Byla 2-1293-866/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,

3dalyvaujant ieškovei J. R. ir jos atstovui advokatui D. B.,

4atsakovo UAB „Lietulė“ atstovei direktorei M. V., ir atsakovo atstovei advokatei V. V.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį pareikštą atsakovams UAB „Lietulė“ bei UAB „Rovanesta“, dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

6ieškovė J. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ solidariai 24 589 Lt, iš atsakovo UAB „Lietulė“ 20 000 Lt, iš atsakovų UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 338 Lt žyminį mokestį bei 726 Lt atstovavimo išlaidas.

7Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji 2007 m. rugsėjo 10 d. su UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 895/1380 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šis turtas perėjo pirkėjams UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ lygiomis dalimis privačios nuosavybės teisėmis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sutarties 3. 1. Punkte šalys numatė, kad žemės sklypas yra parduodamas už 636 543, 77 Lt sumą, kurią pirkėjai privalėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Taip pat 3.2. punktu šalys nustatė, jog pirkėjų prievolė sumokėti sklypo dalies kainą įvykdoma įskaitant pirkėjų priešpriešinį reikalavimą pardavėjui sumokėti 636 543, 77 Lt už pirkėjų statybos darbus, atliktinus pardavėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), dalyje projektuojant ir statant gyvenamąjį namą. Ieškovė pažymi, jog šiame name, kurį atsakovai ateityje privalėjo perleisti ieškovės nuosavybėn, planavo apsigyventi pati ieškovė. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ pardavėjui J. R. laiku neįvykdė 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pradavimo sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose nustatytų prievolių, 2009 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė susitarimą dėl žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pardavėja J. R. pirkėjams suteikė papildomą terminą sutartinėms prievolėms įvykdyti, t. y. šiuo susitarimu pirkėjai solidariai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 14 d. savo lėšomis suprojektuoti bei pasatyti pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodytame žemės sklype gyvenamąjį namą ir perduoti jį pardavėjo nuosavybėn. Pažymėjo, jog nepaisant atsakovo nustatyto papildomo metų termino prievolėms pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įvykdyti, šios prievolės nebuvo įvykdytos, t. y. pagal šios sutarties 3.1. ir 3.2. nėra su ieškove atsiskaityta už žemės sklypo dalies, esančios Baldžio g. 31, Vilniuje, perleidimą pirkėjų nuosavybėn. Ieškovė nurodo, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimais ji vienašališkai nutraukė 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu taikė restituciją natūra ir ieškovės J. R. nuosavybėn grąžino iš atsakovų UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ 895/1380 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) ( - ) dalį. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog UAB „Lietulė“ bei UAB „Rovanesta“ pažeidė 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytos žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.8. punktą šalių susitarimu pirkėjai solidariai įsipareigojo iki 2009 m. rugsėjo 10 d. savo lėšomis suprojektuoti ir pastatyti šios sutarties 2.1. punkte nurodytame žemės sklype gyvenamąjį namą ir perduoti jį pardavėjo nuosavybėn (minėto gyvenamojo namo apytikslė vieta žemės sklype, numatomo pastatyti gyvenamojo namo preliminarus planas ir gyvenamojo namo statybos darbų lokalinė sąmata yra pridedamai prie šios sutarties ir laikomi neatskiriama jos dalimi). Pirkėjų atstovai patvirtina, kad neturės pardavėjui jokių papildomų piniginių reikalavimų ar kitokių pretenzijų, jeigu atlikus numatomo pastatyti gyvenamojo namo statybos darbus paaiškės, kad jų kaštai yra didesni nei prie šios sutarties pridedamoje gyvenamojo namo statybos darbų lokalinėje sąmatoje numatyta 636 543, 77 Lt suma t. y. pirkėjai visiškai prisiima galimą statybos kaštų padidėjimo riziką. Ieškovas pažymi, jog atsakovai šios nuostatos neįvykdė. Taip pat, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5. 4. punkte numatyta, kad pirkėjai, dėl savo kaltės neįvykdę prievolės sumokėti visą sklypo dalies kainą šios sutarties 3.1.1. ir/ar 3.1.2. papunkčiuose nurodytais terminais, įsipareigoja mokėti pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos sklypo dalies kainos dalies. Nurodo, jog pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.8. punktą bei 2009 m. rugsėjo 14 d. susitarimą paskutinė prievolės sumokėti už perleistą žemės sklypo dalį diena buvo 2011 m. rugsėjo 14 d., ieškovė pažymi, jog ieškovė turi teisę į Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. pažymi, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimu, tačiau ieškovė įgijo teisę susigrąžinti 895/1380 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0863-8182, esančio ( - ), tik įsiteisėjus 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, t. y. nuo 2012 m. birželio 23 d., kadangi VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti perleisto nekilnojamojo turto nuosavybę ieškovei remdamasis vienašališko sutarties nutraukimo dokumentais. Ieškovė, daro išvadą, jog Civilinio kodekso 6. 210 straipsnio numatytas palūkanas ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovams iki 2012 m. birželio 23 d., kadangi iki šios dienos ji negalėjo įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, turtinių teisių. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. birželio 23 d. susidarė 24 589, 77 Lt palūkanų suma. Ieškovės įsitikinimu palūkanos turi būti priteistos iš atsakovų solidariai, kadangi prievolė sumokėti 5 procentų palūkanas kyla iš 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.8. punkte numatytos solidariosios prievolės pastatyti gyvenamąjį namą nevykdymo. Ieškovė, taip pat, reikalauja atlyginti nuostolius už apmokėtus projektavimo darbus ir savo reikalavimą grindžia tuo, jog pas architektą A. V. UAB „Lietulė“ J. R. vardu užsakė rengti dvibučio gyvenamojo namo architektūrinės dalies techninį projektą, inžinerinių lauko tinklų techninį projektą ir kt. Už šių projektų parengimą turėjo atsiskaityti pati ieškovė, nes tik praėjusių metų liepos mėnesį paaiškėjo, jog atsakovės vadovė projektavimo darbų sutartį sudarė ne savo, o ieškovės vardu. Šį reikalavimą ieškovė grindžia 2007 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytos žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.8. punktu. Pažymi, jog ieškovė negalėjo sumokėti 20 000 Lt už atliktus projektavimo darbus. Ieškovė išdavė atsakovui UAB „Lietulė“ įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę atstovauti Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, valstybės įmonėje Registrų centre bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose rengiant, derinant ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), detalųjį planą bei padalijimo projektą, taip pat suteikė teisę atstovauti rengiant, derinant, pateikiant bei gaunant projektinę dokumentaciją. Nurodo, jog UAB „Lietulė“ veikė įgaliojimo pagrindu, todėl architektas A. V. neturėjo pagrindo dvejoti, jog atsakovas viršija savo įgaliojimus, todėl 2008 m. gegužės 9 d. projektavimo sutartis ieškovei tapo privaloma. Ieškovė mano, jog UAB „Lietulė“ yra taikytina sutartinė atsakomybė, kadangi atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus sudarant 2008 m. gegužės 9 d. projektavimo sutartį bei pažeidė 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.8. punktą. Reikalauja 20 000 Lt sumą už projektavimo darbus priteisti tik iš UAB „Lietulė“, kadangi būtent šis atsakovas vykdė projektavimo darbų užsakymo, derinimo darbus bei viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

8Atsakovas UAB „Lietulė“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo reikalavimas sumokėti 24 589, 77 Lt palūkanas atsakovo UAB „Lietulė“ atžvilgiu negali būti laikomas pagrįstu, kadangi UAB „Lietulė“ padarė visus įmanomus veiksmus, kad ieškovei būtų grąžintos teisės į žemės sklypo dalį 895/1380 unikalus Nr. ( - ). Nurodo, jog UAB „Lietulė“ kaltės dėl uždelsimo grąžinti turtą nėra. Pažymi, jog atsakovo UAB „Lietulė“ sutikimą bei norą grąžinti žemės sklypą ieškovui įrodo tai, jog 2011 m. liepos 20 d. atsakovo UAB „Lietulė“ bei ieškovės iniciatyva buvo kreiptasi į Vilniaus rajono 2 notarų biurą dėl atsakovo UAB „Rovanesta“ informavimo apie 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą, tačiau tik dėl atsakovo UAB „Rovanesta“ piktybiško vengimo ir nebendradarbiavimo, ši teisė nebuvo įgyvendinta. Pažymi, jog ieškovei ginant savo teisę teisme dėl restitucijos taikymo ir žemės sklypo grąžinimo, UAB „Lietulė“ pateikė rašytinį pareiškimą, kad pripažįsta ieškinį ir sutinka su žemės sklypo grąžinimu. Atkreipia dėmesį, jog byla dėl žemės sklypo grąžinimo buvo iškelta, nes atsakovas UAB „Rovanesta“ piktybiškai vengė grąžinti turtą ieškovei, o UAB „Lietulė“ buvo įtraukta į bylą tik dėl procesinių reikalavimų, nesant realaus reikalavimo. Jei teismas manytų, kad atsakovas UAB „Lietulė“ nevykdė savo pareigos grąžinti žemės sklypą ieškovei, prašo UAB „Lietulė“ civilinės atsakomybės dydį mažinti, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad 24 589, 77 Lt palūkanos atitinka jos realiai patirtų nuostolių dydį. Taip pat, atsakovas nurodo, kad nėra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš UAB „Lietulė“ 20 000 Lt nuostolių atlyginimo už sumokėtas paslaugas. Nurodo, kad ieškovė 2007 m. rugsėjo 10 d. išdavė atsakovui UAB „Lietulė“ įgaliojimą atstovauti statybų priežiūrą atliekančiuose tarnybose ir visose kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose ieškovės vardu rengiant, derinant, pateikiant bei gaunant projektinę dokumentaciją, leidžiančią vykdyti statybos darbus, sudaryti ir pasirašyti sutartis dėl projektavimo paslaugų. Nurodo, kad ieškovė akivaizdžiai žinojo, jog tokioms statyboms, kurioms buvo pasirašyta sutartis, reikės statybos leidimo, kuris turės būti išduotas būtent jos, kaip savininkės vardu. Atsakovas pažymi, jog kreipėsi į architektą A. V. dėl projektavimo darbų bei statybos leidimo gavimo ir ieškovės vardu sudarė bei pasirašė 2008 m. gegužės 9 d. projektavimo sutartį Nr. 01-2008-PS. Tokie veiksmai atsakovo UAB „Lietulė“ nuomone negali būti vertintini viršijančiais įgaliojimus, kadangi būtent tokius veiksmus atsakovas UAB „Lietulė“ ir buvo įgaliotas atlikti aukščiau minėtu įgaliojimu. Atkreipia dėmesį, jog atliktų darbų pagrindu gautas statybų leidimas yra galiojantis ir galios ilgą laiką. Pažymi, jog ieškovė turėdama ir naudodama statybų leidimą bei už leidimo gavimą priteistus 20 000 Lt nuostolių atlyginimą, nepagrįstai sutaupytų atsakovo UAB „Lietulė“ sąskaita. Taip pat, pažymi, kad projektavimo sutarties 4 punkte aiškiai nurodyta, jog mokėjimas architektui atliekamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios atsakovo manymu, neaišku, ar buvo išpildytos, t. y. sumokėdama 20 000 Lt už paslaugas ieškovė prisiėmė sumokėjimo riziką.

9Atsakovas UAB „Rovanesta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie iškeltą bylą bei teismo posėdį atsakovas informuotas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

10Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog projektas yra niekur netinkamas. Nežino, kiek galioja statybos leidimas.

11Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, jog šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kad vėliau pastačius dviejų butų namą bus žemės sklypo kaina įskaityta perleidžiant vieną butą. Atsakovai savo prievolių neįvykdė ir namo nepastatė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo grąžinimo. Teismo sprendimu sklypas buvo grąžintas. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas sumokės metines palūkanas. Atkreipė dėmesį, jog jei solidarusis skolininkas nesutinka su savo prievole, jis gali pagal CK 6.9 straipsnį reikšti atgręžtinį reikalavimą. Kitą reikalavimą ieškovė grindžia žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 5.8. punktu. Nurodo, jog įgaliojimo pagrindu UAB „Lietulė“ direktorės sudarė sutartį ieškovės vardu, vėliau nutrūkstant sutartiniams santykiams su architektu turėjo atsiskaityti pati ieškovė, nors pagal sutartį buvo numatyta kitaip, būtent, kad UAB „Lietulė“ ir UAB „Rovanesta“ įsipareigoja savo lėšomis suprojektuoti gyvenamąjį namą. Nurodė, kadangi prievolė yra solidari, ieškovė pasirinko reikšti ieškinį vienam iš skolininkų, nes ieškovė mano, jog UAB „Lietulė“ direktorė kalta dėl patirto nuostolio. Taip pat, nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė gavo naudą, jog jai buvo suderintas statybos leidimas, kadangi iki šiol ieškovės žemės sklype joks namas nestovi, ieškovė iš to naudos neturi. Pažymėjo, jog architekto techniniuose dokumentuose buvo esminių trūkumų ir iš esmės ieškovė nesinaudoja tais rezultatais, kuriuos suteikė projektavimo darbai. Prašė žalą priteisti iš atsakovo UAB „Lietulė“.

12Atsakovo UAB „Lietulė“ atstovė M. V. paaiškino, jog į ją kreipėsi UAB „Rovanesta“ direktorius ir sakė, kad sutarė su savininke, kad jis pastatyts namą. Jis su atsakovo UAB „Lietulė“ direktore bei ieškove sudarė sutartį, notaras ieškovei paaiškino, kodėl sudaroma sutartis. Kadangi sklypas yra sudėtingas, pats projektas buvo daromas metus. Kai atidavė leidimą atsakovo atstovė paskambino UAB „Rovanesta“ direktorių, tačiau šis pradėjo išsisukinėti. Atsakovo UAB „Lietulė“ atstovė tuomet paskambino ieškovei ir pasakė, jog UAB „Rovanesta“ atsisako statyti namą. UAB „Lietulė“ direktorė nuėjo pas notarę, kuri pasakė, kad sklypą reikia atiduoti atgal ieškovei. Buvo pradėti ruošti dokumentai ir per tą laiką UAB „Rovanesta“ direktorius pardavė savo įmonę. Tada notarė paaiškino ieškovei, kad ji turi kreiptis į teismą dėl sklypo perrašymo. Statybos leidimas išduotas ieškovei galioja 10 metų. Pati ieškovė bendravo su architektu.

13Atsakovo UAB „Lietulė“ atstovė advokatė V. V. pažymėjo, jog ginčo dėl išduoto statybos leidimo nėra. Atkreipė dėmesį, jog reikalavimas dėl UAB „Lietulė“ palūkanų mokėjimo kyla iš šalių sutarties. Nurodė, kad tik pasibaigus terminui, kurį šalys buvo sutarę sutartyje namo statybai iš UAB „Lietulė“ pusės buvo imtasi visų veiksmų, kad sklypas būtų perrašytas atgal ieškovei. Tai buvo padaryta nedelsiant, bendradarbiaujant su ieškove. Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. liepos 27 d. abi šalys kreipėsi į notarę su prašymu persiųsti atitinkamą pranešimą dėl sklypų perrašymo, tačiau UAB „Rovanesta“ į šį sandorį neatvyko, todėl notarė negalėjo perrašyti sklypo atgal ieškovei. UAB „Rovanesta“ vadovas 2011 m. vasarą dingo, perrašė savo įmonę kitam asmeniui. UAB „Lietulė“ elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo. Pažymėjo, kad dėl visos situacijos yra kalta UAB „Rovanesta“. Nurodė, kad visos aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo reikalauti nuostolių iš UAB „Lietulė“. Sutartis pasibaigusi 2011 m. lapkričio 10 d. todėl prašyti palūkanų negalima. Jei teismas pripažintų, kad UAB „Lietulė“ kalta, kad nebuvo grąžinti sklypai, prašo teismo vertinti realų nuostolių dydį, nes jokia šalis negali praturtėti dėl teismo sprendimo, byloje nėra jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovų 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta 895/1 380 dalių žemės sklypo, unikalus Nr.: ( - ), esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal minėtą sutartį atsakovams UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ lygiomis dalimis privačios nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje perėjo sklypo, esančio ( - ), 895/ 1380 dalis. Pagal sutarties 3. 1 punktą sklypo dalis parduodama už 636 543, 77 Lt, kurie mokami tokia tvarka: 3. 1. 1. punkte nurodyta, kad 541 062, 20 litų pirkėjai privalo lygiomis dalimis sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 10 d.; 3.1.2. punkte nurodyta, jog 95 481, 57 Lt pirkėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, privalo lygiomis dalimis pervesti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą, nurodydami, kad pervedamos pinigų sumos mokamos kaip išskaičiuotas Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų mokestis nuo pardavėjui pagal sutartį mokamos sklypo dalies kainos. Pagal Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 3. 2. punktą šalių susitarimu pirkėjų prievolė sumokėti žemės sklypo dalies kainą bus įvykdoma įskaitant pirkėjų priešpriešinį reikalavimą pardavėjui sumokėti 636 543, 77 Lt dydžio pirkėjo atliktų statybos darbų kainą, kuris atsiras pirkėjams įvykdžius šios sutarties 5.8. punkte nustatytą prievolę. Pagal 5. 8. punktą šalių susitarimu pirkėjai solidariai įsipareigoja iki 2009 m. rugsėjo 20 d. savo lėšomis suprojektuoti bei pastatyti sutarties 2. 1. punkte nurodytame žemės sklype, kuris yra ( - ), gyvenamąjį namą ir perduoti jį pardavėjo nuosavybėn. Pirkėjų atstovai patvirtina, kad neturės pardavėjui jokių papildomų piniginių reikalavimų ar kitokių pretenzijų, jeigu atlikus numatomo pastatyti gyvenamojo namo statybos darbus paaiškės, kad jų kaštai yra didesni nei prie šios sutarties pridedamoje gyvenamojo namo statybos lokalinė sąmatoje numatyta 636 543, 77 Lt suma, t. y. pirkėjai visiškai prisiima galimą minėtų statybos darbų kaštų padidėjimo riziką (b. l. 8-13). 2009 m. rugsėjo 14 d. tarp šalių J. R., UAB „Lietulė“ bei UAB „Rovanesta“ buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį buvo susitarta pakeisti pirkimo pardavimo sutarties 5.8. punktą pagal kurį šalių susitarimu pirkėjai solidariai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 14 d. savo lėšomis suprojektuoti bei pastatyti pirkimo - pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodytame žemės sklype, t. y. žemės sklype esančiame ( - ), gyvenamąjį namą ir perduoti jį pardavėjo nuosavybėn (b. l. 14-15). Šiuo susitarimu buvo pratęstas prievolės įvykdymo terminas iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Kitos punkto sąlygos keistos nebuvo. Tačiau iki numatyto termino atsakovai savo prievolės atsikaityti už žemės sklypą neįvykdė.

16Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių sudaryta sutartimi iš esmės buvo siekiama, kad už atsakovams perleidžiamą žemės sklypą šie pastatys namą ieškovei. Be to, šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovei yra išduotas statybos leidimas, leidžiantis statytą namą, ieškovei priklausančiame žemės sklype, bei, kad šis leidimas galioja dešimt metų. Taip pat, nebuvo ginčijimas sutarties nutraukimo teisėtumas.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. V. B. , civilinės bylos Nr. 3K-3-225/1999). Civilinio kodekso 6. 261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Nustatytu terminu atsakovams neįvykdžius sutartimi sulygtų įsipareigojimų ieškovė J. R. 2011 m. rugsėjo 29 d. per Vilniaus rajono 2 – ąjį notarų biurą išsiuntė atsakovams UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ įspėjimą dėl vienašališko 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, jog atsakovams suteikiamas papildomas 30 dienų terminas įvykdyti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 3. 1. ir 3. 2 punktuose numatytas pareigas, taip pat įspėta, kad neįvykdžius 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė minėtą sutartį nutrauks vienašališkai (b. l. 17). Atsakovams toliau nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimu informavo atsakovus, jog ji vienašališkai nutraukia 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat, pranešimu atsakovai buvo informuoti, jog ieškovė kreipsis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl 895/1380 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įregistravimo, ieškovės vardu (b. l. 18-19). 2011 m. lapkričio 25 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto registracijos (b. l. 24). 2011 m. lapkričio 29 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimu ieškovei buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, kadangi ieškovė kartu su prašymu įregistruoti turtą nepateikė dokumento, patvirtinančio turto perdavimą ieškovei (b. l. 25). VĮ „Registrų centras“ atsisakius tenkinti ieškovės prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Rovanesta“ bei UAB „Lietulė“ dėl restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje V. R., UAB „Ibrahim“. 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškovės J. R. ieškinys dėl restitucijos taikymo tenkintas pilnai (b. l. 20-23). Pažymėtina, kad sklypo pirkėjai buvo abu atsakovai UAB „Lietulė“ bei UAB Rovanesta“ ir pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5. 4. punktą, kuriame nurodyta, jog pirkėjai, dėl savo kaltės neįvykdę prievolės sumokėti visą sklypo dalies kainą šios sutarties 3.1.1. ir/ar 3.1.2. papunkčiuose nurodytais terminais, t. y. ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 20 d. bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytais terminais, įsipareigoja mokėti pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos sklypo dalies kainos dalies. Tuo atveju pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjai per pardavėjo nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą sklypo dalies kainą, taip pat įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos sklypo dalies kainos dalies, o pirkėjai privalo įvykdyti šį reikalavimą (b. l. 11). 2009 m. rugsėjo 14 d. susitarimu prievolės įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 14-15). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų Civilinio kodekso 6. 261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6. 261 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas pradėjo skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas nuo kitos dienos po prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. birželio 23 d., t.y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo dėl restitucijos taikymo įsiteisėjimo. Civilinio kodekso 6. 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Civilinio kodekso 6. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šiuo atveju solidarioji prievolė kildinama iš sutartinių santykių, t. y. 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.1 papunkčiuose nustatyta, kad atsakovai už žemės sklypo dalį privalo sumokėti lygiomis dalimis, o sutarties 5. 8 punkte, aiškiai nurodyta, jog pirkėjai, t. y. UAB „Lietulė“ bei UAB „Rovanesta“ solidariai įsipareigoja iki 2009 m. rugsėjo 20 d. savo lėšomis žemės sklype, esančiame Balžio g. 31, Vilnius, suprojektuoti bei pastatyti gyvenamąjį namą ir perduoti jį pardavėjo nuosavybėn (b. l. 11). Pagal sutarties sąlygas akivaizdu, kad abu atsakovai, tiek UAB „Lietulė“, tiek UAB Rovanesta“ solidariai prisiėmė įsipareigojimą atsikaityti ieškovui už įsigyto žemės sklypo dalį. Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. sumokėti ieškovei 636 543, 77 Lt už įsigytą žemės sklypo dalį, todėl atsakovams UAB Lietulė“ bei UAB „Rovanesta“ atsirado pareiga mokėti 24 589, 77 Lt dydžio palūkanas už 282 pradelstas dienas (636 543,77 Lt*5 procentai / 365 * 282 = 24 589, 77 Lt). Atsakovo UAB „Lietulė“ teiginiai, kad jis laikėsi Civilinio kodekso 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, bendradarbiavo, elgėsi sąžinigai ir teisingai tiek atsiradus prievolei grąžinti žemės sklypą, tiek po teismo sprendimo priėmimo, nepaneigia jo atsakomybės dėl ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį suvaržymo. Civilinio kodekso 6. 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl akivaizdu, kad abiems atsakovams kyla solidari prievolė atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus. Teismas vertindamas įrodymų visumą sprendžia, jog ieškovės reikalavimas solidariai iš atsakovų priteisti 24 589, 77 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. birželio 23 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18Pagal 2008 m. gegužės 9 d. projektavimo sutartį Nr. 01-2008-PS (b. l. 29-31), kurią su architektu A. V. pagal įgaliojimą J. R. vardu sudarė UAB „Lietulė“ direktorė M. V., buvo atlikti projektavimo darbai ir pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. įvykdytų projektavimo darbų aktą (b. l. 28) darbai perduoti užsakovei J. R. asmeniškai. Už atliktus projektavimo darbus atsikaitė užsakovė J. R.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis, civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M., A. K., byla Nr. 3K-3-46/2008; 2010 vasario 8 d. nutartis, civilinėje byloje A. Š. v. J. K., S. B., bylos Nr. 3K-3-33/2010). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan.; subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, politinė partija ,,Naujoji sąjunga“, bylos Nr. 3K-3-532/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Iviltra“ v. R. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-333/2008). Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad yra sumokėjusi už projektavimo darbus 20 000 Lt (b. l. 28). Tačiau vien sumokėjimo už atliktus darbus faktas nepatvirtina, jog ieškovė patyrė nuostolius ir negavo naudos. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad ji negalės pasinaudoti projektavimo darbų rezultatais, todėl teismas negali daryti išvados, kad ieškovė sumokėjusi už projektavimo darbus patyrė nuostolius ir negavo naudos. Be kita ko, grįsdama ieškinį dalyje dėl patirtų nuostolių ieškovė apeliavo į tai, kad atsakovas UAB „Lietulė“ viršijo pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. J. R. įgaliojimu suteiktas teises. Teismas tokius ieškovės argumentus vertina kaip deklaratyvius bei visiškai nepagrįstus. Viena vertus ieškovė teigia, kad atsakovas viršijo įgaliojimu suteiktas teises, kita vertus pačiame įgaliojime nustatytų teisių apimties neginčija. Teismo vertinimu, ieškovė neginčydama įgaliojimu atsakovui suteiktų teisių apimties, t. y. neįrodinėdama, jog atsakovas apskritai neturėjo teisės pasirašyti su architektu sutarties dėl projekto rengimo (taip viršijant įgaliojimus), pati sau prieštarauja apeliuodama į įgaliojimų viršijimą. Šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovės nuoroda į CK 2.133 straipsnio 9 dalies, nuostatas yra visiškai nepagrįsta, nes pats įgaliojimų viršijimas nėra įrodinėjamas. Patirtus nuostolius, ieškovė grindžia ir aplinkybe, kad pagal šalių sutarties 5.8. punkto nuostatas atsakovai privalėjo savo lėšomis parengti namo projektinę dokumentaciją. Kaip nurodyta aukščiau, šalys neginčijo aplinkybės, kad sutartimi buvo siekiama, jog atsakovai už jiems perleidžiamą žemės sklypą, savo lėšomis pastatys ieškovei namą, kurio kaina bus įskaitoma į perleisto žemės sklypo kainą. Sutartiniams santykiams nutrūkus ieškovės nuosavybėn buvo grąžintas žemės sklypas, o atsakovams išnyko pareiga savo lėšomis pastatyti ieškovei namą. Kaip minėta, nuostoliai turi būti pagrįsti ir įrodyti. Šiuo atveju, ieškovė sumokėjusi 20 000 Lt už parengtą projektinę dokumentaciją, neįrodinėjo, kad gautas darbo rezultatas jai yra nereikalingas, kad juo ji negalės naudotis, o atvirkščiai patvirtino, jog nėra ginčijama, kad parengtos projektinės dokumentacijos pagrindu ji gavo statybą leidžiantį dokumentą, kuris galioja dešimt metų. Jokių duomenų apie tai, kad už sumokėtą sumą gautas darbų rezultatas ieškovei yra nereikalingas, ji juo pasinaudoti negali, ar pan., byloje nėra. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovė patirtų nuostolių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Todėl, ieškinį dalyje dėl 20 000 Lt nuostolių priteisimo teismas atmeta.

19Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 338 Lt žyminis mokestis (b. l. 6), bei advokato teisinės pagalbos išlaidos 1326 Lt (b. l. 34, 79-80), viso 2 664 Lt. Atsakovo UAB „Lietulė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 253, 37 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 82-83). Teismas patenkino 55, 15 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 469 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui UAB „Lietulė“ iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (44, 85 proc.) priteistina 562 Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jos neviršija teisingumo ministro ir finansų ministro nustatyto dydžio (CPK 92 straipsnis).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovų UAB „Lietulė“, į. k. 300624166, buveinės adresas Pylimo g. 50-4, Vilnius, bei UAB „Rovanesta“, į. k. 300821904, buveinės adresas Kalvarijų g. 24A, Vilnius, solidariai 24 589, 77 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. birželio 23 d., ieškovės J. R., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), naudai.

24Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

25Priteisti iš atsakovų UAB „Lietulė“, į. k. 300624166, buveinės adresas Pylimo g. 50-4, Vilnius, bei UAB „Rovanesta“, į. k. 300821904, buveinės adresas Kalvarijų g. 24A, Vilnius, lygiomis dalimis 1 469 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovės J. R., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), naudai.

26Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ) 562 Lt už advokato pagalbą atsakovo UAB „Lietulė“, į. k. 300624166, buveinės adresas Pylimo g. 50-4, Vilnius, naudai

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,... 2. sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovei J. R. ir jos atstovui advokatui D. B.,... 4. atsakovo UAB „Lietulė“ atstovei direktorei M. V., ir atsakovo atstovei... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę... 6. ieškovė J. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų UAB... 7. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji 2007 m. rugsėjo 10 d. su UAB... 8. Atsakovas UAB „Lietulė“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį,... 9. Atsakovas UAB „Rovanesta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie... 10. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog projektas yra niekur... 11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, jog šalys sudarė... 12. Atsakovo UAB „Lietulė“ atstovė M. V. paaiškino, jog į ją kreipėsi UAB... 13. Atsakovo UAB „Lietulė“ atstovė advokatė V. V. pažymėjo, jog ginčo... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp ieškovės ir... 16. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui... 18. Pagal 2008 m. gegužės 9 d. projektavimo sutartį Nr. 01-2008-PS (b. l.... 19. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai... 20. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovų UAB „Lietulė“, į. k. 300624166, buveinės adresas... 24. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš atsakovų UAB „Lietulė“, į. k. 300624166, buveinės adresas... 26. Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ) 562 Lt už... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...