Tarybos Direktyvą Nr. 77/249, Advokatų etikos kodekso 4.3, 6.8 punktus). Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl Sutarties su partneriu 12 straipsnio nuostatos ginčijamoje apimtyje pripažinimo negaliojančia, turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).

27Tokie pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kurie iš esmės tapatūs ieškinio argumentams, patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su arbitražo teismo sprendimo dalimi, siekia, kad ieškinio argumentai dėl Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos būtų dar kartą įvertinti iš esmės (teisme), tačiau Komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) nenustatyta galimybė skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka.

28Teismas, spręsdamas, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, netikrina ir nevertina tinkamo proceso ir materialiosios teisės normų taikymų ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-443/2008). Į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-469/2014). Nacionalinio arbitražo teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, prima facie peržiūros metu nustačius, kad juo suteiktos vykdomosios galios realizavimas akivaizdžiai reikštų neabejotiną pamatinių (imperatyvių) teisės normų–principų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-1326/2014).

29Pareiškėjo ginčijamas Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra savitikslis. Veiklos draudimas pareiškėjui teikti advokato paslaugas konkretiems asmenims (buvusiems pareiškėjo klientams) ribotą laikotarpį siejamas su būtinumu užtikrinti šių klientų ir Bendrijos, su kuria jie yra sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartis, interesus. Toks ribojimas nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtintas ribojimas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo byloje, kurioje buvo ginčijamas 2013 m. birželio 30 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas, kuriuo iš pareiškėjo Bendrijai priteista bauda už Sutarties su partneriu 12 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamos nuostatos prieštaravimo viešajai tvarkai nenustatė (2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-607/2014).

30Dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo imperatyvioms KAĮ normoms

31KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų.

32Prašymą panaikinti arbitražo sprendimą šiuo pagrindu pareiškėjas grindžia dviem argumentais: 1) arbitražo teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palūkanas, netinkamai taikė įstatymą ir nesivadovavo teismų praktika; 2) arbitražo teismas nemotyvavo teismo sprendimo dalies dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tarp šalių paskirstymo, tokiu būdu pažeisdamas KAĮ 46 straipsnio 2 dalį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

33Pateiktame ieškinyje pareiškėjas prašė priteisti fiksuotas kompensuojamąsias palūkanas, taikant palūkanų normą, nustatytą Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, o vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Arbitražo teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, palūkanų normą (5 proc.) nustatydamas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

34Prašydamas panaikinti šią arbitražo teismo sprendimo dalį pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą, pareiškėjas skunde nurodo, kad arbitražo teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Kaip minėta, pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jei arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių KAĮ nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su šia arbitražo teismo sprendimo dalimi grindžia materialinės teisės normų netinkamu taikymu, o ne netinkamu arbitražo procesu. Todėl arbitražo sprendimo dalis, kuria išspręstas palūkanų klausimas, skunde nurodytais argumentais negali būti panaikinta pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

35Tai, ar arbitražo teismas, nuspręsdamas, kad yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį teisingai pritaikė teisės aktus, nėra arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas, kadangi peržiūrintis arbitražo sprendimą teismas nėra apeliacinė instancija ir nevertina arbitražo sprendimo turinio, įskaitant ir tai, ar tinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos.

36Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo panaikinti ir arbitražo teismo sprendimo dalies dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kaip nemotyvuotos. Arbitražo teismas sprendė, kad išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, turi prisiimti jas patyrusi šalis.

37Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad arbitražo teismo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra be motyvų. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų (arbitražo teismo sprendimo 180-190 punktai) arbitražo teismas nurodė, kad nei KAĮ, nei VKAT Reglamentas nenustato taisyklių, reglamentuojančių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo paskirstymo, todėl nurodė, kad šį klausimą spręs atsižvelgdamas į tarptautinio arbitražo praktiką, pagal kurią arbitražo išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis, tačiau arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali laisvai nuspręsti, kuri šalis turi atlyginti teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidas ar paskirstyti šias išlaidas tarp šalių, jei nustato, kad toks paskirstymas yra protingas.

38Šioje byloje arbitražo teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai atlyginti paskirstymo klausimą, įvertino, kad pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jo augimą lėmė iš esmės paties pareiškėjo veiksmai, papildomų prašymų arbitražo teismui teikimas bei ieškinio tikslinimas. Vertindamas Bendrijos patirtas išlaidas, arbitražo teismas nurodė, kad Bendrija pateikė pažymą, kurioje nurodyta Bendriją arbitražo byloje atstovavusių teisininkų darbų suvestinė, tačiau nėra pateikti jokie kiti išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai. Spręsdamas, jog atstovavimo išlaidas turi prisiimti jas patyrusi šalis, arbitražo teismas nurodė atsižvelgiantis į bylos aplinkybes, šalių veiksmus pasirengimo bylos nagrinėjimui procese ir ieškovo bei Bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius (arbitražo teismo sprendimo 190 punktas).

39Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentą, kad arbitražo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo yra nemotyvuota. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ši arbitražo teismo sprendimo dalis prieštarauja KAĮ 46 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad arbitražo teismo sprendimas turi būti motyvuotas.

40Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad arbitražo teismas, nustatęs, jog Bendrija nurodė patyrusi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (arbitražo teismo sprendimo 189 punktas), neturėjo teisės nepaskirstyti išlaidų advokato pagalbai apmokėti (arbitražo teismo sprendimo 190 punktas), kadangi Bendrija išlaidų nepatyrė, o išlaidas privalo apmokėti pralaimėjusi šalis.

41Imperatyvių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže taisyklių KAĮ nenustato; KAĮ 48 straipsnyje suformuluoti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Motyvai, kuriais arbitražo teismas nusprendė nepaskirstyti šalims išlaidų advokato pagalbai apmokėti, arbitražo sprendime nurodyti. Todėl nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo dalies dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti kaip pažeidžiančių imperatyvias KAĮ normas dėl sprendimo motyvavimo (KAĮ 46 str. 2 d.) ar išlaidų paskirstymo (imperatyvių taisyklių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo KAĮ nenustato). Kadangi teismo procese dėl arbitražo priimto sprendimo panaikinimo negali būti tikrinamas arbitražo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, kuriais įrodinėjamas netinkamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymas.

42Dėl sąžiningo arbitražo proceso pažeidimų

43Pareiškėjas įrodinėja, kad arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principą, t. y. šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, vadovavosi tik vienos iš šalių (Bendrijos) teiktais įrodymais, nevertino pareiškėjo teiktų įrodymų ir teisinių argumentų.

44Pareiškėjas nurodo, kad arbitražo teismas nevertino prejudicinę galią šioje byloje turinčio arbitražo sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 232, kuriame nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas nepažeidė išimtinumo pareigos, t. y. nenuslėpė pajamų nuo Bendrijos, nors būtent dėl šios priežasties jam buvo pareikštas nepasitikėjimas ir jis buvo pašalintas iš Bendrijos, nutraukiant Prisijungimo sutartį ir Sutartį su partneriu.

45Šioje byloje ginčijamu arbitražo sprendimu arbitražo teismas konstatavo, kad nepasitikėjimo pareiškėjui priežastis buvo ne tik advokatų kontoros SOLVINGS 2011 m. balandžio 26 d. klientui UAB ,,Orion Global Pet“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau ir bendras pareiškėjo elgesys, nebendradarbiavimas ir vengimas vykdyti Bendrijos partnerių prašymus. Iš tokių arbitražo sprendimo motyvų negalima spręsti, kad nebuvo vertinami pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame arbitražo byloje Nr. 232, nustatytos aplinkybės, kad advokatų kontoros SOLVINGS 2011 m. balandžio 26 d. klientui UAB ,,Orion Global Pet“ išrašyta PVM sąskaita faktūra nepatvirtina, kad pareiškėjas pažeidė išimtinumo pareigą.

46Pareiškėjas skunde teigdamas, kad arbitražo teismas sąmoningai nevertino į bylą ieškovo pateiktų įrodymų, savaip interpretavo partnerio (pareiškėjo) pašalinimo (ne)teisėtumo klausimą, be jau pirmiau minėto 2013 m. birželio 30 d. arbitražo sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 232, nenurodo, kokių konkrečių pareiškėjo teiktų įrodymų, teisinių argumentų arbitražo teismas nevertino. Teisėjų kolegija, susipažinusi su arbitražo byla Nr. 310, nenustatė arbitražo proceso pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti arbitražo sprendimą.

47Dėl arbitrės R. B. šališkumo

48Pareiškėjo teigimu, vienas iš arbitražo bylą nagrinėjusių arbitrų – arbitrė R. B. galėjo būti šališka. Pareiškėjo nuomone, abejones arbitrės R. B. nešališkumu kelia šios aplinkybės: 1) arbitrė R. B. ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo kolegialaus valdymo organo narys advokatas P. K. yra tos pačios advokatų kontoros (Sorainen) advokatai; 2) arbitrė R. B. ir advokatas G. B. (vienas iš atsakovų šioje arbitražo byloje) laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1996 m. dirbo toje pačioje advokatų kontoroje Lideika, Petrauskas, Valiūnas & partners Lawin; 3) arbitrė R. B., būdama didelės advokatų kontoros (Sorainen) partnere, yra suinteresuota, kad nebūtų panaikintas nekonkuravimo susitarimas.

49Kolegija sprendžia, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti arbitrės R. B. nešališkumu.

50Pati savaime aplinkybė, kad arbitras ir arbitražo teismo, kaip nuolatinės arbitražo institucijos, kolegialaus valdymo organo narys yra tos pačios advokatų kontoros advokatai, negali būti vertinama kaip pagrindžianti bylą nagrinėjusio arbitro šališkumą. Šis faktas vertinant arbitro (ne)šališkumą galbūt galėtų turėtų reikšmės tuo atveju, jei arbitro šališkumas (priklausomumas) būtų grindžiamas kolegialus valdymo organo nario sąsajomis su šalimi (-is) bylos, kurią nagrinėja tas arbitras. Šiuo atveju tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo.

51Vien faktas, kad arbitrė R. B. ir arbitražo byloje vienas iš atsakovų advokatas G. B. tuo pačiu laikotarpiu (nuo 1992 m. iki 1996 m.) dirbo vienoje advokatų kontoroje, nėra pakankamas konstatuoti arbitrės šališkumą. Kolegijos vertinimu, šis ryšys yra pernelyg nutolęs, kad būtų galima spręsti apie galimą poveikį arbitrei ir nėra pakankamas konstatuoti arbitrės R. B. šališkumą arbitražo byloje.

52Kadangi šios aplinkybės nelaikytinos kaip galinčios turėti įtakos arbitrės nešališkumui (nepriklausomumui), todėl nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad nenurodydama šių aplinkybių arbitro nepriklausomumo deklaracijoje, arbitrė buvo nesąžininga.

53Pareiškėjo nurodytų argumentų apie arbitrės galimą suinteresuotumą bylos baigtimi (siekį, kad nebūtų panaikintas nekonkuravimo susitarimas) dėl to, kad advokatų kontoroje, kurioje dirba arbitrė, taip gali būti sudaromi tokie susitarimai, teisėjų kolegija nelaiko kaip galinčių turėti įtakos arbitrės nešališkumui, todėl jų nevertina.

54Be to, kaip teisingai nurodo Bendrija atsiliepime į skundą, šios aplinkybės pareiškėjui buvo (galėjo būti) žinomos ir arbitražo proceso metu, tačiau iš arbitražo bylos matyti, kad pareiškėjas abejonių arbitrės nešališkumu ir/ar nušalinimo pareiškimų jai nereiškė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, įrodinėdamas, kad arbitražo bylą išnagrinėjo šališka arbitrė, prašo panaikinti tik dalį sprendimo.

55Pareiškėjo prašymo iš advokatų kontoros Sorainen išreikalauti informaciją, ar šioje kontoroje yra sudaromi susitarimai, susiję su advokatų tarpusavio nekonkuravimu bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo nuomonę, ar bylą nagrinėjančio arbitro teisiškai apibrėžtas ryšys su šio arbitražo kolegialaus valdymo organo nariu bei vienu iš atsakovų yra suderinamas su arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo principais, teisėjų kolegija netenkina, kadangi ši informacija nėra reikšminga nagrinėjamam klausimui išspręsti.

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, 4, 6 punktais, Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

57Atmesti pareiškėjo R. K. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 310.