Byla A2-11-878/2012

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo bei pareiškėjos A. K. atstovui advokatui Alfredui Besuspariui, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, trečiojo asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovei direktorei Daliai Križinauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinio proceso metu įtrauktos į bylą vietoje pradinės ieškovės Kauno apskrities viršininko administracijos, ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Birštono miesto savivaldybės administracijai, M. K. dėl savavališko statinio nugriovimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjai V. K. ir A. K. prašo teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-9-644/2009 procesą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukiant pareiškėją V. K. ir A. K., priimti naują sprendimą, įpareigojant dabartinius statinio savininkus V. K. ir A. K. teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą gauti visus statybos vykdymui reikalingus dokumentus, ir statybą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka.

3Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2011 m. vasario 14 d. (t. 2, b.l. 3-5). Šiame prašyme jie nurodė tokius proceso atnaujinimo pagrindus: teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, be to, paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė – priėmus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) pakeitimus, atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, gavus jai atitinkamus leidimus. Pareiškėjai nurodė, kad jiems proceso atnaujinimo pagrindai paaiškėjo tik 2010 m. gruodžio 4 d., vietiniame laikraštyje perskaičius skelbimą apie statinio jų įsigytame sklype priverstinį nugriovimą. Pareiškėjai nurodė, jog jie 2010 m. lapkričio 20 d. notaro patvirtinta sutartimi iš trečiojo asmens M. K. įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) Apie sklype esantį savavališkos statybos statinį nebuvo įspėti. Žinojo, jog Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio fakto, jog ant šiame sklype buvusių pamatų buvo pastatytas statinys, nustatymo. Pareiškėjai žinojo, kad iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 21 d. toje vietoje stovėjo sodyba, todėl nesidomėjo bylos baigtimi, nes manė, jog statyba šioje vietoje galima, nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą. Įsigydami žemės sklypą, pareiškėjai tuo pačiu tapo ir jame esančio statinio savininkais, kaip numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.395 straipsnio 1 dalis. Įsigiję žemės sklypą, 2010 m. gruodžio 4 d. iš skelbimo spaudoje sužinojo, kad įsiteisėjo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009, įpareigojantis statytoją A. K. nugriauti statinį, stovintį pareiškėjų įsigytame žemės sklype. Šiuo sprendimu pažeidžiama pareiškėjų nuosavybės teisė į patį statinį, be to, vykdant teismo sprendimą, pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, kuriam nenustatyti jokie servitutai ar kiti apribojimai, be jų leidimo turėtų būti atliekami nugriovimo darbai. Tokiu būdu teismas pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų pareiškėjų teisių ir pareigų, o sprendimas pareiškėjams tapo žinomas tik jau įsigijus sklypą. Be to, įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą.

4Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 palaikė ir paaiškino, kad žinojo apie vykstančius teisminius ginčus, susijusius su jo įsigytu žemės sklypu, bet tikėjosi, kad viskas išsispręs. Bylos baigtimi nesidomėjo. Birštono savivaldybė pareiškėjams neturi pretenzijų, jiems pasakyta, jog galės įkurti sodybą, jeigu pasikeis parko planai.

5Pareiškėjų atstovas advokatas Alfredas Besusparis paaiškino, kad nors anksčiau toje vietoje, kur yra pareiškėjų žemės sklypas, buvo kategoriškai draudžiama statyti, šiuo metu atsiranda galimybė įteisinti savavališkas statybas - pareiškėjams Nemuno kilpų regioninio parko direktorė paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį bus baigta parko planų keitimo derinimo stadija, numatyta, kad 2012 m. sausio 7 d. turėtų atsirasti dokumentas, kurio pagrindu bus leidžiamos statybos. Nėra kategoriško Birštono savivaldybės atsakymo, kad statinys bus griaunamas.

6Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos ministerija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (3 t., b.l. 88-92) nurodė, jog su prašymu nesutinka. Tai, jog pareiškėjai apie Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 sužinojo tik įsigiję sklypą, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, jos turi būti egzistavę bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo.Be to, naujai paaiškėjusi aplinkybė turi turėti esminę reikšmę bylai. Be to, pareiškėjai nebuvo įtraukti į bylą, nes tuo metu jie neturėjo jokio teisinio santykio su byla, jų teisės negalėjo būti pažeistos, nes tos teisės bylos nagrinėjimo metu išvis neegzistavo. Taip pat pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog teismo sprendimu pažeista jų teisė į nuosavybę dėl turimo nugriauti statinio, nes CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, jog perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenusako ko kita. Tuo tarpu pareiškėjų iš M. K. įsigytame žemės sklype nėra CK 4.253 straipsnio nustatyta tvarka registruotų pastatų, o dėl savavališkai pastatyto pastato ginčo sklype priimtas įsiteisėjęs Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009, taip pat antstolės Danutės Marčiukaitienės 2010 m. lapkričio 30 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/10/01949 dėl įpareigojimo A. K. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ( - )

7Teismo posėdyje ieškovės atstovė su prašymu atnaujinti procesą nesutiko tais pačiais savo atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad Statybos įstatymo pakeitimai negalioja atgal, todėl jie byloje netaikytini.

8Atsakovas A. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (3 t., b.l. 1). Byla nagrinėjama atsakovui A. K. nedalyvaujant.

9Trečiasis asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija savo atsiliepime nurodė, kad 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992 15 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog asmuo, kuriam pateiktas reikalavimas nugriauti statinį, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 244, teritorija, kurioje pastatytas savavališkas statinys, yra Nemuno kilpų regioninio parko apsauginio prioriteto funkcinėje zonoje, kurioje naujų statinių statyba nenumatyta, remiantis Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423, 42.1. punkto, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, tuo, jog teritorijoje, kurioje pastatytas savavališkas statinys, nėra esamos sodybos ir sodybos buvimo faktas nenustatytas, nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai nesudaro galimybės išimties tvarka įteisinti pareiškėjų V. Ir A. K. įsigytame žemės sklype esančio savavališko statinio.

10Trečiojo asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovė teismo posėdyje su prašymu atnaujinti procesą sutiko, paaiškino, kad šiais metais prasidėjo planavimo procedūros - bus atliekami Nemuno kilpų regioninio parko schemos pakeitimai, bus rengiamas Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo ir ribų planas. Rengiant tvarkymo planą, bus numatyta galimybė asmenims kreiptis su prašymais ir numatyti galimybę statytis statinius ar kurti sodybas. Tai turi būti išnagrinėta iki rugpjūčio mėnesio ir parengta visuomenei svarstyti. 2013 m. sausio pradžioje tvarkymo planas turėtų būti suderintas ir patvirtintas. Teoriškai galimybė įteisinti statybas yra.

11Trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat nurodė, jog 2010 m. liepos 15 d. įsigaliojus Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo nuostatoms, atsirado daugiau galimybių įteisinti savavališką statybą, V. K. ir A. K. 2011 m. vasario 17 d. kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, prašydami išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, nurodydami, jog planuojamas trijų sklypų apjungimas ir namų valdos koregavimas. Tačiau planavimo sąlygos jiems neišduotos, nes gauti neigiami Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus atsakymai dėl planavimo sąlygų kaimo žemėtvarkos projektui rengti. Birštono savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (3 t., b.l. 11). Byla nagrinėjama Birštono savivaldybės administracijai nedalyvaujant.

12Trečiasis asmuo M. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui M. K. nedalyvaujant.

13Prašymas atmestinas.

14Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Pakeitus įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti pažeisti naujųjų santykių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose rizikingas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, o prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir tokiu būdu įvykdyti teisingumą. Taigi, pagal įstatymą pareiškėjo pareiga ne tik nurodyti konkretų proceso atnaujinimo pagrindą, bet ir pagrįsti jį prie prašymo pridedamais įrodymais. CPK 178 straipsnyje numatyta įrodinėjimo šiuo atveju pareiga tenka šaliai, bet ne teismui. Įrodinėjami proceso atnaujinimo pagrindai privalo būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar jie leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, t.y. proceso atnaujinimas turi būti tikslingas, o ne galimybė šalims dar kartą pasibylinėti. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis), t.y. kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nevirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, vėliau apeliaciniame procese pakeista į bylą įtraukiant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. K. per du mėnesius savo lėšomis nugriauti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ( - ), sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), savavališkai pastatytą statinį. Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ( - ), sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), savavališkai pastatytą statinį, priteisė iš atsakovo valstybei 62,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. iš trečiojo asmens M. K. 2010 m. lapkričio 10 d. sudaryta ir notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ), dėl kuriame esančio savavališkai pastatyto statinio nugriovimo priimtas Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009. Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9-644/2009, pareiškėjai A. K. ir V. K. jokių konkrečių teisių ar įstatymų saugomų interesų, pagrįstų kokia nors materialine teisės norma, nei į minėtą žemės sklypą, nei į jame esantį savavališkai pastatytą statinį neturėjo, pareiškėjai žemės sklypą įsigijo tik po Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas aukščiau minėtas Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas. Pastebėtina, jog pareiškėjas V. K. yra atsakovo A. K. brolis, jis patvirtino, jog žinojo apie tai, jog vyksta teisminis procesas, susijęs su žemės sklypu ir statiniu jame. Šį žemės sklypą pareiškėjai savo nuosavybėn įsigijo savo pačių noru ir valia, kaip nurodė prašyme atnaujinti procesą, su sklypo pardavėju M. K. aptarė statinio perėjimo jų nuosavybėn klausimą. Taigi, prieš įsigydami žemės sklypą, pareiškėjai turėjo realią galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su sklypo ir statinio statusu, juolab, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo atsakovas A. K. įpareigotas savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, jau buvo įsiteisėjęs prieš daugiau kaip septynis mėnesius. Be to, remiantis vienu pagrindinių civilinės teisės principų – protingumo principu, reikalaujančiu, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, pareiškėjai kaip nekilnojamojo turto pirkėj?i, prieš pirkdami turtą, turėjo kaip bonus pater familias patikrinti ir suvaržymus, taikomus perkamam nekilnojamajam turtui, taip pat tai, ar žemės sklype esantis pastatas yra teisiškai įregistruotas, ar nėra jokių suvaržymų ir dėl šio su sklypu įgyjamo statinio. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t.

17Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas V. K. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su atsakovu A. K., turi pagrindo abejoti pareiškėjų teiginiu, jog jiems tik iš skelbimo spaudoje 2011 m. gruodžio 4 d. (b.l. 22) tapo žinoma, jog jų įsigytame sklype stovi nugriautinas savavališkai pastatytas statinys. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, pagrįstų materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą A. K. ir V. K., jie nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių pareiškėjų dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą.

18Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą taip pat ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe pareiškėjai teigia esant Statybos įstatymo pakeitimus, leidžiančius įteisinti savavališką statybą.

19CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tai yra tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, tai yra ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

20Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą, be to, įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-9-644/2009, sprendime konstatavo, jog statybos buvo vykdomos draustinio teritorijoje, pagal statybos darbų atlikimo metu galiojančius teisės aktus galimybės pašalinti trūkumus, susijusius su statinio projekto suderinimu ir patvirtinimu ir statybos leidimo išdavimu, nėra, todėl savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriautas. Taigi, teismo sprendime buvo atsižvelgta į galiojusių teisės aktų normas, o jau po sprendimo įsiteisėjimo priimtos Statybos įstatymo pataisos nedaro jokios įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, juo labiau, kad netgi šiuo metu pareiškėjų įsigytame sklype jokios statybos nėra leidžiamos. Todėl pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatytas.

21Iš pareiškėjų V. K. ir A. K. priteistina 163,05 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 365 - 370 straipsniais,

Nutarė

23Pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 atmesti.

24Priteisti iš V. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ir A. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 163,05 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Prienų rajono apylinkės teismo raštinę.

25Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjai V. K. ir A. K. prašo teismo atnaujinti civilinės bylos Nr.... 3. Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2011 m. vasario 14 d. (t. 2,... 4. Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo... 5. Pareiškėjų atstovas advokatas Alfredas Besusparis paaiškino, kad nors... 6. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos ministerija prie... 7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė su prašymu atnaujinti procesą nesutiko... 8. Atsakovas A. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, apie... 9. Trečiasis asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija savo atsiliepime... 10. Trečiojo asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovė teismo... 11. Trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija savo atsiliepime... 12. Trečiasis asmuo M. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja,... 13. Prašymas atmestinas.... 14. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė ieškovė Kauno apskrities viršininko... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. iš trečiojo asmens M. K.... 17. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas V. K. yra artimais... 18. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą taip pat ir CPK 366 straipsnio 1... 19. CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo... 20. Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos... 21. Iš pareiškėjų V. K. ir A. K. priteistina 163,05 Lt išlaidų valstybei,... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 23. Pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono... 24. Priteisti iš V. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ir A. K., asmens kodas ( -... 25. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos...