Byla 2-522-615/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Z. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankui

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, suinteresuotam asmeniui Z. R., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, VĮ Turto banko atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Z. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankui,

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po savo sutuoktinės K. L. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

3Pareiškėjas pareiškime (3-6 b. l.) nurodė, kad ( - ) mirė K. L., asmens kodas ( - ), ( - ) mirė jos sutuoktinis V. L., asmens kodas ( - ). Nurodytų asmenų mirties faktą patvirtina byloje esantys mirties liudijimai (9-10 b.l.). K. L. ir V. L. nuo ( - ) buvo sudarę santuoką. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas (11 b.l.). Pareiškėjas A. L. yra V. L. brolis, ką patvirtina jų gimimo liudijimai (12-13 b.l.) priėmęs palikimą po savo brolio mirties. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai K. L., ir V. L. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo šį registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: ½ (vieną antrąją) dalį buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (½ dalis šio buto nuosavybės teise priklauso Z. R.) (17-18 b.l.); transporto priemonę - CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) registruotą V. L. vardu (19-20 b.l.). Jokio kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto palikėja neturėjo. Po palikėjos K. L. mirties į jos gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą V. L. nesikreipė, kadangi jokių ginčų su kitais asmenimis dėl turto valdymo, disponavimo ir naudojimo nebuvo, be to, palikėja buvo surašiusi testamentą, jog visą savo turtą palieka savo sutuoktiniui V. L.. Šias aplinkybes patvirtina K. L. testamentas (21 b.l.). V. L. gyveno kartu su palikėja K. L. iki pat jos mirties, adresu ( - ). Minėtoje gyvenamojoje vietoje V. L. gyveno ir po sutuoktinės mirties. Visi palikėjos K. L. asmeniniai daiktai iki paties V. L. mirties buvo likę pas V. L. bute, kuriame jie kartu gyveno, adresu ( - ). V. L. po savo sutuoktinės mirties vienas rūpinosi butu, prižiūrėjo jį, mokėjo visus mokesčius, t. y. po palikėjos K. L. mirties, jis pradėjo visą turtą valdyti ir juo naudotis kaip nuosavu. Tai patvirtina pateikiami mokesčių už elektros energiją, vandenį, butų savininkų bendriją ir kitų mokesčių kvitai (25-47 b.l.). Niekas nėra pareiškęs notarui apie palikėjos palikimo priėmimą, paveldėjimo byla po K. L. mirties užvesta nebuvo. Suinteresuotas asmuo Z. R. yra palikėjos K. L. sesuo, kuri jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškia.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. pareiškimą palaikė, patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes, nurodė, kad jo brolis V. L. po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą. Pareiškėjo brolis po sutuoktinės mirties priėmė jos daiktus, liko gyventi bendrame bute, jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo brolis šiuo metu taip pat yra miręs. Brolio palikimą priėmė pareiškėjas.

5Pareiškėjo atstovė pareiškėjo prašymą palaikė.

6Suinteresuotas asmuo Z. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra K. L. sesuo, pareiškėjo A. L. pareiškimą palaiko. Sesers turtą po jos mirties pradėjo valdyti jos sutuoktinis, tokia buvo sesers valia. Sesers sutuoktinis mokėjo už butą mokesčius, išlaikė butą.

7Liudytojas E. V. parodė, kad yra mirusiojo V. L. draugas, bendramokslis. Velionis V. L. priėmė prieš tai mirusios savo žmonos palikimą. Jis liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, tame pačiame bute po to ir mirė.

8Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (58-63 b.l.) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas paveldimą jos turtą valdyti, ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jo brolis V. L. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiosios sutuoktinės K. L. palikimą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

9Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (68-69 b.l.) prašė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.

10Pareiškimas tenkintinas.

11Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

12Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

13Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

14Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens Z. R., liudytojo E. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra V. L. brolis (12-13 b.l.) priėmęs palikimą po savo brolio mirties (15 b.l.). V. L. buvo K. L. sutuoktinis (11 b.l.). Santuokos metu sutuoktiniai K. L., ir V. L. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo ½ dalį buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (b.l. 17-18) ir transporto priemonę - CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) registruotą V. L. vardu (19-20 b.l.). Testamentu K. L. savo turtą paliko savo sutuoktiniui V. L. (21 b.l.), K. L. mirė ( - ) (9 b. l.). Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų po K. L. mirties (22 b.l.), nors testatorius buvo sudaręs testamentą. Aplinkybę, kad po K. L. mirties V. L. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti patvirtina liudytojo E. V. ir suinteresuoto asmens Z. R. pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, V. L. apmokėtos sąskaitos už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir komunalines paslaugas, taip pat už kitas suteiktas paslaugas, t.y. patiektą šilumą, vandenį, suvartotą elektros energiją ir kitas paslaugas (26-47 b.l.). Aptarti rašytiniai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo brolis V. L. pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktinės K. L. turtą po jos mirties ( - ). Pareiškėjas liko gyventi K. L. nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

15Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo brolis V. L. po savo sutuoktinės K. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo brolis, V. L., asmens kodas ( - ) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. L., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

17Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

18Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

19Pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) brolis V. L., asmens kodas ( - ) po savo sutuoktinės K. L., asmens kodas ( - ) mirties ( - ), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Deivydui... 2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 3. Pareiškėjas pareiškime (3-6 b. l.) nurodė, kad ( - ) mirė K. L., asmens... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. pareiškimą palaikė, patvirtino... 5. Pareiškėjo atstovė pareiškėjo prašymą palaikė.... 6. Suinteresuotas asmuo Z. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra K. L. sesuo,... 7. Liudytojas E. V. parodė, kad yra mirusiojo V. L. draugas, bendramokslis.... 8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų... 9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (68-69 b.l.)... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 12. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad... 13. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais... 14. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų... 15. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo... 16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 17. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu... 18. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263... 19. Pareiškimą tenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. L., asmens... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...