Byla 1N-95-150/2015

Dėl bausmės sušvelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atmestas

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria nuteistosios D. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atmestas.

2Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad ji sunkiai sutrikdė savo šeimos nario –sugyventinio – V. V. sveikatą, t. y . 2013 m. vasario 4 d., apie 12 val., bute, esančiame ( - ), apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tarpusavio konflikto su sugyventiniu V. V. metu, tyčia sudavė jam peiliu ne mažiau 2 smūgių į krūtinės ir pilvo sritį, tokiais veiksmais padarydama jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje pilvo pusėje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, su didžiosios taukinės sužalojimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi palikta galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios D. M. prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

4Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajai D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 500 Lt bauda, kuri Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pakeista 6 parų areštu, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė. Ši nutartis palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi.

5Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 7 d. gautas nuteistosios D. M. prašymas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, sušvelninti jai Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą laivės atėmimo bausmę. Nuteistoji prašyme teigė, kad atsižvelgiant į jai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę bei elgesį atliekant bausmę, yra pagrindas manyti, jog jai paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistoji D. M. prašyme nurodė, kad jai inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, po nusikaltimo ji su nukentėjusiuoju susitaikė, toliau gyvena kaip šeima, jis visapusiškai ją remia, lanko per pasimatymus. Prašyme D. M. akcentavo, kad ji, laisvės atėmimo vietoje atlikdama bausmę, nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, dirba įstaigos siūlomus darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlikusi gana didelę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

6Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi minėtą nuteistosios D. M. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atmetė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad BK 75 straipsnio naujoji redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), pagal kurią išplėstas asmenų ratas, kuriems šio baudžiamojo įstatymo nuostatos gali būti taikomos, teismui svarstant klausimą dėl teismo paskirtos bausmės atidėjimo nuteistam asmeniui, nėra grįžtamąją galią turintis baudžiamasis įstatymas. Be to, teismas vertino, kad BK 75 straipsnį galima taikyti tik tuo pačiu nuosprendžiu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės klausimą, nes, priešingu atveju, baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas nuosprendis, tuo tarpu, tokia situacija negalima, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumo principas. Teismas, be kita ko, atkreipė nuteistosios dėmesį, kad nusikaltimus, už kurį ji yra nuteista, priskirtinas prie labai sunkių nusikaltimų BK 11 straipsnio taikymo kontekste, todėl vien dėl šios aplinkybės D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra galimybės.

7Nuteistoji D. M., nesutikdama su Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmę atidėti. Nuteistoji, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi ir 75 straipsnio 1 dalimi, skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BK 75 straipsnis neturi atgalinio veikimo galios ir nešvelnina nuteistų asmenų teisinės padėties, mano, kad nagrinėjamu atveju jai taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. D. M. skunde taip pat tvirtina, kad apygardos teismas be pagrindo nurodė, jog jos padarytas nusikaltimas priskirtinas prie labai sunkių nusikaltimų, nes baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jos padaryto nusikaltimo, už kurį ji nuteista, nepripažino labai sunkiu – tik sunkiu, neatsižvelgė į tai, kad ji buvo nuteista nedalyvaujant gynėjui, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę į gynybą.

8Skundas netenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu D. M. nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad ji 2013 m. vasario 4 d., apie 12 val., bute, esančiame ( - ), apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventiniu V. V. metu, sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio – V. V. sveikatą (2 t., b. l. 114-118).

10Nagrinėjamu atveju nuteistoji D. M. siekia, kad jai būtų sušvelninta paminėtu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė, prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) ir atidėti bausmės vykdymą.

11D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu, įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12Aukštesnės instancijos teismas, palyginęs ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu, daro išvadą, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintinos nuteistų už sunkius nusikaltimus asmenų teisinę padėtį lengvinančiomis bei turinčiomis grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Todėl atsižvelgus į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad apygardos teismas priėjo prie neteisingos išvados, jog BK 75 straipsnis neturi atgalinio veikimo galios ir nešvelnina nuteistų asmenų teisinės padėties.

13Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad BK 75 straipsnį galima taikyti tik tuo pačiu nuosprendžiu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės klausimą. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, tiek bausmės vykdymo procese. Kasacinės instancijos teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas prašymas taikyti BK 75 straipsnį, toks prašymas gali būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnį (kaip ir nagrinėjamu atveju) (kasacinė nutartis Nr. 2K-293-697/2015). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokio klausimo išsprendimo rezultatas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

14Tačiau, nepaisant to, kas pirmiau išdėstyta, pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju D. M. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą, nėra jokių teisinių prielaidų. Kaip minėta, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, kurią jis įgyvendina tik byloje esant BK 75 straipsnyje nustatytai sąlygų visumai. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad bausmės vykdymo institutas netaikomas prieš tuos asmenis, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. D. M. padarytas nusikaltimas, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, iš tiesų priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. Atkreiptinas nuteistosios dėmesys, kad ši aplinkybė, kitaip nei ji teigia skunde, aptarta ir teismo nuosprendyje, į ją atsižvelgta parenkant D. M. skirtinos bausmės dydį už nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą.

15Nuteistosios skundo argumentų, susijusių su tuo, kad neva baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jos teisė į gynybą, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes jie nenusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Kita vertus, aplinkybė, kad nebuvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą dėl to, jog baudžiamoji byla išnagrinėta nedalyvaujant gynėjui, nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje.

16Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šioje nutartyje nurodytais motyvais nuteistosios D. M. skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis nenaikintina.

17Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Nutarė

18nuteistosios D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.

19Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.