Byla 3K-3-225-611/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Litgrid“ ieškinį atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tiesioginių nuostolių, kilusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą, įrodymų vertinimą ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė AB „Litgrid“ teismo prašė pagal pridedamą planą nustatyti 3,8373 ha ploto servitutą atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. nuosavybės teise priklausančiame ir trečiojo asmens AB SEB banko naudai įkeistame žemės sklype, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos prižiūrėti, išmokant 33 540,61 Lt (9714,03 Eur) kompensaciją.
  3. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės kiekvienai šeimai po 350 000 Lt (101 367,01 Eur) kompensaciją už servituto nustatymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškinį dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo nutraukė, o atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies: A. B. priteisė iš ieškovės 328 771,53 Lt (95 218,82 Eur), A. Č. ir B. Č. – 325 274,03 Lt (94 205,87 Eur) kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės sklypo daliai nustatytas administraciniu aktu, žemės savininkams nutarta išmokėti vienkartinę 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensaciją, servitutas nustatytas dėl to, kad žemės sklypo dalyje planuojama įrengti 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda–Telšiai. Servitutą nustačius administraciniu aktu ir dėl to ieškovei atsiėmus ieškinį, teismas nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus.
  3. Spręsdamas dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio, teismas nurodė, kad atsakovai turėjo realų verslo projekto planą – 2006 m. vasario 8 d. už 500 000 Lt (144 810,01 Eur) įsigiję žemės sklypą, kuriam nebuvo nustatyta jokių naudojimo ribojimų, nedelsdami ėmėsi sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo darbų (2006 m. birželio 2 d. gavo Klaipėdos viršininko administracijos leidimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės ūkio paskirties sklypą padalyti į 22 žemės sklypus; vėliau ketino sklypą padalyti į 25 arų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties sklypus); 2006 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintos planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovai kreipėsi dėl sklypo žemės ūkio paskirties pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2007 m. kovo 9 d. raštu patvirtino, kad bus keičiami Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, pasiūlė atsakovams dalyvauti viešame jų keitimo svarstyme). Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovai gavo Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą keisti sklypo pagrindinę paskirtį į gyvenamąją dar iki 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462. Atsakovai, siekdami žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, 2008 m. sudarė sutartį su UAB „Ekosistema“, ši pradėjo rengti detalųjį planą; 2009 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo; 2010 m. vasario 24 d. gavo žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras tik 2008 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo; tuo metu dar nebuvo nustatyta, per kokias teritorijas bus nutiesta elektros linija; atsakovai į pirmą viešą specialiojo plano sprendinių svarstymą buvo pakviesti tik 2009 m. pabaigoje.
  4. Teismo vertinimu, atsakovų ir valstybės institucijų veiksmų visetas patvirtina, kad atsakovai, dar nieko nežinodami apie 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybą, įsigijo sklypą nuosavybės teise ir aktyviais savo veiksmais siekė įgyvendinti verslo planą: žemės sklypo paskirtį pakeisti į gyvenamosios paskirties, padalyti žemės sklypą į maždaug 80 sklypų, juos parduoti ir gauti pelną (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai), tačiau sprendimai dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai statybos atsakovų planų įgyvendinimą pavertė netikslingu. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad byloje atliktos ekspertizės išvados padarytos remiantis negaliojančiomis teisės normomis, nurodė, kad ekspertai atsižvelgė į Lietuvos higienos normos HN104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 4, nuostatas, tačiau nesivadovavo ja kaip individualia teisės norma, kurios pagrindu būtų padarytos išvados, rėmėsi kitais teisės aktais ir mokslininkų straipsniais. Teismas pažymėjo, kad nurodytos higienos normos reglamentavimas palankesnis ieškovei, nes joje įtvirtinta, jog projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų, o naujesnėje redakcijoje nustatytas 300 m atstumas (ekspertams remiantis tokia nuostata, negautos pajamos būtų apskaičiuotos dar didesnės). Teismo nuomone, sanitarine zona laikydami 250 m nuo kraštinių 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos laidų, ekspertai nepakeitė sanitarinės apsaugos zonų ribų, tačiau vertino, kad joks investuotojas ar pirkėjas nenorės statyti namo šalia sanitarinės apsaugos zonos, t. y. 40 m–250 m atstumu nuo laidų, toks sprendimas būtų neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas. Teismas sprendė, kad turto ekspertizė atlikta tiksliai, laikantis įstatymų reikalavimų, vadovaujantis verslo logika ir principais, todėl yra pagrindas vadovautis joje pateiktomis išvadomis (CPK 185, 218 straipsniai). Ekspertizės akte nurodyta, kad nustačius servitutą atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo vertė sumažėjo 356 800 Lt (103 336,42 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nuosekliai siekė padalyti 22 ha žemės sklypą į 73 žemės sklypus po 25 arus (servituto plote būtų 16 vienetų 25 arų žemės sklypų); ekspertizės duomenimis, vieno 25 arų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo kaina, jei nebūtų nustatytas servitutas, sudarytų 83 600 Lt (24 212,23 Eur), teismas sprendė, jog nustatyto servituto plote galėjusių būti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų kaina sudaro 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) ir tai yra atsakovų negautos pajamos. Teismas konstatavo, kad bendra nuostolių suma dėl neįgyvendinto projekto sudaro 2 194 400 Lt (635 542,17 Eur), t. y. 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) servituto plote galėjusių būti žemės sklypų kaina + 356 800 Lt (103 336,42 Eur) sklypo vertės sumažėjimas + 400 000 Lt (115 848,01 Eur) kreditas + 100 000 Lt (28 962 Eur) palūkanų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovai aktyviai ir nuosekliai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, jį padalyti į mažesnius atskirus sklypus, juos parduoti ir gauti pelną, nėra duomenų, jog būtų atsisakę šio projekto ar valstybės institucijos būtų užkirtusios kelią jį vykdyti ir realizuoti, atsižvelgęs į ekonominę situaciją, galimą kainų kritimą, aplinkybę, kad galėjo būti nupirkti ne visi sklypai, konstatavo, jog atsakovų prašymas priteisti dalies nuostolių (700 000 Lt) (202 734,01 Eur) atlyginimą atitinka teisėtų (tačiau neįgyvendintų) lūkesčių ir proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5, 4.10, 4.129, 6.249 straipsniai), todėl patenkino priešieškinį, priteistiną sumą sumažindamas jau išmokėta kompensacijos dalimi.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams priteista kompensacija už servituto nustatymą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atsakovų reikalavimą priteisti kompensaciją atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl numatomos tiesti elektros perdavimo oro linijos atsakovų žemės sklypo dalis ir nustačius servitutą liko atsakovų nuosavybė, todėl nėra pagrindo priteisti sumas, sumokėtas įsigyjant žemės sklypą. Spręsdamas dėl atsakovų negautų pajamų teismas konstatavo, kad atsakovų lūkesčiai iš detaliuoju planu ketinamų suformuoti sklypų gauti daugiau nei 3 mln. Lt (868 860 Eur) pajamų nebuvo pagrįsti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti sumanymą pagal naujai sukurtą verslo planą. UAB „Ekosistema“ 2009 m. parengtame projektiniame pasiūlyme nebuvo atsižvelgta į Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje ir Planavimo sąlygose nustatytus apribojimus, todėl kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiu pasiūlymu, neturėjo pagrindo spręsti, jog 16 suprojektuotų sklypų patenka į servituto teritoriją ir dėl to atsakovai netenka šių sklypų pardavimo pajamų. Kolegija konstatavo, kad atsakovai, atsisakę savo pirminio verslo sumanymo padalyti sklypą į 22 sklypus ir gavę planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, žinojo, jog sklypui taikomas apribojimas, t. y. šis planas buvo plėtojamas jau žinant planus dėl elektros linijos tiesimo, todėl jų teiginiai, kad nustačius servitutą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, yra nepagrįsti. Atsakovai 2006 m. įsigiję žemės sklypą negalėjo tikėtis, kad jis bus padalytas į 80 mažesnių žemės sklypų, nes tokia galimybė nebuvo nustatyta bendrajame plane, jiems priklausančio žemės sklypo paskirtis (žemės ūkio paskirties žemės sklypas) iki šiol nėra pakeista, pagal tokią paskirtį atsakovai gali naudotis sklypu, o su servitutu susiję ribojimai teisingai kompensuoti jiems išmokėta išmoka. Kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovai patyrė kitokių nuostolių dėl savo žemės sklypo daliai nustatyto servituto, jie gali su nauju ieškiniu kreiptis į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo priteisimo.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų kasacinį skundą, 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų reikalavimas priteisti tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimą, ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  8. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovų nuosavybė nepaimama, tik apribojamas naudojimasis ja, servitutas administraciniu aktu nustatytas viešiesiems visuomenės interesams tenkinti (330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda–Telšiai tiesti, kuri būtina siekiant padidinti vakarinės šalies dalies aprūpinimo elektros energija patikimumą, užtikrinant Lietuvos energetikos sistemos stabilumą), padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė atsakovams visą jų žemės sklypo vertę, banko paskolos su palūkanomis sumą, tai nepagrįstai laikydamas atsakovų dėl servituto nustatymo patirtais nuostoliais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar eksperto nustatytas žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimas nuo 545 000 Lt (157 842,91 Eur) iki 188 200 Lt (54 506,59 Eur) vertintinas kaip atsakovų patirti nuostoliai dėl servituto nustatymo, ar jį nulėmė kitos aplinkybės, t. y. nevertino atsakovų atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių dėl tiesioginių nuostolių, kildinamų iš žemės sklypo nuvertėjimo, dydžio ir jų atlyginimo.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą, atsakovų priešieškinį tenkindama iš dalies ir iš ieškovės priteisdama atsakovams A. B., taip pat A. ir B. Č. po 4846,36 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimą bei perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  10. Kolegija sprendė, kad ekspertizės akte klaidingai laikytasi nuostatos dėl 250 m pločio sanitarinės apsaugos zonos nuo elektros perdavimo oro linijos kraštinių laidų nustatymo, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtinto 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano. Specialiojo plano 5.1 dalyje reglamentuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona: ,,Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, VI skyriaus nurodymus elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti). Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. Kadangi planuojamos elektros perdavimo oro linijos įtampa yra 330 kV, tai apsaugos zona jai nustatoma po 30 m nuo kraštinių laidų. Apie 12 km ilgio atkarpoje nuo Klaipėdos 330 kV TP planuojamos elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos plotis sutapatinamas su šiai atkarpai nustatytu sanitarinės apsaugos zonos pločiu – 40 m nuo kraštinių laidų.“ Taigi vadovaujantis specialiojo plano sprendiniais, suprojektuotų servitutų plotai sutampa su elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos ir sanitarinės apsaugos plotais. Kolegija padarė išvadą, kad ekspertai be pagrindo padarė išvadą, jog vertinamam žemės sklypui apskaičiuotina sanitarinė apsaugos zona 250 m atstumu nuo 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos kraštinių laidų, t. y. 16,53 ha ploto jo bendrame 22 ha plote. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad buvo neteisingai apskaičiuota šio žemės sklypo rinkos vertė po 3,8373 ha ploto servituto tame sklype nustatymo, ir nesivadovavo ekspertizės akto išvada, kad atsakovams priklausančio 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė po servituto nustatymo sumažėjo 356 800 Lt (103 336,42 Eur) suma.
  11. Atsižvelgdama į ekspertizės akte apskaičiuotą žemės sklypo dalies, kuri apima sanitarinės apsaugos zoną ir kurioje nustatytas servitutas, 1 ha rinkos vertę – 3 183,44 Lt (921,98 Eur), ir vertę žemės sklypo dalies, kurios neapima sanitarinės apsaugos zona – 24 792,19 Lt (7180,31 Eur), kolegija sprendė, kad dėl servituto nustatymo žemės sklypo 3,8373 ha plote šios sklypo dalies vertė sumažėjo 82 919 Lt (24 015 Eur) suma, jos dydžiu atsakovams atlygintini atsiradę tiesioginiai nuostoliai dėl servituto nustatymo. Kadangi atsakovams jau išmokėta apskaičiuotos bendros 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) sumos kompensacija dėl servituto žemės sklypui nustatymo, kolegija sprendė, kad iš ieškovės atsakovams priteistinas 9692,73 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimas, jį paskirstant po 4846,36 Eur atsakovui A. B. bei atsakovų A. ir B. Č. šeimai.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą ir priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatorių patiriamų tiesioginių nuostolių, kilusių dėl žemės sklypo nuvertėjimo, nustačius servitutą, klausimą, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo pasekmes, todėl neteisingai apskaičiavo priteistiną tiesioginių nuostolių sumą – 82 919 Lt (24 015 Eur). Teismas neįvertino aplinkybės, kad elektros linijos apsaugos zona yra kasatorių žemės sklypo viduryje, todėl turi įtakos ne tik šios zonos, bet ir viso žemės sklypo vidutinei rinkos vertei. Dėl to teismas nepagrįstai žemės sklypo su servitutu kainą, nustatytą ekspertizės akte (3183,44 Lt (922 Eur) už 1 ha), taikė tik servituto plotui. Teismas taip pat neįvertino, kad, nustačius servitutą, kasatorių verslo planas investuoti lėšas į žemės sklypą ir detaliojo planavimo procesą bei gauti iš to pelną tapo nerealus, nes, atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, žemės sklypo dalis, esanti arčiau nei 250 metrų iki elektros perdavimo linijos, bus nepatraukli pirkėjams. Nustatant servitutą, turi būti laikomasi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.129 ir 6.249 straipsnių nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros.
    2. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ŽŪB „Naujieji Berčiūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009, aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus: už jo teisių suvaržymą ir už servituto nustatymu sukeltus nuostolius, įrodžius jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu. Apeliacinės instancijos teismas neatribojo kompensacijos už atlygintiną servitutą nuo kasatorių nurodomų konkrečių dėl servituto patiriamų nuostolių, todėl, apskaičiuodamas kasatoriams priteistiną tiesioginių nuostolių atlyginimą, nepagrįstai sumažino kasatorių dėl žemės sklypo nuvertėjimo patiriamų teismo apskaičiuotų tiesioginių nuostolių 82 919 Lt (24 015 Eur) sumą kasatoriams išmokėta 49 451 Lt (14 322,27 Eur) vienkartinės kompensacijos suma.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 318 ir 320 straipsnius, tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą nagrinėjo iš esmės tik pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir nevertino atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad Lietuvos higienos norma HN 104:2011 apskritai nenustatė konkrečių atstumų nuo elektros oro linijos iki gyvenamųjų pastatų, tačiau nustatė, kad šios higienos normos taikomos gyvenamųjų aplinkų teritorijoms, esančioms ne didesniu kaip 300 metrų atstumu tarp šiose teritorijose esančių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų ir nutiestų (esamų) elektros linijų. Dėl to teismas, neišanalizavęs Lietuvos higienos normų HN 104:2000 ir HN 104:2011 nuostatų, nepagrįstai pritarė ieškovės apeliacinio skundo teiginiui, kad nauja higienos norma nustatė mažesnę sanitarinės apsaugos zoną, bei sprendė, kad ekspertizės akto turinys yra prieštaringas. Nenurodęs teisinių ir faktinių motyvų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su Lietuvos higienos normų HN 104:2000 ir HN 104:2011 taikymu, teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Nevisapusiškai įvertinęs atsakovų teisinius argumentus, teismas nesirėmė ūkio ministro 2010 m. birželio 19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta rekomendacija išlaikyti 250 m atstumą iki gyvenamųjų namų.
    4. Teismas neteisingai sprendė, kad dalis ekspertizės išvadų, kuriomis vadovavosi teismas, yra palankesnės ieškovei, o dalis – atsakovams, ir kompensavo šalims po 1/2 dalį jų turėtų išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą. Iš ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad visos 8 ekspertizės akto išvados yra palankios kasatoriams, nes aiškiai įrodo, kad iš AB „Litgrid“ gauta 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensacija yra neteisinga.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
    1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pasisakė dėl viso žemės sklypo vertės sumažėjimo. Kasatoriai pagrįstai teigia, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti nuostolių dydį ir jų priežastinį ryšį su servitutu. Kasatoriai neįrodė nurodomų nuostolių dydžio (teismas teisingai konstatavo, kad ekspertizės akto išvados dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo yra neteisingos) ir nepagrindė jų priežastinio ryšio su servitutu (žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį servitutas netrukdo, ypač tos žemės sklypo dalies, kur jis nėra nustatytas). Kasatoriai neįrodė, kad jie turėjo teisę ar bent realią galimybę pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir padalyti žemės sklypą į sklypus po 25 arus.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus dėl žemės sklypo nuvertėjimo ir ekspertizės išvadų, susijusių su Lietuvos higienos normų HN 104:2000 ir HN 104:2011 taikymu, o aptarti kiekvieno atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento ir jo atmetimo priežasčių nėra būtina.
    3. Kadangi teismas dalimi ekspertizės akto išvadų nesivadovavo, pripažinęs jas prieštaringomis, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, pagrįstai paskirstė abiem ginčo šalims.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, dydžio (CK 4.129, 6.249 straipsniai)

  1. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris gali būti nustatomas įstatymu, sandoriu, teismo sprendimu, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniu aktu. Nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis).
  2. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Kasacinio teismo praktika dėl nuostolių, patiriamų dėl servituto nustatymo, dydžio nustatymo kriterijų ir vertintinų aplinkybių yra nuosekliai išplėtota ir nagrinėjamoje byloje šiuo klausimu kasacinis teismas jau pasisakė 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-254-313/2015), kuria bylos dalis dėl kasatorių tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo buvo perduota apeliacinės instancijos nagrinėti iš naujo.
  3. Teisėjų kolegija, papildomai pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto išmokėtos kompensacijos įskaitymo į nuostolių sumą, pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-367/2012).
  4. Tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-367/2012).
  5. Taigi, teisėjų kolegija išaiškina, kad kai tarnaujančiojo daikto savininkui yra išmokama Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, kuri nepadengia visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl servituto administraciniu aktu nustatymo patiriamų nuostolių, tarnaujančiojo daikto savininkas teismo tvarka gali papildomai reikalauti tik tos nuostolių dalies, kurios nepadengia pirmiau aptarta kompensacija. Tokiu atveju teismas, priteisdamas nuostolius, įvertina bendrą tarnaujančiojo daikto savininko patirtų nuostolių sumą ir kokią dalį šių nuostolių kompensavo pagal Metodiką apskaičiuota ir išmokėta kompensacija ir šią išmokėtą kompensaciją atima iš priteistinų nuostolių atlyginimo sumos.
  6. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriams priklausančiame 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype numatytos tiesti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai sanitarinės apsaugos zona yra 3,8373 ha ploto, kuris sutampa su administraciniu aktu nustatyto servituto plotu. Taip pat nustatė, kad iki tol, kol kasatoriai sužinojo apie elektros linijos tiesimą, žemės paskirtis nebuvo pakeista, aplinkybių, kad dėl servituto nustatymo kasatoriai negalėjo naudoti žemės sklypo pagal tiesioginę paskirtį (žemės ūkio) ir dėl to negavo pajamų, jie neįrodė.
  7. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl nustatyto servituto sumažėjo tik žemės sklypo dalies, kurią apima nustatytas servitutas, vidutinė rinkos kaina, kadangi kasatoriai neįrodė, kad likusios žemės sklypo dalies negali naudoti pagal tiesioginę žemės sklypo žemės ūkio paskirtį.
  8. Kasatoriai, siekdami gauti pelno, ėmėsi įgyvendinti investicinį projektą – įsigyti didelį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pakeisti jo naudojimo paskirtį, padalyti į 73 sklypus po 25 arus ir parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia komercinė veikla pasižymi rizika, kad, dar neįgyvendinus siekiamų tikslų, bus pakeisti teritorijų planavimo sprendiniai ir galimybės plėtoti numatytą veiklą pasikeis. Kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai (kasatoriai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą. 2006 m. birželio 23 d. buvo išduotos sąlygos ir leidimas žemės ūkio paskirties žemės sklypą padalyti į 22 sklypus, nekeičiant jo paskirties. Atsakovams įsigyjant žemės ūkio paskirties sklypą, jiems nebuvo garantuota galimybė pakeisti jo paskirtį į gyvenamąją, nebuvo užtikrintas bendrojo plano nekintamumas. Dėl to atsakovai dėl šio sklypo galėjo turėti teisėtą lūkestį tik naudoti jį pagal tuo metu buvusią paskirtį – žemės ūkio.
  9. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.
  10. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kasatoriams priteisiną nuostolių dėl servituto nustatymo dydį, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.129 straipsnio ir 6.249 straipsnio normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo teismų praktikos. Atitinkamai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta kompensacija yra neteisinga bei pažeidžianti teisėto lūkesčio principą.
  11. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad servituto atlygintinumo prezumpcija turi būti aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patiriamus netekimus: viena, savininko teisė reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos ir antra, teisė reikalauti dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik tiek, kiek netekimų nepadengia kompensacija.

12Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo (CPK 331 straipsnio 4 dalis)

  1. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 318 ir 320 straipsnius, tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą nagrinėjo iš esmės tik pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, o konkrečiai dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 nuostatų taikymo.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bylų praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu EŽTT praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99).
  3. Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 18064/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 204124/92). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių Konvencijos narių įstatymų nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus.
  4. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi tokios pat nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
  5. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. CPK 331 straipsnio reikalavimai pažeidžiami, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodomi ar neišdėstomi teismo padarytų išvadų motyvai.
  6. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, sklypo dalis, nepatenkanti į elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai apsaugos zoną ir kuriai nėra nustatytas servitutas, gali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį.
  7. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtinto 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano 5 dalimi, pripažino, kad pagal specialiojo plano sprendinius suprojektuotų servitutų plotai sutampa su elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos ir sanitarinės apsaugos plotais. Kasatoriai, teigdami, kad sanitarinė apsaugos zona yra 250 m, kasaciniame skunde nenurodė jokių teisinių nesutikimo su tokia teismo išvada argumentų.
  8. Pagal minėto Specialiojo plano 5.1 dalį elektros perdavimo linijos apsaugos zonai taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Lietuvos higienos normos HN 104:2011 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad ši higienos norma netaikoma elektros linijų apsaugos zonoms, kuriose galioja nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju kasatorių žemės sklypui taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, todėl Lietuvos higienos norma HN 104:2011 ginčo atveju netaikytina, o, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, Specialiojo plano 5.2 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad sanitarinės apsaugos zona nagrinėjamu atveju sutampa su Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VI dalies (elektros linijos apsaugos zonos) 18 punkte įtvirtintu 330 kV įtampos elektros oro linijos apsaugos zonos pločiu, t. y. po 30 metrų į šonus.
  9. Dėl kasatorių teisėtų lūkesčių, susijusių su ketinama vykdyti investicine veikla, jau pasisakyta šios nutarties 24 punkte. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad teismas vertino kasatorių atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Tai, kad teismas, nustatydamas elektros perdavimo linijos sanitarinės apsaugos zoną, tiesiogiai nenurodė, jog atmeta atitinkamus kasatorių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies normą ir kad nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

13Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
  2. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, tarp jų ir eksperto išvadą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
  3. Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teiginių apie apeliacinės instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Taigi iš esmės kasatoriai siekia, kad byloje pateiktų įrodymų, ypač ekspertizės išvados, pagrindu būtų nustatytos kitos su jų sklypo vertės dėl nustatyto servituto pasikeitimu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Žemės sklypo vertės pasikeitimui dėl servituto nustatymo įtakos turinčių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  4. Kasatoriams nenurodant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir pagrindas naikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Kasatorių nuomone, visos ekspertizės akto išvados, o ne dalis jų yra palankesnės kasatoriams, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į išvadų palankumo šalims kriterijų, šalims atlygintina po 1/2 dalį jų turėtų išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (ar priešieškinis) patenkintas iš dalies, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms (88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad patenkintų ir atmestų kasatorių reikalavimų santykis – 12 ir 88 proc., tačiau, paskirstydamas šalims ekspertizės atlikimo išlaidas, nurodyta proporcija ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle nepagrįstai nesivadovavo.
  2. Pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė tik atsakovai. Tinkamai pritaikius CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagal jas paskirsčius šalims ekspertizės atlikimo išlaidas, būtų priimtas blogesnis kasatoriams sprendimas, nei yra jų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis. Įstatymui draudžiant priimti tokį sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
  3. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti valstybei iš A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,34 Eur (keturis Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai