Byla 2A-107/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. A., A. Š., D. Š., D. Š., UAB “Tomega”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo If P & C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-372/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. A., A. Š., D. Š., D. Š., UAB “Tomega”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į atsakingo už žalą asmens draudiką.

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti regreso tvarka iš atsakovo: 17 518,14 Lt sumokėtos D. Š. ir D. Š. našlaičių pensijos; 34 288,36 Lt joms išmokėtų periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus; 121 200 Lt vienkartinės išmokos apdraustajam mirus, išmokėtos lygiomis dalimis A. Š., D. Š. ir D. Š.. 2006 m. gruodžio 20 d. R. Š. žuvo autoįvykyje, kurio kaltininku buvo pripažintas bei nuteistas R. A., vairavęs UAB „Tomega“ priklausantį automobilį, apdraustą pas atsakovą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovui priteista 43 467,04 Lt. Detalizavus priteistą sumą, ieškovas už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. apskaičiavo ir sumokėjo žuvusiosios R. Š. dukroms D. Š. ir D. Š. 24 386,26 Lt našlaičių pensijos. Taip pat jis apskaičiavo ir sumokėjo A. Š. 22,34 Lt našlio pensijos, kurios mokėjimas nutrauktas nuo 2007 m. sausio 1 d. Šis klausimas išspręstas nuosprendžiu. Iš atsakovo prašoma regreso tvarka priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. D. Š. ir D. Š. išmokėtų našlaičio pensijos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, taip pat 121 200 Lt vienkartinės išmokos D. ir D. Š., A. Š.. Ieškinio senatis nepraleista, nes tik nuosprendžiui įsiteisėjus atsirado galimybė priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokų išmokėjimo. Mokamos periodinės draudimo išmokos dydis našlaitėms nėra per didelis, kadangi iki žūties R. Š. pajamos siekė 1 480 Lt. Žalos dydį ieškovas skaičiavo atsižvelgdamas į žuvusiosios amžių, jos gautą atlyginimą ir nustatė, kad iki 65 metų amžiaus ji būtų uždirbusi 532 800 Lt, todėl reikalaujama atlyginti žala nesiekia patirtos Šiuškų šeimos turtinės žalos. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinyje buvo teigiama, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, tačiau šį klausimą prašo spręsti pagal naujausią teismų praktiką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino- priteisė ieškovui iš atsakovo 17518,14 Lt D. Š. ir D. Š. išmokėtos našlaičių pensijos, 121200 Lt vienkartinės išmokos mirus apdraustajam, išmokėtos lygiomis dalimis D. Š., D. Š. ir A. Š., 34 288,36 Lt D. Š. ir D. Š. išmokėtų periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus bei priteisė iš atsakovo valstybei 4 544,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį ieškovo pateiktiems reikalavimams. Pretenzija atsakovui buvo įteikta ne vėliau kaip per 1 metus, kaip tą nurodo CK 1.125 straipsnio 7 dalies reikalavimas. Žalos atlyginimas galimas, pateikus ieškinį per 3 metus (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2012 m. vasario 13 d. Ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą, kadangi tik 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo kaltu buvo pripažintas UAB „Tomega“ priklausantį automobilį vairavęs R. A.. Nuosprendis šioje dalyje įsiteisėjo 2011 m. birželio 21 d., kai kasacinė instancija, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartį, paliko galioti nuosprendį dalyje, kurioje R. A. buvo pripažintas kaltu dėl 2006 m. gruodžio 20 d. autoįvykio, kurio metu žuvo R. Š.. Ieškovo civilinis ieškinys atsakovui dėl D. ir D. Š. išmokėtos našlaičių pensijos ir A. Š. išmokėtos našlio pensijos baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2010 m. gegužės 31 d. Galutinis procesinis dokumentas, kuriuo išspręstas klausimas ginčo dalyje, buvo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria, be kita ko, buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos nuosprendis dalyje ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti 43 467, 04 Lt. Teismui pateiktame ieškinyje dėl žalos atlyginimo ieškovas prašo priteisti sumas, kurios atsirado po ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo ir šio klausimo išsprendimo nuosprendžiu. Išmokėti vienkartinę ir periodinę išmokas ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo, kadangi iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo žinoma, ar R. A. bus pripažintas kaltu. Pats atsakovas pretenzijoje dėl žalos atlyginimo nurodė, kad mokės išmokas tik tada, kai bus išspręstas civilinių ieškinių dydžio klausimas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį dėl išmokų priteisimo regreso tvarka tik po Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo. Ieškovo sprendimas pripažinti 2006 m. gruodžio 20 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu buvo priimtas tik 2011 m. vasario 14 d. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl periodinės draudimo išmokos dydžio. Pripažino, kad apskaičiavimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, nes atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatas. Pripažinus, kad ieškovas tinkamai paskaičiavo ir mokėjo našlaičių pensiją ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, teismas pripažino nepagrįstu atsakovo motyvą, kad buvo pažeista subrogacijos apimtis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl 161 684,50 Lt nuostolių priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo ir šioje dalyje ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas neteisėtai pradėjo teiseną ir skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį atžvilgiu asmens, kuris neturi byloje civilinio teisnumo ir veiksnumo. If P&C Insurance AS filialas negali būti atsakovu nagrinėjamoje byloje, nes jis negali būti savarankišku teisės subjektu, dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyti procesines teises ir pareigas (CK 2.53 str.).

112. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį bei CK 1.128 straipsnį, reglamentuojantį ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, taip pat ieškinio senaties termino apskaičiavimo tvarką subrogacijos atveju. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovo reikalavimui yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pats reikalavimas yra subrogacinis, ir jam taikomos CK 1.128 straipsnio normos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino apskaičiavimo tvarką subrogacijos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

123. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo eismo įvykio dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). Nagrinėjamu atveju žalą patyrę asmenys apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio, per kurį žuvo R. Š., metu, t.y. 2006 m. gruodžio 20 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti padarytą eismo įvykiu žalą pasibaigė 2009 m. rugsėjo 26 d. (CK 1.127 str.).

134. Teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo išmokėtas socialinio pobūdžio išmokas tretiesiems asmenims (t.y. A. Š. ir D. ir D. Š.) su jiems padarytos dėl eismo įvykio žalos dydžiu, neįsigilino į ginčo dalyką, ignoravo subrogacijos esmę ir tikslus, todėl neatskleidė nagrinėtos bylos esmės. Ieškovo pateiktas reikalavimas gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius - žalą patyręs asmuo.

145. Vaikai neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į mirusios motinos pajamas (CK 3.161 str. 4 d., 3.185 str.), o kalbėti galima tik apie netektą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į R. Š. gautas pajamas iki eismo įvykio, apeliantas mano, kad R. Š. negalėjo teikti didesnio išlaikymo nei 333 Lt kiekvienam vaikui į mėnesį. Ieškovas kas mėnesį mokėjo našlaičių pensiją po 544,76 Lt kiekvienai mergaitei, todėl ieškovas negalėjo įgyti subrogacinio reikalavimo į apeliantą visų minėtų išmokų apimtimi.

156. Ieškovas negalėjo įgyti subrogacinio reikalavimo dėl mergaitėms išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos, o dėl A. Š. išmokėtų socialinio draudimo išmokų ieškovas galėjo įgyti subrogacinį reikalavimą tik 13 596,76 Lt ribose, nes tokio dydžio buvo pateiktas ieškinys baudžiamojoje byloje, kurio atsisakyta ieškovui išmokėjus socialinio draudimo išmokas.

167. Teismas permetė apeliantui visą pareigą įrodinėti ieškinio nepagrįstumą ir atleisdamas ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos (t.y. įrodyti ieškinio pagrįstumą ir būtinąsias sąlygas apelianto civilinei atsakomybei kilti), tuo iš esmės pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą civiliniame procese bei paneigė bylos rungtyniškumo principą.

17Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:

181. Apeliantas neteisingai interpretuoja ieškinio senaties termino pradžią. Viena iš įvykio pripažinimo draudiminiu sąlygų yra nustatyti nukentėjusiojo asmens veiksmus. Apeliantas netenkino ne tik ieškovo teiktų pretenzijų ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, bet ir kitų civilinių ieškovų pretenzijų, kol neįsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis trečiajam asmeniui R. A.. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas priėmė sprendimus dėl išmokų mokėjimo, ir tik tada galėjo ir turėjo įstoti į procesą perimdamas nukentėjusiųjų teises apelianto atžvilgiu.

192. Patirtos žalos dydis visiškai įrodytas. Nukentėjusiųjų gaunamos periodinės išmokos iš Fondo biudžeto neviršija žuvusios draudžiamųjų pajamų, o motinos gyvybė apskritai neįkainojama. Atsižvelgiant į žuvusios amžių, užimamas pareigas (odontologo padėjėja) ji iki senatvės pensijos būtų minimaliai uždirbusi 532 800 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo priteista 173 006,5 Lt žala nesiekia patirtos nukentėjusiųjų šeimos turtinės žalos.

203. Teismui nusprendus pakeisti sprendimą, apeliantas prašo mažinti apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

25Apeliantas šiuo aspektu nurodo, kad teismas apsiribojo labai lakonišku surinktų įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu; nevisapusiškai, netinkamai ir nepagrįstai įvertino daugelį surinktų įrodymų (CPK 185, 263 str.); netinkamai motyvavo sprendimą (CPK 270 str.); teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios, nedavė nurodymo dėl įrodymų pateikimo apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias vėliau vertino. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus.

26Visų pirma pažymėtina, kad iš esmės bet kurie procesinės teisės normų pažeidimai gali būti pagrindu naikinti sprendimą tik tuo atveju, jei dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), išskyrus pažeidimus, nurodytus CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse. Pastebėtina, kad apeliantas iš esmės ir neteigia absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą. Antra, apeliantas, nurodydamas tariamus procesinės teisės normų pažeidimus, didesniąją jų dalį nurodo deklaratyviai, t.y. nurodydamas eilės procesinės teisės normų nuostatas, jas aptariančius teisminės praktikos pavyzdžius, nenurodo sąsajų, kokie faktiniai bylos duomenys ar teismo veiksmai patvirtina šių nuostatų pažeidimą, apelianto teisių suvaržymą ir kaip tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Trečia, pasisakant dėl apelianto argumentacijos, susijusios su netinkamu, neišsamiu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvacijos nepakankamumu, pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja itin detaliai aptarti visas šalių nurodomas aplinkybes ar įrodymus, juo labiau, bylos esmei ir galimai nereikšmingas - CPK 270 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje dalyje bylos aplinkybės, įrodymai, argumentai nurodomi glausta forma. Be to, jau minėtos CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatos kontekste sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, jei jo motyvai ir būtų neišsamūs, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė tokį sprendimą, ir vertinti, ar byla iš esmės išspręsta teisingai.

27Dėl tinkamo atsakovo

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas yra If P&C Insurance AS filialas ir iš jo priteisė atitinkamas sumas. Apeliantas nurodo, kad juridinio asmens filialas negali būti atsakovu, nes nėra juridiniu asmeniu, dėl ko sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenų kontekste sutikti su tuo nėra pakankamo pagrindo.

29Pirminis ieškinys iš tikrųjų pareikštas If P&C Insurance AS filialui. Tačiau su advokatu atstovavimo sutartį sudarė pats juridinis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per savo filialą (t. 1, b.l. 40, 41). Taigi, byloje tinkamai atstovaujamas buvo pats juridinis asmuo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pateikė prašymą pakeisti atsakovą – juridinio asmens filialą pačiu juridiniu asmeniu (t. 3, b.l. 13-14), taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu jau nurodytas pats juridinis asmuo If P&C Insurance AS, atstovaujamas filialo (t. 3, b.l. 15-18). Teismas 2012 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nutarė jį pridėti prie bylos (t. 3, b.l. 22-24), išsiuntė patikslintą ieškinį dalyvaujantiems byloje asmenims (t. 3, b.l. 26-31), kas faktiškai reiškia, jog patikslintas ieškinys, kuriame nurodytas tinkamas atsakovas, buvo priimtas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad byloje atsakovu buvo juridinis asmuo, atstovaujamas savo filialo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu gali būti patikslinta dėl to nenaikinant ir nekeičiant šio sprendimo iš esmės.

30Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senatimi

31Apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Jis pripažino/pripažįsta dalį reikalavimų 11 322 Lt sumoje, kitoje dalyje prašo taikyti ieškinio senatį ir šioje dalyje (161 684,50 Lt) ieškinį atmesti. Taigi, šioje byloje jis prievolę dėl draudimo išmokų grąžinimo pripažino iš dalies (dalis išmokų yra priteista baudžiamąją tvarka). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su apelianto dėstytais argumentais dėl ieškinio dalies atmetimo ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu.

32Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-29-215-2010 duomenų, dėl 2006 m. gruodžio 20 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo R. Š., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2007 m. lapkričio 9 d. nutrauktas dėl to, kad įvykio kaltininke laikytina pati žuvusioji. 2007 m. gruodžio 11 d. ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir baigtas tik 2009 m. birželio mėnesį. Jo metu 2009 m. vasario 2 d. žuvusiosios šeimos nariai pareiškė ieškinį inter alia apeliantui, apeliantas 2009 m. gegužės 18 d. buvo pripažintas civiliniu atsakovu, apelianto atstovui buvo leista dalyvauti ikiteisminiame tyrime (baudž. b. t. 3, b.l. 100-104, t. 4, b.l. 133-137). 2010 m. gegužės 31 d. ieškovas pareiškė apeliantui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl išmokėtų našlaičių pensijų, o 2010 m. birželio 15 d. informavo teismą, kad žuvusiosios šeimos nariams, jei įvykis bus pripažintas draudiminiu, bus išmokėtos periodinės išmokos bei vienkartinė draudimo išmoka (baudž. b. t. 6, b.l. 103-104, 129). Nuosprendis, kuriuo dėl įvykio kaltu buvo pripažintas trečiasis asmuo R. A., įsiteisėjo 2011 m. sausio 17 d. Taigi, apeliantas buvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, apie ieškovo turimas pretenzijas apeliantui buvo pareikšta. Minėta, dalis draudimo išmokų priteista baudžiamojoje byloje. Ieškovo pretenziją dėl naujai išmokėtų sumų nagrinėjamoje byloje apeliantas gavo 2011 m. kovo 8 d., ieškinys pareikštas 2012 m. vasario 13 d.

33Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas draudikui, apdraudusiam transporto priemonę pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau - TPVCAPDĮ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012). Šis išaiškinimas taikytinas ir nukentėjusiajam žalą atlyginusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisei į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybes draudiką įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2013).

34TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Taigi, teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per minėtus terminus pateikiant pretenziją draudikui ir - bet kuriuo atveju - ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Kaip pagrįstai, remdamasis teismine praktika, nurodė pirmosios instancijos teismas, vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Nagrinėjamu atveju iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių apie civilinių ieškinių pateikimo aplinkybes matyti, kad ir nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo pareikštas nepraėjus nuo eismo įvykio trejiems metams, ir ieškovo ieškinys apeliantui pareikštas nepraleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo ketverių metų termino nuo eismo įvykio dienos pretenzijai pareikšti. Tai suponuoja išvadą, kad pagal šią normą apeliantui pareiga mokėti draudimo išmoką išliko.

35Be to, pažymėtina, kad, minėta, ikiteisminis tyrimas 2007 m. lapkričio 9 d. buvo nutrauktas dėl to, jog apskritai pati žuvusioji buvo laikoma įvykio kaltininke, ir tik vėliau atnaujintas. Tiek nukentėjusiųjų, tiek ieškovo ieškiniai baudžiamojoje byloje apeliantui buvo pareikšti nepraėjus trims metams nuo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Todėl netgi ir vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytu trejų metų ieškinio senaties terminu reikalavimams dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien minėtos aplinkybės būtų pakankamas pagrindas nukentėjusiems asmenims (pirminiams kreditoriams) ar juos subrogacijos pagrindu pakeitusiam ieškovui atnaujinti net ir praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).

36Dėl priteistinų sumų

37Ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, prašo priteisti išmokas, kurias jis išmokėjo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) nuostatas: periodines draudimo išmokas ir vienkartinę draudimo išmoką (NADPLSDĮ 11 str. 2, 3 d. d., 26, 27 str.). Taip pat prašoma priteisti našlaičių pensijas, išmokėtas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) nuostatas. Dėl išmokų apskaičiavimo teisingumo byloje ginčo nėra.

38Ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens draudikui. Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Taigi, specialiame įstatyme nustatyta, kad draudimo kompanijos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turėtų atlyginti (o VSDFV - reikalauti) tokią žalą, kokią atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų mokėti pareiškusiems reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims būtent pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Be to, ir pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, (t.y. VSDFV, perėmusiai nukentėjusiųjų reikalavimo teisę) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).

39Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijų.

40Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį (eismo įvykio metu galiojusioje redakcijoje – 14 straipsnio 5 dalį) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

41NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams (NADPLSDĮ 2 str. 1 d.), taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Kasacinis teismas yra sprendęs, jog „apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSDĮ, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena išmoka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobūdžio išlaidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

42Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų logiškai paaiškinamo pagrindo kitaip – ne kaip žalos atlyginimą - traktuoti periodines draudimo išmokas ir asmens gyvybės atėmimo atveju. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteistos jo išmokėtos periodinės draudimo išmokos pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį bei našlaičių pensijos pagal VSDPĮ. Minėta, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams, taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Be to, periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijos apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis (NADPLSDĮ 19, 20, 26 str., VSDPĮ 14, 39 str.), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog minėtos išmokos yra skirtos būtent žalos kompensavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįsti ir apelianto teiginiai, kad žuvusiosios vaikai, atsižvelgiant į žuvusiosios pajamas įvykio metu, būtų gavę mažesnį išlaikymą nei išmokėtos jiems aptariamos išmokos. Teisminėje praktikoje orientacinis vien minimalus vieno iš tėvų teiktinas išlaikymo vaikams dydis paprastai siekia apie pusę minimalios mėnesinės algos. Todėl vien tai, kad žuvusiojo asmens pajamos santykinai buvo ne itin didelės, savaime nereiškia ir negali būti aiškinama taip, kad nepilnamečiai vaikai neturėjo teisės į didesnį, negu jiems formaliai tenkanti įvykio metu žuvusiojo turėtų pajamų dalis, išlaikymą ar, juo labiau taip, kad jei žuvusysis įvykio metu būtų neturėjęs pajamų, tai nepilnamečiams vaikams žala apskritai nepadaryta. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su išmokėtų periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijos priteisimo ieškovui nepagrįstumu.

43Dėl vienkartinės draudimo išmokos (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų).

44Minėta, kad ieškovas prašo priteisti taip pat vienkartinę draudimo išmoką, išmokėtą pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tenkino ir šį reikalavimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti šį reikalavimą visa apimtimi nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo.

45Konstitucinis Teismas savo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

46Taigi, pagal minėtą išaiškinimą socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus - jo šeimos nariams): jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies.

47NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip apskaičiuojama ir kam išmokama ši draudimo išmoka – ji yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Taigi, ši vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į vien tik valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t.y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, ji pagal NADPLSDĮ mokama ir ją gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimą pagal TPVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad NADPLSDĮ nurodoma šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka tokio pobūdžio - žalos negautų pajamų forma atlyginimo - funkciją. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog „...nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, ir nustatyta tam tikra metodika vienkartinės laidojimo pašalpos (taip anksčiau įstatyme buvo įvardijama aptariama vienkartinė draudimo išmoka) dydžiui apskaičiuoti, tai nepaneigia šio valstybės socialinę politiką įgyvendinančio įstatymo specifinio statuso ir paskirties, lemiančių išvadą, kad sprendžiant dėl regreso teisės apimties turi būti vadovaujamasi ne NADPLSDĮ, bet CK įtvirtintomis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Taigi, teisminėje praktikoje faktiškai pripažįstama, kad pagal NADPLSDĮ mokamos šios vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė (tuo atveju, jeigu patirtą turtinę žalą realiai atlygina vien tik jau dalis vienkartinės draudimo išmokos, kita šios išmokos dalis iš esmės atlieka socialinę funkciją). Tokiu būdu ši vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kitos valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t.y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPVCAPDĮ nuostatas (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto ir pan. išlaidas) ir tuo atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti ją tokioje apimtyje susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6. 290 str.). Pažymėtina, kad jokių išmokų, kurios viršija padarytą žalą, iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) reikalauti pagal TPVCAPDĮ nuostatas negalėtų ir nukentėjęs asmuo, jei jis tiesiogiai pats reikalautų žalos atlyginimo. Todėl tai taikytina ir šiuo atveju ieškinį reiškiančiam ieškovui (CK 6.113 str.). Be to, ir atgręžtinio reikalavimo teisė yra įgyjama ne į visą išmokėtą, o į tokio dydžio sumą, kuria atlyginama žala (CK 6.280 str.).

48Aukščiau minėta, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje žuvusiosios šeimos nariai buvo pareiškę apeliantui civilinį ieškinį, kuris turtinių žalos atlyginimo reikalavimų dalyje sudarė 13‘596,79 Lt (2 000 Lt – automobilio sugadinimas, 11 596,79 Lt – laidojimo išlaidos). Šio ieškinio jie, gavę aptariamą vienkartinę draudimo išmoką, atsisakė (baudž. b. t. 7, b. l. 91). Apie kitokio dydžio jiems padarytą ir atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) neatlygintą žalą negautų pajamų pavidalu ar kitokią turtinę žalą byloje įrodymų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ši (13 596,79 Lt) vienkartinės draudimo išmokos dalis buvo skirta kompensuoti ir faktiškai kompensavo visą jiems padarytą turtinę žalą, kurią jiems pagal TPVCAPDĮ nuostatas turėtų atlyginti draudikas. Tuo tarpu likusi vienkartinės draudimo išmokos dalis, atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus ir nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ja buvo atlyginama turtinė žala, vertintina kaip išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką (Konstitucijos 52 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad žala padaryta padidinto pavojaus šaltinio, kurio valdytojas atsako ir be kaltės (CK 6.270 str.), be to, žala padaryta nusikaltimu ir nėra nustatyta, kad žalos atsiradimą/padidėjimą kokiu nors laipsniu būtų sąlygoję žuvusiosios veiksmai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteista 121 200 Lt vienkartinės draudimo išmokos suma, pakeičiant skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinant iš dalies, mažintina iki 13 596,79 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.) .

49 Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Pakeitus skundžiamą sprendimą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

51Ieškinys tenkinamas 38 proc. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 6 715 Lt išlaidų už advokato pagalbą (t. 3, b.l. 6-12). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau-Rekomendacijos). Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, kas reiškia, kad jie nebūtinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumą, trukmę, apimtį ir pan. Iš Rekomendacijų nuostatų matyti, kad šiuo atveju apelianto patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydžiai viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Be to, byla, nors joje apeliantas kelia gana sudėtingas teisines problemas, įrodymų apimties, procesinių dokumentų ir teismo posėdžių kiekio prasme nėra didelė. Todėl teisėjų kolegija mažina išlaidų už advokato pagalbą dydį iki 4 000 Lt ir, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų procentinę išraišką (4 000 Lt x 62 proc.), apeliantui priteisia iš ieškovo 2 480 Lt (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 2 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.). Taip pat mažintinas iš apelianto priteistas žyminis mokestis iki 1 962,09 Lt (65 403,29 Lt x 3 proc.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - iki 32 Lt (84,24 Lt x 38 proc.).

52Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 4 234 Lt žyminio mokesčio ir 4 235 Lt išlaidų už advokato pagalbą (t. 3, b.l. 60-62). Akivaizdu, kad išlaidos už apeliacinio skundo surašymą viršija minėtose Rekomendacijose nustatytą netgi maksimalų dydį -2 MMA (Rekomendacijų 8.10 p.). Todėl šios išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt ir, įvertinus apeliacinio skundo tenkinimą 62 proc. apimtyje, iš ieškovo apeliantui priteistina 930 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 2 625,08 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

54Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

55Patikslinti, jog šiuo sprendimu yra priteistos sumos iš atsakovo If P&C Insurance AS (atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo ( - ).

56Sumažinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteistą iš atsakovo If P&C Insurance AS vienkartinę draudimo išmoką mirus apdraustajam (121 200 Lt) iki 13 596,79 Lt.

57Sumažinti iš atsakovo If P&C Insurance AS valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (4544,24 Lt) priteisiant 1 962,09 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.

58Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsakovui If P&C Insurance AS 2 480 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

59Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

60Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsakovui If P&C Insurance AS 930 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 2 625,08 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti regreso tvarka iš atsakovo:... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu patikslintą... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS... 10. 1. Teismas neteisėtai pradėjo teiseną ir skundžiamu sprendimu tenkino... 11. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį bei CK... 12. 3. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo eismo įvykio dienos... 13. 4. Teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo išmokėtas socialinio pobūdžio... 14. 5. Vaikai neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į mirusios motinos... 15. 6. Ieškovas negalėjo įgyti subrogacinio reikalavimo dėl mergaitėms... 16. 7. Teismas permetė apeliantui visą pareigą įrodinėti ieškinio... 17. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos VSDFV Mažeikių... 18. 1. Apeliantas neteisingai interpretuoja ieškinio senaties termino pradžią.... 19. 2. Patirtos žalos dydis visiškai įrodytas. Nukentėjusiųjų gaunamos... 20. 3. Teismui nusprendus pakeisti sprendimą, apeliantas prašo mažinti apelianto... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų... 25. Apeliantas šiuo aspektu nurodo, kad teismas apsiribojo labai lakonišku... 26. Visų pirma pažymėtina, kad iš esmės bet kurie procesinės teisės normų... 27. Dėl tinkamo atsakovo... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas... 29. Pirminis ieškinys iš tikrųjų pareikštas If P&C Insurance AS filialui.... 30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senatimi... 31. Apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Jis... 32. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-29-215-2010 duomenų, dėl 2006 m.... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas draudikui, apdraudusiam transporto... 34. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka... 35. Be to, pažymėtina, kad, minėta, ikiteisminis tyrimas 2007 m. lapkričio 9 d.... 36. Dėl priteistinų sumų... 37. Ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, prašo priteisti... 38. Ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens draudikui. Pagal NADPLSDĮ 31... 39. Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijų.... 40. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo... 41. NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų... 42. Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas... 43. Dėl vienkartinės draudimo išmokos (100 dydžių einamųjų metų... 44. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti taip pat vienkartinę draudimo... 45. Konstitucinis Teismas savo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs,... 46. Taigi, pagal minėtą išaiškinimą socialinio draudimo įstaigos... 47. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip apskaičiuojama ir kam... 48. Aukščiau minėta, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje žuvusiosios šeimos... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Pakeitus skundžiamą sprendimą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 51. Ieškinys tenkinamas 38 proc. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 6... 52. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 4 234 Lt žyminio mokesčio... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 54. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.... 55. Patikslinti, jog šiuo sprendimu yra priteistos sumos iš atsakovo If P&C... 56. Sumažinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių... 57. Sumažinti iš atsakovo If P&C Insurance AS valstybei priteistą... 58. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 59. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 60. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos...