Byla 1A-105-581/2015
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 150 MGL dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-06 iki 2014-07-04 (29 dienos) ir nustatyta neatlikta bausmės dalis – bauda 92 MGL dydžio

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei, nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, civilinio ieškovo atstovei Miglei Mainionytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 150 MGL dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-06 iki 2014-07-04 (29 dienos) ir nustatyta neatlikta bausmės dalis – bauda 92 MGL dydžio.

3Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. S. valstybei priteista 11 995,86 eurai turtinės žalos atlyginimui.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2014 m. birželio 6 d., 14.23 val. garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ) mieste, laikė 1055 vienetų butelių su denatūruoto etilo alkoholio skiediniais, kurių bendras tūris yra 1 026 005 cm3 (1026 litrai 5 mililitrai), o tūrinė etilo alkoholio koncentracija (stiprumas) 92,7-93,9 tūrio%.

6Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai, t. y. priteisti iš V. S. valstybei 11 995,86 eurų turtinės žalos atlyginimo, 445,96 eurų delspinigių bei penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos – 2014 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263 – 291 str.) ir kt. šio kodekso nuostatomis. Teismas netinkamai aiškino CK 6.37 straipsnio, 6.71 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingo ir teisiškai nepagrįsto sprendimo atmesti civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo dalyje dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo priėmimą.

7Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 445,96 eurų delspinigių, nuosprendyje konstatavo, kad delspinigiai nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl nepriteisiami. Apeliantas nesutinka su šiuo teismo teiginiu ir pažymi, kad vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netesybas gali nustatyti įstatymas (netesybos pagal įstatymą), šalių sutartis (sutartinės netesybos) arba teismas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnio pagrindu finansų ministras nustato delspinigių dydį ir jų apskaičiavimo tvarką. Atsakovui už akcizų nesumokėjimą laiku taikant 2014 metų trečią ketvirtį galiojusį 0,03 procentų už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių dydį bei 2014 m. ketvirtą ketvirtį galiojusį 0,03 procentų už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių dydį, nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 8 d. buvo papildomai paskaičiuota 1539,82 Lt (445,96 eurų) delspinigių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad netesybos atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir civilinės atsakomybės funkciją, nes yra skirtos padengti nuostoliams tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdoma arba įvykdoma ne laiku.

8Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, šiai pozicijai pritarė ir prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

10Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį, t.y. iš nuteistojo V. S. priteisti valstybės naudai 11 995,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, 445,96 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio procesines palūkas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11Kaip matyti dalis civilinio ieškinio, kurį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundžiamu nuosprendžiu yra tenkinta ir iš nuteistojo V. S. priteista 11 995,86 Eur turtinės žalos valstybei. Kadangi šioje dalyje ieškinio sprendimas atitinka apelianto keliamą reikalavimą, jis nėra ginčo bei tyrimo objektas. Nagrinėjamu atveju, ieškinio dalis dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo skundžiamu nuosprendžiu netenkinta, kas apeliaciniu skundu ir ginčijama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl delspinigių bei procesinių palūkanų nepriteisimo ir neranda jokio teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

12BPK 109 straipsnio prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu apelianto reikalaujami delspinigiai ir palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su nuteistojo V. S. nusikalstama veika.

13CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Delspinigiai pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas taip pat yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad LAT yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą apelianto prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš nuteistojo V. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir delspinigių negali būti tenkinamas.

14Apibendrinant aukščiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti civilinio ieškovo atstovės skundą ir nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimo, jo išsprendimo tvarką todėl civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio atmetamas, nuosprendis paliekamas nepakeistu.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai