Byla 2-81-1028/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant vertėjai D. S.,

4ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui A. V.,

5atsakovui V. Ž., atsakovo atstovui advokatui S. A.,

6atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam asmeniui G. T.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

8Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjimui civilinio proceso tvarka gauti nukentėjusiųjų A. K. ir A. P. V. Ž. pareikšti civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-771/2016.

9A. K. teismo įpareigojimu 2016-07-28 pateikė patikslintą ieškinį.

10Ieškovo A. P. ieškinys, pareikštas V. Ž. baudžiamojoje byloje, 2017-03-20 nutartimi paliktas nenagrinėtas.

11A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 8985,80 Eur turtinės žalos, 40000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 17 val. 35 min., Šiauliuose, Serbentų g., ties pastatu Nr. 100, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo V. Ž. vairuojamas automobilis Mercedes Benz Sprinter 413CDI, valst Nr. ( - ) ir ieškovo vairuojamas motociklas Honda CBR, valst. Nr. ( - ). Po transporto priemonių susidūrimo motociklas tapo nevaldomas ir nuvažiavęs nuo kelio kliudė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį. Eismo įvykio metu sugadinta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - motociklas Honda CBR bei jo asmeniniai daiktai. Eismo įvykio metu ieškovui taip pat buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Dėl sugadinto ieškovo turto ir patirto sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti eismo įvykį sukėlęs asmuo V. Ž. bei jo civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykis kilo kuomet V. Ž. vairuodamas automobilį, važiuodamas Serbentų gatvės antrąja eismo juosta link Pramonės gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima (pirma) eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo ieškovas, ir dėl to susidūrė su motociklu, kuris dėl susidūrimo užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė pėsčiąjį. Ieškovas eismo įvykio metu iš viso patyrė 8985,80 Eur turtinės žalos. Patirtą turtinę žalą sudaro ieškovo medicininės išlaidos lankantis pas gydytojus dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, taip pat eismo įvykio metu nepataisomai sugadintų asmeninių daiktų vertė. Ieškovas dėl sukelto eismo įvykio patyrė 289,72 Eur turtinės žalos, susijusios su medicininėmis išlaidomis. Šias išlaidas sudaro: išlaidos, susijusios su apsilankymais medicininėse įstaigose - 22,47 Eur; išlaidos medicininėms priemonėms, vaistams bei vitaminams - 54,20 Eur; išlaidos, susijusios su stacionariniu gydimu Šiauliuose - 35,16 Eur; išlaidos, susijusios su stacionariniu gydymu Daugpilyje, Latvijos Respublikoje - 177,89 Eur. Ieškovas dėl sukelto eismo įvykio patyrė 8696,08 Eur turtinės žalos dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintų asmeninių daiktų. Šias išlaidas sudaro: motociklininko šalmas su apsauginiu stiklu - 184,99 Eur; laisvų rankų įranga - 170,00 Eur; motociklininko apranga – batai, pirštinės, kostiumas, apatiniai drabužiai - 1050,79 Eur; žala motociklui, kurią sudaro 7290,30 Eur. 2014 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio metu ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Dėl šio sveikatos sutrikdymo ieškovas ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose tiek Šiauliuose, tiek ir Daugpilyje, Latvijoje, kur ieškovas gyvena, ieškovui paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol. Ieškovui sukelto sveikatos sutrikdymo pasekmės yra itin sunkios ir jos išliks visą likusį gyvenimą - dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės pasikeitė ieškovo bendravimo ir saviraiškos galimybės. Ieškovas dėl patirto sveikatos sutrikdymo pobūdžio privalo nuolat rūpintis, kad jo organizmo imunitetas būtų kuo didesnis, privalo vengti vėjo, skersvėjo ar kitokių sąlygų, kurios galėtų lemti ieškovo peršalimą, kadangi dėl patirto sveikatos sutrikdymo peršalimas galėtų nulemti papildomas, itin sunkias, ieškovo sveikatos komplikacijas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas po eismo įvykio nebegali dalyvauti daugelyje jo pamėgtų ir iki eismo įvykio propaguotų veiklų, pvz. važinėti motociklu (ieškovas taip pat buvo ir aktyvus motociklininkų klubo narys), keliauti atostogų slidinėti, lankytis pirtyse ir pan. Minėtos pasekmės lemia ne tik fizinių ieškovo gebėjimų ar galimybių sumažėjimą, tačiau ir itin sunkius moralinius išgyvenimus - dėl patirto eismo įvykio ieškovo gyvenimas negrįžtamai pasikeitė, ieškovas nebegali užsiimti mėgstama veikla, apskritai turi baimės jausmą važiuoti motociklu ar kitokia transporto priemone, ieškovą dažnai kankina nerimas ir nemiga, prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Dėl atsakovo V. Ž. sukelto eismo įvykio kilusias pasekmes, civilinio ieškovo patirtus itin didelius dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą, dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 40000,00 Eur suma.

13A. V. Ž. su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodoma, kad A. K. neatsižvelgia į tai, jog dėl autoįvykio yra ir pats kaltas, ką įrodo eismo įvykio ekspertizės. Prašoma priteisti 40000 eurų neturtinė žala neparemta objektyviais įrodymais. Nurodyta žala neprotingai didelė, neatitinkanti nei patirtų pasekmių, nei teismų praktikos panašiose bylose. Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-885/2016 A. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1500 eurų neturtinės žalos bei 12,74 eurų turtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės ASS „Balta“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. vairuodamas motociklą pažeidė KET - važiuodamas Serbentų gatvės pirmąja eismo juosta link Pramonės gatvės, arčiau pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios linijos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, važiavo ne mažesniu kaip 79 km/h greičiu ir viršijo didžiausią leidžiamą gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl to, priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter 413 CDI“ keičiant važiavimo kryptį ir persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, atsitrenkė į šį automobilį ir po susidūrimo užvažiavo ant šaligatvio bei kliudė pėsčiąjį A. P.. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo. Autoįvykio metu galiojo 2014-07-14 tarp V. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl „Mercedes Benz Sprinter 413CDI“ valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti A. K. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės žalos išieškojimas turi būti nukreiptas tik į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovo prašoma priteisti 40000 eurų neturtinė žala yra neadekvati autoįvykio pasekmėms, neprotingai didelė bei paskaičiuota neatsižvelgus į paties ieškovo kaltę. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad sukelto sveikatos sutrikdymo pasekmės itin sunkios. Ieškovas ir toliau gali savarankiškai judėti, vairuoti transporto priemones. Nėra duomenų, kad jam nustatytas neįgalumas, specialieji poreikiai, kad buvo priverstas palikti darbovietę, ar kad jo uždarbis po eismo įvykio sumažėjo. Teiginiai, kad dabar ieškovas privalo rūpintis savo imunitetu, saugotis skersvėjų, vengti peršalimo, negali būti susiję su žala, nes kiekvienas atidus ir protingas žmogus prevenciškai rūpinasi savo sveikata. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo anksčiau propaguotas veiklas (slidinėjimą, lankymąsi pirtyse, važinėjimą motociklu) ir kad jose nebedalyvauja dėl patirto sužalojimo. Taip pat nėra duomenų apie ieškovo bendravimo, saviraiškos galimybių sumažėjimą. Taip pat nėra aišku, kuo grindžiami teiginiai apie ieškovą kankinantį nerimą ir nemigą. Ieškovo pateikti faktai dėl kilusių nepatogumų yra abstraktaus pobūdžio. V. Ž. finansinė padėtis nėra gera. Dirba UAB „Vivaturas“ vairuotoju, pusės etatu, už minimalią algą. Tai vienintelės ir pagrindinės jo pajamos, kurios atitinka tik pusę minimalaus darbo užmokesčio dydį. Turinčiam 59 metus susirasti kitą ar papildomą darbą neįmanoma. Ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala ženkliai viršija teismų praktikoje taikytiną neturtinės žalos dydžio vidurkį už sunkų sveikatos sutrikdymą – nuo 2000 eurų iki 17481 eurų.

14Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas iki susidūrimo su automobiliu MB Sprinter ženkliai viršijo toje vietoje leistiną greitį, todėl dėl ieškovui atsiradusios žalos dalinai kaltas jis pats (labai tikėtina, kad ieškovui važiavus leistinu greičiu, jo patirti sužalojimai būtų ženkliai mažesni, o gal net būtų atsiradusi galimybė visai išvengti susidūrimo su automobiliu MB Sprinter, pvz. efektyviai stabdant arba keičiant važiavimo kryptį). Atsižvelgiant į ginčo įvykio mechanizmą, mano, kad ieškovo mišrios kaltės dalis dėl jam atsiradusios žalos yra nemažesnė kaip 50 %. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti nedidesnis kaip 50 % nuo jo patirtos žalos. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5.000.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5.000 euru dėl neturtinės žalos) ir 1.000.000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo iš AB „Lietuvos draudimas“ reikalauti didesnių sumų nei 5.000 eurų. Ieškovui pateikus duomenis apie ginčo motociklo rinkos vertę įvykio dieną ir liekanų vertę po minėto eismo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ galėtų pareikšti nuomonę dėl reikalavimo dėl motociklo sugadinimo pagrįstumo. Ieškovas visiškai pagrindė ir su ginčo įvykiu pagrįstai susiejo tik 1695,50 Eur savo turtinės žalos.

15Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prarado blužnį, sutriko imuninė sistema, reikalingos vakcinacijos, riboti maistą dėl kepenų, nes jos vienintelės liko atsakingos už kraujo valymą. Jo pajamos iki įvykio buvo apie 1000 Eur, dabar – apie 1200 Eur, dirba statybų sektoriuje, vadovaujančiose pareigose. Neįgalumas nėra suteiktas. Motociklas – hobis. Į pirtį eidavo su klientais, dėl neformalios aplinkos. Dabartinės darbo pareigos iš esmės vienodos, bet atsakomybės daugiau. Jei nesilanko visuomeninėse vietose, laikosi dietų, tada serga mažiau. Kai blogai jaučiasi, jį darbe vežioja kitas vairuotojas. Pagalbos valgant, rengiantis, prausiantis nereikia.

16Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad įvykio metu pirmoje juostoje jau stovėjo automobiliai, kitos transporto priemonės važiuoti negalėjo. Dirba vairuotoju, pajamos mažos, apie 300 Eur. Geresnio darbo nebegali rasti, nebeleidžia amžius.

17Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas asmuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 79 km/h yra ženklus greičio viršijimas, galimybės manevruoti ir stabdyti ženkliai sumažėja. Važiuojant leistinu greičiu pasekmės būtų esmingai mažesnės. Yra mišri kaltė dėl įvykio, bent 50 procentų dalimi ieškovas kaltas pats. Įvykis darbui įtakos nepadarė, dirba tą patį darbą, uždirba netgi daugiau. Buityje esminių nepatogumų nepatiria, neįgalumo nėra. Kur įvyko eismo įvykis, tos šalies teisė ir taikoma, todėl abiems nukentėjusiems gali būti mokama maksimaliai 5000 Eur išmoka dėl neturtinės žalos. A. P. jau priteista 1500 Eur, todėl ieškovui gali būti išmokama iki 3500 Eur. Dėl turtinės žalos ginčo nėra, sutinka sumokėti pusę žalos sumos – 4492,92 Eur.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-771/2016 V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., padarymą. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiųjų A. K. ir A. P. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

20Šiaulių apygardos teismas 2016-06-02 dalyje priėmė naują nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-141-309/2016). Nuosprendžiu be kita ko buvo nuspręsta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K. ir A. P. pripažinti teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis tuo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik automobilio vairuotojo V. Ž., bet ir motociklo vairuotojo A. K. veiksmai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų ieškinius tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi liko neįvertinti A. K. veiksmai, o A. P. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dviejose baudžiamosiose bylose. Teismas padarė išvadą, kad tik priėmus sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, kurioje A. K. kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., padarymu, bus galima teisingai nustatyti, kokio dydžio žalą priteisti nukentėjusiesiems.

21Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-885/2016 A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, 1500 eurų sumai, ir priteistas A. P. iš draudimo bendrovės ASS „Balta“. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, 12,74 eurų sumai, ir priteistas iš draudimo bendrovės ASS „Balta“. Teismas be kita ko konstatavo, kad padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. K. ir V. Ž. veiksmais. Prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas. Turtinės žalos dydį teismas laikė įrodytu 12,74 Eur sumai.

22Šiaulių apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi aukščiau nurodytą nuosprendį paliko nepakeistą.

23Nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję, teikti kasaciniai skundai buvo atmesti.

24Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.). Šiaulių apygardos teismas 2016-06-02 nuosprendžiu ieškovui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiant ieškinio patenkinimo klausimą nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas tik ieškinio dydis, t. y. atlygintinos žalos dydis. Aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės būtinais sudėties elementais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.248 str.), neįrodinėtinos, kadangi buvo nustatytos baudžiamosiose bylose.

25Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apimties. Ieškovo vertinimu, jam turi būti atlyginta visa reikalaujama turtinė ir neturtinė žala, atsakovai su tuo nesutinka, nurodo, kad reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis, atlyginant turtinę ir neturtinę žalą turi būti atsižvelgta į paties ieškovo kaltę dėl eismo įvykio.

26Dėl ieškovo veiksmų

27Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

28Nagrinėjamu atveju kaltais dėl eismo įvykio buvo pripažinti tiek ieškovas A. K., tiek atsakovas V. Ž.. Baudžiamosiose bylose nustatyta, kad V. Ž. nepraleido ieškovo, važiavusio motociklu, o ieškovas viršijo leistiną greitį. Dėl šios priežasties abu asmenys buvo nuteisti. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose teismai nesprendė nurodytų asmenų kaltės santykio ir proporcijos, kadangi tai nebuvo būtina jų kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas taip pat kaltas dėl jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, tačiau būtina nustatyti šios kaltės apimtį.

29Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendyje, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir pėsčiojo sužalojimo konstatuotos toliau nurodomos aplinkybės:

30a) specialisto išvadoje Nr. 11Š-211(14) nurodyta: 1. Motociklo „HONDA CBR“ važiavimo greitis susidūrimo su automobiliu metu buvo nemažesnis kaip 79 km/h. 2. Atlikto tyrimo rezultatai ir užduotyje nurodytos aplinkybės įgalina teigti, kad nurodytoje situacijoje eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo vairuotojo A. K. veiksmai – važiavo didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, susidūrė su automobiliu „MERCEDES BENZ SPRINTER“ ir kliudė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. P., ir automobilio vairuotojo V. Ž. veiksmai – keisdamas judėjimo kryptį, nedavė kelio link jo iš paskos artėjusiam motociklui „HONDA CBR“ bei su juo susidūrė;

31b) Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-525 (14) nurodyta: 1. Motociklo „HONDA CBR“ judėjimo greitis prieš eismo įvykio vietos plane, Serbentų gatvės važiuojamojoje dalyje užfiksuotą ratų žymę, žiūrint transporto priemonių judėjimo kryptimi link Pramonės gatvės, buvo nemažesnis kaip 79 km/h. 2. Automobilio „MERCEDES BENZ SPRINTER“ vairuotojo V. Ž. nurodytas važiavimo prieš eismo įvykį greitis 50 km/h techniniu požiūriu tikėtinas, kadangi važiuodamas tokiu greičiu, vairuotojas reaguodamas stabdymui susidūrimo su motociklu momentu, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį tikėtinos susidūrimo vietos atžvilgiu padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 3-4. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad motociklisto A. K. veiksmai – Serbentų gatvės ruože, kuriame leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo nemažesniu kaip 79 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje, kada priekyje važiavusio automobilio vairuotojas pradėjo rikiuotis, savalaikiai nestabdė motociklo, slystamai kontaktavo su automobiliu, o po šio kontakto užvažiavęs ant dešinio šaligatvio kliudė pėsčiąjį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „MERCEDES BENZ SPRINTER“ vairuotojo V. Ž. veiksmai – rikiuodamas į pirmą eismo juostą (keisdamas judėjimo kryptį), kada tai daryti buvo nesaugu, nedavė kelio iš paskos didesniu greičiu prie jo artėjančiam motociklui ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., 136-140 b. l.).

32Kaip matyti, specialistai ir ekspertai taip pat nevertino ieškovo A. K. ir atsakovo V. Ž. kaltės proporcijos dėl eismo įvykio kilimo, kadangi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tačiau tokio pobūdžio ekspertizėse ekspertai visada nurodo, jei vieno iš asmenų kaltė yra esminė, pvz. nurodant, kad vieno vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kai kito asmens veiksmai gali būti vertinami kaip techniniu požiūriu turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek ieškovo A. K., tiek atsakovo V. Ž. veiksmai įvertinti kaip techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016; 1 t., b. l. 126-131, 134-138).

33Atsakovų vertinimu, ieškovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro ne mažiau kaip 50 procentų, todėl jam gali būti atlyginta ne daugiau kaip 50 procentų jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Su tokiu vertinimu negalima sutikti.

34Kaip matyti, dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų būtent ieškovą ištiko neabejotinai sunkiausios pasekmės – jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko organo, padaryta didelė turtinė žala. Pėstysis, kuris taip pat nukentėjo, patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padaryta menka turtinė žala. Atsakovas V. Ž. fiziškai nenukentėjo, dėl patirtos turtinės žalos duomenų byloje nėra, iš nuotraukų baudžiamojoje byloje nematyti, kad atsakovo vairuotai transporto priemonei padaryta žymesnė žala.

35Taip pat akivaizdu, kad vien greičio viršijimas pats savaime nėra labai pavojingas pažeidimas. Atsakovui V. Ž. tinkamai įsitikinus, kad atlikti manevrą automobiliu yra saugu, kad šalia nėra kitų transporto priemonių, eismo įvykis vien dėl ieškovo viršyto greičio nebūtų įvykęs – ieškovas būtų sėkmingai nuvažiavęs toliau. Taigi, būtent atsakovo V. Ž. kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo svarbiausia sąlyga įvykti eismo įvykiui. Tuo tarpu ieškovo padarytas pažeidimas tikėtinai lėmė sunkesnes pasekmes pačiam ieškovui, nukentėjusiam pėsčiajam bei jų turtui. Vadovaujantis specialisto išvada bei ekspertizės aktu, neviršydamas greičio ieškovas idealiomis sąlygomis tikėtinai galėjo spėti sustabdyti motociklą ir išvengti susidūrimo, arba susidūrimas galėjo būti silpnesnis, dėl ko ieškovas galbūt būtų nepraradęs motociklo kontrolės, motociklas nuo kelio būtų nuvažiavęs mažesniu greičiu ir inercija, o ieškovo griuvimo ir pėsčiojo kliudymo situacijoje abu asmenys galėjo patirti menkesnius sužalojimus arba jų nebūtų patirta. Nagrinėjamu atveju tikėtinai susiklostė situacija, kai atsakovas V. Ž. pernelyg mažai dėmesio ir laiko skyrė įsitikinimui, ar iš dešinės pusės jam neartėja, nevažiuoja transporto priemonė, o ieškovo viršytas greitis tikėtinai lėmė jo greitesnį atsiradimą šalia atsakovo vairuoto automobilio šono, atsakovas to nesitikėjo, taip pat akivaizdžiai neįsitikino, kad vadinamoje automobilio šoninio veidrodėlio nematomoje zonoje, kai transporto priemonės važiuoja beveik gretimai, nėra kitų transporto priemonių. Tai galima padaryti, jei automobilyje yra įrengti specialūs plataus kampo arba papildomi veidrodžiai, taip pat pasukus galvą į šoną ir šiek tiek atgal, arba aktyviai stebint eismą galinio bei šoninių vaizdo veidrodėlių pagalba. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje tai nebuvo padaryta, be to, ieškovas vairavo motociklą, kurio gabaritai yra gerokai mažesni, todėl jį pastebėti yra šiek tiek sunkiau. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ieškovo vairuotas motociklas yra tikrai galingas - 599cm3, 75 kw (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016; 1 t., b. l. 42), todėl gali labai greitai išvystyti didesnį greitį, dėl ko ieškovas galėjo labai staiga pagreitėti, atsidurti atsakovui nematomoje zonoje, atsakovo automobiliui iš dešinės. Teismo vertinimu, būtent dėl tokių aplinkybių galėjo įvykti eismo įvykis, nes vadovaujantis specialistų ir ekspertų išvadomis, kitoks įvykio mechanizmas nelabai įmanomas.

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovas dėl jo patirtos žalos atsakingas tik pats, taip pat negalima daryti išvados, kad dėl žalos atsakingas tik atsakovas V. Ž.. Taip pat akivaizdu, kad ieškovo veiksmai vis dėlto nebuvo tiek pavojingi, kaip atsakovo, todėl laikyti, kad jų abiejų kaltė dėl eismo įvykio yra vienoda, nėra pagrindo. Kadangi tai yra vertinamasis kriterijus, kuriam matematiškai apskaičiuoti neegzistuoja formulės ir metodai, teismas gali jį vertinti tik pagal nustatytas byloje aplinkybes, ieškovo ir atsakovo veiksmų svarbą žalai kilti, patirtos turtinės žalos dydį, žalą ir pasekmes eismo įvykio dalyvių sveikatai bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus.

37Dėl turtinės žalos

38Ieškovas prašė priteisti 8985,80 Eur turtinės žalos.

39Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tinkamai pagrindė prašomos atlyginti turtinės žalos sumą. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų paaiškinimų bei baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016; 2 t., b. l. 99-120, 180-192).

40Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovo veiksmai taip pat lėmė eismo įvykio kilimą, todėl laikytina, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos kaltas ir ieškovas, ieškovas viršydamas greitį prisiėmė su tuo susijusią riziką, patirtą žalą lėmė didelis ieškovo neatsargumas CK 6.251 str. 1 d., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui atlygintina 75 procentai jo patirtos turtinės žalos, t. y. 6739,35 Eur.

41Dėl neturtinės žalos

42Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

43Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Dėl šio sveikatos sutrikdymo ieškovas ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose, ieškovui paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol. Ieškovui sukelto sveikatos sutrikdymo pasekmės yra itin sunkios ir jos išliks visą likusį gyvenimą - dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės pasikeitė ieškovo bendravimo ir saviraiškos galimybės. Ieškovas dėl patirto sveikatos sutrikdymo pobūdžio privalo nuolat rūpintis, kad jo organizmo imunitetas būtų kuo didesnis, privalo vengti vėjo, skersvėjo ar kitokių sąlygų, kurios galėtų lemti ieškovo peršalimą, kadangi dėl patirto sveikatos sutrikdymo peršalimas galėtų nulemti papildomas, itin sunkias, ieškovo sveikatos komplikacijas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas po eismo įvykio nebegali dalyvauti daugelyje jo pamėgtų ir iki eismo įvykio propaguotų veiklų, pvz. važinėti motociklu (ieškovas taip pat buvo ir aktyvus motociklininkų klubo narys), keliauti atostogų slidinėti, lankytis pirtyse ir pan. Dėl patirto eismo įvykio ieškovas nebegali užsiimti mėgstama veikla, apskritai turi baimės jausmą važiuoti motociklu ar kitokia transporto priemone, ieškovą dažnai kankina nerimas ir nemiga, prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Neturtinę žalą ieškovas vertina 40000 Eur suma.

44Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovui padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo V. Ž. kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

45Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

46Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).

48Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymui teismo išvada, kad dėl eismo įvykio ieškovo kaltė sudaro 25 procentus, nėra esminė, kadangi atsižvelgtina ir į eilę kitų kriterijų.

49Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

50Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-177-696/2015).

51Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010).

52Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

53Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens, kuris vairavo motociklą neturėdamas teisės jo vairuoti, be to, viršijo leidžiamą (70 km/ val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 99 km/ val greičiu, bei motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-272/2011).

54Ieškovo vertinimu jam yra padaryta 40000 Eur neturtinė žala. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas jau išdėstyta, daro išvadą, kad reikalaujama priteisti suma yra per didelė. Teismų praktikoje neretai net nukentėjusio asmens žūties atveju priteisiamos gerokai mažesnės sumos.

55Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 150000 Lt (43443,00 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai yra nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt (2896,20 Eur) iki 40000 Lt (11584,80 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012, 2K-204/2013, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-18 nutartis byloje 1A-142-282/2015).

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-272/2011, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams bei kaltei dėl eismo įvykio, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis, kai bendrai per abu nukentėjusius buvo priteista šiek tiek daugiau nei 44000 Lt (apie 13000 Eur), yra nustatytas teisingai. Pažymėtina, kad šiuo atveju žuvo ne tik motociklo vairuotojas, bet ir keleivė.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-194-222/2016, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis žuvus asmeniui, kai bendrai nukentėjusiesiems buvo priteista 22000 Eur, yra nustatytas teisingai.

58Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neturtinė žala sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais negali būti didesnė nei asmens žūties atvejais.

59Teismų praktikoje iš asmenų, kurie eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiesiems buvo priteista 19993,20 litų ( kasacinė byla 2K-586/2010), 20000 litų (kasacinė byla 2K-20/2010), 48000 litų ( kasacinė byla 2K-59/2009), 25000 litų (kasacinė byla 351/2009), 18300 litų ( kasacinė byla 2K - 492/2008), 40000 litų (kasacinė byla 2K-38/2008), 14000 litų (kasacinė byla 2K-366/2008), 35000 litų (kasacinė byla 2K-365/2008), 15000 litų (kasacinė byla 2K-320/2008) ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, ką rodo ir pateikti pavyzdžiai, tais atvejais, kai neatsargiais veiksmais eismo įvykio metu sunkiai sužalojamas asmuo, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 7000 litų (2027,34 Eur) iki 50000 litų (14481,00 Eur) (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-11 nutartis byloje Nr. 1A-162/2011).

60Gali būti priteisiamos ir didesnės sumos, tačiau svarbios yra individualios įvykio aplinkybės. Kasacinis teismas vienu iš atvejų konstatavo, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteista 60000 Lt (17377,20 Eur) suma yra teisinga (2008-01-08 nutartis byloje Nr. 2K–114/2008), tačiau nurodytu atveju patirti sužalojimai neabejotinai yra žymiai sunkesni nei nagrinėjamoje byloje patirti ieškovo. Kitais atvejais didesnės sumos buvo priteisiamos tuo atveju, kai nebuvo ieškovo kaltės dėl eismo įvykio.

61Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikoma, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2003-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2006-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008-07-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-357/2008).

62Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas V. Ž. žalą padarė dėl neatsargumo, jo gaunamos pajamos nėra didelės (c. b. l. 72), dėl amžiaus galimybės gauti didesnes pajamas yra labai ribotos. Tačiau atsakovas V. Ž. turi turto – baudžiamojoje byloje buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypą, esantį ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. 9132-0006-0068, kadastrinis Nr. ( - ). Ieškovui padaryta pakankamai didelė turtinė žala, tačiau ją atlyginti įpareigotinas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Pasekmės ieškovui dėl sveikatos sutrikdymo nėra sunkios – ieškovas apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos iki įvykio buvo apie 1000 Eur, dabar – apie 1200 Eur, neįgalumas nėra suteiktas, dabartinės darbo pareigos iš esmės vienodos, pagalbos valgant, rengiantis, prausiantis nereikia. Kita vertus ieškovas prarado organą, kas savaime laikytina svarbia priežastimi didesnei neturtinei žalai nustatyti, nurodo, kad sutriko imuninė sistema, reikalingos vakcinacijos, riboti maistą dėl kepenų, nes jos vienintelės liko atsakingos už kraujo valymą. Įvertintina ir tai, kad ieškovas iš dalies pats kaltas dėl kilusio eismo įvykio, jo veiksmai atitinka kriterijus, numatytus CK 6.253 str. 5 d., CK 6.282 str. 1 d., todėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta ir į bendrą ekonominę situaciją šalyje, į pastaruoju metu jaučiamą infliaciją, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu, ieškovui buvo padaryta 6500,00 Eur neturtinė žala.

64Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Tai reiškia subsidiarią atsakingo už žalos padarymą asmens atsakomybę.

65Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ 16 str. 1 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl neturtinės žalos (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p.). Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos (TPVCAPDĮ 11 str. 2 d.).

66Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjo ne tik ieškovas, bet ir pėstysis A. P., tačiau tai buvo vienas eismo įvykis. A. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti 2016-02-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-885/2016 buvo priteista 1500 Eur suma iš draudimo bendrovės ASS „Balta“, kuri buvo apdraudusi ieškovo civilinę atsakomybę. AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šių įmonių galėtų būti sprendžiami regreso klausimai, atsižvelgiant į tai, kiek kuri įmonė išmokėtų žalos atlyginimo, kokia apdraustų asmenų kaltė dėl eismo įvykio. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nurodo, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl neturtinės žalos, ir nenumato, kad ši suma būtų didesnė, jei žalą padarė daugiau nei vieno draudiko apdrausti asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti tik 3500 Eur neturtinės žalos ieškovui dalį. Likusi dalis priteistina iš atsakovo V. Ž..

67Dėl palūkanų

68Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos sumą.

69CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistojo atžvilgiu negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2015-04-08 nutartis byloje Nr. 1A-105-581/2015). Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas. Ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas negali būti tenkinamas.

70Kiti klausimai.

71Žyminis mokestis šioje byloje neskaičiuotinas, kadangi ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir galėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje.

72Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, toks prašymas iš dalies galėtų būti tenkinamas, tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas.

73Atsakovas V. Ž. prašo iš ieškovo priteisti jo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (c. b. l. 94-95). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko, jog iš jo būtų priteista neturtinė žala, tačiau ieškovui iš šio atsakovo priteistina tam tikra neturtinės žalos dalis, taip pat ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo teismo buvo sumažintas, atsižvelgiant ir į tai, kad neturtinės žalos dydį visada nustato teismas, o ieškovo neturtinės žalos dydžio nurodymas ir pagrindimas, dėl šios žalos specifinio pobūdžio, neprivalo būti visiškai objektyvus ir atitinkantis teismo sprendimą, teismo vertinimu, atsakovui V. Ž. priteistina dalis jo patirtų išlaidų advokatui – 200 Eur (CPK 98 str., 93 str. 3-4 d.).

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

75patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

76Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 6739,35 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis Eur 35 ct) turtinės žalos ir 3500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui ieškovui A. K..

77Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ) 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui ieškovui A. K..

78Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

79Priteisti atsakovui V. Ž. 200 Eur (du šimtus Eur 00 ct) išlaidų advokatui iš ieškovo A. K..

80Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant vertėjai D. S.,... 4. ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui A. V.,... 5. atsakovui V. Ž., atsakovo atstovui advokatui S. A.,... 6. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam asmeniui G. T.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė... 8. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjimui civilinio proceso tvarka gauti... 9. A. K. teismo įpareigojimu 2016-07-28 pateikė patikslintą ieškinį.... 10. Ieškovo A. P. ieškinys, pareikštas V. Ž. baudžiamojoje byloje, 2017-03-20... 11. A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. Ž. ir AB... 12. Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 17 val. 35 min.,... 13. A. V. Ž. su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodoma, kad A. K.... 14. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu sutinka iš dalies.... 15. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.... 16. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies.... 17. Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas asmuo su... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.... 20. Šiaulių apygardos teismas 2016-06-02 dalyje priėmė naują nuosprendį... 21. Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.... 22. Šiaulių apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi aukščiau nurodytą... 23. Nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję, teikti kasaciniai skundai buvo... 24. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti... 25. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl turtinės ir... 26. Dėl ieškovo veiksmų... 27. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai... 28. Nagrinėjamu atveju kaltais dėl eismo įvykio buvo pripažinti tiek ieškovas... 29. Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendyje, kuriuo ieškovas... 30. a) specialisto išvadoje Nr. 11Š-211(14) nurodyta: 1. Motociklo „HONDA... 31. b) Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-525 (14)... 32. Kaip matyti, specialistai ir ekspertai taip pat nevertino ieškovo A. K. ir... 33. Atsakovų vertinimu, ieškovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro ne mažiau kaip... 34. Kaip matyti, dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų būtent... 35. Taip pat akivaizdu, kad vien greičio viršijimas pats savaime nėra labai... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo laikyti, kad... 37. Dėl turtinės žalos... 38. Ieškovas prašė priteisti 8985,80 Eur turtinės žalos.... 39. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu... 40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 41. Dėl neturtinės žalos... 42. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 43. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas civiliniame ieškinyje... 44. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai... 45. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 46. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas... 48. Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymui teismo išvada, kad dėl eismo... 49. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo... 50. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 51. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties... 52. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek... 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens, kuris vairavo... 54. Ieškovo vertinimu jam yra padaryta 40000 Eur neturtinė žala. Teismas,... 55. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-272/2011, eismo įvykyje... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-194-222/2016, eismo įvykyje... 58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neturtinė žala... 59. Teismų praktikoje iš asmenų, kurie eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė... 60. Gali būti priteisiamos ir didesnės sumos, tačiau svarbios yra individualios... 61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikoma, kad esminis neturtinės žalos... 62. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas V. Ž.... 63. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo,... 64. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo... 65. Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės... 66. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjo ne tik ieškovas, bet ir... 67. Dėl palūkanų... 68. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už... 69. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines... 70. Kiti klausimai.... 71. Žyminis mokestis šioje byloje neskaičiuotinas, kadangi ieškinys buvo... 72. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi... 73. Atsakovas V. Ž. prašo iš ieškovo priteisti jo patirtas 300 Eur... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 75. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.... 76. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 6739,35... 77. Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ) 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur... 78. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 79. Priteisti atsakovui V. Ž. 200 Eur (du šimtus Eur 00 ct) išlaidų advokatui... 80. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...