Byla A2-1227-657/2012
Dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-11-878/2012 pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai V. K. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-9-644/2009 procesą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukiant pareiškėjus V. K. ir A. K., priimti naują sprendimą, įpareigojant dabartinius statinio savininkus V. K. ir A. K. teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą gauti visus statybos vykdymui reikalingus dokumentus, ir statybą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka (T.2, b.l. 3-5). Pareiškėjai nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, nes priimdamas sprendimą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, be to, paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė – priėmus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) pakeitimus, atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, gavus jai atitinkamus leidimus. Pareiškėjai teigia, kad jiems proceso atnaujinimo pagrindai paaiškėjo tik 2010 m. gruodžio 4 d., vietiniame laikraštyje perskaičius skelbimą apie statinio jų įsigytame sklype priverstinį nugriovimą. Pareiškėjai paaiškino, jog, 2010-11-20 įsigyjant 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie sklype esantį savavališkos statybos statinį jie nebuvo įspėti. Žinojo, jog Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio fakto, jog ant šiame sklype buvusių pamatų buvo pastatytas statinys, nustatymo, bet žinodami, kad iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 21 d. toje vietoje stovėjo sodyba, nesidomėjo bylos baigtimi, nes manė, jog statyba šioje vietoje galima. Įsigydami minėtą žemės sklypą, pareiškėjai tuo pačiu tapo ir jame esančio statinio savininkais. Priimtu teismo sprendimu pažeidžiama pareiškėjų nuosavybės teisė į patį statinį, kurį jie įgijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, vykdant teismo sprendimą ir atliekant griovimo darbus, pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, be jų leidimo, būtų pažeistos jų teisės.

5II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

6Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 atmetė (T.3, b.l. 17-22). Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir tokiu būdu įvykdyti teisingumą. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Pagal įstatymą pareiškėjo pareiga ne tik nurodyti konkretų proceso atnaujinimo pagrindą, bet ir jį pagrįsti prie prašymo pridedamais įrodymais. Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2009-10-26 sprendimu pilnai patenkino ieškinį dėl atsakovo A. K. įpareigojimo per du mėnesius savo lėšomis nugriauti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje (duomenys neskelbtini), sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį savavališkai pastatytą statinį. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai įsigijo 2010-11-10, tai yra po to, kai 2010-04-20 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, įsiteisėjo Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas V. K. yra atsakovo A. K. brolis, be to, jis patvirtino žinojęs, kad vyko teisminis procesas, susijęs su minimu žemės sklypu ir statiniu jame. Todėl teismas laikė, kad, prieš įsigydami žemės sklypą, pareiškėjai turėjo realią galimybę, o remiantis protingumo principu ir pareigą, savalaikiai išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su sklypo ir statinio statusu. Teismo nuomone pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu nepagrįstas, kadangi pareiškėjai nenurodė konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, pagrįstų materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą A. K. ir V. K., jie nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių pareiškėjų dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas ir pareiškėjų prašyme nurodytas pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą, be to, įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Teismas priėjo išvadą, kad teismo sprendime buvo atsižvelgta į galiojusių teisės aktų normas, o jau po sprendimo įsiteisėjimo priimtos Statybos įstatymo pataisos nedaro jokios įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, juo labiau, kad netgi šiuo metu pareiškėjų įsigytame sklype jokios statybos nėra leidžiamos. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 pripažino atmestinu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 (T.3, b.l. 24-26). Atskirąjį skundą jie grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų teisės civilinės bylos Nr. 2-9-644/2009 nagrinėjimo metu nebuvo pažeistos, nes jie neturėjo teisinio santykio su byla. Pareiškėjai teigia, kad, jeigu bylos nagrinėjimo eigos pradžioje toks jų nuosavybės teisių pažeidimas ir neegzistavo, jis neabejotinai atsirado, padarius Statybos įstatymo pataisas. Nurodo, kad jų nuosavybės teises pažeistų ir Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymas. Be to, teismas, nurodydamas, kad proceso atnaujinimas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais, netinkamai įvertino proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 tikslingumą ir neatsižvelgė, kad pareiškėjai neturėjo kito būdo apginti savo pažeistas teises.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo M. K. prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti, pareiškėjų A. K. ir V. K. atskirąjį skundą tenkinti - Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 atnaujinti procesą (T.3, b.l. 29-30). Minėti suinteresuoti asmenys nurodė, kad priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 teismas neturėjo alternatyvos, nes įstatymas numatė, kad savavališki statiniai privalo būti nugriauti. Įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, atsirado galimybė tokį statinį nustatyta tvarka įteisinti, todėl jie palaiko pareiškėjų prašymą. Suinteresuoti asmenys A. K. ir M. K. mano, kad atskirasis skundas turėtų būti nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, kad būtų galima išklausyti ne tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimus statinį nugriauti, bet ir tam prieštaraujančius pareiškėjus bei kitus suinteresuotus asmenis.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Prienų rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 41-45). Inspekcijos nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai juos ištyrė, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo formuojama praktika, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime suinteresuotas asmuo akcentavo, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Taigi, pareiškėjams 2010-11-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatytas statinys, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, jį nugriauti, perėjo ir pareiga šį statinį nugriauti. Pažymėjo, kad savavališkai pastatytas statinys stovi Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, kurioje statyba nėra galima, o pareiškėjų teiginys, kad ši nuostata ateityje bus peržiūrėta, visiškai nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kad atsiras galimybė įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

11Kitų atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą negauta.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. K. ir trečiojo asmens M. K. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje.

16Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.).

17Procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) arba sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.(redakcija galiojusi iki 2011-10-01)).

18Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Birštono miesto savivaldybės administracijai, M. K. dėl savavališko statinio nugriovimo ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą A. K. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, I dalis, b.l. 12-14). Šis Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas Kauno 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas (T.2, I dalis, b.l. 55-58). 2011 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9-644/2009 dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ir naujai paaiškėjusių aplinkybių (T.2, b.l. 3-5), kuris išspręstas skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakant atnaujinti procesą byloje Nr. 2-9-644/2009 (T.3, b.l. 17-22).

19Apeliantai skundžiamą teismo nutartį ginčija keliais pagrindais: 1) teismas neišanalizavo aplinkybių, kad pareiškėjai įgiję žemės sklypą, įgijo ir nuosavybės teises į pastatą, nes kas yra ant savininko žemės, tas yra jo nuosavybė (CK 4.103 str. 1 d.), todėl atmesdamas prašymą atnaujinti procesą teismas pažeidžia jų teises, nes priimdamas 2009 m. spalio 26 d. teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, kurie teisę į žemės sklypą įgijo 2010 m. lapkričio 10 d.; 2) teismas netinkamai aiškino naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio nauja redakcija leidžia likviduoti savavališkos statybos padarinius, todėl nėra tikslinga statinį nugriauti, o po to vėl statyti naują. Be to, reikalavimas atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra siekis pasibylinėti.

20Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jų nurodytas aplinkybes, priimdamas skundžiamą nutartį į jas neatsižvelgė, dėl ko nepagrįstai nenustatė bylos atnaujinimo pagrindų, kuriuos sudaro naujai paaiškėjusios aplinkybės ir neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų pažeidimas.

21Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir vertindamas nurodytas aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad jos neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

22Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Apeliantai savo prašymą grindė tuo, jog pakeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio normos (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-10-01) leidžia įteisinti savavališką statybą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą, be to, įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog sprendimas byloje įsiteisėjo 2010 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą pagal A. K. apeliacinį skundą. Statybos įstatymo pataisos leidžiančios įteisinti savavališkos statybos padarinius priimtos ir įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d.

23Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendroji taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios, t.y. įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo, o teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais jų padarymo metu, bus laikomi teisėtais. Priešingu atveju įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai (išskyrus kai kurias išimtis) netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo, pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) suformavo ieškovui teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, su administraciniais teisiniais santykiais susijusioje civilinėje byloje, kurioje teismai tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė skirtingo pobūdžio aplinkybėmis.

25Pirma, kad teritorijų planavimo specialistai būsimuosiuose (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentuose numato ginčo teritorijos vystymą ir galimą statinių statybą, kuris atitinka šiuo metu esamą faktinę padėtį. Anot pareiškėjų, nugriauti pastatytą statinį, o po to vėl statyti naują būtų netikslinga. Antra, pareiškėjai įrodinėja, kad teismo baigiamajame akte suformuluotas įpareigojimas, remiantis CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nugriauti statinius yra neteisėtas ir pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų teises.

26Kolegija pažymi, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsirado po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. jos yra ne naujai paaiškėjusios, o naujai atsiradusios, todėl neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei taikomo jos atsiradimo laike (nagrinėjant bylą iš esmės) kriterijaus. Be to, apeliantai atskirajame skunde šias aplinkybes patys įvardija kaip įtvirtinančias naują teisinį reguliavimą, o ne kaip galinčią sudaryti įrodinėjimo dalyką. Kaip žinia, teisinio reguliavimo klausimai paprastai negali sudaryti įrodinėjimo dalyko byloje, todėl teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto prasme. Šios aplinkybės taip pat nesudaro ir kito pagrindo atnaujinti procesą.

27Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Atmestinas ir apeliantų (pareiškėjų) argumentas, kad procesą reikia atnaujinti, nes teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – A. K. ir V. K. teisių bei pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Kolegija pažymi, kad subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tai dalyvavę byloje asmenys ir viešąjį interesą ginantis Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (CPK 37 str., 365 str.). Prašymą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti ir į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2006), nes tik šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą dėl proceso atnaujinimo. Taigi, tam, kad būtų galima atnaujinti procesą byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises ar pareigas; 3) turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Šiuo atveju procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 0,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), įgijo pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 2010 m. lapkričio 10 d. (T.2, b.l. 11-13). Nepagrįstas yra apeliantų argumentas, jog jie įsigydami žemės sklypą kartu įsigijo ir savavališkai pastatytą statinį ir pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį tapo jo savininkais, nes įgyti nuosavybės teises į privalomai registruotiną nekilnojamąjį daiktą galima tik tada, kai jis yra suformuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, jiems suteiktas unikalus numeris ir įregistruotas nekilnojamojo turto registravimą atliekančioje įstaigoje (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 2 d., 9 str.).

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normų nuostatas, sprendžia, kad pasak pareiškėjų, namo, kaip statinio neįregistravus nekilnojamojo turto registravimą atliekančioje įstaigoje, pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus nesant suformuoto nekilnojamojo turto objekto, pareiškėjai A. K. ir V. K. neįgijo atitinkamų daiktinių teisių į šį statinį. Taigi nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas negalėjo būti 2010 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektas.

29CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo sprendimas dėl savavališkos statybos nugriovimo turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Jeigu sprendžiama dėl pastatų ir statinių likimo, kurie asmeniui nuosavybės teise nepriklauso, tai įvertinama, ar teismo sprendimas turės įtakos žemės sklypo savininko teisėms ir pareigoms. Jeigu tokios įtakos turės, savininkas ar patikėjimo teise žemės sklypą valdantis asmuo, institucija turi būti įtraukiama į civilinės bylos nagrinėjimą, nes vadovaujamasi principine nuostata, kad savininkas turi žinoti, kas daroma su jo nuosavybe. Byloje nustatyta, kad iki bylos dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pareiškėjai nebuvo nei šio žemės sklypo, ar ant jo esančio savavališkai pastatyto statinio savininkais, statytojais ir pan., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant 2009 m. spalio 26 d. sprendimą įpareigojantį statytoją A. K. per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, nebuvo pažeistos pareiškėjų A. K. ir V. K. materialiosios teisės ir pareigos, todėl pareiškėjų argumentas, jog teismas visiškai nenagrinėjo bei nepasisakė dėl pareiškėjų ir apeliantų subjektinės teisės turėjimo ir pažeidimo yra nepagrįstas.

30Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris lemia pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Kot v. Russia, No. 20887/03, § 24, 18 January 2007).

31Taigi, pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė tiek aplinkybėmis, kurios apskritai galėtų sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą užbaigtoje byloje, tiek ir aplinkybėmis, kurios negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo. Išanalizavus pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą, o taip pat ir atskirojo skundo turinį, kitą bylos medžiagą, galima manyti, jog pareiškėjai ne pagal paskirtį naudodamiesi proceso atnaujinimo institutu, siekia padėti atsakovui išvengti teismo baigiamuoju aktu nustatytų įpareigojimų nugriauti statinius, vykdymo.

32Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

33Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas. Keisti ar naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo(CPK 327 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai V. K. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti... 5. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė... 6. Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo M. K.... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo... 11. Kitų atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą negauta.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkinamas.... 14. Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali... 17. Procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos... 18. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Prienų rajono... 19. Apeliantai skundžiamą teismo nutartį ginčija keliais pagrindais: 1) teismas... 20. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jų nurodytas aplinkybes,... 21. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad teismas,... 22. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis... 23. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendroji taisyklė:... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo... 25. Pirma, kad teritorijų planavimo specialistai būsimuosiuose (duomenys... 26. Kolegija pažymi, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsirado po... 27. Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Atmestinas ir... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normų nuostatas,... 29. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis... 30. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio... 31. Taigi, pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė tiek... 32. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai nėra... 33. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 35. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti...