Byla 1S-30-491/2016
Dėl 2015-12-03 prokuroro nutarimo panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo – UAB ( - ), atstovės ( - ) (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2015 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2015-12-03 prokuroro nutarimo panaikinimo,

Nustatė

22015-10-22 pareiškimu Pareiškėjas nurodė, jog 2011-11-14 tarp ( - ) ir ŽŪB ( - ) buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu ŽŪB ( - ) buvo prijungta su UAB ( - ) garantijomis prie degalinių sistemos IDS (( - )), IDS kuro kortelėmis ŽŪB ( - ) priklausančios transporto priemonės už kurą galėdavo atsiskaityti kitose valstybėse. Už įsigytą kurą ( - ) GmBH apmokėdavo UAB ( - ) vėliau išrašydama sąskaitas ŽŪB ( - ), kurias ši bendrovė turėjo apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. 2014-01-10 tarp minėtų bendrovių buvo pasirašyta ( - ) sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu UAB ( - ) kaip tarpininkė, organizuodavo kortelių ir prietaisų ŽUB ( - ) išdavimą. Šiomis kortelėmis ir prietaisais ŽŪB ( - ) galėdavo atsiskaityti už kelių naudotojo mokestį kitose valstybėse. ŽŪB ( - ) su UAB ( - ) turėjo atsiskaityti per 25 dienas pagal mokesčių pranešimus sutartyje nustatyta tvarka. 2014-02-28 tarp UAB ( - ) ir ŽŪB ( - ) buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis Nr. ( - ) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo", kurios pagrindu UAB ( - ) įsipareigojo savarankiškai arba tarpininkaujant bendradarbiavimo partneriams organizuoti PVM susigrąžinimą kitose valstybėse. Šių sutarčių pagrindu laikotarpiu nuo 2014-10-31 iki 2014-12-19 UAB ( - ) už suteiktas paslaugas ŽŪB ( - ) išrašė sąskaitų, kurios liko neapmokėtos bendrai 232148,82 Eur (874231,63 Lt) sumai. 2014-12-19 tarp UAB ( - ) ir ŽŪB ( - ) buvo sudarytas Susitarimas prie paminėtų sutarčių, kad UAB ( - ) suteikia kredito limitą ŽŪB ( - ) 874 231,63 Lt sumai, kuris turi būti sumokėtas iki 2015-02-19, įskaitant palūkanas. 2015-01-08 buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, tuo patvirtinant, kad ŽŪB ( - ) neginčija skolos atsiradimo fakto. Toliau nevykdant įsipareigojimų, UAB ( - ) pranešė I. G., kad kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, tačiau buvo prašoma palaukti, o siekiant dar labiau įtikinti dėl ketinimų atsiskaityti realumo, 2015-02-05 ŽŪB ( - ) pervedė UAB ( - ) 5000 Eur. 2015-03-17 pranešimu UAB ( - ) buvo informuota, kad 2015-03-09 ŽUB ( - ) narių susirinkimas nusprendė restruktūrizuoti bendrovę. Apie bendrovės nemokumą iki naudojantis UAB ( - ) paslaugomis ŽŪB ( - ) pirmininkas nutylėjo. Apie bendrovės nemokumą UAB ( - ) buvo informuota tik iš pranešimo kreditoriams, todėl Pareiškėjo vertinimu, tokiais veiksmais ŽŪB ( - ) pirmininkas I. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 186 str. 1 d.

3Panevėžio AVPK KP ENTV I-ojo skyriaus viršininkė S. J. 2015-11-04 priėmė nutarimą Nr. ( - ) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp ŽŪB ( - ) ir UAB ( - ) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

4Nesutikdamas su tokiu nutarimu Pareiškėjas padavė skundą prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė S. Š. 2015-12-03 nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą bei nurodė, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas, o tarp Pareiškėjo ir ŽŪB ( - ) susiklostę tarpusavio santykiai yra išimtinai civilinio pobūdžio.

5Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu Pareiškėjas jį apskundė apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas iš esmės tuo pačiu motyvu.

6Skundu apeliacinės instancijos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo nurodytas aplinkybes ir ŽŪB ( - ) atsakingus asmenis, t. y. I. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 2 d., 186 str. 1 d. Pareiškėjas cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 3 str. 1 d., teisingumo principą, dėsto skirtumus tarp sukčiavimo ir civilinių teisinių santykių. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas ir atliktas objektyviai, kvalifikuotai, išsamiai bei nešališkai, kadangi šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Akcentuoja, kad teismo motyvas, jog sandoriais, dėl kurių įmonei buvo padaryti finansiniai nuostoliai, ir buvo pažeistos jos teisės, turi siekti išspręsti kilusį ginčą civilinio proceso tvarka yra nepagrįstas, kadangi ŽŪB ( - ) restruktūrizavimo byla neiškelta, kadangi nustatyta, jog ji yra nemoki, nepaisant to, kad toks sprendimas šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka. Mano, jog būtent tai parodo, kad ŽŪB ( - ) planavo nusikalstamas veikas, o tikimybė civiline tvarka išsiieškoti esamą skolą, kai įmonėje nėra jokio turto aktyvų, nevykdo veikos ir yra nemoki – net formaliai neįmanomi. Nurodo, kad ŽŪB ( - ) jau sandorio sudarymo metu neturėjo jokių galimybių atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nuslėpė tikrąją finansinę padėtį bei savo veiksmais suklaidino Pareiškėją, t.y. nutylėjo esmines Pareiškėjo apsisprendimui turinčias įtakos aplinkybes. Pabrėžia, kad būtent dėl to, kad Pareiškėjas siekė apginti savo teises civilinio proceso tvarka, 2015-05-26 pasirašė su ŽŪB ( - ) skolų įskaitymo dokumentus bei 2015-05-11 susitarimą, kuriuo buvo išreikštas neprieštaravimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Mano, kad teismo nutartimi netinkamai buvo išnagrinėtas Pareiškėjo skundas, neatsakyta į visus jo argumentus. Nurodo, kad niekas nevertino ir netyrė ar finansinės ataskaitos rinkiniuose pateikti teisingi duomenys apie ŽŪB ( - ) turtą ir įsipareigojimų dydį, ar šios įmonės turtas nebuvo iššvaistytas, dėl ko įmonė dabar nebegali vykdyti savo įsipareigojimų.

7Atsiliepimai į skundą negauti.

8Skundas atmetamas.

9Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

10Nagrinėjamu atveju prokuroras 2015-12-03 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama 2015-12-22 nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinęs, kad tarp dviejų juridinių asmenų susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o apgaulės elementas, kuris būtinas BK 182 str., 186 str., sudėties požymis – nenustatytas. Be to, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie Pareiškėjo tyčinį suklaidinimą, žymiai apsunkinantį Pareiškėjo galimybes jo interesus apginti civilinio proceso tvarka. Su tuo sutinka ir Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas, kadangi procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti pakankamai išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis.

11Teismų praktikoje laikoma, kad apgaulė ir suklaidinimas yra esminiai, kai pateikta ar nutylėta informacija iš esmės lemia nukentėjusiojo veiksmus perduoti savo turtą ar perlesti turtinę teisę. Esminės apgaulės kriterijus dažniausiai naudojamas, kai nukentėjusysis suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų. Šiuo atveju apgaulė turi pasireikšti prieš sudarant sandorį arba sandorio sudarymo metu. Neretai šalia apgaulės naudojamas ir kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus. Šį kriterijų galima efektyviai panaudoti ir tada, kai kaltininkas suklaidina nukentėjusįjį sandorio sudarymo metu, tačiau dar dažniau jo prireikia, kai apgaulė atsiranda jau prasidėjus sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams. Tai yra, kai šalys be apgaulingų ketinimų susitaria, tačiau jau sutarties vykdymo metu viena šalis pakeičia savo „planus“, tokiu atveju kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus padeda pagrįsti to paties apgaulės požymio egzistavimą. Tokia situacija paprastai sudaro vieną iš sukčiavimo padarinių – turtinių prievolių išvengimo.

12Pažymėtina, kad apylinkės teismas, atmesdamas Pareiškėjo skundą, visiškai pagrįstai nurodė, kad Pareiškėjui buvo žinoma ŽŪB ( - ) finansinė padėtis bei vykdomos veiklos apimtys, kadangi kitu atveju abejotina tampa 2014-12-22 sudaryta įkeitimo sutartis (107-114 b. l.), kuria UAB ( - ) įkeitė turtą už ŽŪB ( - ) prievoles Pareiškėjo naudai už ŽŪB ( - ) įsipareigojimus, kilusius iš 2014-12-19 sutarčių su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, 2015-05-26 skolų įskaitymo dokumentai (18-21 b. l.). Be to, ŽŪB ( - ) 2015-03-17 pranešė Pareiškėjui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, dėl ko Pareiškėjas ir neprieštaravo (23, 24-43, 82 b. l.). Tikrinant Pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, liudytoju apklaustas K. A., buvęs ŽŪB ( - ) pirmininkas, patvirtino, kad su Pareiškėju palaikė draugiškus santykius, todėl netgi ėmus strigti atsiskaitymams, kartu buvo ieškoma sprendimų, kaip sėkmingai bendradarbiauti toliau. Todėl buvo sudaryta tarpininkavimo ( - ) sutartis Nr. ( - ), sutartis Nr. ( - ), susijusi su pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimu. Be to, jis taip pat parodė, kad I. G., tapęs nauju ŽŪB ( - ) pirmininku, negalėjo numatyti, kaip pakryps įmonės reikalai, kadangi manė, kad išsireikalaus iš kitų įmonei skolingų bendrovių visas skolas (72-74 b. l.). Liudytoju apklaustas I. G. parodė, kad su Pareiškėju buvo nuolat bendradarbiaujama, aiškinama įmonėje susidariusi finansinė situacija, siūlomos įvairios skolos padengimo galimybės, ką patvirtina ir sudaryta turto įkeitimo sutartis. Siekio tyčia neatsiskaityti su įmonės tiekėjais neturėjo (76-78 b. l.), todėl Pareiškėjo skundo argumentai, kad ŽŪB ( - ) nutylėjo esmines Pareiškėjo apsisprendimui turinčias įtakos aplinkybes yra paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis.

13Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – „LITEKO“) matyti, jog Panevėžio apygardos teisme civilinėse bylose Nr. ( - ), Nr. ( - ) buvo sprendžiamas klausimas dėl ŽŪB ( - ) restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nustačius, kad bendrovė yra nemoki, restruktūrizavimo bylos neiškeltos, tačiau byloje Nr. ( - ) priimtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi suinteresuotų asmenų yra apskųsti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas civilines bylas, nenustatė jokių esminių pažeidimų, o tuo labiau – nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 300 str. 1 d. būtų privalėjęs informuoti prokuratūrą. Pažymėtina, kad privataus verslo veikla iš prigimties nėra pastovi ir garantuota, ji yra susijusi su nuolatine rizika, kuomet kiekvienam asmeniui turi būti elementariai suvokiama, kad tokia rizikinga veikla negali būti siejama išimtinai tik su pelno gavimu eliminuojant nuostolio galimybę. Surinkti duomenys pagrindžia byloje esančias aplinkybes, todėl nesėkmės atveju, primygtinai manyti, kad nesėkmę (nuostolius) įtakojo kitų asmenų nusikalstami veiksmai, ir šiuos veiksmus bet kokiu siekiu kriminalizuoti nėra nei adekvatu, nei proporcinga, nei galų gale teisinga, todėl tokias situacijas iš pradžių galima bandyti išspręsti ir švelnesnėmis priemonėmis. Akcentuotina ir tai, jog šiuo atveju yra tikrinamas tik apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas, ir asmens kaltės ar jo atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą klausimai nėra nagrinėjami.

14Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai nustatė, kad tarp Pareiškėjo ir ŽŪB ( - ) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir Pareiškėjo interesų gynimui visų pirma turėtų būti panaudotos civilinės teisinės priemonės. Nėra pagrindo abejoti ir kita išvada, jog ŽŪB ( - ) pirmininko I. G. veiksmuose nėra Pareiškėjo nurodytų nusikalstamų veikų požymių. Apie tai motyvuotai pasisakė ir sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimantys įstatymo įgalioti pareigūnai. Kaip jau buvo minėta, įpareigoti prokurorą pradėti konkretų ikiteisminį tyrimą dabartinis procesinis teisinis reguliavimas teismui teisės nesuteikia.

15Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).

16Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju prokuroras motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Todėl, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

18UAB ( - ) atstovės ( - ) skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

19Ši nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai