Byla N1-82-744/2018

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, kaltinamajam N. S., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nepilnamečio kaltinamojo atstovui pagal įstatymą M. S.,

2neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3N. S., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), pradinio išsilavinimo, ( - ) moksleivis, nevedęs, neteistas,

4paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti,

5kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje.

6Teismas

Nustatė

7I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

8Kaltinamasis N. S., būdamas nepilnamečiu, 2018 m. gegužės 23 d. apie 18 val. prie parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), iš nenustatyto asmens už 3 eurus nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,329 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi ir 2018 m. gegužės 23 d. apie 20.30 val. ją neteisėtai atgabeno prie namo, esančio ( - ), kur išreiškė valią, kad jam priklausančią narkotinę medžiagą vartotų nepilnametis K. M. ir perdavė dalį narkotinės medžiagos nepilnamečiui K. M. vartoti, taip neatlygintinai platino narkotinę medžiagą – kanapių dervą, o likusią narkotinę medžiagą – 0,329 g kanapių dervos neteisėtai gabeno ( - ) gatve, iki 2018 m. gegužės 23 d. 20.45 val., kol ties namu, esančiu ( - ), šią narkotinę medžiagą jo apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9II. Įrodymai ir jų vertinimas

10Kaltinamasis N. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti šių metų gegužės 23 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 18 val. nuėjo į turgų, esantį prie parduotuvės „( - )“, kur iš čigonų tautybės vaikino vardu A. už 3 eurus nusipirko narkotinės medžiagos „hašo“. Po to nuėjo pas draugą K. M.. Eidamas pas K. padarė suktinę – iš cigaretės iškrapštė tabaką, jį sumaišė su ta medžiaga „hašu“ ir po to vėl suformavo cigaretę. Nuėjęs pas K. pasakė, kad turi „žolės“, ir pasiūlė jam parūkyti. K. suprato, kad tai narkotinė medžiaga. Tą suktinę rūkė abu eidami link prekybos centro „( - )“. Grįžtant atgal juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie jo megztinio kišenėje rado likusią dalį „hašo“. Žinojo, kad K. yra 17 metų, nes kitą dieną buvo pastarojo aštuonioliktasis gimtadienis. Galvojo tą K. gimtadienį švęsti su draugais. Pripažįsta, kad suprasdamas, jog tai yra narkotinė medžiaga hašišas, jos pasiūlė savo draugui K. M., kuris tuo metu buvo nepilnametis. Testą dėl narkotinių medžiagų atsisakė daryti, nes nenorėjo, kad paaiškėtų tiesa, o, be to, nenorėjo šlapintis. Suprato, kad testas parodys rezultatus. Anksčiau nebuvo bandęs vartoti narkotikų, tai buvo pirmas kartas. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, kad taip pasielgė. Tada apie pasekmes nepagalvojo. Pažada, kad ateityje tokių dalykų nepasikartos. Šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, sieks įgyti mašinų remontininko profesiją. Gyvena su tėvais, šeimoje dar auga mažesnis brolis. Sveikatos problemų neturi.

11Liudytojas K. M. parodė, kad tą dieną, galėjo būti gegužės 23 d., nes tai buvo diena prieš jo gimtadienį, būdamas namuose, žinutėmis susitarė susitikti su N.. N. atėjo pas jį ir pakvietė į lauką. Lauke N. pasakė, kad turi parūkyti „žolės“, ir pasiūlė jam, o jis sutiko. Jis suprato, kad tai narkotinė medžiaga. „Žolė“ buvo susukta į cigaretę. Jie nuėjo prie prekybos centro „( - )“, kur tą cigaretę su „žole“ surūkė. Iš kur N. gavo „žolės“ neklausė. N. pats to nesisakė, o jam nebuvo įdomu. Kai N. atėjo, „žolė“ jau buvo susukta į cigaretę. Nežino, ar N. pats ją susuko. Jeigu tiksliai pamena, tą cigaretę surūkė už prekybos centro „( - )“ esančioje laukymėje. Policijos pareigūnai juos sustabdė jau einant link jo namų, prie to paties prekybos centro „( - )“. Jis buvo apsvaigęs. Narkotines medžiagas vartojo antrą kartą. Kitokių narkotinių medžiagų nėra vartojęs. Nežino, kodėl, atlikus tyrimą, buvo rasta ir kitokių narkotinių medžiagų pėdsakų. Su N. yra draugai, draugauja apie metus laiko. N. žinojo, kad jam yra 17 metų ir kitą dieną bus jo aštuonioliktasis gimtadienis, nes planavo švęsti kartu. Toks N. pasiūlymas parūkyti „žolės“ buvo pirmasis.

12Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S. 2018 m. gegužės 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną patruliuodamas su specialistu M. D., apie 20.45 val. ( - ) gatvėje, ties ... namu, pastebėjo du įtartinai besielgiančius jaunuolius. Pas vieną iš tų jaunuolių - N. S. buvo rastas susuktas plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga, kuris buvo paimtas. Iš jaunuolių taip pat buvo paimti mobilaus ryšio telefonai (1 t., b. l. 15).

13Iš 2018 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. S. to paties policijos komisariato tyrėjai K. N. pateikė mobiliuosius telefonus „Aple Iphone“ ir „LG“, kuriuos 2018 m. gegužės 23 d. paėmė iš N. S. ir K. M. (1 t., b. l. 16-17).

14Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinės pakuotės, 2018 m. gegužės 23 d. rasta pas N. S., yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,329 g. (1 t., b. l. 26-27).

15Iš 2018 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Aple Iphone“, kuris buvo paimtas iš N. S. (1 t., b. l. 30-44).

16Iš 2018 m. liepos 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „LG“, kuris buvo paimtas iš K. M. (1 t., b. l. 48-52).

17Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad K. M. prieš tyrimą buvo vartojęs amfetaminą, metamfetaminą, ekstazi ir marichuaną (1 t., b. l. 79).

18Iš asmens blaivumo testo matyti, kad patikrinimo metu (2018 m. gegužės 23 d. 20.54 val.) N. S. buvo blaivus (1 t., b. l. 121).

19Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad išvados dėl N. S. apsvaigimo pateikti nėra galimybės (1 t., b. l. 129).

20Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. S. iš jam nuotraukų atpažino asmenį vardu A., iš kurio, jo teigimu, jis pirko narkotines medžiagas (1 t., b. l. 165-168).

21Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

22Kaltinamojo N. S. ir liudytojo K. M. parodymais (kuriais netikėti nėra pagrindo) bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis N. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

23III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

24Kaltinamasis N. S. nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,329 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno Šiaulių mieste bei dalį jos perdavė nepilnamečiui K. M. vartoti, taip neatlyginamai ją platindamas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį.

25BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Jei kaltininkas nepilnamečiui platino didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 261 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.

26Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo N. S. neteisėtai įsigyta, laikyta, gabenta ir nepilnamečiui K. M. perduota vartoti medžiaga – kanapių derva, į aukščiau nurodytus sąrašus įtraukta. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo N. S. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kiekis (mažiausiai 0,329 g) viršija nedidelį kiekį (0,25 g), bet nesiekia didelio kiekio (25 g), todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Kadangi, kaip jau buvo minėta, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, kaltinamojo N. S. veiksmai neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga – kanapių derva (įgijimas, laikymas, gabenimas), nesusiję su jos platinimu nepilnamečiui, papildomai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini.

27Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis N. S. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena ir platina narkotinę medžiagą – kanapių dervą (hašišą), kurios disponavimas be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo, kad šią narkotinę medžiagą neatlygintinai perduoda vartoti nepilnamečiui, ir norėjo disponuoti aukščiau nurodyta narkotine medžiaga bei ją perduoti vartoti (platinti) nepilnamečiui, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016).

29IV. Bausmės skyrimas

30Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

31Kadangi kaltinamasis N. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė jam nesuėjus aštuoniolikai metų, jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia ir į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; jo sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas tik BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

32Kaltinamasis N. S. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 125-126), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 127), nedirba (1 t., b. l. 124), šiuo metu mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, pamokas lanko gerai, su grupės draugais nekonfliktuoja, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi ( - ) progimnazijoje, kur buvo impulsyvus, konfliktiškas, atmestinai atliekantis darbus, tačiau dalyvaujantis klasės renginiuose, iš esmės yra sveikas, tačiau yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2006 m. spalio 27 d. nustatytas hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimas, 2017 m. gegužės 15 d. nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, 2018 m. gegužės 23 d. nustatytas nepatikslintas emocijų sutrikimas vaikystėje), yra darbingas, specialiųjų poreikių neturi, gyvena su tėvais ir jaunesniu broliu, tėvai dirba, šeimai nebuvo taikytos prevencinės prievartos priemonės.

33Kaltinamasis N. S. nuo pat pirmos apklausos visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

34Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 261 straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Tiesa, BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti N. S. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

35BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

37Byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. S. narkotine medžiaga (kanapių derva) disponavo labai trumpą laiką, ją gabeno taip pat nedidelį atstumą. Skiriant bausmę N. S. atsižvelgtina į tai, kad jis neteisėtai disponavo gamtine narkotine medžiaga (kanapių derva), kuri kelia mažesnį pavojingumą nei sintetinės narkotinės medžiagos, taip pat į tai, kad jis neteisėtai disponavo tokiu kanapių dervos kiekiu, kuris tik nežymiai viršija 0,25 g ribą, nustatančią nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį (Rekomendacijų 20 punktas), taip pat į tai, kad kaltinamasis N. S. neturėjo jokio tikslo pasipelnyti iš jo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos platinimo, ją nepilnamečiui K. M. (savo draugui) perdavė vartoti neatlygintai, kartu su šiuo nepilnamečiu ir surūkydamas tą vienintelę pasidarytą suktinę su narkotine medžiaga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis N. S. neturėjo jokio tikslo pripratinti nepilnamečio K. M. prie narkotinių medžiagų, tuo labiau, kad nepilnametis K. M. narkotines medžiagas vartojo jau ne pirmą kartą (tai matyti iš paties K. M. parodymų bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, iš kurio matyti, kad liudytojas K. M. buvo vartojęs ne tik ir marichuaną, tačiau ir kitas narkotines medžiagas – amfetaminą, metamfetaminą bei ekstazi (1 t., b. l. 79)), kai tuo tarpu jokiais bylos duomenimis nepaneigta, kad kaltinamasis N. S. narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą ir tai darė norėdamas jų pabandyti. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis K. M., kuriam kaltinamasis N. S. perdavė rūkyti kanapių dervą, sekančią dieną po įvykio, tai yra 2018 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 77), tapo pilnamečiu, todėl, jei kaltinamasis būtų davęs liudytojui K. M. rūkyti cigaretę su kanapių derva kitą dieną po įvykio ar dar vėliau, jo veika jau nebūtų kvalifikuojama pagal BK 261 straipsnį (kaip labai sunkus nusikaltimas). Beje, svarbu ir tai, kad būtent kaltinamasis N. S. jo bylą tyrusiems policijos pareigūnams ir nurodė, kad jis žinojo, jog K. M., kuriam jis perdavė rūkyti cigaretę su kanapių derva, yra nepilnametis (17 metų amžiaus), o iki tol jo veika buvo kvalifikuojama tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (1 t., 146, 148-149, 154, 161-162 b. l.). Taip pat svarbu ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Be to, kaltinamojo N. S. įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, lemia ir tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu ir narkotinę medžiagą perdavė už save vyresniam nepilnamečiui.

38Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kadangi N. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, būtina įvertinti ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai jau buvo minėta, kaltinamasis N. S. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu net nebuvo baustas administracine tvarka, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis nusikalto būdamas labai jaunas (vos sulaukęs minimalaus 16 metų amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 straipsnio 1 dalis)), šiuo metu mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai, planuoja baigti ( - ) centrą ir įgyti specialybę. Svarbu ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis N. S. perdavė vartoti narkotinę medžiagą nepilnamečiui ne savanaudiškais tikslais, o tik norėdamas kartu su juo (savo draugu) ją išbandyti, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis anksčiau būtų vartojęs narkotines medžiagas, kad jis būtų turėjęs daugiau narkotinių medžiagų (be tų, kurios buvo rastas prie jo), kad būtų ketinęs jas ir toliau platinti. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo kaltinamasis N. S. naujų teisės pažeidimų nepadarė (išskyrus važiavimą viešuoju transportu be bilieto (1 t., 127 b. l.), kas visiškai nesusiję su jo padaryta nusikalstama veika), pradėjo mokytis ( - ) centre. Taip pat svarbu ir tai, kad kaltinamasis N. S. gyvena su tėvais, kaltinamojo šeima neįrašyta į probleminių šeimų sąrašą, tėvai tinkamai prižiūri ir rūpinasi kaltinamuoju. Nenustatyta, kad kaltinamojo N. S. socialinė raida neatitiktų jo amžiaus. Kai jau buvo minėta, kaltinamasis N. S. iš esmės yra sveikas (tiesa, jis yra registruotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2006 m. spalio 27 d. nustatytas hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimas, 2017 m. gegužės 15 d. nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, 2018 m. gegužės 23 d. nustatytas nepatikslintas emocijų sutrikimas vaikystėje)). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo N. S. ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo N. S. ilgalaikis atskyrimas nuo jau pradėto specialybės mokymosi, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam nors ir minimalią BK 261 straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

39Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad visuma duomenų (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo N. S. asmenybė), leidžia daryti išvadą, jog BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 91 straipsnio 3 dalis) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo N. S. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kaltinamajam N. S. už BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (ypač į amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei mokymąsi).

40N. S. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 135, 137), tai yra viena diena, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis).

41Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios N. S. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., b. l. 181-182, 184-185).

42V. Daiktai ir kiti klausimai

43Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

441. Narkotinė medžiaga – kanapių derva, paimta 2018 m. gegužės 23 d. iš kaltinamojo N. S. (1 t., b. l. 15), likusi po objektų tyrimo (0,327 g), saugoma Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centre (narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 15442) (1 t., b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, kadangi jos apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

452. Kiti daiktai – vokas ir tuščia skaidri bespalvė plastikinė pakuotė, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas ŠAP Nr. ...) (1 t., b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46Išlaidos, susidariusios dėl objekto tyrimo (1 t., 25-27 b. l.), nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo N. S., kadangi šį tyrimą atliko policijos įstaigos specialistas kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Nutarė

49N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį pirmus 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo, o taip pat visą bausmės laiką mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi N. S. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., tai yra vieną dieną, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

51Išaiškinti nuteistajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

52N. S. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

53Narkotinę medžiagą – kanapių dervą, paimtą 2018 m. gegužės 23 d. iš kaltinamojo N. S., likusią po objektų tyrimo (0,327 g), saugomą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centre (narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 15442), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

54Kitus daiktus – voką ir tuščią skaidrią bespalvę plastikinę pakuotę, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas ŠAP Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

55Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

56Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas... 2. neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. N. S., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir... 5. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 6. Teismas... 7. I. Nusikalstamos veikos aplinkybės... 8. Kaltinamasis N. S., būdamas nepilnamečiu, 2018 m. gegužės 23 d. apie 18... 9. II. Įrodymai ir jų vertinimas... 10. Kaltinamasis N. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo... 11. Liudytojas K. M. parodė, kad tą dieną, galėjo būti gegužės 23 d., nes... 12. Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio... 13. Iš 2018 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo... 14. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad rudos spalvos augalinės kilmės... 15. Iš 2018 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 16. Iš 2018 m. liepos 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 17. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto... 18. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad patikrinimo metu (2018 m. gegužės 23 d.... 19. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto... 20. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. S.... 21. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir... 22. Kaltinamojo N. S. ir liudytojo K. M. parodymais (kuriais netikėti nėra... 23. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas... 24. Kaltinamasis N. S. nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,329 g... 25. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir... 26. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį –... 27. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis... 28. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių... 29. IV. Bausmės skyrimas... 30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 31. Kadangi kaltinamasis N. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė... 32. Kaltinamasis N. S. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 125-126), įvykdė vieną... 33. Kaltinamasis N. S. nuo pat pirmos apklausos visiškai prisipažino padaręs... 34. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę,... 35. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra... 37. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. S. narkotine medžiaga (kanapių derva)... 38. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko... 39. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad... 40. N. S. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas... 41. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki... 42. V. Daiktai ir kiti klausimai... 43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:... 44. 1. Narkotinė medžiaga – kanapių derva, paimta 2018 m. gegužės 23 d. iš... 45. 2. Kiti daiktai – vokas ir tuščia skaidri bespalvė plastikinė pakuotė,... 46. Išlaidos, susidariusios dėl objekto tyrimo (1 t., 25-27 b. l.),... 47. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 49. N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies... 51. Išaiškinti nuteistajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme,... 52. N. S. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu... 53. Narkotinę medžiagą – kanapių dervą, paimtą 2018 m. gegužės 23 d. iš... 54. Kitus daiktus – voką ir tuščią skaidrią bespalvę plastikinę pakuotę,... 55. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 56. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka...