Byla I-890-764/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir N. O. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjos A. P. ir N. O. K. pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 550 Eur sumą ir nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas.

5Skunde nurodoma, kad pareiškėjos 2014 m. lapkričio 19 d. su kelionių organizatoriumi BUAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį Nr. PT004017 dėl kelionės į Šarm El Šeichą bei sumokėjo 625 Eur, tačiau numatyta kelionė neįvyko, nes kelionių organizatorius paskelbė apie bankrotą ir tapo nemokus. Pareiškėjos dėl kompensacijos už neįvykusią kelionę kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Valstybinis turizmo departamentas) ir joms buvo grąžinta 75 Eur suma.

6Pareiškėjos, pagrįsdamos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, rėmėsi 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo minėtos nuostatos išaiškinimais. Pareiškėjos taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nuostatomis.

7Pareiškėjų teigimu, susidarė tokia situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiu, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjoms buvo grąžinta tik dalis pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos, t. y. nebuvo užtikrinta Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinta turisto teisių apsauga, todėl pareiškėjos patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašo skundą tenkinti ir priteisti kiekvienai po 275 Eur.

8Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, pateiktu atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovės atstovė nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimus, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu.

10Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nesutiko, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas priteisti pareiškėjoms turtinę žalą, atsiradusią dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Be to, spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas, gali tik Europos Komisija arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymų apie tai, kad šios institucijos būtų konstatavusios, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai nėra pagrindo pareiškėjoms priteisti prašomos žalos atlyginimą.

11Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę. Šiuo atveju, pareiškėjos žalą galėjo patirti dėl kelionių organizatoriaus neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą ar finansų įstaigos laidavimą ar garantiją.

12Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, pasisakydama dėl pareiškėjų rašytinių įrodymų, nurodė, kad sutartis tarp pareiškėjų ir kelionės organizatoriaus buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 19 d., nors organizatorius veikė iki 2014 m. lapkričio 14 d., todėl pareiškėjos, sudarydamos sutartį, žinojo, jog paslaugų sudarymo dieną BUAB „Freshtravel“ kelionių neorganizuoja ir paslaugų, pagal sudarytą sutartį negaus.

13Atsakovė taip pat teigia, kad į kelionės kainą įėjo vizų mokestis, tačiau vizų mokesčiai nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, kadangi vizos išdavimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolės dalis. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos manymu, kadangi tokios turtinės žalos negalima reikalauti iš kelionių organizatorius, tai ir ši suma negali būti priteista iš atsakovės.

14Atsiliepime pažymima, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens veiksmų ir nurodo, kad pareiškėjos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 yra įtrauktos į kreditorių sąrašą su 578,66 Eur kreditoriniu reikalavimu. Atsižvelgus į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjos negali įgyti teisės į dvigubą žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad įstatymo leidėjas, perkeldamas Direktyvą, numatė, kad sėkmingai vystančio veiklą kelionių organizatoriaus įsipareigojimai turistų atžvilgiu didės, todėl Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais nustatė papildomą saugiklį/reikalavimą, kad vykdančio veiklą kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais yra priklausoma nuo jo gautų praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų ir negali būti mažesnė kaip 7 procentai minėtų įplaukų dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įstatymo leidėjas, susiedamas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą su kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinėmis įplaukomis ir nustatydamas, kad ji turi būti ne mažesnė kaip 7 procentai, nesiekė apriboti garantija dengiamos rizikos dydžio, bet pateikė visiems kelionių organizatoriams taikomą privalomos (minimalios) prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimą, jo nuomone proporcingą prisiimtiems įsipareigojimams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Turizmo įstatymas nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką bei turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, ir ši suma turi būti apskaičiuojam taip, kad ji užtikrintų turisto interesus, jei paaiškėtų, kad kelionės organizatorius tampa nemokus.

17Valstybinis turizmo departamentas pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik pradinis privalomas tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

18Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad suteikiamų turizmo paslaugų rinkinį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos, t. y. apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinė kelionės dalis, sudaranti turizmo paslaugą, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu, o vizų įforminimas gali būti įtraukiamas į paketo kainą, tačiau mokestis už vizas yra laikomas papildoma paslauga, nepatenkančia į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, todėl skunde išdėstyti reikalavimai turėtų būti sumažinti, atsižvelgiant į patirtas vizų įforminimo išlaidas.

19Dėl prašomos priteisti žalos Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad pareiškėjos patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015. Atsižvelgus į atsiliepime išdėstytų aplinkybių visumą, Valstybinis turizmo departamentas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB „Valdsita“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

21Teismas konstatuoja:

22Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės prievolės atlyginti turtinę žalą, kuri kilo dėl jos institucijos atliktų veiksmų.

23Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. P. ir N. O. K. 2014 m. lapkričio 19 d. su kelionių organizatoriumi BUAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį Nr. PT004017 dėl kelionės į Šarm El Šeichą (b. l. 11–13). Pagal minėtą sutartį pareiškėjų įsigyta poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjos 2014 m. lapkričio 3 d. už kelionę sumokėjo 2 158,00 Lt (625,0 Eur) (b. l. 14), tačiau kelionė sutartyje nustatyta data, neįvyko, nes BUAB „Freshtravel“ tapo nemoki.

24Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. gavo pranešimą iš BUAB „Freshtravel“, kad įmonė nebegali tęsti veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir 2014 m. lapkričio 14 d. priėmė įsakymą Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“, kuriuo sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad BUAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą.

25Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos BUAB „Freshtravel“ veiklos.

26Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad BUAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 19 d.

27Atsižvelgus į tai, pareiškėjos 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą (b. l. 15–16) Valstybiniam turizmo departamentui dėl sumokėtų pinigų kompensavimo procedūros. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjoms sumokėjo 28,68 Eur dydžio draudimo išmoką dėl BUAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, taip pat 2014 m. gruodžio 30 d. UAB „A&R Travel“ pareiškėjoms grąžino 159,92 Lt (46,32 Eur) komisinį mokestį. Pareiškėjoms liko negrąžinta 550,00 Eur suma, t. y. po 275 Eur kiekvienai iš pareiškėjų, kurią pateiktu skundu ir prašo priteisti iš atsakovės.

28Teismui sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų prašomą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta.

29Pareiškėjų skundo pagrindas yra tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėjos patyrė turtinę žalą.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs iš esmės analogišką ginčą, 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje nustatė, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiu, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad Lietuvos valstybė, šiuo atveju, netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, t. y. 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai (lot. a similibus procedere ad similia). Todėl šia aplinkybe pareiškėjos pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Taigi nors de iure tokio pobūdžio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTĮ 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali būti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje naujai nenustatinėtinos ir neįrodinėtinos.

31Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjoms patirtą žalą.

32Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti jų prašomo dydžio turtinę žalą. Atsakovės teigimu, turizmo paslaugų teikimo sutartis yra sudaryta 2014 m. lapkričio 19 d., nors organizatorius veikė iki 2014 m. lapkričio 14 d., todėl pareiškėjos, sudarydamos sutartį, žinojo, jog paslaugų sudarymo dieną BUAB „Freshtravel“ kelionių neorganizuoja ir paslaugų, pagal sudarytą sutartį negaus.

33Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjų kelionė turėjo įvykti 2014 m. lapkričio 16 d. – 2014 m. lapkričio 22 d., o visa kelionės kaina buvo apmokėta 2014 m. lapkričio 3 d., todėl konstatuotina, kad turizmo paslaugų sutartyje nurodytoje 2014 m. lapkričio 19 d. sudarymo datoje yra rašymo apsirikimo klaida. Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, jog pareiškėja dėl patirtos žalos kompensacijos į Valstybinį turizmo departamentą kreipėsi 2014 m. lapkričio 18 d. Teismas pažymi, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjus 28,68 Eur kompensaciją buvo pripažintas pasirašytos sutarties galiojimas. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai dėl turizmo paslaugų sutarties sudarymo datos atmestini.

34Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad į kelionės kainą įėjo vizų mokestis, tačiau vizų mokesčiai nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, kadangi vizos išdavimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolė dalis. Valstybinis turizmo departamentas taip pat pažymėjo, jog vizų parengimo procedūra ir mokesčiai už jas laikytini papildoma paslauga, nepatenkančia į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, sutinka su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens išdėstytomis aplinkybėmis ir pažymi, kad turizmo paslaugų sutartyje nėra atskirai išskirta mokėtina suma už vizas, tačiau ji į traukta į bendrą teiktų paslaugų sumą.

35Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje pateiktus viešus duomenis, Egipto Arabų Respublikos viza kainuoja 25 JAV dolerius ir suteikia teisę šalyje būti 30 dienų (euro kursas JAV dolerio atžvilgiu 2014 m. lapkričio 3 d. buvo 1,2439), todėl už dvi vizas mokėtina suma yra 40,19 Eur, kuri neįskaičiuotina į galutinę priteistiną sumą.

36Pareiškėjos prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

38Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjoms iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. lapkričio 15 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

39Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad netinkamai buvo perkeltas ir įgyvendintas Direktyvos 90/314 7 straipsnis, todėl pareiškėjos pagrįstai prašo atlyginti patirtą žalą, tačiau į prašomą atlyginti žalą neįskaičiuotini vizų mokesčiai, todėl galutinė priteistina suma yra 509,81 Eur.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškėjų A. P. ir N. O. K. skundą patenkinti iš dalies.

42Priteisti A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 254,90 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 90 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

43Priteisti N. O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 254,90 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 90 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

44Priteisti A. P. ir N. O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjos A. P. ir N. O. K. pateiktame skunde prašo priteisti iš... 5. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos 2014 m. lapkričio 19 d. su kelionių... 6. Pareiškėjos, pagrįsdamos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo,... 7. Pareiškėjų teigimu, susidarė tokia situacija, kad kelionių organizatoriui... 8. Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos ūkio... 9. Atsakovės atstovė nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių... 10. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nesutiko, kad nagrinėjamu atveju yra... 11. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pažymėjo, kad pagal Lietuvos... 12. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, pasisakydama dėl pareiškėjų... 13. Atsakovė taip pat teigia, kad į kelionės kainą įėjo vizų mokestis,... 14. Atsiliepime pažymima, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos... 16. Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad įstatymo leidėjas, perkeldamas... 17. Valstybinis turizmo departamentas pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta... 18. Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad suteikiamų turizmo paslaugų... 19. Dėl prašomos priteisti žalos Valstybinis turizmo departamentas nurodė, kad... 20. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB... 21. Teismas konstatuoja:... 22. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės prievolės atlyginti turtinę... 23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. P. ir N. O. K. 2014 m. lapkričio 19 d.... 24. Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. gavo pranešimą... 25. Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600... 26. Valstybinis turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274... 27. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą... 28. Teismui sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 29. Pareiškėjų skundo pagrindas yra tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika į... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr.... 31. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei... 32. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos ūkio... 33. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius dokumentus, daro išvadą, kad... 34. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad į kelionės kainą įėjo vizų... 35. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų... 36. Pareiškėjos prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 38. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 39. Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma,... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjų A. P. ir N. O. K. skundą patenkinti iš dalies.... 42. Priteisti A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 43. Priteisti N. O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 44. Priteisti A. P. ir N. O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 45. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...