Byla 2A-635-798/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės M. D. privačios įmonės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. D. privačios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS KRANAI“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės M. D. privačios įmonės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „KLAIPĖDOS KRANAI ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės M. D. privačios įmonės (toliau – PĮ) 265 105,05 Lt skolą, 4 270 Lt negrąžintą permoką, 132 706,12 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė šiais argumentais:
    1. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius. Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad atsakovė vengia grąžinti skolą, kuri susidarė neapmokėjus keturių sąskaitų faktūrų: a) 2008-09-09 nesumokėta 55 838 Lt skola, b) 2009-04-29 nesumokėta 1 618,40 Lt skola, c) pagal 2009-09-30 nesumokėta 172 248,65 Lt skola, ir d) 2009-12-31 nesumokėta 35 400 Lt skola. Viso nesumokėta 265 105,05 Lt skolos suma.
    2. Taip pat ieškovė sumokėjo atsakovei už papildomus darbus avansu 20 000 Lt ir tai patvirtina banko sąskaitos išrašas. Atsakovė darbų atliko tik už 15 730 Lt sumą, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 270 Lt sumą kaip negrąžintą permoką, kuri turėjo būti grąžinta 2011-10-13, t. y. šalims pasirašius atliktų darbų už 15 730 Lt sumą aktą.
    3. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinių sutarčių, kuriomis šalys būtų susitarusios dėl prievolių vykdymo tvarkos, tačiau atsakovei buvo teikiamos paslaugos: nuomojama technika, parduotos medžiagos, ir už kurias atsakovė nesumokėjo.
  3. Atsakovė M. D. PĮ su ieškiniu nesutiko.
  4. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Ne atsakovė, o ieškovė liko skolinga atsakovei 120 089,27 Lt, nes ieškovė už darbus atsakovei sumokėjo 264 980,73 Lt, o atsakovė atliko darbų pagal šalių 2006-08-28, 2006-12-20, 2007-11-05, 2007-11-05, 2011-06-27 projektavimo darbų rangos sutartis už 385 070 Lt. Aplinkybę, jog atsakovė neskolinga ieškovei, įrodinėjo ieškovės restruktūrizavimo byloje esančiais duomenimis, jog atsakovė yra AB „KLAIPĖDOS KRANAI“ kreditorė.
    2. Atsakovė su ieškove vykdė bendrus projektus, kai kuriuos geležinkelio remonto darbus atsakovė atlikdavo su ieškovei priklausančia richtavimo mašina, tačiau šalys nebuvo sudariusios sutarčių dėl tarpusavio įsipareigojimų nustatymo.
    3. Ieškovė 2008 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo atsakovei 20 000 Lt, o šalių sutartis dėl geležinkelio kelio remonto darbų Nr. 009.2011 sudaryta 2011 m. birželio 27 d., todėl ieškovė neprivalo avansinės įmokos grąžinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės BAB „KLAIPĖDOS KRANAI“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės M. D. PĮ 76 779,72 Eur skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 1 824 Eur žyminio mokesčio ir 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4Dėl tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo

  1. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo, prekių pardavimo sutartis ir tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros. Nustatė, jog sąskaitose faktūrose Nr. 0036754 ir 0038270 nurodyta apie medžiagų pardavimą atsakovei, liudytojas Ž. J. parodė, kad ieškovė disponavo šiose sąskaitose faktūrose nurodytomis medžiagomis bei galėjo jas parduoti atsakovei. Atsakovė byloje neįrodė, kad sąskaitose faktūrose Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 nurodytų prekių negavo, taip pat atsakovė neįrodė, kad už gautas medžiagas ieškovei sumokėjo. Šios nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė pagal sąskaitas faktūras Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 pardavė prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti, tačiau nesumokėjo, todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti 16 640,52 Eur (55 838 Lt + 1 618,40 Lt = 57 456,40 Lt, 16 640,52 Eur) skolą.
  2. Ieškovė byloje įrodinėjo ir tai, kad atsakovė neatsiskaitė už richtavimo mašinos „VPRS 500“ nuomą ir privalo skolą sumokėti. Teismas su šia ieškovės nuostata sutiko. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė lizingo sutartimi valdė richtavimo mašiną ir šia mašina naudojosi atsakovė. Be to, į bylą pateikta tarp šalių sudaryta 2009-04-01 richtavimo mašinos nuomos sutartis. Nors sutartyje numatytas turto nuomos terminas iki 2009-05-30, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių apie mašinos grąžinimą pasibaigus sutartyje nurodytam terminui. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad richtavimo mašina lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ ir atsakovės sudaryta 2011-05-19 pasaugos sutartimi buvo perduota saugoti UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ be teisės ją naudoti negavus lizingo davėjo sutikimo. Būtinumas saugoti šią mašiną atitinkamoje vietoje nulemia tai, kad richtavimo mašina yra transportuojama, laikoma bei su ja dirbama tik ant geležinkelio bėgių, t. y. iki 2011 m. gegužės 19 d. pasaugos sutarties sudarymo ginčo mašina atsakovė galėjo naudotis.
  3. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė pateikė teismui sąskaitas faktūras KLK Nr. 0039263, KLK Nr. 0039274 dėl richtavimo mašinos nuomos atsakovei. Sąskaitą faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė atsakovės atstovas M. D. ir tai patvirtina, jog mašina buvo nuomojama ir pasibaigus nuomos sutartyje nurodytam terminui. Bylos nagrinėjimo metu atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog sąskaitą faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė atsakovės atstovas M. D..
  4. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės nurodytą nuomos mokestį sumokėjo. Atsakovė taip pat neįrodė, jog atsakovės skola buvo pašalinta užskaitų būdu. Įvertinęs aplinkybę, kad sąskaitą faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė atsakovės atstovas, sąskaita faktūra KLK Nr. 0039274 atsakovei buvo išsiųsta, sprendė, jog atsakovė apie pareigą sumokėti nuomos mokestį buvo informuota tinkamai. Todėl atsakovė už įrenginio nuomą privalo ieškovei sumokėti 60 139,20 Eur (172 248,65 + 35 400 Lt = 207 648,65 Lt, 60 139,20 Eur).
  5. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, jog ieškovė neįrodė tarp šalių sudarytų sutarčių bei atsakovės skolos susidarymo aplinkybių. Tokią išvadą galima padaryti, nes šalių verslo ryšius patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. L., S. M., Z. K., N. J., Ž. J.. Teismas įvertino ir tai, kad restruktūrizavimo bylos duomenys nepašalina atsakovės atsakomybės. Ieškovės restruktūrizavimo plane yra nurodyta, kad atsakovė ieškovei skolinga 207 648 Lt. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog bankroto byloje atsakovės finansinis reikalavimas nėra patvirtintas. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti skolą už medžiagas, suteiktas įrenginio nuomos paslaugas, yra pagrįsti, bendra skolos suma sudaro 76 779,72 Eur (16 640,52 Eur + 60 139,20 Eur = 76 779,72 Eur).

5Dėl atsakovės skolos negrąžinant avansinės įmokos

  1. Teismas sutiko su ieškinio dalimi, kurioje ieškovė teigė, kad atsakovė skolinga 4 270 Lt avansinių įmokų, nes atsakovės atlikti darbai kainavo 15 730 Lt, o atsakovei buvo pervesta 20 000 Lt avansinių įmokų. Bylos dokumentai patvirtino, kad 20 000 Lt atsakovei buvo pervesta 2008 m. rugsėjo 15 d., o šalių sutartis sudaryta 2011 m. lapkričio 27 d. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad avansinė įmoka buvo pervesta vykdant sutartinius įsipareigojimus, nes šalių sutartis sudaryta žymiai vėliau. Vertino, jog 20 000 Lt atsakovei pervesta sumokant už paslaugas ir šių lėšų negalima priskirti prie avansinių įmokų. Be to, duomenys apie avansines įmokas 2011 m. spalio 13 d. sąskaitoje faktūroje įrašyti ranka, jie padaryti byloje nenustatyto asmens, todėl įrašu apie avansinių įmokų sumokėjimą teismas vadovautis negalėjo. Todėl ieškinio dalį dėl avansinių įmokų grąžinimo laikė neįrodyta ir atmetė.

6Dėl ieškovės teisės į palūkanų sumokėjimą.

  1. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovė praleido terminą sumokėti skolą ir tai nulemia ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės 132 706,12 Lt palūkanų. LITEKO sistemos duomenys patvirtino, kad atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, tačiau atsakovės prašymas nebuvo patenkintas, nes ji praleido terminą reikalavimui pateikti. Ieškovė bankroto byloje nurodė, jog skola atsakovei susidarė nuo 2005 m., atsakovei suteikus paslaugas ieškovei. Restruktūrizavimo byloje ieškovė taip pat tvirtino, jog atsakovė yra ieškovės kreditorė. Teismo vertinimu, ir ieškovė, ir atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo turėjo viena kitai skolinių įsipareigojimų, tačiau šalys nereikalavo viena iš kitos palūkanų sumokėjimo už praleistus terminus prievolėms įvykdyti, nė viena iš šalių nereiškė pretenzijų viena kitai dėl praleistų terminų prievolėms įvykdyti. Tai reiškia, jog šalys nesiekė taikyti viena kitai sutartinės atsakomybės dėl palūkanų sumokėjimo, nors pareiga sumokėti skolas buvo išlikusi. Pasak teismo, tokiais veiksmais šalys patvirtino, jog iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsisakiusios nuo delspinigių, palūkanų išieškojimo. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė bankroto byloje teikė įrodymus apie ieškovės skolą atsakovei, šie įrodymai nėra paneigti. Patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, atsakovė privalės skolą sumokėti ieškovei, o atsakovės turtiniai interesai bankroto procese nebuvo patenkinti. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad didelio dydžio palūkanų priteisimas iš atsakovės pažeis protingumo ir sąžiningumo principus, todėl teismas ieškovės reikalavimų dėl palūkanų priteisimo netenkino (t. II, b. l. 102–106).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė M. D. PĮ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos naujus įrodymus.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta mašinos nuomos sutartis ir nepagrįstai išrašė atsakovei sąskaitas faktūras

    1. Ieškovė pateikė teismui trumpalaikę (2 mėn.) nuomos mašinos VPRS-500 sutartį, pagal kurią mašina atsakovei nebuvo perduota. Liudytojas Ž. J. patvirtino, kad mašina VPRS-500 atsakovei buvo perduota 2008 m. rugpjūčio 5 d., kaip nurodyta sąskaitoje faktūroje Nr. 0039263, tačiau šią aplinkybę paneigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ važtaraščiai Nr. 028112, Nr. 061244, Nr. 054411, Nr. 022517, Nr. 08922, kuriuos apeliantė prašo prijungti prie bylos; šie važtaraščiai pagrindžia aplinkybę, jog mašinos siuntėjas ir gavėjas yra ieškovė AB „Klaipėdos kranai“, t. y. šia mašina disponavo ieškovė. Liudytojas Ž. J. negalėjo paaiškinti kodėl jo nurodymu buvo išrašyta 2009 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra Nr. 0037772 už tą patį nuomos laikotarpį. Sąskaita faktūra Nr. 0039263 išrašyta už 13 nuomos mėnesių, o tai neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio 79 straipsnio 2 daliai ir prieštarauja Nuomos sutarties 3.2. punktui; liudytoja Z. K. paliudijo, jo sąskaitos faktūros negalėjo būti išrašytos, taip pat patvirtino, kad skolininkams buvo siunčiami priminimo aktai ir buvo imamasi skolų išieškojimų, tačiau apeliantė iš ieškovės nėra gavusi jokių priminimo aktų. Taip pat teisminio proceso metu buvo nustatyta aplinkybė dėl sąskaitos faktūros Nr. 0039263 pasirašymo. Apeliantė prašo liudytojo Ž. J., kurio žodiniais pavedimais buvo išrašomos sąskaitos faktūros, parodymus vertinti kritiškai.

8Apeliantė nėra skolinga ieškovei, priešingai, ieškovė jai liko skolinga

    1. Atsakovė nuo 2005 m. teikė ieškovei geležinkelio remonto paslaugas, iš viso apeliantė ieškovei atliko darbų už 385 070 Lt sumą ir tai patvirtina atliktų darbų aktai bei sąskaitos faktūros, tačiau pagal banko sąskaitos išrašą, ieškovė atsakovei sumokėjo tik 264 980 Lt sumą bei liko skolinga 120 089,27 Lt. 2009 m. spalio 2 d. rašte ieškovė pripažino, jog apeliantė yra jos kreditorė pagal ieškovės 2009-10-02 finansinius duomenis. Pažymėjo, kad apeliantė tam tikrus geležinkelio remonto darbus su mašina VPRS-500 atliko kaip ieškovės pateiktu mechanizmu, o ne ją išsinuomojusi iš ieškovės. Apie skolos faktą apeliantė sužinojo tik gavusi iš teismo ieškinį, nors pagrįstai tikėjosi, kad apeliantė yra ieškovės kreditorė.

9Pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą

    1. Apelianto nuomone, kadangi sąskaitos faktūros Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 nėra pasirašytos apeliantės, nėra jokių prekių perdavimo aktų, todėl aplinkybę, kad prekės buvo perduotos apeliantei turėjo įrodyti ieškovė. Tik įrodžius šį faktą, apeliantei kiltų pareiga įrodyti, kad už perduotas prekes apmokėjo (t. II, b. l .108–111).
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BAB „KLAIPĖDOS KRANAI“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir papildomų įrodymų pateikimo

    1. Mano, kad bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga, nes tokį prašymą apeliantė turėjo motyvuoti, o šiuo atveju nėra pateikta jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ieškovės nuomone, byloje nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl apelianto prašymas turėtų būti atmestas. Taip pat teismas turėtų atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus AB „Lietuvos geležinkeliai“ važtaraščius, nes apeliantė neabejotinai turėjo galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o įrodymų pateikimo vėliau būtinybė neegzistuoja. Netgi ir vertinant šiuos įrodymus, jie niekaip negalėtų pagrįsti skundžiamo sprendimo neteisėtumo.

11Dėl apeliantės įsiskolinimo pagrindo egzistavimo

    1. Ieškovė kategoriškai nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, esą sąskaitos faktūros, kuriomis priteista skola, išrašytos be pagrindo. Visų pirma, įstatymuose nenumatytas privalomas rašytinės sutarties sudarymas dėl prekių tiekimo, to neįrodinėjo ir apeliantė. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pacituota kasacinio teismo praktika, pagal kurią PVM sąskaitos faktūros laikytinos patvirtinančiomis sutartinius šalių teisinius santykius. Šiuo atveju tokius santykius patvirtina ne tik išrašytos sąskaitos, tačiau ir byloje liudytojais apklausti buvę ieškovės darbuotojai: M. L. parodė, jog išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytomis medžiagomis ieškovė prekiavo sąskaitas už medžiagas išrašiusi buvusi darbuotoja S. M. (buvusi R.) nurodė, kad sąskaitos buvo išrašomos buvusio darbuotojo Ž. J. nurodymu; N. J. patvirtino, kad sąskaitos būdavo išrašomos pagal faktą; Ž. J. nurodė, kad ieškovė medžiagas parduoti apeliantei galėjo.
    2. Nors apeliantė ir nesutinka su teismo išvada dėl nuomos objekto perdavimo, tačiau minėti liudytojai taip pat patvirtino faktą, kad PVM sąskaitas faktūras ieškovė išrašydavo tik esant teisėtam pagrindui. Be to nuomos teisinių santykių faktą patvirtina į bylą pateikta nuomos sutartis, o faktinį naudojimąsi nuomos objektu tiek prieš pateiktos nuomos sutarties sudarymą, tiek po to patvirtina apeliantės pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Dėl PVM sąskaitoje faktūroje KLK Nr. 0039263 esančio parašo tikrumo buvo atlikta ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu, kuri patvirtino, jog parašas iš tiesų yra apeliantės vadovo. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, esą iš ieškovės turto nesinuomojo.
    3. Apeliantės pozicijos nepagrįstumą parodo jos nenuoseklumas: skunde iš esmės nesutinka su nuomos teisinių santykių egzistavimu, o 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių egzistavo, o baigiamųjų kalbų metu išreiškė sutikimą su ieškiniu dalyje dėl nuomos mokesčio už 2 mėnesius priteisimo.
    4. Apeliantės pateikti važtaraščiai yra nuomos objekto transportavimą patvirtinantys dokumentai, o transportavimo paslaugos yra įtrauktos į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0039263. kurią apeliantė patvirtino savo parašu.
    5. Nors į bylą nebuvo pateiktas nuomos objekto priėmimo perdavimo aktas, šį faktą realiai įvykus patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek apeliantės parodymai, tiek jos pačios pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Aplinkybė, jog PVM sąskaita faktūra KLK Nr. 0039263 buvo išrašyta ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, kuris nesutampa su pateiktos nuomos sutarties laikotarpiu, nedaro minėtos sąskaitos negaliojančia. Ieškovės įsitikinimu, jokios įtakos PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263 galiojimui ir apeliantės prievolei sumokėti skolą nedaro liudytojos parodymai apie neva negalimumą išrašyti ją ilgesniam nei vienerių metų terminui, nes tai nekeičia disponavimo nuomos objektu ir prievoles sumokėti fakto. Be to, nereikalavimas sumokėti skolos negali būti kvalifikuojamas skolos nebuvimu, nes byloje esantys įrodymai pagrindžia skolos egzistavimą. Apeliantui teigiant, jog jis nėra skolingas už suteiktas paslaugas, jam kilo pareiga įrodyti jų negavimą ar skolos sumokėjimo faktą.
    6. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl vieno iš liudytojų parodymai turėtų turėti mažesnę įrodomąją galią nei kitų liudytojų parodymai. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog visų 5 liudytojų parodymai vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja.
    7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl negalėjimo naudotis nuomos objektu dėl jo saugojimo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ teritorijoje. Ieškovės nuomone, skundžiamame sprendime teisingai pastebėta pasaugos sutartis sudaryta 2011 m. gegužės 19 d., o laikotarpis, už kurį reikalaujama nuomos mokesčio baigėsi 2009 m. gruodžio 31 d., duomenų apie nuomos objekto grąžinimą apeliantė nepateikė.

12Dėl ieškovės įsiskolinimo apeliantei

    1. Ieškovė nesutinka apeliantės teiginiu, jog tariamas ieškovės įsiskolinimas patvirtina apeliantės tinkamą prievolių įvykdymo faktą, kadangi a) visi šio argumento motyvai yra analogiški (perrašyti) iš atsiliepimo į ieškinį bei apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1200-513/2014.
    2. Pažymi jog apeliantė iš esmes painioja atsiskaitymą už parduotas prekes / suteiktas paslaugas su skolininkės paslaugų suteikimu. Tokiu atveju, jei viena šalis suteikia paslaugas, o jos kontrahentas taip pat suteikia paslaugas, nelaikoma, kad yra atsiskaityta, nebent būtų atskiras šalių susitarimas ar atliekamas įskaitymas CK 6.131 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra jokio ieškovės ar apeliantės susitarimo dėl atsiskaitymo kitu būdu, nei numatyta bendruoju atveju, t. y. sumokant pinigus, taip pat nėra duomenų apie atliktus įskaitymus, todėl tariamas ieškovė įsiskolinimo apeliantei faktas niekaip nepaneigia apeliantės įsiskolinimo ieškovei fakto.
    3. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apeliantės į bylą pateiktus dokumentus ieškovė sumokėjo 264 980,73 Lt, o skirtumas (ieškovės permoka) sudaro 219 750,73 Lt. Be to, apeliantė pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis dėl prie atsiliepimo pridėtų sutarčių. Todėl apeliantės teiginys dėl paslaugų suteikimo 385 070 Lt sumai laikytinas nepagrįstu.

13Dėl ieškovės užsakytų darbų atlikimo su ieškovės pateiktu mechanizmu

    1. Pažymi, jog nei vienoje apeliantės pateiktoje sutartyje nėra įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas pateikti mechanizmus ar medžiagas darbų atlikimui. Taigi, sutartyse nesant ieškovės įsipareigojimo perduoti mechanizmą apeliantei neatlygintinam naudojimui užsakytų darbų atlikimui, nėra jokio pagrindo sutikti su pozicija dėl nuomos teisinių santykių neegzistavimo. Be to, apeliantė nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius apie nuomos sutarties neegzistavimą, nors tokia sutartis buvo pateikta į bylą, kas patvirtina jos nesąžiningą elgesį ir sąmoningą teismo klaidinimą.

14Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims

    1. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, perkeldamas jai pareigą paneigti prekių gavimą. Pakartotinai nurodo, kad įstatymuose nėra įtvirtinto privalomo reikalavimo sudaryti rašytines sutartis dėl prekių pardavimo ar sudaryti jų perdavimo aktus. Nagrinėjamu atveju šalys pasirinko įforminti prekių tiekimą PVM sąskaitomis faktūromis. Tai reiškia, jog šis dokumentas atspindi dviejų ūkio subjektų teisinius santykius. Analogišką šalių teisinių santykių įforminimo pasirinkimą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai (t. II, b. l. 119–125).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl faktinių aplinkybių

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei AB „KLAIPĖDOS KRANAI“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (t. I, b. l. 6–9, 10). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažinta BAB „KLAIPĖDOS KRANAI“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Bankroto administratorė nustatė, kad atsakovė neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies jai pateiktas sąskaitas faktūras. Iš viso atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų 265 105,05 Lt sumai: 1) pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. Nr. 0036751 nesumokėjo 55 838 Lt (t. I, b. l. 11), 2) pagal 2009 m. balandžio 29 d. Nr. 0038270 nesumokėjo 1 618,40 Lt (t. I, b. l. 12), 3) pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0039263 nesumokėjo172 248,65 Lt (t. I, b. l. 13), 4) pagal 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 0039274 nesumokėjo35 400 Lt (t. I, b. l. 14).
  3. Taip pat bankroto administratorė nustatė, jog ieškovė atsakovei avansu sumokėjo 20 000 Lt (t. I, b. l. 15)., tačiau atsakovės ieškovei išrašytos 2011 m. spalio 13 d. sąskaitos faktūros bei 2011 m. spalio 13 d. atliktų darbų akto duomenimis atsakovė darbų atkilo už 15 730 Lt sumą (t. I, b.l.16, 17). Atsakovė nesugrąžino ieškovei 4 270 Lt avansu sumokėtos sumos dalies, papildomų darbų taip pat neatliko.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės BAB „KLAIPĖDOS KRANAI“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės M. D. PĮ 49 886,66 Eur (172 248,65 Lt) skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50 Eur (171 Lt) bylinėjimosi išlaidų (t. I, b. l. 142–146).
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir pardavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 187–192).
  6. AB „SEB lizingas“ (pasaugos davėjos) ir M. D. PĮ sudarytos 2011 m. gegužės 5 d. pasaugos sutarties Nr. 2011-05/19-01 pagrindu pasaugos davėja perdavė atsakovei saugoti mašiną VPRS-500 ir įsipareigojo už savo turto saugojimą mokėti atsakovei po 450 Lt plius PVM per mėnesį, o atsakovė įsipareigojo jai perduotą turtą saugoti, saugojimo vieta – ( - ). UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ gamybinė bazė; šios sutarties 4.5. punktu atsakovė neturėjo teisės be išankstinio rašytinio pasaugos davėjo sutikimo perduoti turtą saugoti kitiems asmenims (t. I, b. l. 51–52, 53). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo pagrįstumo.

16Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų

  1. Apeliantė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka. Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog tik posėdžio metu matosi kas sako netiesą, nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Todėl teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes byloje esančių įrodymų tyrimui šiuo atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, t. y. bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu, užduoti liudytojams klausimus, taip pat apeliantė yra pateikusi plačios apimties apeliacinį skundą bei papildomus įrodymus ir byloje yra išsamus ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą.
  2. Apeliantė pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ važtaraščių Nr. 028112, Nr. 061244, Nr. 054411, Nr. 022517, Nr. 08922 kopijas, kurias prašo prijungti prie bylos. Šiais dokumentais įrodinėja aplinkybę, jog kelio pamušimo ir richtavimo mašina disponavo ieškovė, nes važtaraščiuose nurodytas siuntėjas ir gavėjas sutampa (ieškovė). Ieškovė prašo teismo apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriimti, nes šiuos dokumentus ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų neteikė, taip pat nepaaiškino kodėl šių dokumentų pateikimo poreikis iškilo apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, o jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvų.

17Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo, prekių pardavimo sutartis ir tai patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė mašinos nuomos sutartis ir ieškovė nepagrįstai išrašė atsakovei dvi sąskaitas faktūras. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros laikytinos patvirtinančiomis sutartinius šalių teisinius santykius ir šiuo atveju mašinos nuomos kaštai įtraukti į PVM sąskaitą faktūrą už jos nuomą.
  2. Byloje nustatyta, jog AB „KLAIPĖDOS KRANAI“ išrašė M. D. PĮ 2009 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0037772, už kelio pamušimo richtavimo mašinos VPRS-500 nuomą už laikotarpius: nuo 2008-08-05 iki 2008-11-13 ir nuo 2009-01-24 iki 2009-01-31 bei šios mašinos transportavimo išlaidas (Klaipėda–Dūkštai, Dūkštai–Klaipėda, Klaipėda–Dūkštai); mokėjimo suma sudaro 53 527,54 Lt (t. II, b. l. 79). Taip pat ieškovė išrašė apeliantei 2009 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0039263, už kelio pamušimo richtavimo mašinos VPRS-500 nuomą už laikotarpius: nuo 2008-08-05 iki 2008-11-13, 2009-01-24 iki 2009-01-31 bei šios mašinos transportavimo išlaidas (Klaipėda–Dūkštai, Dūkštai–Klaipėda, Klaipėda–Dūkštai), kelio pamušimo richtavimo mašinos VPRS-500 nuomą už laikotarpius: nuo 2009-02-01 iki 2009-09-30 bei šios mašinos transportavimo išlaidas (Klaipėda–Dūkštai, Dūkštai–Klaipėda, Klaipėda–Dūkštai)l mokėjimo suma sudaro 172 248,65 Lt (t. I, b. l. 13). Abi paminėtos sąskaitos yra pasirašytos šalių, byloje atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog sąskaitą faktūrą Nr. 0039263 pasirašė apeliantės savininkas M. D. (t. II, b. l. 21). Taipogi AB „KLAIPĖDOS KRANAI“ išrašė M. D. PĮ 2009 m. gruodžio 31 d. d. sąskaitą faktūrą Nr. 0039274, už kelio pamušimo richtavimo mašinos VPRS-500 nuomą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31; ši sąskaita nėra pasirašyta M. D., tačiau yra nurodyta, jog 2010 m. sausio 11 d. buvo išsiųsta paštu Nr. 10/13 (t. I, b. l. 14).
  3. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo - pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje N. Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-484/2009, kt.). Vadovaujantis byloje esančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, juolab, kai apeliantė neginčija, jog šalis nuo 2005 m. teikė ieškovei geležinkelio remonto paslaugas, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkos bei terminų. Taigi, vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų teisių ir pareigų turinį PVM sąskaitos faktūros nėra vieninteliai įrodymai, todėl privalo būti analizuojami ir kiti šalių sutartinius santykius patvirtinantys faktai, aplinkybės, įrodymai.
  4. Byloje nustatyta, jog ieškovės AB „KLAIPĖDOS KRANAI“ ir atsakovės M. D. PĮ sudarytos 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties Nr. G-2009/08 pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei kelio pamušimo ir richtavimo mašiną VPS-500 su mašinistu darbui ( - ), laikotarpiui nuo 2009-04-01 iki 2009-05-30, o atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti 11 800 Lt be PVM nuomos mokestį, grąžinti išsinuomotą mašiną nuomotojui iškart po nuomos termino pasibaigimo (Sutarties 1.1., 2.1.2. ir 2.1.3. punktai; t. II, b. l. 27–28). Taip pat byloje nustatyta, jog nuo 2011 m. gegužės 5 d. pasaugos sutarties Nr. 2011-05/19-01 pagrindu apeliantė atlygintinai saugojo AB „SEB lizingas“ jai perduotą mašiną (t. I, b. l. 51–52, 53). Šios aplinkybės patvirtina, jog geležinkelio darbams atlikti apeliantė naudojo kelio pamušimo ir richtavimo mašiną VPS-500. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, jog apeliantei, teigiančiai, jog pasibaigus 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutarčiai Nr. G-2009/08 ji sugrąžino mašiną ieškovei, kilo pareiga šią aplinkybę įrodyti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog po 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties pabaigos mašina buvo sugrąžinta ieškovei ir ieškovė nepagrįstai toliau skaičiavo šios mašinos nuomos mokestį (CPK 178 straipsnis). Taip pat apeliantė nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti ginčo PVM sąskaitas faktūras (kurias ji vertina kaip dubliuojančias viena kitą) negaliojančiomis. Taigi, tarp šalių ginčo dėl ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų teisėtumo nėra. Kita vertus, aplaidus nepagrįstų dokumentų išrašymas neturėtų tapti pagrindu reikalauti iš tinkamai prievolę įvykdžiusios šalies pakartotinio prievolės vykdymo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė apmokėjo ieškovės jai išrašytą ir apeliantės savininko pasirašytą (patvirtintą) sąskaitą faktūrą Nr. 0037772, 53 527,54 Lt sumai (t. II, b. l. 79), taip pat nėra duomenų, jog apeliantė apmokėjo ir sekančias ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 0039263, kuri taip pat buvo pasirašyta (patvirtinta) apeliantės savininko ir, į kurią yra įtraukta sąskaitoje faktūroje Nr. 0037772 nurodyta 53 527,54 Lt suma bei Nr. 0039274, kuri buvo išsiųsta apeliantei paštu (CPK 178 straipsnis).
  5. Bylos duomenimis kelio pamušimo ir richtavimo mašina transportuojama bei su ja dirbama tik ant geležinkelio bėgių, apeliantė neneigia, jog atlikdama darbus naudojo richtavimo mašiną. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus važtaraščius, kuriuose siuntėju ir gavėju nurodoma ieškovė (t. II, 112–116), pažymi, kad transportavimo paslaugų Klaipėda–Dūkštai, Dūkštai–Klaipėda, Klaipėda–Dūkštai kaštai buvo įtraukti į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0039263 ir šią sąskaitą parašu patvirtino M. D., t. y. ieškovės suteiktų transportavimo paslaugų faktas byloje yra įrodytas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantei nebuvo poreikio kelio pamušimo ir richtavimo mašinos nuomotis (ją transportuoti) iš ieškovės, kadangi apeliantė disponavo tokia mašina valdymo teise ar nuosavybės teise ir galėjo ja nevaržomai naudotis geležinkelio darbams atlikti (CPK 178 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija, apibendrinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, konstatuoja, jog šalis siejo kelio pamušimo ir richtavimo mašinos VPRS-500 nuomos teisiniai santykiai, kuriuos nagrinėjamojoje byloje pagrindžia šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, kelio pamušimo ir richtavimo mašinos nuomos, pasaugos sutartys. Byloje nėra paneigta aplinkybė, jog mokėjimus A. D. PĮ vykdė PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0037772, Nr. 0039263 ir Nr. 0039274 yra teisėtos ir apeliantė turi pareigą jas apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės 60 139,20 Eur sumą (172 248,65 + 35 400 Lt = 207 648,65 Lt (60 139,20 Eur)).

18Dėl ieškovės įsiskolinimo apeliantei

  1. Apeliantė įrodinėja, kad nėra skolinga ieškovei, priešingai – ieškovė jai skolinga, nes apeliantė nuo 2005 m. teikė ieškovei geležinkelio remonto paslaugas, iš viso ieškovei atliko darbų už 385 070 Lt sumą ir tai patvirtina atliktų darbų aktai bei sąskaitos faktūros, tačiau pagal banko sąskaitos išrašą, ieškovė atsakovei sumokėjo tik 264 980 Lt sumą bei liko skolinga 120 089,27 Lt.
  2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-123/2015, atmetė ieškovo M. D. PĮ ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo už geležinkelio remonto paslaugas iš atsakovės BAB „KLAIPĖDOS KRANAI“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187-157/2015, paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą. Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšto priešieškinio dėl 120 089,27 Lt skolos už atsakovės atliktus geležinkelio remonto darbus iš ieškovės priteisimo, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovei nagrinėjamai bylai nereikšmingos ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

19Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

  1. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė, jog prekes pagal sąskaitas faktūras Nr. 0036754 ir Nr. 0038270, kurios nėra pasirašytos apeliantės, perdavė; tik įrodžius šį faktą, apeliantei kiltų pareiga įrodyti, kad už perduotas prekes apmokėjo. Teigia, kad ieškinys dalyje dėl sąskaitų faktūrų Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 apmokėjimo turi būti atmestas.
  2. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo pagal ieškovės išrašytas ir atsakovės nepamokėtas sąskaitas faktūras už mašinos nuomą ir prekes. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ieškovė prekių perdavimą įrodinėjo paaiškinimais, sąskaitomis faktūromis Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 bei liudytojų parodymais. Kaip jau minėta, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nesant kitų rašytinių įrodymų be ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, bylos aplinkybės įrodinėtinos kitomis įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
  3. Nustatyta, jog ieškovė išrašė atsakovei 2008 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0036754 už prekes, už kurias apeliantė nesumokėjo 55 838 Lt sumos; ši sąskaita faktūra nėra patvirtinta apeliantės parašu, tačiau nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. išsiųsta paštu Nr. 10/771 (t. I, b. l. 11). Taip pat ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 0038270 už tepalą, už kurį apeliantė nesumokėjo 1 618,40 Lt; ši sąskaita faktūra nėra patvirtinta apeliantės parašu, tačiau nurodyta, kad 2009 m. balandžio 29 d. išsiųsta paštu Nr. 10/220 (t. I, b. l. 12). Ieškovė paaiškino, kad šalys įformindavo prekių tiekimą (perdavimą–priėmimą) PVM sąskaitomis faktūromis ir šią aplinkybę patvirtino apklausti liudytojai, ieškovės darbuotojai, kurie parodė, jog ieškovė prekiavo sąskaitose faktūrose nurodytomis medžiagomis ir šios medžiagos buvo perduotos apeliantei, taip pat šalims bendradarbiaujant, ieškovė išsiųsdavo sąskaitas apeliantei paštu, jei ši neatvykdavo į ieškovės buveinę pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei kilo pareiga įrodyti nesutikimo su ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 pagrindą, konstatuotina, jog CPK nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė byloje nėra pažeista.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė apeliantės (55 838 Lt + 1 618,40 Lt = 57 456,40 Lt (16 640,52 Eur)).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai