Byla e2-957-516/2017

Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, civilinėje byloje Nr. e2-197-252/2017 pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Ignalinos autocentrui ir E. Š. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ginčas byloje kilo dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą egzistavimo ir vertinimo apimties.
2. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Ignalinos autocentro ir jos vadovo E. Š. veiklos tyrimą; nušalinti E. Š. nuo užimamų direktoriaus pareigų bei laikinai paskirti kitą vadovą – akcininką R. P. ir kartu perduoti laikiną atsakovo E. Š., kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nario, balsavimo teisę pareiškėjui R. P., sprendžiant naujo bendrovės vadovo paskyrimo ir valdybos sudarymo bei išrinkimo klausimą; tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti dvi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones, taikyti priemonę – laikiną E. Š., kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nario, balsavimo teisės perdavimą pareiškėjui R. P. 6 mėnesiams, sprendžiant bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo paskyrimo, taip pat valdybos sudarymo bei išrinkimo klausimus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su E. Š. yra UAB Ignalinos autocentro akcininkai, kiekvienas turi po ½ dalį bendrovės akcijų. Bendrovės veiklos tikslas – vystyti gamybą, prekybą ir paslaugų tiekimą, gauti pelną. Pareiškėjo įsitikinimu, bendrovės veikla yra organizuojama netinkamai, nėra įgyvendinami įstatuose numatyti tikslai, vadovas netinkamai atlieka vadovo funkcijas, nevykdo savo fiduciarinių pareigų, atlieka veiksmus, lemiančius bendrovės nuostolių, dėl kurių bendrovė gali žlugti, atsiradimą. Pareiškėjas nurodė, kad per 2014-2016 metus bendrovės nuosavas kapitalas nuolat mažėjo ir 2016-04-25 duomenimis jis yra lygus 43 786 Eur, t. y sumažėjo keturis kartus lyginant su 2014 metais. 2016-06-01 sudarytoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 nurodyta, kad nuostoliai sudaro 27 112,21 Eur, o 2016-04-25 ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-25 nuostoliai sudaro 13 387,18 Eur, t. y. per mėnesį bendrovės nuostoliai išaugo 13 725,03 Eur. Pareiškėjo teigimu, bendrovės vadovas neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, nes buhalterinė apskaita už 2013-2014 metus nesutvarkyta, teikiami tarpiniai ir metinis balansai už 2015 metus yra klaidingi. Pareiškėjas akcentavo, kad paaiškėjus, jog nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis kaip ½ dalis įstatinio kapitalo, direktorius visuotinio akcininkų susirinkimo nešaukė, nors privalėjo tai padaryti. 2016-04-22 visuotinio akcininkų susirinkimo metu E. Š. pripažino, kad bendrovei vykdant veiklą nebuvo atlikta galimų, taip pat esamų klientų, reikalingų paslaugų analizė. Paaiškėjo, kad atsakovas E. Š. bendrovės patalpose įsteigė savo asmeninę įmonę UAB „Pas Egidijų“ ir visą bendrovės turtą investavo į savo naujai įsteigtą įmonę. Netinkamą vadovo veiklą, pareiškėjo teigimu, patvirtina ir sudaryti sandoriai atgalinėmis datomis arba sutarčių nebuvimas visiškai. Pareiškėjas pažymėjo, kad paaiškėjus dokumentų klastojimo atvejams buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir Utenos apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
4. Pareiškėjo nuomone, bankroto bylos įmonei (atsakovei) iškėlimas neužkerta kelio atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

5. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė R. P. pareiškimą ir priteisė iš R. P. atsakovui E. Š. 2 324,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB Ignalinos autocentrui bankroto bylą. Pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą teismui pateiktas 2016-05-03 ir jį pateikė įmonės vadovas – atsakovas E. Š., o pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą teisme gautas 2016-07-01.
7. Teismas nurodė, kad nors reikalavimą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą pareiškėjas grindžia tuo, jog 2014-2016 metais bendrovės nuosavas kapitalas nuolat mažėjo ir tai galėjo nulemti netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas arba sąmoningas bendrovės žlugdymas, iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo iš pradžių buvo problemų, tačiau abu įmonės akcininkai bendru sutarimu po patikrinimo pakeitė buhalterę. Byloje pateiktas 2017-02-21 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atlikus tyrimą, nebuvo nustatyti grubūs buhalterinės apskaitos vedimo faktai. Teismo įsitikinimu, byloje nėra pakankamai svarių duomenų apie tai, kad būtų sąmoningai vedama netinkama buhalterinė apskaita, o netikslių balansų pareiškėjui pateikimas nėra pagrindas priešingai išvadai.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginį dėl laiku nesušaukto akcininkų susirinkimo nuosavo kapitalo didinimo klausimui spręsti, paneigia įvykęs 2016-04-22 visuotinis akcininkų susirinkimas, po kurio bendrovės vadovas ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, (kadangi susirinkime nebuvo susitarta su pareiškėju dėl kapitalo didinimo, nebuvo priimtas nutarimas dėl kitų priemonių įmonės veiklai stabilizuoti). Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog būtent 2015 metų spalio mėnesį įmonės vadovas privalėjo šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą.
9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl įstatinio kapitalo mažinimo, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 53 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo įmonės vadovui būtinai mažinti įstatinį kapitalą ir tai vykdyti teisminiu keliu. Priešingai, minėto straipsnio 7 dalis draudžia mažinti įstatinį kapitalą, kai turimi kreditorių reikalavimai siekia ½ turimo turto.
10. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad E. Š. darbus atlikdavo nekokybiškai ir niekaip nereaguodavo į kliento pastabas dėl atlikto darbo kokybės, teismas nurodė, jog pateikti elektroniniai susirašinėjimai neįrodo, kad klientas būtų kreipęsis į įmonės vadovą ir reiškęs priekaištus. Tuo metu įmonės komercijos vadovu buvo pats pareiškėjas, todėl jis, teismo nuomone, taip pat privalėjo taisyti darbo broką ir imtis priemonių, kad jis nebesikartotų. Tačiau tokių veiksmų pats pareiškėjas neatliko.
11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad atsakovė konkuruojančiai įmonei UAB „Pas Egidijų“ perleido tą verslo dalį, kuria vertėsi pati, t. y. žemės ūkio technikos prekyba, o taip pat išnuomojo patalpas už labai mažą kainą, teismas nurodė, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasirašė pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad būdamas vienas iš akcininkų ir nesutikdamas su nuomos kaina, pareiškėjas turėjo tokios sutarties nepasirašyti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jo padarytas pravaikštas ar kitokį spaudimą, dėl kurio jis buvo priverstas pasirašyti nuomos sutartį.
12. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad visas atsakovės turtas buvo investuotas į UAB „Pas Egidijų“, teismas nurodė, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad E. Š. visas detales iš AB Lytagra pirko įmonės vardu, o vėliau visos tos prekės buvo parduotos UAB „Pas Egidijų“ už tą pačią kainą ir už visas prekes yra atsiskaityta. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas prekių pirkimas 2015-03-13 iš AB Lytagra, kurios 2015-04-02 ir 2015-04-03 buvo perleistos UAB „Pas Egidijų“, patvirtina, kad E. Š. šioje dalyje veikė ne atsakovės naudai, tačiau vien to fakto, teismo įsitikinimu, nepakanka juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti, tuo labiau, kad įmonei jau yra iškelta bankroto byla ir visus sandorius privalo patikrinti bankroto administratorius bei spręsti ar dėl tokių veiksmų E. Š. padarė įmonei žalą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kreipėsi į teismą praėjus dviem mėnesiams nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi turėjo suprasti, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens veiklos tyrimo atlikimas būtų perteklinis ir savitikslis.
13. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti atliekamas ir nekeliant jokių reikalavimų, numatytų CK 2.131 straipsnyje, bet dėl moralinio aspekto, konstatavo, jog nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nes įmonei nebuvo iškelta bankroto byla ir nebuvo pradėtos vykdyti bankroto procedūros, įmonės valdymo organai nebuvo praradę savo funkcijų. Be to, teismo vertinimu, apie moralinį pasitenkinimą nurodytoje nutartyje nekalbama. Teismo nuomone, su šuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis taip pat nesutampa ir aplinkybės kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse konstatuota, jog tyrimo proceso tikslai yra į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugomas. Savo ruožtu šioje byloje įmonei, kurios veiklos tyrimą pareiškėjas prašo atlikti, yra taikyta bankroto procedūra, todėl joks įmonės valdymo kontrolės mechanizmas negalės būti vykdomas, jokie akcininkų interesai nebus apsaugoti ir įmonės veikla nebus plėtojama, taigi veiklos tyrimo atlikimas būtų savitikslis.
14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėjas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas netinkamai taikė juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančias nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos, susijusios su įrodymų pakankamumu juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos tyrimui atlikti. Juridinio asmens ar jo organo veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškinama kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų pažeidimas, kaip trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Savo ruožtu įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindų neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje teismas atmetė prašymą pradėti tyrimą, motyvuodamas įrodymų nepakankamumu. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
2. Teismas, atmesdamas pareiškimą, turėjo nustatyti, kad yra akivaizdu, jog juridinio asmens veikla yra tinkama ir dėl to nekyla jokių abejonių. Tačiau atsakovės veiklos tinkamumo akivaizdumą paneigia paties teismo nustatytos aplinkybės – buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, netikslūs tarpiniai balansai, be to, teismas pripažino, kad atsakovas E. Š. 2015-03-13 iš AB Lytagra nupirkęs detalių, kurias vėliau perleido savo įsteigtai įmonei UAB „Pas Egidijų“, veikė ne įmonės naudai.
3. Nagrinėjamos bylos atveju netinkamos veiklos tikimybė yra daugiau nei akivaizdi. Per 2014-2016 metus bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo keturis kartus. Tiek 2014, tiek 2015 m. bendrovė veikė nepelningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien jau juridinio asmens veiklos nuostolingumas yra pagrindas pradėti jo veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Nepagrįstas teismo argumentas dėl svarių duomenų nepakankamumo, nes juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo inicijavimo tikslas ir buvo išsiaiškinti nuostolingos veiklos priežastis, nustatyti veiklos bei vadovavimo efektyvumą.
4. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, savaime nėra lemiama, sprendžiant klausimą dėl to, ar juridinio asmens vadovas, kuris atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, tinkamai vykdė savo, kaip vadovo, funkcijas. Be to, atlikus ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad nuo 2012-12-07 iki 2015-05-29 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Kokią tai įtaką galėjo turėti atsakovės veiklos nuostolingumui, efektyvumui, nustatyti galima tik atlikus veiklos tyrimą. Tai, kad apskaitos tvarkymas buvo organizuojamas netinkamai, patvirtina faktas, jog kredito įstaiga bendrovei atsisakė suteikti papildomą kreditavimą, nes buvo nesutvarkyta buhalterinė apskaita ir neparengtas balansas, būtinas kreipiantis dėl tokio kreditavimo.
5. Visiškai nesuvokiamas teismo argumentas, kad netikslių balansų pareiškėjui pateikimas nėra pagrindas išvadai, jog galimai buvo sąmoningai netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje atsako vadovas ir jo pareiga yra rūpintis, kad apskaita būtų tvarkoma tinkamai, o klaidingi tarpiniai balansai jau reiškia netinkamą apskaitos tvarkymą. Be to, klaidingų tarpinių balansų pateikimas apribojo pareiškėjo galimybę žinoti finansinę bendrovės padėtį bei spręsti finansinius sunkumus. Tik prieš pat įvykstant 2016-04-22 visuotiniam akcininkų susirinkimui pareiškėjui tapo žinoma, kad balansuose, kurie jam buvo pateikti už laikotarpius nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30, buvo nurodyti klaidingi duomenys, o iš tiesų dar 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio, apie ką akcininkas informuotas nebuvo. Tai reiškia, kad vadovas arba netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba galimai sąmoningai slėpė įmonės finansinę padėtį. Faktas, kad bendrovėje buvo sudaromi klaidingi balansai yra akivaizdus, tuo tarpu priežasties nustatymas yra tyrimo reikalaujantis dalykas.
6. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog vadovas nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo po to, kai bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, pripažintina kaip pagrindas, kuriam esant, būtina atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88-516/2016). Dar 2015 m. rugsėjo mėn. nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio, o tai reiškia, jog direktorius dar 2015 m. gruodžio mėn. turėjo sušaukti akcininkų susirinkimą, o nuosavas kapitalas turėjo būti atkurtas ne vėliau kaip 2016 m. kovo mėn.
7. Teismo argumentas, kad vadovas laiku sušaukė susirinkimą, nes paprastai visa įmonės veikla yra įvertinama metų pabaigoje, yra absoliučiai nepagrįstas ir galimai rodantis teismo šališkumą. ABĮ aiškiai nustatytas terminas per kiek laiko vadovas turi pareigą sušaukti akcininkų susirinkimą po to, kai bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo dydžio – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Bendrovės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę bei nuolat ją sekti, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstatyminė pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju teismas pripažino, kad vadovas laiku sušaukė susirinkimą, nors nuo to laiko, kai vadovas turėjo sužinoti apie tai, jog bendrovės nuosavas kapitalas pernelyg mažas praėjo 7 mėnesiai. Be to, teismas ne tik daro nepagrįstas išvadas, bet ir neatidžiai skaito pareiškime nurodytas aplinkybes, kadangi niekur nebuvo nurodyta, jog neeilinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas spalio mėnesį.
8. Nors pareiškėjas buvo aiškiai nurodęs ABĮ 38 straipsnio 4 dalį, teismas pasisakė, kad pareiškėjas nenurodė, kokia ABĮ nuostata įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo bei konstatavo, jog ABĮ 53 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo įmonės vadovui mažinti įstatinį kapitalą ir tai vykdyti teisminiu keliu. Ši aplinkybė įrodo, kad teismas tinkamai neanalizavo pareiškime nurodytų aplinkybių, įvertino jas subjektyviai, netgi neperskaitęs pareiškimo iki galo, nes nepastebėti ABĮ normos, kuri pareiškime nurodyta net du kartus, yra neįmanoma arba sąmoningai daroma, veikiant šališkai. Be to, ieškinyje neprivaloma nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o jeigu nurodytos – jos teismo neriboja.
9. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Pas Egidijų“ mokėjo pinigus už nuomą, nepaisydamas to, kad mokėjimo nurodymuose nebuvo nurodytos nei sąskaitos, pagal kurias atliekami mokėjimai, nei paskirtis, jog mokama už nuomą arba elektrą. Tik viena suma mokėjimo nurodyme atitiko už nuomą ir elektrą mokėtiną sumą, tuo tarpu visos kitos sumos neatitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, todėl nustatyti, kad tais pavedimais buvo mokama būtent už nuomą ir elektros energiją, neįmanoma. Savo ruožtu teismas vėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė nuomos nemokėjimo fakto. Būtent dėl to ir buvo reikalinga atlikti tyrimą, kurio metu ir būtų išanalizuoti visi sandoriai ir jų pagrindu atlikti mokėjimai. Be to, kokius matematinius skaičiavimus atlikęs teismas gavo 100 Eur skolą, apskritai nėra aišku. Beje, pats teismas pripažino, kad mokėjimai nebuvo atliekami laiku, todėl tai taip pat turėjo būti pagrindas įtarti, jog tokie vadovo veiksmai, kai ne laiku atliekami mokėjimai bendrovei, kurios finansinė padėtis yra sunki, prieštarauja bendrovės interesams.
10. Neaišku, kokie įrodymai teismui pasirodė pakankami padaryti išvadą, kad abiejų akcininkų nutarimu buvo nutraukta prekybos žemės ūkio technika ir kitomis detalėmis veikla, nes atsakovas E. Š. nepateikė jokio pastarąją aplinkybę patvirtinančio akcininkų susirinkimo sprendimo.
11. Teismas posėdžių metu įsitikino, kad bankroto administratorius neatliks sandorių patikrinimo. Akivaizdų administratoriaus šališkumą patvirtina tai, kad teismo įpareigotas pateikti PVM sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovo E. Š. įmonei UAB „Pas Egidijų“, už nuomą ir elektros energiją, bankroto administratorius jas surado ne bendrovės dokumentuose, o kreipėsi į E. Š. ir pateikė UAB „Pas Egidijų“ direktoriaus E. Š. patvirtintas sąskaitų kopijas, nes, jo teigimu, dokumentai buvo ikiteisminį tyrimą atliekančioje institucijoje. Į teismo posėdį bankroto administratorius neva atvežė PVM sąskaitas faktūras, kurias atgavo iš ikiteisminio tyrimo institucijos, tačiau jas peržiūrėjus, buvo pastebėta, kad yra likęs antspaudas su data, lygiai toks pat kaip buvo ant UAB „Pas Egidijų“ direktoriaus E. Š. patvirtintų kopijų. Jeigu administratorius negalėjo pateikti PVM sąskaitų faktūrų net po to, kai visi dokumentai iš ikiteisminio tyrimo įstaigos jam buvo grąžinti, manytina, kad tų PVM sąskaitų faktūrų bendrovėje apskritai nėra. Taigi teismo, motyvas, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nepagrįstas, tuo labiau, jog tai, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti tyčinio bankroto procedūras, neatima iš jo teisės inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą.
12. CK 2.124, 2.126 ir 2.131 straipsnių turinio analizė bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą priėmimui neturi įtakos reikalavimas taikyti CK 2.131 straipsnyje numatytas poveikio priemones. Juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti atliekamas ne tik nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje išvardytų poveikio priemonių, bet ir nepriklausomai nuo to, ar yra objektyvių galimybių tokias priemones apskritai taikyti, nes ieškinio dalykas yra būtent reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – tikimybė, kad juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla yra (buvo) netinkama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1793-186/2016) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jau vien lingvistinė išraiška – „teismas gali taikyti“ – lemia išvadą, jog teismas neturi pareigos visais atvejais taikyti poveikio priemones. Tokia išvada neprieštarauja ir juridinio asmens veiklos tyrimo instituto paskirčiai, nes vien netinkamos veiklos konstatavimo faktas gali sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš netinkamą veiklą vykdžiusio bendrovės valdymo organo nario (narių) (prejudiciniai faktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016). Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, kad nagrinėjamos bylos atveju juridinio asmens veiklos tyrimas būtų savitikslis, dėl „moralinio“ pasitenkinimo, yra nepagrįstas.
13. Teismas, analizuodamas kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, pacitavo tik vieną iš nutartyje nurodytų juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko nurodė, kad įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Tai reiškia ir kad ieškovas turi teisę reikalauti sprendimo dėl netinkamo veikimo (neveikimo) be prašymo taikyti kokias nors priemones.
14. Įstatymų leidėjas juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo susiejo su vienintele būtina sąlyga – pagrindu manyti apie netinkamą veiklą, bei neapribojo akcininko teisės realizavimo galimybės, sprendžiant, ar tam tikru atveju, tam tikram akcininkui toks tyrimas yra būtinas. Aplinkybės, kad paskirtas bankroto administratorius yra akivaizdžiai šališkas, ginantis tik E. Š. interesus, o pareiškėjas pagal turimo kreditorinio reikalavimo dydį negali inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimo, taip pat neturi teisės skųsti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, akivaizdu, kad juridinio asmens veiklos tyrimas ne tik, kad nėra papildomas akcininko teisių gynimas, bet ko gero vienintelis būdas, leidžiantis akcininkui iširti, kaip bendrovėje buvo vykdoma veikla.
16. Atsakovas E. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB Ignalinos autocentrui iškėlimo teisme buvo priimtas 2016 m. gegužės 3 d., savo ruožtu pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo teisme gautas 2016 m. liepos 1 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakovas pateikė teismui prašymą civilinę bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo reikalavimai (ieškinio dalykas) nušalinti atsakovą nuo bendrovės vadovo pareigų, atimti iš balsavimo teisę, sprendžiant naujo vadovo skyrimo ir valdybos sudarymo klausimą, nebėra įgyvendinami. Be to, bankrutuojančios bendrovės bei jos vadovo veiklos tyrimas nėra atliekamas, nes klausimus dėl galimai nuostolingų sandorių, bendrovės vadovo atsakomybės ir kt. reglamentuoja specialiojo įstatymo normos. Taigi akcininko interesai, bendrovei iškėlus bankroto bylą, yra ginami specialiojo įstatymo normų, bet ne CK įtvirtinto juridinio asmens veiklos tyrimo instituto pagrindu.
2. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes skiriasi šios civilinės bylos ir kasacinio teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-590/2008 pagrindinis klausimas buvo tai, kad pareiškėjo kreipimasis į juridinį asmenį, reikalaujant nutraukti netinkamą veiklą, atsakovui nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių apskritai nėra ginčo, kad pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1793-186/2016 teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl iš konteksto ištraukti teiginiai apskritai negali būti vertinami kaip juridinio asmens veiklos tyrimo bylose suformuota nuosekli praktika. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016 įmonei nebuvo iškelta bankroto byla, jos valdymo organai nebuvo praradę savo įgaliojimų, įmonė neturėjo paskirto bankroto administratoriaus. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, minėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas neišaiškino, kad juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti skirtas, jeigu iš anksto yra žinoma, jog poveikio priemonių taikymas yra neįmanomas, t. y. teismas nepasisakė dėl moralinės satisfakcijos, atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą. Byloje Nr. 3K-3-412-415/2016 buvo sprendžiamas klausimas, už kurį laikotarpį akcininkas turi teisę prašyti atlikti tyrimą, jeigu akcininku jis tapo vėliau. Be to, nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas.
3. Lietuvos teismai formuoja praktiką ta linkme, kad asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens ar jo valdymo organų veiklos tyrimo, nėra keliama pareiga iškart nurodyti, kokias CK 2.131 straipsnyje įtvirtintas priemones jis prašo taikyti, tačiau tik dėl to, jog, atlikus tyrimą ir susipažinus su ekspertų išvadomis, gali atsirasti poreikis taikyti visai kitokias priemones, negu pareiškėjas prašė iš pradžių. Tačiau nagrinėjamu atveju: (1) pareiškėjas jau yra nurodęs, kokias priemones taikyti prašo ir jų taikymas yra nebeįmanomas; (2) dėl bendrovei iškelto bankroto, nebūtų įmanoma taikyti nė vienos iš CK 2.131 straipsnyje įtvirtintų priemonių; (3) bendrovei iškėlus bankroto bylą, yra taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normos, įtvirtinančios ir įvairias priemones akcininko teisėtiems interesams apginti. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad paskirtas administratorius yra akivaizdžiai šališkas.
4. Pareiškėjas, iš konteksto ištraukdamas kasacinio teismo teiginius, siekia pagrįsti, kad teismas apskritai neturėjo išsamiai vertinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl galimai netinkamų atsakovo veiksmų, o šių aplinkybių ištyrimą palikti ekspertams, kurie pateiktų savo išvadas. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja civilinio proceso teisėje įtvirtintiems principams, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus, be to, tokia pozicija iš esmės sudarytų sąlygas pareiškėjams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tyčia nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamai netinkamus atsakovo veiksmus, kurių teismas netirdamas ir nesiaiškindamas, kiekvienu atveju skirtų tyrimą.
5. Pareiškėjas pateikia įvairius skaičius, tačiau nenurodo, kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai tokius skaičius pagrindžia. Finansinės atskaitomybės dokumentų neatitikimai atsirado dėl programinio trūkumo, t. y. sudarant tarpinį balansą, dotacijų eilutė buvo įskaityta prie nuosavo kapitalo eilutės. Vėliau šis trūkumas buvo ištaisytas. Pareiškėjo argumentai apie neva tyčinį klaidingų duomenų teikimą yra niekuo nepagrįsti. 2017 m. vasario 21 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, kad pinigų trūkumas įmonėje nenustatytas, o surinkti duomenys leidžia teigti, jog E. Š. jokių UAB Ignalinos autocentro pinigų ar kitokio turto apgaulės būdu neužvaldė. Nutarime pasisakyta tik dėl buvusios bendrovės buhalterės D. Š. veiksmų, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, tačiau ne atsakovo. Tiek pareiškėjui, tiek atsakovui aplinkybės apie buvusios buhalterės aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo žinomos, todėl bendru akcininkų sutarimu buvo nuspręsta D. Š. atleisti iš darbo ir į buhalterės pareigas priimti naują darbuotoją.
6. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent 2015 m. rugsėjo mėn. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1 / 2 įstatinio kapitalo ir būtent 2015 m. rugsėjo mėn. ši aplinkybė tapo žinoma atsakovui. Pareiškėjas apskritai neįrodinėja aplinkybės, kada atsakovas sužinojo (turėjo sužinoti) aplinkybę, kad nuosavas kapitalas yra per mažas, ir kaip turėtų būti skaičiuojamas ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti. Todėl, nesant byloje priešingų įrodymų, spręstina, kad atsakovas, 2016 m. balandžio 22 d. susirinkime iškėlęs klausimus, susijusius su nuosavo kapitalo atkūrimu, elgėsi teisėtai bei sąžiningai.
7. ABĮ 38 straipsnio 4 dalies norma yra teisiškai nereikšminga šiam ginčui. 2016 m. balandžio 22 d. įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai tiek dėl finansinės atskaitomybės už 2015 m. patvirtinimo, tiek nuostolių dengimo akcininkų įnašais, atkuriant nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį pagal ABĮ 59 straipsnio 10 dalį, tiek dėl įstatinio kapitalo didinimo bei mažinimo. Dėl jau tuo metu egzistavusių nesutarimų tarp akcininkų, nė vienas iš nurodytų sprendimų susirinkimui priimtinas nebuvo, todėl praėjus 11 kalendorinių dienų buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad sprendimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo (tokio sprendimo nepriėmus 2016 m. balandžio 22 d. susirinkime) vėliau taip pat negalėjo būti priimtas.
8. Juridinio asmens veiklos tyrimo civilinėms byloms yra taikomos visos CPK normos, taigi ir rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Būtent pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad nagrinėjamu atveju, iškėlus bendrovei bankroto bylą, egzistuoja pagrindas skirti veiklos tyrimą. Pareiškėjas yra bendrovės akcininkas bei kreditorius, jis turi teisę gauti bei susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
9. 2015 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų (sandėlio) nuomos sutartį bendrovės vardu pasirašė pats pareiškėjas, o minėta sutartis bendru šalių sutarimu buvo nutraukta nuo 2016 m. liepos 1 d.. Taigi itin kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai dėl nuomos sutarties sąlygų neatitikimo bendrovės interesams. Argumentai apie tariamą spaudimą pasirašyti minėtą nuomos sutartį yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Bankroto administratorius pateikė 2015 m. liepos 10 d. nuomos sutartį bei paaiškino, kad, patikrinęs jam perduotus dokumentus, nenustatė jokių kitų sutartinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Pas Egidijų“. Ši aplinkybė pašalina bet kokias abejones, kad UAB „Pas Egidijų“ atliekami mokėjimai galėjo būti atliekami pagal kažkokias kitas sutartis.
10. Byloje surinkti įrodymai bei atliktas faktinių aplinkybių vertinimas patvirtina, kad UAB „Pas Egidijų“ nusipirko iš bendrovės prekes, kurias pastaroji įsigijo iš AB „Lytagra“ tik dėl to, kad atsakovė nebuvo finansiškai pajėgi atsiskaityti už įsigytas prekes, o bendrovės akcininkai nusprendė nebetęsti prekybos žemės ūkio technikos detalėms veiklos. UAB „Pas Egidijų“ prekes iš atsakovės įsigijo už tokią pat kainą, todėl atsakovė jokio nuostolio nepatyrė. Priešingai, tokio sandorio sudarymas leido bendrovei išvengti netesybų, palūkanų ir kitokių neigiamų pasekmių. 2016 m. UAB „Pas Egidijų“ veikla buvo nuostolinga, taigi pareiškėjo argumentai apie tariamai pelningos verslo dalies perdavimą bendrovei „Pas Egidijų“ yra absoliučiai nepagrįsti.

6Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pagrindo pradėti juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą egzistavimo.
19. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). CK 2.125 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir, konstatavus netinkamą pastarųjų veikimą, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje.
20. Kaip teisingai nurodė apeliantas, kasacinis teismas, analizuodamas juridinio asmens veiklos tyrimo institutą, pasisakė, kad teisės doktrinoje išskirti dvejopi įmonės veiklos tyrimo tikslai. Pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir tai, kad tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (žr. ten pat).
21. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-278/2016 (šiuo metu Nr. B2-169-278/2017) iškėlė UAB Ignalinos autocentrui, kurios veiklos ištyrimo siekia pareiškėjas, bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo dar iki pareiškėjo skundžiamos nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, priėmimo.
22. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių, o remiantis ĮBĮ 7 straipsnio nuostatomis, teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įsiteisėjus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (2 punktas) ir privalo perduoti paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (1 punktas).
23. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Pagal tuo paties straipsnio 5 dalies 8 punktą, administratorius, įmonei iškėlus bankroto bylą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; o pagal 26 punktą pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams.
24. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų normų, patys bankroto proceso tikslai, esmė ir paskirtis suponuoja bankroto administratoriaus pareigą patikrinti bendrovės ir jos valdymo organų veiklą, siekiant racionalaus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų panaudojimo bei kuo geresnio (maksimalaus) kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultato, taigi bankroto procedūrų vykdymo metu be kita ko yra įgyvendinamas ir ieškovo itin akcentuojamas prašomo taikyti įmonės veiklos tyrimo instituto tikslas – nustatomas veiklos tinkamumas (ar buvo priimti nuostolingi sprendimai, sudaryti nuostolingi sandoriai), bei įvertinama asmenų (inter alia vadovo) atsakomybė už padarytas klaidas, reiškiant ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos, padarytos vadovo veiksmais (neveikimu) atlyginimo bei prašant pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
25. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad analogiškų, tą patį tikslą galinčių užtikrinti veiksmų dubliavimas (taikant tiek bankroto procedūras, tiek ir juridinio asmens veiklos tyrimą pagal CK 2 knygos II dalies X skyrių) yra ne tik netikslingas, kaip kad teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir, atsižvelgiant į tai, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, pradeda veikti specialaus įstatymo (ĮBĮ), kurio prioritetas prieš bendrąsias civilinės teisės normas pripažįstamas tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012), tiek ir doktrinoje (S. K., V. M., R. N., R. V.. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, 52-53 p.), nustatytas reguliavimas, suteikiantis bendrovės ir vadovo veiklos patikrinimo įgaliojimus būtent bankroto administratoriui, negalimas, tuo labiau, kad, kaip apeliaciniame skunde iš esmės pripažino ir pats pareiškėjas, atsižvelgiant į įmonei iškeltą bankrotą, nebūtų galimas nė vienos iš CK 2.131 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymas.
26. Pirmiau nurodytos išvados dėl juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo negalimumo, esant iškeltai įmonės bankroto bylai, niekaip nepaneigia ir R. P. įsitikinimas, kad ĮBĮ nustatytas specialus reguliavimas nepakankamai užtikrina, jo kaip akcininko ir kreditoriaus, interesus, t. y. bankrutuojančio juridinio asmens veiklos tyrimas negali būti taikomas vien dėl to, jog pareiškėjas nepasitiki teismo paskirtu bankroto administratoriumi ir pagal turimo finansinio reikalavimo dydį negali pats vienas inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimo, tuo labiau, kad teismų praktikoje jau buvo išsakyta pozicija, kad individualaus kreditoriaus (neturinčio savarankiškos iniciatyvos teisės) kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra vertintinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1915/2014).
27. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais dėl bankrutuojančio juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo negalimumo, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad asmens pateiktas prašymas dėl veiklos tyrimo atlikimo bankrutuojančiam (ar bankrutavusiam) juridiniam asmeniui nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. aplinkybę, kad R. P. pareiškimo dėl įmonės veiklos tyrimo pateikimo teismui metu bankroto byla UAB Ignalinos autocentrui dar nebuvo iškelta, o skundžiamos nutarties, kuria ieškovo pareiškimas buvo atmestas, priėmimo dieną, nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo ne tik priimta, bet ir įsiteisėjusi, konstatuotina, kad pagal R. P. pareiškimą iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas), kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį naikina ir, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręstas ginčas iš esmės (CPK 290 straipsnio 1 dalis), bylą, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutraukia.
29. Kadangi R. P. pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikė jau po to, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tolimesnis bylinėjimasis teisme buvo tęsiamas (apeliacinio skundo pateikimas), jau pareiškėjui žinant apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir įsiteisėjimą, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pareiškėjo kaltės (CPK 94 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo atsakovui E. Š. priteistinas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir šalių neginčytas 2 324,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
30. Atsakovas E. Š. taip pat pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 267 Eur sumą, atsakovo sumokėtą advokatei už atsiliepimo į atskirąjį skundą šioje byloje parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad šioje byloje, kaip minėta, nutartimi buvo išspręstas ginčas iš esmės, priėjo išvadą, jog atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip atsiliepimas į apeliacinį skundą, todėl, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius dokumentus, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, konstatuoja, kad atsakovui iš pareiškėjo priteistinas 1 069,64 Eur (822,80 Eur x 1.3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
31. Nutraukus bylą, kaip nenagrinėtiną teisme, pareiškėjui grąžintinas už pareiškimą 2016 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 136 sumokėtas 217 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

10Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nutraukti.

11Priteisti E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 324,51 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

12Priteisti E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 069,64 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

13Grąžinti R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pareiškimą sumokėtą 217 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų) žyminį mokestį.

14Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.