Byla 2K-66-303/2015

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Gintaro Godos ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžiu B. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, B. M. įpareigota neatlygintinai išdirbti 200 valandų per dešimt mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jai paskirtas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš nuteistosios B. M. priteista nukentėjusiajam T. S. 89 000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta, o ieškinio dalis dėl 35 000 Lt baudos priteisimo palikta nenagrinėta.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistosios B. M. bei jos gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5B. M. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2011 m. liepos 2 d. bute, esančiame ( - ), su T. S. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią B. M. įsipareigojo T. S. parduoti 0,0900 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), o pirkėjas T. S. įsipareigojo minėtą sklypą nupirkti už 140 000 Lt, sutartyje nurodant, kad sutarties objektas yra įkeistas privačiam kreditoriui. Sutarties sudarymo metu B. M. nuslėpė nuo pirkėjo T. S., kad minėtas sklypas yra areštuotas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. – antstolės Vidos Daugirdienės ir nuo 2011 m. birželio 29 d. – antstolės Linos Pužienės, ir iš T. S. 2011 m. liepos 2 d. paėmė 35 000 Lt bei 2011 m. rugsėjo 15 d. paėmė 54 000 Lt avansą, nors realios galimybės įvykdyti sutarties sąlygas neturėjo; taip B. M. apgaule įgijo didelės 89 000 Lt vertės T. S. turtą.

6Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir nuteistajai B. M. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą trejiems metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Prokuroras aptaria BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė šių baudžiamojo įstatymo nuostatų, nepagrįstai paprastas aplinkybes – nuteistoji anksčiau neteista ir neturi administracinių nuobaudų, turi gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla, turi nuolatines pajamas, vertino kaip išimtines bei, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarinius, paskyrė nuteistajai švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2010, 2K-173/2012, 2K-323/2012, 2K-355/2012) dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo laikomasi nuostatos, kad kaltininką apibūdinantys duomenys, tokie kaip darbo turėjimas, mokymasis, teistumo ar administracinių nuobaudų neturėjimas, mažamečių ar nepilnamečių vaikų auginimas, sveikatos problemų turėjimas, teigiama asmenų charakteristika, antraeiliai vaidmenys darant nusikalstamas veikas ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. M. mažamečių ar nepilnamečių vaikų neišlaiko, sveikatos problemų neturi, jos vaidmuo darant sunkų nusikaltimą buvo esminis, neaiškus jos pragyvenimo šaltinis, visas turtas areštuotas, nes ji turi didelių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos ir savo veiksmų nevertino kritiškai. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės bausmės B. M. paskyrimas neįgyvendintų nei bendrosios, nei individualios prevencijos nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų darymo tikslų. Dėl to prokuroras teigia, kad taikyti B. M. aptariamą baudžiamąjį įstatymą nebuvo jokio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenis (nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi darbą ir gyvenamąją vietą) vertindamas kaip išimtines aplinkybes, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tai teismui sukliudė priimti teisingą procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 2 dalis). Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra keistina, paskiriant nuteistajai B. M. laisvės atėmimo bausmę.

8Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

10Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

11Prokuroro kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame, keliamas vienintelis klausimas – dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajai B. M. skiriant bausmę pagrįstumo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajai B. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neturėtų būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nėra nustatyta. Be to, nuteistajai B. M. paskirtoji bausmė neatitinka bausmės teisingumo principo ir ja nebus įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis).

12Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams.

13BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

14BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

15BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tačiau teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, privalo motyvuoti švelnesnės bausmės paskyrimą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti nurodyta, kokios yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-355/2012, 2K-434/2014 ir kt.). Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas).

16Pagal teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Savo sprendime šis teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-393/2014 ir kt.). Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, turėjo išsamiai ir nuodugniai įvertinti, kokios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, nuteistosios B. M. asmeninės savybės, jos padarytos nusikalstamos veikos požymiai ir (ar) kitos aplinkybės lėmė teismo sprendimą skirti jai švelnesnę (t. y. parinkti švelnesnės rūšies) bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat, ar nurodytos aplinkybės pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, ar tokios pirmosios instancijos teismo išvados buvo pagrįstos ir teisingos.

17Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, šiame baigiamajame akte tik plačiai aptarė BK bendrosios dalies straipsnių nuostatas ir pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentaciją dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, t. y. pakartotinai nurodė aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaip išimtines.

18Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios teismų nustatytos aplinkybės – B. M. asmenybė (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi gyvenamąją vietą, t. y. nėra itin socialiai pavojinga), jos šeiminė padėtis ir darbo pobūdis (užsiima individualia veikla, materialiai išlaiko šeimą), padaryta nusikalstama veika nesukelta negrįžtamų pasekmių, yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali būti laikomos tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Paprastai į aptariamas aplinkybes (kaltininko asmenybė, šeiminės aplinkybės) teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistoji, kaip nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl savanaudiškų paskatų padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiajam neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos, nesistengė sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinių, nenustatyta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

19Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. M. bausmę, iš esmės netinkamai aiškino ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė, todėl atitinkamai keistina ir šio teismo nutarties dalis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), B. M. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistąją B. M. apibūdinančius duomenis, nurodytus skundžiamuose teismų sprendimuose, į tai, kad nėra nustatytų nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad B. M. skirtina bausmė savo dydžiu mažesnė nei yra nustatytas sankcijos vidurkis.

20Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo

21BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

22Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistosios B. M. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.

25Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, juolab kad pakeitus teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir paskyrus nuteistajai įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos ir vertintos kaip pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aplinkybės, gali būti pagrindu svarstyti apie bausmės tikslų pasiekimą be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

26Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

27Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai B. M. bausmę – laisvės apribojimą, kartu paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemones, nurodytas skundžiamame nuosprendyje. Minėta, kad nuteistoji nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi šeimą, kurią išlaiko, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistosios antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą ar kad nevykdo teismo jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kasacinės instancijos teismo nutartimi B. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, paskiriant nuteistajai ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti:

30panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai B. M. taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies bei jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas.

31Nuteistajai B. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), šios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, 4 dalimi, B. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

32Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1 : 2 įskaityti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžiu B. M. paskirtos ir atliktos bausmės – laisvės apribojimo – dalį.

33Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.