Byla e2A-1409-254/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. B., Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal paprastiesiems vekseliams keliamų reikalavimų neatitinkančius dokumentus. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 35 000 Eur skolos, 5 proc. procesinių metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovas 2014-03-11 ir 2014-04-16 paprastaisiais vekseliais pavadintų dokumentų pagrindu paskolino atsakovei 35 000 Eur. Pinigai atsakovei buvo išmokėti per Moneygram sistemą. Atsakovė pinigų negrąžino. Notaras atsisakė išduoti vykdomuosius dokumentus, nes paprastaisiais vekseliais pavadinti dokumentai neatitinka vekseliui keliamų reikalavimų. Ieškovas, būdamas užsienietis, mano, kad atsakovė jį apgavo, išrašydama tokius vekselius, tačiau atsakovė savo elektroniniuose pranešimuose pripažino savo skolą. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovo pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas reikalauti skolos sumokėjimo. Atsakovė neneigia gavusi pinigų iš ieškovo, bet tie pinigai nebuvo paskolinti, pavogti, išgauti pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 35 000 Eur skolos sumą bei 5 proc. procesines metines palūkanas, 590,63 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs byloje esančiais įrodymus konstatavo, kad ieškovo pateikti paprastasis vekselis 1 ir paprastasis vekselis 2 pavadinti dokumentai patvirtina atsakovės skolos ieškovui faktą, nes jie yra pasirašyti atsakovės, todėl atitinka ne vekseliui keliamus reikalavimus, o paskolos raštelio formos reikalavimą (Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.871 str. 3 d.), be to, pati atsakovė 2014-03-18 el. pranešimu patvirtino 45 000 Eur skolos grąžinimo faktą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

      1. Teismas nevertino atsakovės argumentų ir neprijungė prie bylos jos argumentų patvirtinančių įrodymų, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimant sprendimą, bei kiti teisiniai argumentai.
      2. Atsakovė teismo proceso metu pabrėžė, kad abu paprastuosius vekselius pasirašė ne laisva valia, o dėl ieškovo daromo ekonominio, psichologinio pobūdžio spaudimo ir naudojimosi sunkia atsakovės finansine padėtimi. Atsakovė niekada nebuvo įspėta, kad pinigai, kuriuos ieškovas siuntė, yra paskola. Ieškovas investavo į atsakovę, dovanodavo įvairias sumas įvairiems daiktams. Ieškovas žinojo, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas siųstus pinigus pripažino kaip skolą, kai atsakovė nutraukė artimus ryšius su ieškovu.
      3. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad po 2014-03-11 ir 2014-04-16 vekselių surašymo, ieškovas dar ilgą laiką siuntė pinigus atsakovei, nors jau buvo tariamai pripažinęs, kad skolininkas jam skolingas ir laiku negrąžino net 49 000 Eur sumos. Šis faktas įrodo, kad ieškovas manipuliuoja, reikalaudamas iš atsakovės skolos ir taip klaidindamas teismą.
      4. Teismas nesiaiškino, kodėl vekseliuose nurodytos būtent tokios sumos: 2 000 Eur ir 49 000 Eur, nors faktiškai pervestų pinigų sumos skiriasi. Vekseliuose nurodytos sumos yra nelogiškos ir dviprasmiškos, pvz.: viename iš vekselių nurodyta, kad atsakovė skolinga 2 000 Eur, o ieškovas turi padaryti 32 000 Eur pervedimą kaip paskolą, t. y. jeigu atsakovė sumoka 2 000 Eur ieškovui, tada jai perveda 32 000 Eur.
      5. Kaip skolos fakto pripažinimą teismas nepagrįstai išimtinai vertino atsakovės pasirašytą 2014-03-18 pranešimą, kuriame nurodyta: „Aš S. Š. gaudama pinigus (45 000 Eur 2014-03-21) turiu atvesti advokatui S. R. banko išrašą, o 2014-04-02 M. V. paduoti 45 000 Eur į rankas. S. Š. 2014-03-18“.Teismas neanalizavo šio pranešimo turinio, autentiškumo, sudarymo aplinkybių ir pan. Šis pranešimas turėjo būti vertinamas kaip ištrauka, fragmentas iš neaiškaus konteksto. Pastebėtina, kad šiame pranešime nurodomas naujas ir skirtingo dydžio pavedimas, aptariami nauji santykiai, kurie nesusiję su byla. Pateiktuose Moneygram mokėjimų nurodymuose tokios sumos nebuvo.
      6. Teismas nevertino atsakovės pozicijos, kad tarp šalių susiklostę santykiai turėtų būti laikomi dovanojimu. Dovanojimo sutarties sudarymas sutampa su jos įvykdymu, todėl sutartinis teisinis dovanojimo santykis būna tik sutarties sudarymo metu, o ją sudarius pasibaigia. Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja.
      7. Teismas nevertino, kad šioje situacijoje ieškovo pervedimai taip pat patenka ir į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimą, pagal kurį negali būti išreikalaujamas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.
      8. Atsakovės ir ieškovo teisiniams santykiams negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į šių nuostatų taikymą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
    2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nevertindamas atsakovės argumentų, nes teismo sprendime dėl to nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliantė nurodė, kad teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau visai nevertino jų turinio ir atsakovės atsikirtimo argumentų. Teismas turėjo nustatyti, kad vekselių turinys nelogiškas, atkreipti dėmesį į tai, kad faktiškai pervestos pinigų sumos neatitinka vekseliuose nurodytų sumų, neįvertino 2014 m. kovo 18 d. pranešimo turinio, jo autentiškumo ir neaišku kodėl jį susiejo su nagrinėjama byla. Teismas nepasisakė dėl atsakovės paaiškinimų, kad ieškovas neįspėjo jos, jog pinigai, kuriuos jis siuntė, yra paskola, nors žinojo, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovė jai siųstus pinigus laikė dovanomis, o ieškovas juos pripažino kaip skolą, kai atsakovė nutraukė artimus ryšius su ieškovu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo, tačiau nemano, kad apeliacinio skundo argumentai yra pakankamas pagrindas priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    1. Pirmosios instancijos teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, nors ši teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja byloje padarytą esminį proceso teisės normų pažeidimą - neišsamią teismo sprendimo motyvaciją, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
    1. Kaip jau konstatuota pirmiau, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Skundžiamame teismo sprendime yra išvardinti ieškovo pateikti įrodymai ir nurodyta teisminė praktika dėl įrodymų, kurie neturi paprastojo vekselio galios, vertinimo. Tačiau sprendime teismas neanalizavo ieškovo pateiktų paprastųjų vekselių turinio, kokiomis aplinkybėmis jie išrašyti, nenustatinėjo ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorius, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai, nors būtent tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės turėjo būti nustatinėjamos pagal sprendime paminėtą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
    1. Ieškovas ieškinį grindė dviem paprastaisiais vekseliais. 2014 m. kovo 11 d. vekselio turinys yra toks: „Pagal šį vekselį 2014 04 11 privalau sumokėti M. V., esančiam Italija ( - ) – Italija, aš S. Š. skolinuosi iš M. V. 2000 eurų (du tūkstančius eurų) su grąžinimu 32000 eurų (trisdešimt du tūkstančius eurų) M. V. turi perlaidos būdu suteikti paskolą 2000 eurų“
    1. Antrojo paprastojo vekselio turinys yra toks: „2014-04-16 iki 2014-04-19. Pagal šį vekselį 2014 04 16 privalau sumokėti M. V., esančiam Italija ( - )– Italija. Aš, S. Š. turiu išsiųsti M. V. – 49000 eurų (keturiasdešimt devynis tūkstančius) bankiniu pavedimu iki 2014-04-19“.
    1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė 2014 m. kovo 18 d. el. pranešimu patvirtino, jog privalo grąžinti ieškovui 45000 eurų. Šis el. pranešimas yra tokio turinio: „As S. S. gaudama pinigus (45000 eurų 2014.03.21) turiu atvesti advokatui S. R. banko išrašą, o 2014.04.02 M. V. paduoti 45000 eurų i rankas. S. S. 2014.03.18“.
    1. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pagal 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. paprastuosius vekselius paskolino atsakovei 35000 eurų ir atsakovė 2014 m. kovo 18 d. pranešimu pripažino skolą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kada ir pagal kurį iš šių dviejų paprastųjų vekselių, kokiais tarptautinio mokėjimo pavedimais pervedė atsakovei 35000 eurų paskolą. Byloje esančiais Tarptautinio mokėjimo pavedimais piniginės lėšos apeliantės vardu buvo siunčiamos 2007 m., 2010 m. (daugiausia pervedimų), 2011 m. ir 2014 m. Perlaidų sumos buvo po 20, 35, 50, 55, 60, 70, 100, 110, 150, 175, 185, 190, 200, 210, 220, 230, 240, 250, 270, 280, 300, 315, 365, 370, 380, 500, 550, 600, 520, 700 ir 1300, 1400, 1435 eurų ir kt. Didžiausios perlaidų sumos buvo siųstos 2010 m. Byloje nėra duomenų apie 35000 Eur pervedimą.
    1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų paprastųjų vekselių ir el. pranešimo turinys yra neaiškus ir vien iš jų lingvistinio teksto negalima nustatyti vekselių ir pranešimo tarpusavio ryšio. Tarptautinio mokėjimo pavedimuose nėra mokėjimo paskirties, be to, jais nepervesta piniginių lėšų suma, kuri atitiktų ieškovo pateiktuose vekseliuose bei atsakovės el. pranešime nurodytas piniginių lėšų sumas. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir atstovas teisme nepaaiškino, kodėl ieškovas atsakovei pervesdavo Tarptautinio mokėjimo pavedimuose nurodytas sumas, kurias atsakovė laiko dovanomis, parama jai, per ilgai trukusį jų artimą bendravimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nenurodė, kodėl atmetė šiuos atsakovės atsikirtimo argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
    1. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip kilusius iš paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnis) ir konstatavo, kad 2014 m. kovo 18 d. el. pranešimas atitinka paskolos raštelio formos reikalavimą (CK 6.871 straipsnio 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria koreguota ir toliau plėtota iki tol buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika bylose, kylančiose iš paskolos teisinių santykių, išaiškinta, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
    1. Vadovaujantis 16 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir skundžiamame teismo sprendime nenurodė, kokie atsakovės 2014 m. kovo 18 d. el. pranešimo turinio elementai davė pagrindą teismui spręsti, kad apeliantė patvirtino pinigų pagal ieškovo nurodytus du paprastuosius vekselius gavimo faktą, kai šis el. pranešimas surašytas net anksčiau, negu jame nurodyta apie 45000 Eur gavimo datą („gaudama pinigus (45000 eurų 2014.03.21)“), be to, jo turinyje nėra duomenų, kurie buvo nurodyti paprastuosiuose vekseliuose. Kaip jau minėta, atsakovė nepripažįsta gavusi iš atsakovo vekseliuose nurodytą paskolą.
    1. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus: sprendime nėra teismo argumentų dėl ieškovo pateiktų paprastųjų vekselių turinio; teismas nenustatė ir sprendime nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jie išrašyti; nenustatinėjo ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorius (paskolos), kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai; neargumentavo, kaip atsakovės 2014 m. kovo 18 d. el. pranešimo turinys teismui leido nustatyti, kad atsakovė yra pripažinusi, jog faktiškai gavo ieškiniu reikalaujamą sumą; nenurodė, kodėl sprendė, kad Tarptautiniai mokėjimo pavedimai patvirtina paskolos suteikimą, kai juose pervedimo paskirtis nenurodyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja byloje padarytą esminį proceso teisės normų pažeidimą - neišsamią teismo sprendimo motyvaciją, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CK 329 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).
    1. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėti 18 punkte nurodytus svarbiausius teisinius ar faktiniai klausimus, kurie yra nagrinėjamos bylos esmė. Byla turi būti nagrinėjama iš naujo naujais aspektai, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas pirmosios instancijos teisme kaip pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009, 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.).
    1. Pirmosios instancijos teismui nenustačius byloje ginčo sprendimui reikšmingų svarbiausių faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą (CK 6.237 - 6.242 straipsniai) nuostatų taikymo šioje byloje, nes tik išnagrinėjus bylą nutartyje nurodytais aspektais iš naujo bus galima kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai